Įvadas
Pajūrio vaikų globos namai - įstaiga, turinti savo istoriją ir susidūrusi su įvairiais iššūkiais bei pokyčiais. Šiame straipsnyje panagrinėsime įstaigos praeitį, reorganizacijos procesą ir dabartinę situaciją, atsižvelgiant į skirtingų šaltinių informaciją bei nuomones. Aptarsime reorganizacijos priežastis, jos eigą, darbuotojų perspektyvas ir vaikų gerovę. Taip pat paliesime socialinių paslaugų teikimo klausimus ir iššūkius, su kuriais susiduria tiek valstybinės, tiek privačios globos įstaigos.
Privatizacija ir Senelių Namų Vizija
Iš pradžių, per privatizaciją, darželį parapijos reikmėms įsigijo Laukžemės klebonas Vidmantas Gricius. Tačiau parapijos namus įkūrus buvusiuose kultūros namuose, darželį jis pardavė įmonei „Sidabrinė sruoga“. Ši įmonė planavo sovietinių laikų statinį renovuoti ir pritaikyti senelių namams, kuriuose ketino apgyvendinti 30 senjorų. Tam buvo numatyta skirti 3 mln. litų.
Įmonės atstovai teigė ištyrinėję šalies paslaugų rinką ir nustatę, kad Lietuvoje trūksta senelių namų, kuriuose senjorai galėtų gyventi visavertį gyvenimą: oriai leisti laiką, vystyti pomėgius, keliauti. Klebonas V.Gricius taip pat pritarė senelių namų įkūrimui bažnyčios pašonėje, teigdamas, kad parapija taptų gyvesnė, ją papildytų ne tik veiklūs senjorai, bet ir juos lankyti atvykstantys žmonės.
Verslininkas A.Petkevičius taip pat puoselėjo svajonę įkurti senelių namus Budrių kaime, nusižiūrėjęs griūvantį senosios mokyklos pastatą. Jis planavo mokyklą remontuoti, galbūt pristatyti dar vieną korpusą, ir paversti šią vietą senelių rojumi. A.Petkevičius norėjo, kad senjorai čia galėtų mokytis kompiuterijos pagrindų, sportuoti, vyktų meno ir dailės terapijos užsiėmimai. Gauti lėšų mokyklos statinio renovacijai A.Petkevičius taip pat tikėjosi iš ES paramos.
Budrių filialo bibliotekininkė Jolanta Zubernienė taip pat pritarė tam, kad senasis pastatas atgytų, teigdama, kad naujų socialinių įstaigų kūrimasis yra sveikintinas reiškinys.
Taip pat skaitykite: Pajūrio globos namų iššūkiai
Reorganizacijos Priežastys ir Eiga
Kaip teigė rajono vadovai, reorganizacija buvo šalies vadovybės, pastūmėtos buvusios Prezidentės Dalios Grybauskaitės, sprendimas. Vaikų globos namai reorganizuojami visoje šalyje, o savivaldybėms palikta teisė pačioms spręsti, kaip tai daryti - steigti atskirus juridinius vienetus ar atsirandančius bendruomeninius vaikų globos namus jungti juos prie didesnės socialines paslaugas teikiančios įstaigos.
Buvo nuspręsta Pajūrio vaikų globos namus jungti prie Šilalės rajono socialinių paslaugų namų. Savivaldybės taryba sprendimą jau priėmė - ji davė sutikimą jungti Pajūrio vaikų globos namus prie Šilalės rajono socialinių paslaugų namų. Pasak O. Šarmavičiaus, tai turėtų įvykti iki kovo 31 dienos.
Šiuo metu globos namuose yra trys vaikų grupės. Vienai grupei jau pritaikytas savivaldybės pastatas Drobūkščiuose, jis jau suremontuotas ir baigiamas įrengti. Kai dvi įstaigos bus sujungtos į vieną, jis bus perduotas valdyti Šilalės rajono socialinių paslaugų namams ir priims vieną Pajūrio grupę. Antrai grupei perkamas namas Šilalės apylinkėse, tikimasi iki rudens jį sutvarkyti. Trečioji grupė dar liks Pajūryje.
Socialinės paramos skyriaus vedėja Danguolė Račkauskienė teigė, kad pertvarkoms laiko yra - Europos struktūrinių fondų lėšomis renovuotame pastate socialinės paslaugos galės būti atliekamos iki 2023 metų. Čia dar gyvens vyresniojo amžiaus vaikų palydimoji grupė, įsikurs laikinosios vaikų priežiūros grupė ir vaikų dienos centras.
Darbuotojų Perspektyvos
Pajūrio vaikų globos namų darbuotojai susitikime su rajono vadovais iškėlė klausimus dėl įstaigos likimo, veiklos planų ir darbuotojų poreikio. Šilalės rajono socialinių paslaugų namų direktorius G. Raudonius, atsakė, kad ir mažesnėse bendruomeninėse vaikų globos grupėse socialines paslaugas teikti reikės, vadinasi, darbuotojai bus reikalingi, o jų skaičius praktiškai išliks nepasikeitęs.
Taip pat skaitykite: Skandalai Pajūrio globos namuose
Personalo ir ūkio skyriaus vedėja V. Kuzminskaitė patikino, kad įspėjimai apie galimą atleidimą bus įteikti visiems, bet tai nereiškia, kad visi bus atleisti. Darbuotojai, kuriems teks dirbti Drobūkščiuose, įstatymo numatyta tvarka bus įspėjami apie darbo vietos pasikeitimą ir klausiama jų sutikimo, atleidžiamiems darbuotojams, jeigu tokių bus, bus išmokėtos dviejų mėnesinių atlyginimo dydžio kompensacijos.
Vaikų Gerovė
Pasibaigus rajono vadovų ir globos namų darbuotojų susitikimui, jaunieji gyventojai smalsaudami apspito svečius. Pavyko sutikti keletą, kurie važiuos gyventi į Drobūkščius. Ar jiems negaila palikti Pajūrio? „Ne, ten bus įdomiau, mes nekantraudami laukiam“, - atsakė vienas berniukas. Beje, ir psichologai tvirtina, kad mažesnės grupės yra panašesnės į šeimas, jose susidaro tvirtesni vaikų tarpusavio santykiai.
Socialinių Paslaugų Teikimo Iššūkiai: Privačių Globos Namų Pavyzdys
Atsiranda diskusijų apie tai, ar Pajūrio vaikų globos namų patalpose steigti vaikų darželio grupes. „Taip, tokia mintis tikrai buvo, - atsakė meras A. Meiženis. - Dabar jau matome, kad baigiamas įrengti naujasis Šilalės vaikų darželio priestatas buvo suprojektuotas per mažas, jame netilps visi eilėje įrašyti vaikai - liks už durų apie 40 vaikų. Jiems galima būtų įrengti vaikų darželį Pajūrio vaikų globos namų patalpose, bet ar tėvai veš savo vaikus iš Šilalės į Pajūrį? Pasirodo, jų nuomonė labai skeptiška, ir mes negalime rizikuoti biudžeto lėšomis, kurių patalpoms pertvarkyti prireiktų apie 100 tūkstančių eurų. Ieškosime kito sprendimo. Mėginsime įtikinti rajono Tarybos narius, kad jie leistų skirti bent po 100 eurų tiems tėvams, kurių vaikai liko darželio eilėje. Tie pinigai būtų skirti auklėms samdyti. O Pajūrio vaikų globos namų patalpos tuščios turi nelikti - tai tvirta mūsų komandos nuomonė. Išsikėlus globos grupėms, čia liks vietos miestelio bendruomenei, kuri, kaip ir Varsėdžių kaimo bendruomenei, dar neturi savo patalpų.
Reorganizacijos procesas ir naujų socialinių paslaugų poreikis atveria duris diskusijoms apie socialinių paslaugų teikimo iššūkius. Portalo tv3.lt skaitytojas Jonas pasakoja susidūręs su neeiline situacija. Nuvežęs močiutę į slaugos ir globos namus vyras sužinojo, kad močiutė niekam nežinant netrukus buvo perkelta gyventi į kitą įstaigą, o savo butą nežinia kaip perrašė įstaigos akcininkei. Jonas dėl to ketina kreiptis į teismą, o globos namai atkerta, kad jei bylinėsis, tai dėl šmeižto.
Jonas pasakoja nuo pat mažų dienų gyvenęs močiutės bute su močiute ir su tėvu. Tėvas esą girtuokliavo, tad močiutė buvo Jono ramstis. Suaugęs Jonas pradėjo dirbti užsienyje. Kartas nuo karto grįždavęs į tėvynę jis apsistodavo močiutės bute. Tačiau netikėtai močiutę ištiko insultas, ji gyventi buvo perkelta į globos ir slaugos namus, mat sunkiai orientavosi aplinkoje bei menkai atpažino žmones.
Taip pat skaitykite: Gimdymo priežiūra Klaipėdoje
Su sveikatos problemomis susidūrusi močiutė nusprendė parašyti testamentą. Jame numatė, kad butas po jos mirties atiteks anūkui Jonui. Močiutei Jonas surado naujus globos namus. Tačiau iš jų Jonui nežinant močiutė po kurio laiko persikraustė į Kretingoje esančius Pajūrio senelių namus. Netrukus Jonas sužinojo, kad butą, kuris po močiutės mirties pagal testamentą turėjo atitekti jam, močiutė perrašė senelių namų direktorės dukrai.
Jonas sako, kad įstaigos direktorė su artimaisiais nesikalba, nesutinka suteikti informacijos apie močiutę. Jonas teigia, kad jo močiutę globos namų direktorė į savo vadovaujamą įstaigą persikėlė artimųjų apie tai neinformavusi.
Pajūrio senelių namų vadovė Algina Račkauskienė pasakoja kitą istorijos pusę. Įstaigos vadovė sako, kad Jono močiutę iš globos namų, kur ji anksčiau gyveno, pas save gyventi pasiėmė todėl, nes prieš tai buvę globos namai nebesutiko močiutės apgyvendinti. Už močiutę esą ten nebuvo mokama. Kartu su ja Pajūrio senelių namai perėmė globoti dar vieną senolį.
A. Račkauskienė pasakoja, kad pusantrų metų ieškojo senjorės artimųjų, tačiau susisiekti pavyko tik su dviem jos seserimis, o vėliau su sūnumu (Jono tėčiu). Su Jonu senelių namams, jos teigimu, susisiekti iš karto nepavyko.
Netrukus, kaip sako A. Račkauskienė, senelių namai pradėjo gauti antstolių pranešimus, kad senjorės butas yra areštuojamas, mat ji turi daug susikaupusių skolų. „Mes sumokėjome visas skolas, mums antstoliai, pasitarėme su teisininkais, patarė, ką daryti. <…> Mes nepersirašėme, kad būtume pasirašę dovanojimo (sutartį - aut. past.), ji mums butą palieka po mirties. Tai yra renta, klausiau antstolių, kaip teisiškai elgtis. <…> Jei būtume norėję butą persirašyti sau, mes iš karto galėjome tą pačią dieną. Pusantrų metų ieškojau artimųjų, kol nepradėjo į senelių namus eiti laiškai ir mums pasakė, kad ji nebegaus pensijos, kadangi bus nuskaičiuota antstoliams“, - tv3.lt sako A. Račkauskienė. Iš pradžių, kaip sako A. Račkauskienė, butas buvo užrašytas jai, tačiau vėliau buvo perrašytas įstaigos akcininkei, tai yra, jos dukrai Sonatai Račkauskaitei.
A. Račkauskienė sako, kad kreipėsi į policiją dėl šmeižto. Kol kas įstaiga dar nežino, ar kreipsis į teismą. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vedėja Andromeda Grauslienė patvirtina, kad policija yra vykusi į Kretingos Pajūrio senelių namus.
Teisinio Reglamentavimo Būtinybė
Nacionalinės pažangių globos namų asociacijos vadovas Vykintas Bagdonas sako, kad situaciją vertinti reikia iš dviejų pusių. Jei butą senolė senelių namų akcininkei perrašė nepatirdama jokio spaudimo, savo turtą moteris, juridiškai žiūrint, gali dovanoti kam nori. Slaugos ir globos namų praktikoje būna atvejų, kai senoliai perduoda savo turtą įstaigai su sąlyga, kad jiems teikiamų paslaugų mokesčiai bus nuskaičiuoti iš turto vertės sumos.
V. Bagdono nuomone, turėtų būti nurodyta, kada globotinio turto dovanojimo atvejai galėtų būti galimi. „Vienareikšmiškai pasakyti negalima, nes nėra aiškau reglamentavimo, rekomendacijų, kaip reikėtų elgtis ir kokia etika iš globos namų pusės turėtų būti taikoma, mes todėl vengiame ir nerekomenduojame. Mūsų nariai to nepraktikuoja. Čia reikėtų elgtis atsargiai“, - sako V. Bagdonas.