Kūdikio Akytės Paraudimas: Priežastys, Diagnostika ir Gydymas

Vyzdžio paraudimas kūdikiui gali būti susijęs su įvairiomis akių ligomis ir būklėmis. Šiame straipsnyje išsamiai apžvelgsime galimas priežastis, nuo įgimtų sutrikimų iki infekcijų ir nervų pažeidimų, taip pat aptarsime diagnostikos ir gydymo galimybes, kad tėvai galėtų geriau suprasti situaciją ir laiku kreiptis į specialistus.

Įgimtos Akių Būklės

Achromatopsija: Spalvų Jutimo Sutrikimas

Achromatopsija yra neprogresuojantis paveldimas regos sutrikimas, pasireiškiantis spalvinio jutimo nebuvimu. Tipinė achromatopsija, dar vadinama stiebelių monochromatizmu, pasižymi spalvų neskyrimu, mažu regos aštrumu (paprastai <0.1), nistagmu (nevalingi akių judesiai), centrine skotoma (akipočio defektu centre) bei ryškių spalvų nemėgimu. Ji pasitaiko apie 1 naujagimiui iš 40 000 ir yra paveldima autosominiu recesyviniu keliu. Tai reiškia, kad vaikas turėtų šį spalvų suvokimo defektą, abu tėvai turi būti pakitimą lemiančio geno nešiotojai (viso žinomi 4 atsakingi genai). Su kiekvienu nėštumo tokių tėvai turi 25% riziką susilaukti achromatopsiją turinčio vaiko.

Tinklainėje esti dviejų tipų šviesai jautrios ląstelės - kūgeliai ir stiebeliai. Už spalvų juslę bei matymą šviesoje atsakingi kūgeliai, kurie yra trijų rūšių priklausomai nuo to, kokio spektro spinduliams yra jautrūs (žaliai, raudonai, mėlynai). Esant achromatopsijai, nefunkcionuoja visų tipų kūgeliai, todėl nėra suvokiamos visos spalvos ir pasaulis atrodo pilkas. Atipinė achromatopsija - kūgelių monochromatizmas - ypatingai reta patologija, pasitaikanti 1 iš 1 000 000 atvejų (ar net rečiau).

Infekcinės Akių Ligos

Adenovirusinės Infekcijos ir Akių Paraudimas

Adenovirusas - tai dvigubos grandinės DNR virusas, apie 70-90 nm dydžio, pirmą kartą išskirtas iš adenoidų audinio 1950-aisiais. Tai labai atsparus bei lengvai užkrečiamas virusas, plačiai paplitęs žmonių bei gyvūnų tarpe, lengvai išgyvenantis be šeimininko. 52 adenoviruso serotipai sukelia eilę virusinių sindromų, tačiau dalis adenovirusinių infekcijų yra asimptominės. Virusas gali būti perduodamas per junginės išskyras, kraują, oro lašeliniu keliu bei fekaliniu-oraliniu keliu. Adenovirusinės infekcijos gali būti pavienės ar sukelti epidemijos protrūkius.

Adenovirusai gali sukelti įvairias akių ligas, pasireiškiančias paraudimu:

Taip pat skaitykite: Kraujavimas akyje: simptomai ir gydymas

  • Ūmus kvėpavimo takų uždegimas: Pasitaiko dažniau žiemos ir pavasario mėnesiais, kaip ir kitos virusinės infekcijos. Dažniausiai sukelia 1, 2, 5, 6 adenovirusų tipai. Liga pasireiškia karščiavimu, kosuliu, gerklės skausmu, sloga. Kartais infekcija išplinta sukeldama tracheobronchitą, bronchiolitą, plaučių uždegimą.
  • Konjunktyvitas: Dažniausiai į akių junginę sukėlėjas patenka kontakto būdu per rankas, užkrėstus rankšluosčius, nepakankamai chloruotą baseino vandenį. Inkubacinis periodas yra apie 4-10 dienų. Prasidėjus konjunktyvitui, sergantis žmogus dar 12 dienų gali platinti virusą aplinkoje.
  • Faringokonjunktyvalinė karštinė: Ja dažniau serga vaikai, kartu stebima viršutinių kvėpavimo takų infekcija, karščiavimas. Akys labai parausta, paburksta vokai, atsiranda vandeningos išskyros, šviesos baimė, kraujosrūvos, pseudomembranos, kartais gali būti pažeidžiama ir ragena, padidėja paausio limfmazgiai.
  • Epideminis keratokonjunktyvitas: Paprastai prasideda vienoje akyje, bet dažnai po trumpo laiko parausta ir kita akis. Požymiai panašūs į faringokunjunktyvalinės kartštinės, tik nėra bendrinių simptomų.
  • Gastroenteritas (žarnyno uždegimas): Jį sukelia dažniausiai 40 bei 41 serotipo virusai. Pasireiškia karščiavimu bei viduriavimu, kuris gali tęstis 1-2 savaites.
  • Ūmus hemoraginis cistitas: Jį sukelia 11 ir 21 serotipo virusai. Bendrai pasitaiko retai, dažniau 5-15 m. vaikų tarpe bei esant imunodeficito būklėms (po organų transplantacijos, sergant AIDS).

Nervų Sistemos Sutrikimai

Vyzdžio Išsiplėtimas Dėl Inervacijos Sutrikimo

Vyzdžio išsiplėtimas dėl vyzdį sutraukiančio raumens inervacijos sutrikimo. Tai gali sukelti akiduobės trauma, infekcija, diabetas, tačiau dažniausiai priežastis lieka neaiški. Dažniau pasitaiko jaunų suaugusiųjų žmonių, ypač moterų, tarpe. Kartais kartu su vyzdžio išsiplėtimu išnyksta giliųjų sausgyslių refleksai (kelių bei alkūnių). Adie vyzdys paprastai yra vienpusis (iki 80% atvejų). Pastebima, kad vyzdžiai yra skirtingo dydžio, ypač šviesioje patalpoje, kartais gali sutrikti matymas, ypač iš arti. Pakitęs platesnis vyzdys mažai arba visai nereaguoja į šviesą, lėtai susitraukia konverguojant, ir lėtai vėl plečiasi. Būdinga savybė - ypač jautri reakcija į silpnus cholinerginius preparatus. Ši ypatybė naudojama ir nustatant diagnozę - sulašinus į abi akis stipriai skiesto pilokarpino tirpalo, po 10-15 min. Adie vyzdys nėra specifiškai gydomas. Kartais per ilgą laiką pakitęs vyzdys susitraukia.

Aferentinis Vyzdžio Defektas (Marcus-Gunn Vyzdys)

AFERENTINIS VYZDŽIO DEFEKTAS - Marcus-Gunn vyzdys - tai svarbus ir objektyvus regėjimo sistemos ligų simptomas. Reliatyvų aferentinio vyzdžio defektą (RAVD) galima nustatyti ir nesąmoningam pacientui. Testas atliekamas pritamsintame kambaryje - tai lemia nedidelį natūralų vyzdžių išsiplėtimą. Šviesos šaltinis nukreipiamas tai į vieną, tai į kitą vyzdį. Kai nėra RAVD, pašvietus į bet kurį vyzdį susitraukia abiejų akių vyzdžiai. Esant RAVD, pašvietus į sveiką akį susitraukia abu vyzdžiai, o pašvietus į pažeistą akį, stebimas vyzdžių išsiplėtimas vietoj susiaurėjimo. RAVD paprastai atsiranda esant žymiam vienos akies tinklainės ar regos nervo pažeidimui. Jei pažeidimas ryškus abiejose akyse, RAVD nenustatomas, t.y. nėra abipusio RAVD.

Akies Atitraukiamojo Nervo Pažeidimai

AKIES ATITRAUKIAMASIS NERVAS - (VI galvinis nervas, n.abducens) yra motorinis nervas, įnervuojantis tiesųjį išorinį akies raumenį. Šis raumuo suka akį išorėn, t.y. link smilkinio. Kai pažeidžiamas nervo branduolys ir jį juosianti veidinio nervo intracerebrinė šaknelė, būna Fovilio sindromas: pažeidimo pusėje paralyžuotas tiesus išorinis akies raumuo, yra žvilgsnio paralyžius, mimikos raumenų paralyžius bei veido analgezija (dėl VII n. pažeidimo), Hornerio sindromas bei kurtumas.

Millard-Gubler sindromas išsivysto pažeidus iš VI nervo branduolio išėjusias skaidulas, einančias per piramidinį (t.y. žievinį nugaros, tr. corticospinalis) laidą. Šio nervo pažeidimo priežastys: kraujagyslinės (diabetas, arterinė hipertenzija, aterosklerozė, insultas), trauma, padidėjęs intrakranijinis slėgis, aneurizma, meningioma, akustinė neuroma, nosiaryklės tumorai, peraugę kaukolės pamatą, išsėtinė sklerozė, galvos smegenų dangalų infekcija (meningitas). Gydoma pirmiausia paralyžių sukėlusi priežastis. Jei tai trauma ar kraujagyslinės priežastys, būklė stebima iki 6 mėnesių, nes daliai žmonių per tą laiką funkcija atsistato. Esant trauminiam atitraukiamojo nervo paralyžiui, spontaninis pagerėjimas stebimas iki 80% atvejų esant vienos pusės pažeidimui ir iki 40% atvejų esant abipusiam pažeidimui. Šiame laikotarpyje sumažinti dvejinimuisi gali būti naudojamos klijuojamos prizmės ant akinių stiklo.

Akies Judinamojo Nervo Pažeidimai

AKIES JUDINAMASIS NERVAS (III galvinis nervas, n.oculomotorius) - tai mišrus nervas, kurį sudaro motorinės ir vegetacinės (parasimpatinės) skaidulos. Motorinės skaidulos įnervuoja penkis raumenis: viršutinio voko keliamąjį raumenį (m. levator palpebrae superior), tiesųjį viršutinį akies raumenį (m. rectus superior), tiesųjį vidinį (m.rectus medialis) bei tiesųjį apatinį (m.rectus inferior) raumenis bei apatinį įstrižinį raumenį (m. obliquus inferior). Taigi, šio nervo įnervuojami raumenys kelia viršutinį voką, suka akį aukštyn, žemyn, link nosies. Esant akies judinamojo nervo paralyžiui: žmogus negali pasukti akies į vidų, aukštyn bei žemyn, žiūrint tiesiai akis nedaug nukrypusi link smilkinio, nusileidęs viršutinis vokas, išsiplėtęs vyzdys (nereaguojantis ar minimaliai reaguojantis į šviesą), sutrikusi akomodacija (sunku skaityti smulkų šriftą). Dėl judesių sutrikimo atsiranda dvejinimasis, kuris išnyksta užmerkus vieną akį.

Taip pat skaitykite: Kūdikio pasiekimai

Akies judinamojo nervo paralyžiaus gydymo taktika priklauso nuo klinikos bei įtariamos priežasties. Esant galvos traumai, įtarus smegenų arterijų aneurizmą, pacientą konsultuoja neurochirurgai dėl chirurginio gydymo.

Kiti Galimi Faktoriai

  • Vaistai, skirti astmai gydyti (ipratropio bromidas) purškalų pavidalu.
  • Augalai, ypač „Solanaceae“ šeimos.
  • Tam tikrų kontaktinių lęšių tirpalų sudėtyje esančios medžiagos (feniraminas ir nafazolinas), kurios sukelia vyzdžio išsiplėtimą.

Akių Funkcijos ir Sutrikimai

Akių Judinamieji Raumenys

AKIES JUDINAMIEJI RAUMENYS - tai išoriniai akies raumenys, sukiojantys akies obuolį įvairiomis kryptimis. vidinis tiesusis raumuo (m. Akies judinamuosius raumenis įnervuoja trys galviniai nervai. Visi išoriniai akies raumenys, išskyrus apatinį įstrižąjį, akiduobėje suformuoja tarsi kūgį. Kūgio viršūnė esti užpakalinėje akiduobės dalyje, o pagrindas - raumenų prisitvirtinimo prie akies obuolio vietos. Kūgio viršūnėje yra sausgyslinis žiedas, vadinamas Cino žiedu. Per jį praeina regimasis nervas, akies arterija bei vena.

Akiplotis ir Jo Sutrikimai

AKIPLOTIS - žmogaus regimasis laukas. Akipločio tyrimo metodas vadinamas perimetrija, kuri savo ruožtu gali būti statinė ir kinetinė. Normoje matymo laukas iš nosies pusės yra apie 60°, iš temporalinės (išorinės) pusės ~ 90°, į viršų ~55°, apačioje ~60°. Apie 15° nuo fiksacijos taško yra fiziologinė ~6° skotoma (nedidelis akipločio defektukas), atitinkanti regos nervo disko vietą.

Akipločio pakitimai gali atsirasti dėl akių, regos nervo ar galvos smegenų ligų ir pasireikšti regėjimo lauko susiaurėjimu ar daliniu iškritimu (skotoma). Priklausomai nuo regos kelio pažeidimo vietos, atsiranda ir būdingi specifiniai pokyčiai. Esant regos nervo uždegimui, pirmi būdingi pokyčiai atsiranda akipločio centre, ir pasireiškia paracentrinėm ar centrinėm skotomom. Pažeidus regimosios kryžmės centrinę dalį, atsiranda bitemporaliniai (žmogus nemato abiejų akių išorinių laukų) defektai , o išorę - binazaliniai. Kai pažeidžiamas regimasis laidas, iškrenta abiejų akių vienos pusės laukas, pvz.

Akis: Regėjimo Analizatorius

AKIS - tai regėjimo analizatoriaus periferinė dalis. Akies obuolys yra beveik sferinės formos, vidutiniškai 24 mm ilgio. Jis randasi akiduobėje ir yra tarsi „pakibęs“ ant regimojo nervo. Akies vidus užpildytas stiklakūniu, kuris palaiko akies obuolio formą. Išorinis skaidulinis sluoksnis - tai apie 1 mm storio odena, priekyje pereinanti į skaidrią, apie 0,5 mm storio rageną. Vidinis sluoksnis - tinklainė - apie 0,3 mm storio, joje išsidėstę šviesai jautrios ląstelės - kūgeliai bei stiebeliai. Jautriausia šviesai yra centrinė, apie 1,5 mm pločio dalis. Krentantys į akį šviesos spinduliai yra laužiami ragenos bei lęšiuko (bendra akies laužiamoji galia yra apie 59D), ir perėję per stiklakūnį susikerta tinklainėje.

Taip pat skaitykite: Filmo „Nusikaltėlis kūdikio veidu“ sėkmė

Akispūdis: Spaudimas Akies Viduje

AKISPŪDIS - dėl nuolatinės skysčių apytakos akies viduje susidarantis spaudimas. Akies skystį gamina krumplyno ataugos. 80% viso akies skysčio aktyvios sekrecijos būdu pagamina nepigmentinio krumplyno epitelio ląstelės, nepriklausomai nuo akispūdžio dydžio. Labai padidėjus akispūdžiui, pasyvi skysčio sekrecija sumažėja. Pagamintas akies skystis iš užpakalinės kameros per vyzdį nuteka į priekinę kamerą, kurioje randasi akies skysčio nutekėjimo struktūros. Akispūdis priklauso nuo akies skysčio gamybos, nutekėjimo bei spaudimo episklerinėse venose. Bendrai populiacijoje akispūdis būna nuo 10-11 iki 21 mmHg, jo dydis gali svyruoti priklausomai nuo paros laiko (paprastai didžiausias ryte, galimi svyravimai iki 4mmHg), širdies dažnio ir kitų faktorių. Akispūdis dažnai yra skirtingas tarp akių, bet šis skirtumas paprastai neviršija 3mmHg.

Akių Dugnas ir Jo Tyrimas

AKIŲ DUGNAS - tai vidinė akies dalis, išklota tinklaine - šviesai jautria plėvele. Akių dugno tyrimas atliekamas naudojant prietaisus - oftalmoskopus (yra veidrodinis oftalmoskopas, atvirkščio vaizdo binokulinis oftalmoskopas, tiesaus vaizdo oftalmoskopas) ar naudojant plyšinę lempą bei specialius lęšius.

Normoje regos nervo diskas yra apie 1,5 mm skersmens apvalus ar kiek ovalo formos, rausvas, aiškiom ribom, šiek tiek link nosies nuo centrinės geltonosios dėmės. Jo centre esti kraujagyslių pluoštelis bei centrinė įduba - regos nervo disko ekskavacija. Esant regos nervo disko paburkimui, ribos tampa neaiškios, pats diskas prominuoja, padidėja, venos išsiplečia. Tokius pakitimus sukelia padidėjęs spaudimas galvos smegenyse dėl auglių, uždegimo ar kitų ligų. Esant regos nervo disko atrofijai (nykimui) diskas atrodo baltas ar pilkšvas, kraujagyslės siauros. Atrofija atsiranda po regos nervo sužalojimo, užsitęsusio uždegimo ar paburkimo, esant hipofizės navikui ar kt.

Geltonoji dėmė - tai ovalo formos, apie 5 mm diametro sritis užpakaliniame akies poliuje. Geltoną spalvą šiai sričiai suteikia ląstelėse esantis ksantofilinis pigmentas. Geltonos dėmės centre esti įduba - fovea, kuri yra apie 1,5 mm skersmens ir tiriant akių dugną atpažįstama iš ovalo formos refleksinio švytėjimo. Pačiame fovea centre yra duobutė - foveola, 0,35 mm diametro sritis. Tai jautriausia šviesai tinklainės dalis, taip pat ir ploniausia, nes ją sudaro tik šviesai jautrios ląstelės- kūgeliai. Kartu su regos nervu bei geltonąja dėme užpakaliniame poliuje matomos tinklainės kraujagyslės, įeinančios beveik per regos nevo disko vidurį bei toliau besišakojančios. Apie 1,5 mm sritis apie geltonąją dėmę kraujagyslių neturi.

Akloji Dėmė: Fiziologinė Skotoma

Jei jums pasakys, kad jūsų regėjimo lauke yra sklypelis, kurio visiškai nematote, nors jis yra tiesiai prieš jus, tuo, žinoma, nepatikėsite. Moksline kalba AKLOJI DĖMĖ - fiziologinė paracentrinė skotoma, kuri randasi 15° nuo fiksacijos taško ir apima apie 6° sritį. Ši vieta atitinka regimojo nervo disko vietą - čia nėra šviesai jautrių elementų (fotoreceptorių), todėl į šią vietą krentančio vaizdo žmogus nemato. Pats žmogus nesuvokia šios skotomos buvimo, nes fiksuojant objektą vienoje akyje vaizdas krenta į regimojo nervo disko vietą (kur jis nesuvokiamas), o kitoje - ant tinklainės jautriosios dalies - iš čia ir siunčiamas impulsas į galvos smegenų žievę.

Akomodacija: Akies Gebėjimas Fokusavimui

Akomodacija - aktyvus procesas, kuriame dalyvauja du pagrindiniai elementai - krumplyno raumuo bei lęšiukas. Akies viduje esantis lęšiukas tarsi kabo ant saitų, kurie kitu galu tvirtinasi prie krumplyno raumens. Perkėlus žvilgsnį iš tolio į artį, į tinklainę krentantis vaizdas tampa neryškus. Tada įsijungia tam tikri neurologiniai mechanizmai, kurie sukelia kru…

Kitos Galimos Kūdikio Akių Paraudimo Priežastys

Kvėpavimo takų sincitinis virusas (RSV)

Kvėpavimo takų sincitinis virusas (RSV) dažniausiai pasireiškia į peršalimą panašiais simptomais, pavyzdžiui, sloga ir kosuliu. Tačiau kūdikiai ir maži vaikai neretai serga daug sunkesne RSV infekcijos forma, dėl kurios jie gali būti hospitalizuojami ir net mirti. 2019 m. apie 6,6 mln. 0-6 mėn. amžiaus kūdikių visame pasaulyje sirgo RSV sukeltomis ūminėmis apatinių kvėpavimo takų infekcijomis, 1,4 mln.

RSV gali sukelti rimtų kvėpavimo takų problemų, įskaitant švokštimą ir pasunkėjusį kvėpavimą. Dažnai net kūdikiams pasireiškia apnėja, t. y. jie trumpam nustoja kvėpuoti. Dauguma vaikų iki 2 metų yra bent kartą sirgę RSV sukelta infekcija. Daugeliui vaikų pasireiškia lengvi simptomai, dažniausiai tai būna kosulys, skrepliavimas, sloga ir karščiavimas. Dažniausiai pasitaikančios RSV komplikacijos yra bronchiolitas - smulkiųjų kvėpavimo takų uždegimas ir dirginimas, dėl kurio susiaurėja kvėpavimo takai, - ir plaučių uždegimas.

RSV gali plisti nuo žmogaus žmogui, kaip ir peršalimo bei kiti kvėpavimo takų virusai. RSV taip pat gali 30 minučių ar ilgiau išgyventi ant rankų, todėl norint sumažinti šio viruso plitimą svarbu plauti rankas. RSV plinta, kai kūdikis įkvepia virusu užsikrėtusio asmens kosulio ar čiaudulio lašelius. Kūdikis taip pat gali užsikrėsti RSV tiesioginio kontakto metu, pavyzdžiui, jei užsikrėtęs asmuo pabučiuoja jį į veidą.

Kaip gydomi RSV užsikrėtę kūdikiai?

Jei kūdikis negali tinkamai gerti ir jam gresia dehidracija, gali prireikti į veną lašinamų skysčių. Jei kūdikiui labai užgulta nosis ir gausiai gaminasi gleivės, gali būti naudojamas fiziologinis tirpalas ir nosies išsiurbimas. Kai kuriems kūdikiams gali prireikti vaistų karščiavimui mažinti. Jei pasireiškia rimti kvėpavimo sutrikimai, kai kuriems kūdikiams prireikia deguonies ir kvėpavimo palaikymo. Antibiotikai RSV atveju nepadeda, nes tai yra virusinė, o ne bakterinė infekcija. RSV simptomai dažniausiai pasireiškia 3-5 ligos dieną ir palaipsniui silpsta.

Kaip sumažinti riziką kūdikiui užsikrėsti RSV?

Tinkama rankų higiena gali padėti sumažinti RSV plitimą. Pasirūpinkite, kad paviršiai, įskaitant žaislus, būtų periodiškai dezinfekuojami. Rekomenduojama kosint ar čiaudint prisidengti burną. Įsitikinkite, kad kūdikio aplankyti atėję žmonės neserga. Kiek tai įmanoma, tėvai turėtų saugoti kūdikius nuo žmonių, kuriems pasireiškia peršalimo ir gripo simptomai, ir RSV sezono metu vengti žmonių susibūrimo vietų. Šeimoms, kurių vaikai lanko darželius ir kitas ikimokyklinio ugdymo įstaigas, RSV sezono metu, kuris paprastai trunka nuo spalio iki balandžio, dažnai patariama gerai nuprausti iš tokių įstaigų namo grįžusius vaikus.

Ar nėštumo metu vertėtų skiepytis nuo RSV?

Jei esate nėščia, būtinai apsvarstykite galimybę pasiskiepyti RSV vakcina, kad apsaugotumėte savo kūdikį nuo šio viruso. Rugsėjo-sausio mėnesiais 32-36 savaitę besilaukiančios moterys turėtų pasiskiepyti RSV vakcina, nes susiformavę antikūnai bus perduoti ir kūdikiui. Vakcina nuo RSV padeda motinos organizme susidaryti nuo šio viruso saugantiems antikūnams, kurie perduodami ir kūdikiui. CDC duomenimis, vakcina nuo RSV 57 proc. sumažina hospitalizacijos dėl RSV riziką. Nirsevimabas yra ne vakcina, o monokloninis antikūnas, apsauganti kūdikius nuo sunkių RSV infekcijos formų, dėl kurių gali tekti apsilankyti sveikatos priežiūros įstaigoje arba gultis į ligoninę. Jis užtvindo kūdikio organizmą antikūnais, tiesiogiai veikiančiais prieš RSV. Taigi tai nėra vakcina, ji nesuaktyvina kūdikio imuninės sistemos. Tačiau tai tikrai puiki pasyvioji apsauga, kurią mielai suteikiame visiems kūdikiams.

Kūdikio Krūpčiojimai ir Trūkčiojimai

Įvairūs krūpčiojimai, sudrebėjimai ir staigūs galūnių trūktelėjimai yra įprasti naujagimiams. Nebrandi kūdikių nervinė sistema lemia trūkčiojančius judesius, galūnių sudrebėjimus ir pan. Šis refleksas pasireiškia tuo, kad kūdikis, išgirdęs stipresnį garsą ar pakeitęs padėtį, staiga išsigąsta ir skėsteli rankomis. Tuo metu rankų bei kojų pirštukai taip pat būna išskėsti, o rankos gali drebėti.

Tai įgimtas, naujagimiams būdingas refleksas, kuomet pasukus kūdikio galvytę į šoną, toje pačioje pusėje esanti ranka ir koja išsitiesia, o priešingos pusės ranka ir koja susilenkia. Raumenų tonuso padidėjimas yra būdingas ir įprastas pirmaisiais kūdikio gyvenimo mėnesiais. Tai tik miego metu būdingi judesiai, pasireiškiantys 1-3 iš 1000 naujagimių. Dažniausiai mioklonijos prasideda (jeigu prasideda) per pirmąsias 15 naujagimio gyvenimo dienų ir tęsiasi iki 6-7 mėn. Mioklonijas gali išprovokuoti stipresnis supimas, netikėtas prisilietimas, pozos pokytis (pavyzdžiui, sauskelnių keitimas miegančiam mažyliui) ir pan. Žindančioms mamoms pirmaisiais kūdikio gyvenimo mėnesiais reikėtų riboti suvartojamo kofeino kiekį. Manoma, kad saugus kiekis yra iki 300 mg kofeino, t.y.

Hipoklikemija arba cukraus kiekio kraujyje sumažėjimas naujagimiams gali pasireikšti traukuliais, trūkčiojimu, drebėjimu. Siekiant išvengti hipoglikemijos naujagimius būtina maitinti bent kas 3-4 val. Traukulių priepuolis paprastai prasideda, kai kūdikio ar vaiko temperatūra staiga pakyla iki 39°C ar daugiau. Priepuolio metu vaikas praranda sąmonę, sustingsta jo galūnės, kartais jis trumpam nustoja kvėpuoti, galūnės ima trūkčioti, išblykšta oda (gali ir pamėlti), akys užsiverčia.

Infantiliniai spazmai yra epilepsijos rūšis, kuriai būdinga priepuolių pradžia kūdikystėje. Dažniausiai šie priepuoliai prasideda pirmaisiais gyvenimo metais, įprastai - 3-6 mėnesių kūdikiams. Infantiliniai spazmai pasireiškia kaip įtemptų galūnių linktelėjimai arba loštelėjimai atgal, rankų atmetimai į šalis. Įprastai jie yra simetriški, t.y. abiejų pusių galūnės trūkteli vienu metu, tačiau judesiai gali būti ryškesni vienoje pusėje. Būdingos spazmų serijos, t.y.

Infantiliniai spazmai yra siejami su smegenų pažeidimu. Dažniausiai naujagimių krūpčiojimo, trūkčiojimo, drebulio ir panašių judesių priežastys yra įgimtos, fiziologinės, t.y.

Žvairumas Kūdikiams: Fiziologinis ar Įgimtas?

Iki pusės metų akelės klajoja daugeliui kūdikių, tai vadinama fiziologiniu žvairumu. Ką tik gimusio mažylio akytės juda nedarniai, nes jis dar tik mokosi jas valdyti, stiprina jų raumenis. Paprastai per tris keturis mėnesius akių judesiai kur kas pagerėja. O jei, prabėgus keturiems mėnesiams, klajoja viena ar abi akelės, vadinasi, vaiko žvairumas ne fiziologinis, o įgimtas.

Galimos Priežastys:

  • Dėl didesnio laipsnio toliaregystės, kai akies lęšiukas nepakankamai laužia šviesos spindulius ir todėl toli esančius daiktus vaikas mato gerai, o artimus - silpnai.
  • Dėl astigmatizmo, kai ragena arba lęšiukas yra išlinkę netolygiai ir todėl tinklainėje susidaro neryškus vaizdas.
  • Dėl akies raumenų silpnumo. Kiekvieną akies obuolį supa šeši raumenys. Jie sukinėja akis taip, kad jos gali vienu metu žiūrėti į tą patį objektą. Dėl silpnų akių raumenų sutrinka jų darni veikla, akys gali nukrypti į vieną ar kitą pusę.

Būna, kad atėjusios mamos skundžiasi, jog vaiko akelės buvo visiškai sveikos, bet mažylis persišaldė ar po skiepų sunkiai susirgo, karščiavo, ir galiausiai sužvairavo akelės. Esant didelio laipsnio (+6 +8 dioptrijos) toliaregystei, žiūrint į arti esančius daiktus, labai įsitempia akių vidiniai raumenys, o išoriniai raumenukai neatlaiko, ir viena ar abi akelės ima žvairuoti. Dažniausiai sunki liga tik išryškina akelių bėdą, tačiau retai kada būna jos priežastis.

tags: #padidejus #kudikio #akyte