Šiame straipsnyje išsamiai apžvelgiama Panevėžio Algimanto Bandzos kūdikių ir vaikų globos namų istorija, veikla ir pertvarka į bendruomeninius globos namus. Vaikų globos namai yra skirti vaikams, kurie liko be tėvų globos arba kuriems tėvai negali užtikrinti tinkamos priežiūros.
Kūdikių Namų Reikalingumo Prielaidos
Apie kūdikių namų reikalingumą Panevėžyje kalbėta jau 1943 metais. Tuo metu kūdikių namai buvo įsteigti Kaune ir Vilniuje, kurie talpino apie 300 kūdikių, tačiau buvo perpildyti. Kūdikiai buvo priimami ir iš artimiausių apylinkių. Dėl vietos stokos apie kūdikių priėmimą iš Panevėžio ir jo apylinkių net nekalbėta.
Tais pačiais metais į Panevėžio vaikų prieglaudą, kurioje buvo globojami 4-16 metų amžiaus vaikai, laikinai globai buvo priimta 11 kūdikių. Iš kitų apylinkių priimti kūdikių nebuvo galimybių, nes tokių vaikų tuo metu būta išties nemažai. Pokario metais patalpų kūdikių namams įsteigti ieškota Šiauliuose, tačiau, nerandant tinkamų, svarstyta juos įsteigti netoli Panevėžio esančiame Piniavos kaime. Jame surastos patalpos buvo tinkamos kūdikių namams įrengti. Namas - geros būklės, erdvus, įrengta net 18 kambarių. Šiame kaime Kūdikių namai taip ir nebuvo įsteigti.
Įstaigos Įkūrimas ir Pirmieji Metai
1951 m. rugsėjo 13 d. Šiaulių srities darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 542 buvo skirtos 45 vietų patalpos Šiaulių srities kūdikių namams įsteigti pačiame Panevėžio mieste, adresu Liepos 21-osios prospektas Nr. 7 (dabar A. Jakšto g.). Iki tų pačių metų spalio 1 d. patalpos turėjo būti atlaisvintos ir jose gyvenančios šeimos perkeltos kitur. 1951 m. gruodžio 31 d. Šiaulių srities Sveikatos apsaugos skyriaus vedėjo įsakymu Nr.
Remiantis 1952 metų balandžio 21 d. Šiaulių srities Panevėžio kūdikių namų patikrinimo akto duomenimis, namuose buvo įkurdinti 25 vaikai nuo 3 mėnesių iki 4 metų amžiaus. Namuose dirbo 7 medicinos seserys, 4 sanitarai, vyr. gydytoja, gydytoja, virėjas su padėjėja, 2 sargai, ūkvedys ir buhalteris. Įstaigai skirtos patalpos buvo didelės - dviejų aukštų medinis pastatas, kuriame įrengti 8 kambariai, 2 virtuvės, 2 sandėliukai, šalia namų nedidelis sodas.
Taip pat skaitykite: PGGD apžvalga
Tačiau namo būklė prasta ir netinkama vaikams gyventi. Pastate nebuvo vandentiekio, kanalizacijos, nešildoma, šiukšlių dėžė pastatyta po langais, teritorija neaptverta, vandens kokybė netirta, neuždengtas šulinys. Esant tokiems trūkumams, Kūdikių namai 1956 m. buvo perkelti į kitas patalpas, esančias Pilies g. 111 (dabar Smėlynės g. Tai buvo erdvios patalpos su dideliu sodu, kuriame vasarą buvo auginamos daržovės. Vaikai gyveno grupėse, kurios buvo sudarytos atsižvelgiant į vaikų amžių. Skalbykla ir virtuvė įkurtos atskiruose pastatuose. Tačiau patalpos neatitiko nei sanitarinių, nei priešgaisrinių saugos reikalavimų, buvo šaltos. Dėl to vaikai nuolat sirgo. Nebuvo izoliatoriaus ir karantininės grupės.
Laikinas Uždarymas ir Naujų Patalpų Statyba
1966 m. dėl netinkamų sąlygų Kūdikių namai buvo laikinai uždaryti. Tačiau, neturint galimybių vaikus perkelti į naujas patalpas, leista laikinai naudotis patalpomis. 1964 m. liepos 7 d. Panevėžio miesto darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 383 kūdikių namų statybai skiriamas 1,5 hetarų ploto sklypas, esantis Lauko gatvės trasoje.
Nauji Namai Žemaičių Gatvėje
1967 m. Žemaičių g. 12 buvo pastatyti nauji 112 vietų Kūdikių namai. Kūdikių namams nuo 1964 metų iki mirties, 1992 metų, vadovavo vyr. gydytojas Algimantas Bandza. Dėl A. Bandzos atsidavimo savo darbui ir jo nuopelnų įstaigai Kūdikių namų darbuotojai kreipėsi į Panevėžio merą T. Josą, prašydami Panevėžio kūdikių namams suteikti A. Bandzos vardą. Darbuotojų prašymas buvo patenkintas ir 1996 gegužės 3 dienos Panevėžio miesto tarybos sprendimu Nr. 16-17 Panevėžio kūdikių namams suteiktas A. Bandzos vardas.
Reorganizacija ir Naujas Pavadinimas
2000 m. Panevėžio A. Bandzos kūdikių namai buvo sujungti su Panevėžio vaikų globos namais ir pavadinti Panevėžio Algimanto Bandzos kūdikių ir vaikų globos namais.
Veikla ir Renginiai
Vaikų globos namuose teikiama visapusiška priežiūra, ugdymas ir auklėjimas, siekiant užtikrinti vaiko gerovę ir pasiruošimą savarankiškam gyvenimui. Vykdoma įvairi veikla ir renginiai, skirti vaikų socializacijai ir lavinimui.
Taip pat skaitykite: Viskas apie Panevėžio VTAS
2016 m. rugsėjo 9 dieną Panevėžio rajono vaikų globos namuose pradėtos vykdyti projekto ,,Mano socialinė patirtis - aš kuriu savo asmeninę istoriją 3“ veiklos. Viena iš pirmųjų šio projekto veiklų - edukacinė programa ,,Baidarėmis Nevėžio upe“. Šią edukacinę programą vykdėme kartu su projekto partneriais - Krekenavos regioninio parko direkcija. Vaikai plaukė dvivietėmis baidarėmis Nevėžio upe kartu su gidu.
Rugsėjo 22 d. vykome aplankyti Mažosios Lietuvos Kultūros sostinės - Naisių. Aplankėme Baltų dievų muziejų, inkilų muziejų, aplankėme žirgyną, kuriame vaikai galėjo iš arti pasigrožėti gyvūnais, juos paglostyti. Vyresnieji vaikai dalyvavo dažasvydžio žaidime, kuris jiems suteikė daug džiaugsmo ir adrenalino. Tęsdami kelionę aplankėme Kryžių kalną.
Rugsėjo mėnesio paskutinė savaitė mūsų vaikų globos namuose buvo paskelbta sporto ir sveikatingumo savaite ,,Pajudėkim, pakrutėkim“. Spalio 2 d. vyko renginys ,,Gražių žodžių gatvė“. Kiekviena šeimyna išsitraukė lapą, kuriame buvo užrašytas gatvės pavadinimas: „Mandagių žodžių“, „Svajonių“, Komplimentų“, „Draugystės“.
Spalio 4 d. Kino filmų vakarų metu žiūrėjome tris filmus. Daugiausia ašarų ir emocijų sukėlė „Hačiko:šuns istorija”. Tai istorija apie šuns ir jo šeimininko draugystę, kuri nenutrūko net mirus šeimininkui. Antrasis filmas „Atjungimas” pasakoja kaip internetas paveikė žmonių gyvenimus. Po šio filmo vaikai diskutavo apie interneto naudą ir žalą. Trečiasis filmas „Aš esu Semas”. Spalio - lapkričio mėn. vyko renginių ciklas ,,Smagurių vaišės“. Užsiėmimų ciklo ,,Pažinsi aplinką - apsaugosi save“, kuris vyko spalio - lapkričio mėn. metu buvo siekiama formuoti pozityvaus elgesio įgūdžius.
Pertvarka į Bendruomeninius Globos Namus
Pastaraisiais metais Lietuvoje vyksta vaikų globos namų reforma, siekiant pereiti prie šeimai artimos aplinkos, pavyzdžiui, bendruomeninių vaikų globos namų ar globos šeimose. Panevėžio rajono vaikų globos namai Linkaučių kaime yra pavyzdys, kaip institucinė globa keičiama bendruomenine. Uždarius šiuos globos namus, vaikai buvo apgyvendinti trijuose bendruomeniniuose vaikų globos namuose.
Taip pat skaitykite: Gyvūnų globos namai
Gyvenamieji namai su sklypais ir priklausiniais priemiestinėse gyvenvietėse - Piniavoje ir Vaivaduose - nupirkti ir pritaikyti bendruomeniniams vaikų globos namams, įgyvendinant Europos regioninės plėtros fondo lėšomis finansuojamą projektą „Panevėžio rajono savivaldybės bendruomeninių vaikų globos namų tinklo plėtra“. Seniūnijos centre Miežiškiuose esantis vietos parapijai priklausantis pastatas suremontuotas pagal „Panevėžio rajono 2016-2023 vietos veiklos grupės vietos plėtros strategijos“ priemonę „NVO socialinio verslo kūrimas ir plėtra“.
Vykdant institucinės globos pertvarką, vaikams sukurta gyvenimui šeimoje artima aplinka - jie turi savo kambarius, kuriuose gyvena po du, artimesniam bendravimui gali susirinkti į svetainę, kurioje yra televizorius, minkštasuoliai, laisvalaikiui skirti žaidimai, stalas. Virtuvėse, aprūpintose reikiama buitine įranga, globotiniai gali pagal savo amžių ir galimybes patys gaminti maistą.
Piniavoje ir Vaivaduose šalia namų yra erdvūs kiemai žaidimams, sodai su vaismedžiais, pavėsinės, šiltnamiai, kur vaikai galės auginti daržoves. Palanki lauko aplinka žaidimams, kitoms laisvalaikio veikloms sudaryta ir Miežiškiuose. Kiekvienuose bendruomeniniuose vaikų globos namuose dirba po 6 darbuotojus, gyventi gali 6-8 vaikai.
Prižiūrėdami mažiau globotinių nei masiniuose vaikų namuose darbuotojai gali jiems skirti daugiau dėmesio, pastebėti individualius vaiko poreikius, artimiau bendrauti. Bendruomeninių vaikų globos namų steigimui Panevėžio rajone panaudotos Europos regioninės plėtros fondo, Europos žemės ūkio fondo, Lietuvos valstybės biudžeto ir Panevėžio rajono savivaldybės lėšos.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, Panevėžio rajono savivaldybė yra tarp 10 savivaldybių, jau pertvarkiusių vaikų globos namus ir ilgalaikę globą teikiančių ne instituciniuose vaikų globos namuose. Panevėžio rajono vaikų globos namai, kuriems buvo leista teikti ilgalaikę globą instituciniuose vaikų globos namuose iki 2023 metų gruodžio mėn. 31 d., reorganizuoti nelaukiant šio termino.
Globos Svarba Vaikams
Tėvų globos netekę vaikai yra visų mūsų vaikai. Tai dalis visuomenės, kuri yra šalia mūsų. Globos savaitė - tai puiki galimybė visuomenei papasakoti apie globą, globos svarbą vaikui, kokią didelę įtaką daro vaikui augimas šeimos aplinkoje. Ir kokį svarbų indėlį vaikų gyvenime atlieka globėjai, kurie priima vaikus tokius, kokie jie yra.
Specialistės V. Dambrauskienės duomenimis, Panevėžio rajone, bendruomeniniuose vaikų globos namuose, gyvena 15 vaikų, kurių amžius 14-17 metų. Panevėžio rajone šiuo metu yra 53 globėjų šeimos, kurios globoja 76 vaikus. Bet kada pagalbą suteikti likimo nuskriaustiems vaikams rajone yra pasiruošę šeši budintys globėjai.
Visuomenėje vis dar gausu nusistatymų ir įsitikinimų, kad vyresnių vaikų globa sudėtingesnė. Pripažįstu, kad iššūkių netrūksta kiekvienoje globoje. Bet jei žmogus būna pasiruošęs atverti širdį ir namų duris vaikams, tik tereikia gero pavyzdžio, palaikančio žodžio, ir mes turime dar vieną sėkmės istoriją.
Pokario Metų Iššūkiai ir Vaikų Globos Organizavimas
XX a. viduryje, pirmaisiais dešimtmečiais po Antrojo pasaulinio karo, sovietinė valdžia Lietuvoje skatino daugiavaikes sunkiai besiverčiančias šeimas atiduoti savo vaikus į globos namus ar internatus. Švietimo sistema siekė apsaugoti jaunimą nuo galimos „politiškai kenksmingos“ įtakos, uoliai ugdė būsimos komunistinės visuomenės piliečius.
1944 m. rugsėjo 16 d. Panevėžio miesto Liaudies švietimo skyrius miesto valdžiai pateikė savo rugsėjo-spalio mėn. veiklos planus. Rugsėjį numatyta suregistruoti visus švietimo darbuotojus mieste, suskaičiuoti karo padarytus nuostolius Švietimo skyriui bei atlikti turto inventorizaciją, komplektuoti Liaudies švietimo skyrių, suregistruoti priešmokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikus mieste, komplektuoti pradžios mokyklų ir gimnazijų darbuotojų etatus, spręsti finansinius reikalus, tvarkyti vaikų darželius ir komplektuoti jų darbuotojų etatus, gerinti mokytojų „ekonominę būklę“, sutvarkyti biblioteką, perimti miesto muziejų.
Spalio mėn., be kitų darbų, buvo numatyta spręsti mokinių bendrabučio Panevėžyje steigimo klausimus, atidaryti vaikų darželius, ideologiškai patikrinti bibliotekų knygas ir tinkamas atiduoti naudoti, suregistruoti ir pasirūpinti žuvusių karių bei partizanų (sovietinių) našlaičiais likusius vaikus, sudaryti reikalingo kuro sąmatas, aprūpinti mokyklas mokslo medžiaga bei mokykliniais vadovėliais, Liaudies švietimo skyrių aprūpinti būtiniausiais baldais ir kt. Matyt, surašyti našlaičius vaikus rengtasi ilgai, nes Liaudies švietimo skyrius 1945 m. savo ataskaitoje miesto valdžiai vėl rašė, kad visuotinis našlaičių vaikų surašymas bus vykdomas sausio 24-25 d. Nurodyta, kad surašant vaikus talkininkaus Panevėžio antrosios gimnazijos ir Mokytojų seminarijos mokiniai.
Dar Miesto liaudies švietimo skyrius tarp savo pokarinių darbų nurodė, kad 1945 m. vasario-kovo mėnesiais prašys miesto valdžios skubiai spręsti našlaičiais likusių vaikų globos klausimus ir skirti patalpas vaikų namams. Reikalauta griežtai vykdyti privalomojo mokymo programą, atidaryti antrą vaikų darželį Pilies (dabar - Smėlynės) g. 10. 1945 m. kovą planuota miesto mokytojams organizuoti politinį ir profesinį švietimą (kursus), įsteigti pradinę mokyklą arba kursus suaugusiems beraščiams ir mažaraščiams, pagyvinti mokinių saviveiklą, iškelti valstybinę viešąją biblioteką į tinkamas patalpas, iš provincijos atvežti ten išgabentas bibliotekos knygas, atidaryti skaityklą, parūpinti patalpas Kraštotyros muziejui.
1945 m. Panevėžio liaudies švietimo skyrius iš Lietuvos SSR švietimo liaudies komisaro Juozo Žiugždos gavo liepos 27 d. pavedimą: „vaikams partinių ir tarybinių darbuotojų, atvykusių iš kitų broliškų respublikų ir dirbančių įvairiuose valsčiuose bei apskrityse, Panevėžyje nuo šių mokslo metų turi būti įsteigtas internatas 100 vaikų, kad jie galėtų čia mokytis mokyklose rusų dėstomąja kalba. Tam reikalui Panevėžio miesto vykdomasis komitetas yra įpareigotas išskirti tinkamas patalpas, Prekybos Liaudies Komisariatas, Pramonės Kooperacijos Valdyba įpareigoti duoti atitinkamą aprūpinimą. Pavedu jums rūpintis, kad internatas būtų įsteigtas, kad būtų aprūpintas reikiamu inventorium, indais ir kt., parinkti kandidatą internato vedėjo pareigoms ir pristatyti tvirtinti. Rugpjūčio 10 dienai pranešti man, kas tuo reikalu padaryta“.
Buvo ir juokingų nutikimų, žiūrint iš šiandieninės perspektyvos. 1945 m. spalio 3 d. Panevėžio miesto Liaudies švietimo skyrius kreipėsi į miesto valdžią su prašymu aprūpinti Švietimo skyriuje dirbančius 55 tarnautojus mokytojus papirosais (rūkalų rūšis). Prašyme švietimo skyriaus vedėjas pažymi: „prašau kas mėnuo skirti atitinkamą kiekį papirosų pirkti. Į šį skaičių neįeina mokyklų sargai bei kitas administracijos personalas“.
Vaikų Priežiūros Iššūkiai ir Pokario Realijos
Pirmaisiais pokario dešimtmečiais vaikų prieglaudos bei kūdikių namai Panevėžyje, kaip ir visoje Lietuvoje, buvo perpildyti. Čia glaudėsi ne tik karo suirutėje pasimetę, našlaičiai ar beglobiai vaikai, kaip nurodyta dar 1948 m. patvirtintose instrukcijose. Į globos namus vis dažniau patekdavo ir vienišų motinų ar giminaičių prižiūrimi vaikai, kuriems reikėjo laikinos globos. Tinkamos priežiūros ir auklėjimo negaunančius vaikus sovietinė valdžia siekė apsaugoti ne tik nuo blogų įpročių, bet ir nuo socialiai bei „politiškai kenksmingos“ įtakos.
Panevėžio m. Liaudies švietimo skyrius savo ataskaitoje 1945 m. apie nuveiktą darbą gegužės mėn. miesto valdžiai rašė, kad vaikų namų pagalbiniame ūkyje vyko sėja. Tuomet buvo įprasta šalia tam tikrų įstaigų turėti pagalbinį ūkį, auginti daržoves. Taip pat pabrėžiama, kad vaikų namai persikėlė į Senamiesčio vienkiemį (buv. Petruškevičiaus vilą).
Po kelių mėnesių - spalio 20 d., Panevėžio m. Liaudies švietimo skyrius informavo miesto valdžią, kad Vaikų namų auklėtinius, nors jie gyvena „viloj už miesto“, reikia kuo skubiausiai perkelti į kitą vietą. Nurodoma, kad Vaikų namams Panevėžyje yra paskirtos patalpos Zitos g. 1 ir Tiškevičiaus a. 11, kur buvo keturi gyvenamieji namai, klėtis, tvartas ir sandėlis. Tačiau čia buvo problemų: vieni gyvenamieji namai karo metu per bombardavimą sudegė. Visi Tiškevičiaus a. 11 pastatai „Butų ūkio valdyboj yra pervesti Švietimo skyriui“, Vaikų namams, tačiau į juos savo teises reiškė šeimininkė. Švietimo skyriaus vedėjas miesto valdžios prašė išsiaiškinti šį reikalą.
Algimanto Bandzos Socialinių Paslaugų Namai Šiandien
Algimanto Bandzos socialinių paslaugų namai Panevėžyje - įstaiga, teikianti įvairias socialines paslaugas vaikams ir senjorams. Ši įstaiga, turinti ilgą istoriją, nuolat plečia savo veiklą ir prisitaiko prie visuomenės poreikių.
Šiuo metu A. Bandzos socialinių paslaugų namai teikia įvairias paslaugas:
- Vaikų globa: Įstaiga suteikia pastogę vaikams, likusiems be tėvų globos.
- Autizmo spektro sutrikimų vaikų dienos centras: Buvusių kūdikių namų pastate įsikūrė dienos centras vaikams su autizmo spektro sutrikimais. Šiuo metu jame lankosi 10 „lietaus“ vaikų. Centras skirtas vaikams nuo 5 iki 16 metų. Popamokinė veikla vaikams organizuojama pagal jų poreikius. Vaikams įrengti kambariai, kur gali pabūti vieni, sukurtos ir bendros erdvės, sensoriniai kambariai.
- Senelių globos namai: A. Bandzos socialinių paslaugų namai duris atvėrė ir senjorams. Seneliams, kuriems reikalinga priežiūra, čia numatyta 40 vietų.
- Gyvybės langelis: Įstaigoje ir toliau veikia gyvybės langelis.
Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis pabrėžė tokią paslaugų plėtrą Panevėžyje vertinantis labai pozityviai. Jo manymu, taip ir turėtų vystytis socialinės paslaugos. Ministro teigimu, šiuo metu autizmo spektro sutrikimų vaikų dienos centrų paslaugos - didelis deficitas Lietuvoje. L. Kukuraitis akcentavo ir senelių globos paslaugos būtinybę.
Darbuotojų Atsiliepimai ir Ginčai
Straipsnyje minimas atvejis, kai Tauragės gyventojai norėjo į savo šeimyną priimti dvynukes iš A. Bandzos kūdikių ir vaikų globos namų. Tačiau susidūrė su sunkumais. Tauragiškiai globėjai stebisi, kad jiems skambindamos mergaitės užsidarydavo tualete, jog niekas jų negirdėtų. Netikėtai buvo pakeistos dvynukių mobiliųjų telefonų SIM kortelės, ištrintos jų paskyros feisbuke, todėl kuriam laikui ryšys su Puodžiuviais buvo nutrūkęs. Vėliau dvynės sakė, kad tai padariusi jų vyresnioji sesuo.
A. Bandzos kūdikių ir vaikų globos namų direktoriaus pavaduotoja S. Jareckienė teigė, kad jų įstaiga neprieštarauja, kad Gitana augtų pas tauragiškius, jei ji pati to nori. O štai Dovilės patikėti auginti Puodžiuviams globos namai nesutinka, nes to nenori pati mergaitė.
S. Jareckienė neslėpė, kad globos namų darbuotojai su Puodžiuviais iš tiesų neranda bendros kalbos, tačiau neigia, kad kas nors iš jų bandė atkalbėti dvynukes išvažiuoti gyventi į Tauragę.
Puodžiuviai tikisi palankaus teismo sprendimo bent dėl Gitanos nuolatinės globos. Jų nuomone, teisių į auklėtinių nuolatinę globą perleisti šeimynoms vaikų globos namai galbūt nenori dėl pinigų - kiekvienam vaikui išlaikyti tokiuose namuose per mėnesį skiriami 2 tūkst. litų.
Institucinės Globos Pertvarka
Jau penktus metus šalyje vykdoma Institucinės globos pertvarka. Vilniaus Žolyno vaikų socialinės globos namai 2014 m. rugpjūčio pabaigoje dvi globotinių šeimynas perkėlė gyventi į butus. 2016 m. perkėlus trečiąją šeimyną gyventi į naujai suremontuotą namą, Globos namų pertvarkymas buvo baigtas ir veikla pradėta vykdyti šeimyniniu principu, teikiant alternatyvias institucinei globai bendruomenines paslaugas.
Bendruomeniniai Vaikų Globos Namai
Bendruomeniniuose vaikų globos namuose nėra didelės darbuotojų kaitos. Pasikeisdami dirba keli socialiniai darbuotojai ir jų padėjėjai. Vaikas gali pasitikėti, nebebijo atsiverti, žino, kad juo besirūpinantis žmogus niekur nedings. Bendruomeniniuose vaikų globos namuose, vaikas auga kaip asmenybė - su savo poreikiais, norais, su savo vertybėmis, savitu požiūriu į pasaulį.
Į Obelių vaikų globos namus sugūžėjo vaikai iš Panevėžio, Antazavės, Molėtų bei Utenos - čia rengtas tryliktasis respublikinis menų ir sporto festivalis „Nuoširdumo keliu“. Renginio dalyviai atvyko parengę menines programas. Pasirodymus pradėjo namų šeimininkai obeliečiai, kurie svečius sveikino dainomis. Visus sužavėjo Antazavės merginų šokis bei dainos. Linksmai visus nuteikė Molėtų vaikų pasirodymas, ypač mažasis breiko šokėjas. Utenos vaikų namų merginos atliko lyrinę dainą, o Panevėžio vaikai užbaigė meninės dalies pasirodymą su siautulinga polka. Antazavės vaikų globos namai atsivežė originalių vaikų kurtų papuošalų parodėlę. Po pertraukos visus dalyvius sukvietė Rokiškio kultūros centro vaikų folkloro ansamblio „Bitula“ ir jų vadovės Jūratės Garnelienės vedami „Linksmieji rateliai“.
Festivalio dalyviai nekantriai laukė tinklinio varžybų. Jose varžėsi keturios komandos. Vyko įnirtinga kova. Geriausi šiais metais buvo Panevėžio Algimanto Bandzos kūdikių ir vaikų globos namų komanda. Pagrindinis festivalio prizas už kūrybiškumą šiais metais atiteko svečių komandai iš Molėtų.
Vaikų Globos Namų Iššūkiai Šiandien
Vaiko teisių apsaugos specialistai skambina pavojaus varpais - vien per pastarąją savaitę Panevėžyje savo atžalų panoro atsisakyti net dvi dirbančios, tvarkingos, socialinių darbuotojų akiratyje lig šiol nebuvusios šeimos. Net didelį darbo stažą turinčios Panevėžio savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistės apstulbintos. „Gyvūnų globėjai šaukiasi pagalbos dėl masiškai į gatvę išmetamų kačiukų ir šuniukų, bet išmetami jau ir vaikai. Šimtmečiais nusistovėjusių vertybių nebelieka“, - pasibaisėjusi Panevėžio savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Audronė Grainienė.
Prieš keletą dienų Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistės sulaukė skambučio iš vienų Panevėžyje veikiančių globos namų. Į juos paauglystės sulaukusią atžalą atvedusi tvarkingai atrodanti motina pareiškė nebenorinti auginti savo vaiko. Pasikvietusios mamą ir vaiką specialistės ilgai kalbėjosi turėdamos vilties sutaikyti artimiausius žmones. Tačiau jų pastangos buvo bevaisės - mamos atstumtą nepilnametį prisiėjo apgyvendinti globos namuose. Nors mama atžalą aplanko, tačiau kone po kiekvieno vizito abi pusės išsiskiria susipykusios.
Po skyrybų su vyru viena vaiką auginanti motina teisinasi nebeturinti nei kantrybės, nei sveikatos tramdyti nepilnamečio, rūkančio, nevengiančio išgerti, susidėjusio su įtartinomis kompanijomis. Apsigyventi pas tėvą šis kategoriškai atsisakė - girtaujančio gimdytojo kompanija jam atgrasi.
Šiuo metu galiojantys teisės aktai nenumato tėvams teisės atsisakyti savo vaikų. Už tėviškų pareigų nevykdymą griežčiausia numatoma bausmė - tėvystės teisių atėmimas. A. Grainienės teigimu, tokia sankcija neišgąsdino nė vienos savo paaugles atžalas į globos namus pasiuntusios šeimos. Vaiko teisių apsaugos skyrius rengia dokumentus teismui ne vien dėl tėvų valdžios apribojimo, bet ir ieškinį tėvams dėl jų atstumtų vaikų išlaikymo.
Pasak A. Grainienės, vieno vaiko išlaikymas globos namuose valstybei per mėnesį kainuoja apie 2200 Lt. Vaiko teisių specialistai įsitikinę, kad tėvų pareigą auklėti ir prižiūrėti savo vaikus valstybei užkrovę gimdytojai privalo už tai ir susimokėti.
Statistika ir Dabartinė Situacija
Šalies stacionariose globos įstaigose globojamų vaikų skaičius daugelį metų nemažėja - apie 4 tūkst. 115-os vietų A. Bandzos kūdikių ir vaikų globos namuose šiuo metu auga 120 vaikų. Per 2013-uosius įvaikinti aštuoni A. Bandzos kūdikių ir vaikų globos namų auklėtiniai. Iš jų tik du priglaudė lietuvių šeimos, kitus šešis į savo šalį išvežė italai. Šiais metais neįvaikintas nė vienas A. Bandzos kūdikių ir vaikų globos namų gyventojas, į globėjų šeimas išvažiavo du. Panevėžio socialinių paslaugų centro 14-os vietų Vaikų globos skyriuje glaudžiasi devyni savo šeimose meilės nejaučiantys vaikai nuo 5-erių iki 16-os metų. Čia jie gali gyventi laikinai, ilgiausiai metus. Vėliau vaikai išsiunčiami į globos namus arba grąžinami į šeimas.