Oskaras Koršunovas - vienas žymiausių Lietuvos teatro režisierių, dramaturgų, scenografų ir choreografų, pelnęs pripažinimą ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje. Jo kūrybinė veikla apima įsimintinus spektaklius, tapusius OKT / Vilniaus miesto teatro repertuaro ir užsienio gastrolių pagrindu. Šiemet Oskaras Koršunovas pažymi kūrybinės veiklos 25-metį.
Ankstyvieji Metai ir Studijos
Oskaras Koršunovas gimė 1969 m. kovo 6 d. Vilniuje. Jo mama Edita, pagal išsilavinimą ekonomistė, dirbo įvairiose srityse, o tėvas Vladimiras buvo žemės ūkio inžinierius, padaręs daugiau nei 60 atradimų. Iš pradžių šeima gyveno Naujojoje Vilnioje, vieno kambario bute. Vėliau, gimus broliui, keturiese gyveno tame pačiame mažame bute.
1988-1993 m. O. Koršunovas studijavo Lietuvos muzikos akademijoje, kur jo mokytoju buvo Jonas Vaitkus. Mokykloje, kurioje jis mokėsi, buvo stiprinami tikslieji mokslai, tokie kaip matematika, anglų kalba ir ypač chemija. Tai buvo griežta mokykla, orientuota į geriausius mokinius ir siekianti atsikratyti prasčiau besimokančiųjų.
Lemtingas įvykis, lėmęs O. Koršunovo ateitį, buvo pedagogės Violetos Tapinienės pastūmėjimas į sceną. Pirmą kartą išėjęs į sceną, jis patyrė transą ir suprato, kad teatras - jo pašaukimas.
Vaikystės įspūdžiai ir sąsajos su Biržais
Nors gimęs Vilniuje, Oskaras Koršunovas didelę vaikystės dalį praleido Biržų krašte, Klausučių kaime, pas senelius Elžbietą ir Mykolą Tunkūnus. Šie vasaros įspūdžiai paliko gilų pėdsaką jo kūryboje.
Taip pat skaitykite: Apie Louis Armstrong
Prisiminimai apie senelį Mykolą, kuris buvo puikus pasakotojas, vaidino svarbų vaidmenį Oskaro formavimesi. Senelio pasakojimai, kuriuose dalyvaudavo ir patys vaikai, buvo pirmasis Oskaro susidūrimas su teatru.
Tačiau ne tik senelio pasakos formavo Oskaro pasaulėžiūrą. Vaikystės erdvės, tokios kaip Radvilų pilies griuvėsiai ir Širvėnos ežeras, taip pat paliko ryškų įspūdį.
Kūrybinės Veiklos Pradžia ir OKT Įkūrimas
1990-1998 m. Oskaras Koršunovas dirbo Lietuvos nacionaliniame dramos teatre. 1998 m. kartu su bendraminčiais jis įkūrė nepriklausomą teatrą OKT (Oskaro Koršunovo teatras), kuris 2004 m. tapo OKT / Vilniaus miesto teatru.
OKT tapo platforma O. Koršunovui įgyvendinti savo novatoriškas idėjas ir eksperimentuoti su teatro formomis. Teatras greitai išpopuliarėjo ir pelnė pripažinimą tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.
Režisūros bruožai ir credo
Oskaro Koršunovo režisūrai būdingas modernumas, netradicinis pastatymas ir gilus žmogaus psichologijos supratimas. Jis siekia įlįsti į žmogaus vidų ir atskleisti esminius, giliausius jausmus, kurių negali įvardyti nei filosofija, nei psichologija, nei matematinės formulės - tik menas.
Taip pat skaitykite: Staponkutės biografija
Režisieriaus credo - statyti klasiką kaip šiuolaikinę dramaturgiją, o šiuolaikinę dramaturgiją - kaip klasiką, kalbėti apie tai, kas universalu, aktualu šiandien, o kartais netgi aplenkti laiką, nuspėti ir perspėti.
O. Koršunovas mano, kad teatras privalo būti modernus, eiti koja kojon su pasauliu ar netgi būti žingsniu priekyje, įspėti, pranešti kažką svarbaus, supurtyti žiūrovą.
Reikšmingi Spektakliai
Oskaro Koršunovo kūrybinėje biografijoje yra daugybė įsimintinų spektaklių, kurie tapo OKT repertuaro ir užsienio gastrolių pagrindu. Štai keletas iš jų:
- Ten būti čia (1990, pagal D. Charmsą)
- Senė (1992, atnaujintas pavadinimu Senė 2 1994, pagal D. Charmsą ir A. Vvedenskį)
- Labas Sonia Nauji Metai (1994, pagal A. Vvedenskį)
- Roberto Zucco (1998, pagal Bernard’o‑Marie Koltèsą)
- Shopping and Fucking (1999, pagal Marko Ravenhillo)
- Ugnies veidas (2000, pagal Mariuso von Mayenburgo)
- Žiema (2003, pagal J. Fosse)
- Apvalytieji (2003, pagal Sarah Kane)
- Vaidinant auką (2005, pagal Vladimiro ir Olego Presniakovų)
- Mūsų klasė (2015, pagal Tadeuszo Słobodzianeko)
- Išvarymas (2011, pagal M. Ivaškevičių)
- Katedra (2012, pagal Just. Marcinkevičiaus)
- Pašaliniams draudžiama (2016, pagal G. Grajausko)
O. Koršunovas taip pat režisavo operų, tokių kaip R. Wagnerio „Skrajojantis olandas“ (1995), V. Baltako „Cantio“ (2004), W. A. Mozarto „Užburtoji fleita“ (2006), G. Donizetti „Meilės eliksyras“ (2008), L. van Beethoveno „Fidelijus“ (2015) ir G. Sodeikos „Post Futurum“ (2018). Be to, jis surengė parodą MO muziejuje Vilniuje „Vilniaus pokeris“ (2023-24).
Spektaklis "Miranda" ir giminės genealogijos temos
Spektaklis „Miranda“, sukurtas pagal Viljamo Šekspyro pjesę „Audra“, yra vienas sudėtingiausių Oskaro Koršunovo spektaklių. Šis pastatymas buvo vežtas į daugelį Europos šalių ir pelnė pagrindinius prizus Rijekos (Kroatija) tarptautiniame mažosios scenos festivalyje 2013 m.
Taip pat skaitykite: Biografija: Šarūnas Kliokys
„Miranda“ - tai kelionė į praeitį, į atminties, o galbūt ir tikrąsias mūsų ištakas. Šis spektaklis padeda atrasti bendras temas, prisiminti bendras istorijas. Jame iškeliamos dvi svarbios temos: giminės ir kūrybos genealogijos.
Oskaras Koršunovas save kildina iš miesto kultūros ir susitikimų su didžiaisiais literatūros kūriniais, tačiau mažiau žinoma apie jo sąsajas su Biržų kraštu, kur vasaromis lankydavosi pas senelius.
Gastrolės ir Festivaliai
O. Koršunovo teatras aktyviai gastroliuoja ir dalyvauja teatro festivaliuose daugelyje Europos šalių, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Pietų Amerikoje, Azijoje ir Australijoje. Teatro gastrolių dažnis, arealas ir sėkmė yra sunkiai aprėpiami.
OKT spektakliai organiškai pereina vienas į kitą, tad žiūrovas turi „užaugti“ šitam teatrui.
Apdovanojimai ir Įvertinimai
Oskaras Koršunovas yra pelnęs daugybę apdovanojimų ir įvertinimų už savo kūrybą:
- Kristoforas (1995, 2000)
- Auksinis scenos kryžius (2004, 2011, 2012)
- Lietuvos nacionalinė premija (2002)
- Europos teatro premija Už naująsias teatro realybes (2006)
- Gedimino ordino Karininko kryžius (2003)
- Lenkijos prezidento Auksinis kryžius (2006)
- Prancūzijos Menų ir literatūros ordino karininkas (2009)
- V. Mejerholdo prizas (2010)
Šie apdovanojimai liudija O. Koršunovo talentą ir jo indėlį į Lietuvos ir pasaulio teatrą.
Koršunovo Įtaka Teatrui
Oskaras Koršunovas reikšmingai prisidėjo prie lietuvių teatro modernizavimo, įnešdamas naujų formų, idėjų ir išraiškos priemonių. Jo spektakliai dažnai išsiskiria netradiciniu pastatymu, psichologiniu gilumu ir socialine refleksija.
Su Koršunovu į lietuvių teatrą atėjo naujas mąstymas apie teatrinę erdvę, jis sėmėsi įkvėpimo iš kitokių nei lig tol XX a. dailės aruodų. Kartu režisierius apvertė metaforos funkciją lietuvių teatre.
O. Koršunovas ne tik kuria spektaklius, bet ir aktyviai dalyvauja teatro gyvenime, dėsto Lietuvos muzikos akademijoje ir vadovauja kūrybiniams seminarams užsienyje. Jis yra autoritetas daugeliui jaunų režisierių ir įkvepia juos siekti kūrybinių aukštumų.
Asmeninis gyvenimas ir pomėgiai
Oskaras Koršunovas mėgsta leisti vasaras prie jūros, Smiltynėje. Jis turi daug pomėgių, tačiau neturi pernelyg mažai laisvo laiko. Kita vertus, jis mėgsta būti teatre. Būdamas čia, jis gyvena labiau nei realiame gyvenime. Juk teatras gimsta iš gyvenimo, jis kalba apie tavo gyvenimą ir kitų gyvenimus. Jis jam padeda suprasti save.
tags: #oskaras #korsunovas #gime