Šiame straipsnyje aptarsime kūdikių skiepijimo klausimus, įskaitant vakcinas nuo pneumokoko, vėjaraupių ir kitų infekcijų. Aptarsime argumentus už ir prieš skiepus, taip pat pateiksime informaciją apie įvairias vakcinas ir jų poveikį.
Atopinis Dermatitas: Kada Išaugama ir Kaip Rūpintis Oda
Didžiajai daliai sergančiųjų atopiniu dermatitu odos simptomai sumažėja arba išnyksta iki paauglystės. Tačiau visiems sergantiems ar sirgusiems dermatitu odos sausumas išlieka visą gyvenimą. Dalis sergančiųjų gali jausti alerginio rinokonjunktyvito (šienligės) ar bronchinės astmos simptomus.
Jei šeimoje yra sergančių alerginėmis ligomis, tokiomis kaip dermatitas, alerginė sloga ar alerginė bronchinė astma, tikimybė, kad susirgs naujai gimęs vaikas yra didesnė. Pastebėta, kad tikimybė susirgti alerginėmis ligomis yra didesnė tada, kai serga mama, nei tada, kai serga tėtis.
Mokslininkai ieško būdų, galinčių sumažinti riziką susirgti alerginėmis ligomis. Vienas iš jų galėtų būti kasdienis odos drėkinimas nuo pirmųjų gyvenimo dienų drėkinamuoju kremu vieną kartą per dieną. Rekomenduojama rinktis naujagimiams skirtą drėkinamąjį kremą, su minimaliu ingredientų kiekiu. Kelios studijos nustatė, kad tepant vaikus nuo gimimo drėkinamuoju kremu jų tarpe susirgusių atopiniu dermatitu buvo mažiau, nei tarp tų, kurie kremu nebuvo tepami.
Tyrimų duomenimis, sergantys alerginiu atopiniu dermatitu turi sunkesnę eigą, liga gali dažniau paūmėti. Tačiau, tiek turintys, tiek neturintys gretutinių alerginių ligų gali turėti sunkų dermatitą.
Taip pat skaitykite: Viskas apie motinystės atostogas
Alerginius tyrimus rekomenduojama atlikti tiems vaikams, kurie serga vidutinio sunkumo ar sunkiu atopiniu dermatitu, taip pat, jei pastebimas ryšys tarp simptomų ir ligos paūmėjimų. Alerginius tyrimus atlikti rekomenduojama nuo 6 mėnesių amžiaus, bet kiekvienas atvejis individualus ir tyrimai gali būti atliekami anksčiau arba vėliau. Ligos eigoje alergija gali keistis, ypač jei yra nustatyta alergija (sensibilizacija) maisto produktams. Po kelių mėnesių jautrumas kai kuriems maisto produktams gali išnykti, o kai kuriems atsirasti. Kiekvienas atvejis skirtingas, bet dažniausiai tyrimus dėl alergijos rekomenduojama kartoti kas 6 mėnesius, jei alergijos yra nustatytos arba jei pastebimas ryšys tarp aplinkos alergenų ir ligos.
Maisto netoleravimo testų esmė ta, kad yra nustatomi baltymai imunoglobulinai G (IgG), kurie susiformuoja po kontakto su medžiaga. Alerginių tyrimų metu nustatomi specifiniai imunoglobulinai E (IgE), baltymai, susiformuojantys alerginių reakcijų metu. Taigi, tolerancijos maistui tyrimas NEPARODO alergijos maisto produktams ir gydytojų ekspertų nėra rekomenduojami siekiant nustatyti alergijas.
Jei nėra duomenų, patvirtinančių, kad kūdikis turi alergiją tam tikriems maisto produktams, mama nepastebi, jog suvalgius tam tikrų produktų odos būklė pablogėja, vengti maisto produktų nerekomenduojama.
Kremu reikia patepti neišbertą odą. Jeigu oda neparausta, vaikas tampa ramesnis, nepradeda aktyviau verkti, rėkti, tuomet kremas yra tinkamas. Jei patepus odą drėkinamuoju kremu atsirado deginimas, paraudimas - tai gali reikšti du dalykus. Vienas, kad kremas netinka ir jį reikia keisti kitu. Kitas, jei anksčiau kremas tiko, bet parausta išberta oda, greičiausiai simptomus sukelia odoje esantis uždegimas ir sudėtinės susigeriančio kremo dalys odą sudirgino. To nereikia painioti su alergija. Nurimus uždegimui odoje deginimo jausmo nuo kremo nebeliks.
Tokiais atvejais rekomenduojama bėrimus tepti vaistais, tam, kad nurimtų uždegimas ir naudoti riebius kremus ar tepalus (pvz. vazelinas, parafinas, sviestmedis ir pan.). Po kelių dienų uždegimui nurimus galėsite vėl naudoti drėkinamąjį kremą. Geriau tepti tokį, negu nieko. Tačiau tokie kremai skirti sveikai odai. Kremai iš vaistinės sukurti taip, kad kuo ilgiau išlaikytų drėgmę. Labai stipriai aromatizuotų kremų reikėtų vengti, nes yra didesnė tikimybė įsidirginti kvapams.
Taip pat skaitykite: Kas reikalinga gimdymui?
Emolientu reikia tepti visą kūną. Tepti kasdien 1-2 kartus per dieną. Individualiais atvejais ir dažniau. Lengvai, švelniai, netrinant nusausinti ir per 3 min. susitepti, kol oda neprarado drėgmės.
Emolientai yra atopinio dermatito gydymo pagrindas. Jie ne tik sumažina vandens netekimą per odą ar palengvina niežėjimą, bet ir padidina tepamų hormoninių vaistų veiksmingumą bei sumažina jų poreikį. Emolientus galima suskirstyti į ne fiziologinius (turinčius vazelino, parafino ir kt.), t.y. jie normaliai odoje nėra randami, ir fiziologinius. Pastarieji būna sudaryti iš lipidų, randamų epidermio raginiame sluoksnyje, ir kurių trūksta sergant atopiniu dermatitu. Tačiau emolientai gali būti svarbūs ir egzemos profilaktikai.
Rekomenduojama fototerapinį gydymą pradėti nuo 8 m. amžiaus, bet kiekvienas atvejis yra individualus, todėl esant reikalui gydytojas gali paskirti šį gydymą ir jaunesniam vaikui.
Oda, kurioje gausiai auga plaukai, turėtų taip pat būti tepama drėkinamaisiais kremais, losjonais. Taip pat rekomenduojama naudoti drėkinamojo pobūdžio plaukų priežiūros priemones: šampūnus, kondicionierius, balzamus, kaukes. Priemonėmis reikėtų tepti ne tik plaukų galiukus, bet ir šaknis.
Tai dvi atskiros ligos, tačiau abiem ligomis galima sirgti vienu metu. Esant seborėjiniam dermatitui bėrimų vietose rekomenduojama naudoti priemones su šlapalu, salicilu. Gali būti tepami aliejai, naudoti šampūną su ketokonazoliu, skiriami vaistai. Priemonės su salicilu gali būti naudojamos nuo 7 m., su šlapalu - nuo 2 m. amžiaus.
Taip pat skaitykite: Naudinga informacija apie Koperniko centrą
Auksinis Stafilokokas (St. Aureus) ir Jo Gydymas
Auksinis stafilokokas (St. aureus) odos paviršiuje nustatomas atliekant mikrobiologinį odos pasėlio tyrimą nuo odos bėrimo. Tyrimo metu odos bėrimas patrinamas su mentele, kuri dedama į specialią terpę. Tyrimas neskausmingas, atsakymas gaunamas po 3-7 dienų.
Auksinio stafilokoko sunaikinti neįmanoma, tačiau galima sumažinti jo kiekį odos paviršiuje. Tam naudojamos antiseptinės vonios, antiseptiniai prausikliai arba, esant reikalui, tepami antibiotikai. Jei nustatomi padidėję antistreptolizino (ASO) titrai ir yra indikacijų, gali būti skiriami geriami antibiotikai. Į antiseptinę vonią minkštiklių dėti nerekomenduojama.
Niežėjimas: Kaip Kovoti
Kova su niežėjimu turi būti kompleksinė: raminti nervų sistemą, tinkama odos priežiūra, adekvatus gydymas, fototerapija. Prasidėjus niežėjimo epizodui niežtinčią vietą pateptu emolientu, uždėti šaltą kompresą, papurkšti-patepti niežėjimą mažinančiomis priemonėmis (vaistinėse sukurtos specializuotos niežėjimą mažinančios priemonės, levandų, arbatmedžio ar mentolio turintys preparatai, jei nėra alergijos ir pan.), odą plekšnoti, mušti, o ne kasyti.
Kietas Vanduo ir Atopinis Dermatitas
Kietas vanduo blogina odos būklę. Minkštinimui tinka filtrai, soda, citrina, vandens virinimas.
Maudynės Baseine Paūmėjimo Metu
Paūmėjimo metu nerekomenduojama eiti į baseiną, nes kai yra žaizdelių - gali graužti, o liga paūmėti dar labiau. Jei baseinas reikalingas vystymuisi, sporto tikslais ar paprasčiausiai vaikui patinka - galima visada. Svarbu nepamiršti po baseino odą nuplauti po tekančiu vandeniu su sausai odai skirtu prausikliu ir kruopščiai patepti drėkinamuoju kremu. Kadangi vanduo odą sausina, ją būtina drėkinti intensyviau ir dažniau.
Jei yra žaizdelių - grauš maudytis jūroje. Pirmas dienas geriau patepti vaistu, tada jau galės maudytis. Po maudynių svarbu persilieti vandeniu ir susitepti emolientu. Apskritai, saulė, jūra yra gerai.
Stresas ir Atopinis Dermatitas
Streso metu išsiskiria hormonai, neuromediatoriai, kurie sukelia uždegimą, todėl daugelio sergančiųjų dermatitu odos būklė dėl streso pablogėja.
Psichologinė Pagalba Sergantiems Atopiniu Dermatitu
Tokia praktika yra rekomenduojama. Didelė dalis vaikų, sergančių AD, turi tam tikrus asmenybinius požymius, pvz., hiperaktyvumas, reiklumas, valdingumas. Psichoterapija padėtų sergantiesiems valdyti savo emocijas, o tai padeda gydant AD.
Skiepai ir Atopinis Dermatitas
Būna atvejų, kai pirmieji atopinio dermatito simptomai pasireiškia ar sustiprėja po skiepo. Taip yra todėl, kad imuninė sistema po skiepo keičiasi ir dermatito simptomai įsijungia ar sustiprėja. Tačiau, apžvelgus keliasdešimties metų duomenis, nenustatyta, kad skiepyti vaikai dažniau serga AD, nei neskiepyti, taigi, Pasaulio ir Europos gydytojų specialistų rekomendacijos rekomenduoja skiepyti sergančius atopiniu dermatitu privalomais skiepais. MMR ir stabligės vakcinos neprovokuoja alerginių reakcijų kiaušiniams alergiškiems pacientams.
Dažnai kyla klausimų skiepijant vaikus, alergiškus kiaušiniams, vakcinomis, kurių sudėtyje yra kiaušinio alergenų. Virusinės vakcinos, pvz., gripo, geltonojo drugio, tymų, raudonukės ir parotito (MMR), kai kurios stabligės vakcinos, gali turėti nedidelį kiekį kiaušinių alergenų, nors kliniškai reikšmingas kiekis randamas tik geltonojo drugio vakcinoje. Anafilaksinės reakcijos gripo vakcinai retos net pacientams, patyrusiems sunkias alergines reakcijas kiaušiniui, taip pat yra gaminamos gripo vakcinos, neturinčios kiaušinio baltymo.
Taip, vaiką reikia skiepyti vėjaraupių vakcina.
Aliejai ir Sausa Oda
Pastaruoju metu tampa vis madingiau emolientus keisti į taip lietuvių pamėgtus aliejus ir būtent juos tepti tiesiai ant odos, tačiau sausai ir problematiškai odai - tai didelė klaida. Aliejus odos nedrėkina, užtepus jį tiesiai ant odos sudaromas barjeras kitoms medžiagoms prasiskverbti į gilesnius odos sluoksnius ir ilgainiui taip prižiūrima oda tik dar labiau išsausėja. Aliejus puikiai tinka ir gilias tradicijas turi drėgno klimato kraštuose.
Kūdikių Tuštinimasis ir Šlapinimasis
„Kakutis“ ir „sysiukas“ yra vieni dažniausiai vartojamų žodžių auginant mažus vaikus. Naujagimis turi pasituštinti bent kartą per pirmas 48 valandas (tai reikalinga, kad medikai įsitikintų, kad neužakusi analinė anga). Pirmas dienas naujagimis tuštinasi mekonijumi - tamsiai žaliomis, bekvapėmis, tąsiomis ir lipniomis išskyromis. Maždaug 3-5 parą išmatos vadinamos pereinamosiomis, jose gali būti gleivių, nesuvirškinto baltymo gumulėlių. Tuštinasi kelis kartus per parą. Pirmos savaitės pabaigoje, maždaug 5-6 parą, naujagimis pradeda tuštintis motinos pieno išmatomis (garstyčių spalvos, košelės konsistencijos).
Pirmą kartą naujagimis turi pasišlapinti per 48 valandas. Pirmosiomis dienomis šlapinasi retai, šlapimas gali būti rausvas (dėl šlapimo rūgšties kristalų). Tai nėra normalu. Naujagimis turėtų pasituštinti bent 2 kartus per parą. Jei visą dieną nesulaukiate “kakučio”, gali būti, kad vaikui trūksta pieno. Beveik visais atvejais to priežastis yra neefektyvus žindymas, neteisingas spenelio apžiojimas (mamos skundžiasi, kad vaikas nuolat “kabo” prie krūties), o ne nepakankama pieno gamyba. Koreguokite apžiojimą, stebėkite, kaip dažnai naujagimis nuryja. Jei nesiseka, kol sulauksite profesionalios pagalbos, galite pieną nusitraukti ir sugirdyti iš šaukštelio ar taurelės.
Taip, mamos pieno sudėtis yra unikali, todėl jame esančios maisto medžiagos kūdikio žarnyne įsisavinamos beveik 100 proc. Su išmatomis pasišalina tik nesuvirškinti likučiai, žarnų epitelio ląstelės ir bakterijos. Jei išmatos minkštos, kūdikis tuštinasi lengvai, be didelių pastangų, jei jis guvus ir gerai jaučiasi - vadinasi, toks retesnis tuštinimasis jam yra normalus. Jei kūdikis (vyresnis nei 1 mėn.) visais kitais atžvilgiais sveikas, normalu, net jei tuštinasi kartą per 7-10 dienų. Kai kurie tėvai patys padaugina kūdikio tuštinimųsi skaičių, nes skaičiuoja kiekvieną tuštinimosi porciją kaip naują tuštinimosi epizodą. Kūdikis „purptelėjo“ - iškart puola keisti sauskelnes, žinoma, tai sustabdo tuštinimosi procesą.
Visi žmonės tuštinasi nevienodai dažnai, taip pat ir kūdikiai. Kai kurie tėvai patys padaugina kūdikio tuštinimųsi skaičių, nes skaičiuoja kiekvieną tuštinimosi porciją kaip naują tuštinimosi epizodą. Kūdikis „purptelėjo“ - iškart puola keisti sauskelnes, žinoma, tai sustabdo tuštinimosi procesą. Vos užsegus naujas sauskelnes ir aprengus, mažylis „purpteli“ vėl. Iš tiesų tai vieno tuštinimosi dvi (gali būti ir daugiau) porcijos. Todėl neverta nerimauti, jei kūdikis tuštinasi rečiau ar dažniau, nei kelių Jūsų draugių ar kaimynių vaikai.
Jei geriamas tik pradinis, liesas pienas, tada naujagimio mityba tampa nepilnaverte, nes jis gauna per mažai riebalų. Tai dažniausia nepakankamo svorio augimo priežastis, o išmatos tampa žalsvo atspalvio. Netaisyklingas krūties apžiojimas lemia tai, kad kūdikis per ilgą laiką išžinda nedidelį pieno kiekį, nes pienas skiriasi lašais, o ne teka srovele. Tokiu atveju kūdikis būna neramus prie krūties, mamos sako, kad „vaikui nepatinka mano pienas“. NETIESA! Kai primaitinti įprastu maistu pradedama jaunesnius nei 5-6 mėnesių kūdikius, jų virškinimas irgi dažnai sutrinka: išmatos suskystėja, stebimi nesuvirškinto maisto likučiai, gleivės, putos. PSO rekomenduoja išimtinai žindyti kūdikius iki 6 mėn. amžiaus.
10-14 gyvenimo parą prasideda fiziologinis kataras (kitaip dar vadinamas fiziologiniu viduriavimu), kuomet naujagimis ima tuštintis skystomis išmatomis kelis kartus per parą. Išmatose gali būti gleivių, nesuvirškinto baltymo gumulėlių. Tai nepavojinga, tačiau dirgina kūdikio odą, todėl reikia dažniau keisti sauskelnes, ilgiau leisti pabūti be sauskelnių, tepti apsauginiais kremais pagal poreikį. Kataras prasideda dėl to, kad motinos pienas tampa brandus.
Aiškiausias požymis - išmatos tokios skystos, kad išteka per sauskelnių viršų (gulinčiam naujagimiui), susitepa nugara. Reikėtų kuo skubiau susisiekti su gydytoju, nes viduriavimas gali reikšti infekciją.
Sauskelnes tyrinėti tikrai verta, o jei kyla įtarimų - konsultuokitės su medikais. Kadangi kūdikiai negali pasakyti, kaip jie jaučiasi, ar ką skauda, sauskelnių turinys medikams yra vienas geriausių būdų įvertinti jo sveikatą. Tamsios, juodos išmatos, sudarytos iš suvirškinto kraujo (vad. „melena“). Raudonos žele pavidalo išmatos. Šviesios, beveik baltos išmatos. Spalvą išmatoms suteikia tulžis, taigi baltos ar labai šviesios išmatos reiškia, kad kepenys išskiria per mažai tulžies.
Pneumokokinė Infekcija ir Skiepai
Pneumokokinė infekcija (Streptococcus pneumoniae) - tai ūmi bakterinė infekcija, pirmaujanti pasaulyje pagal sukeliamų susirgimų ir mirčių skaičių, kurių būtų galima išvengti pasiskiepijus.
Pneumokokinė infekcija yra plačiai paplitusi tiek tarp vaikų, tiek tarp suaugusiųjų. Ypač didelė rizika susirgti - vaikams iki 5 metų ir vyresniems nei 65 metų asmenims. Šios infekcijos bakterijų neretai galima rasti visiškai sveikų žmonių nosiaryklėje. Sukėlėjas plinta oro lašeliais, o patekęs į apatinius žmogaus kvėpavimo takus dauginasi. Taip išsivysto kvėpavimo takų uždegimas.
Pneumokokinė infekcija gali sukelti tokias sunkias ligas kaip meningitas, plaučių uždegimas, kraujo užkrėtimas ir dažniausią mažų vaikų ligą - ūmų vidurinės ausies uždegimą.
Daugiau rizikos susirgti turi žmonės, sergantys lėtinėmis ligomis, nusilpusio imuniteto asmenys. Susergama ir dėl nepalankių išorinių veiksnių: peršalimo, pervargimo, streso, virusinių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų.
Pneumokoko sukeltų ligų klinikinė eiga nesiskiria nuo kitų bakterijų sukeltų ligų, tačiau dažniausiai būna labai sunki. Pneumokokinė infekcija neturi tik jai būdingų simptomų, tačiau galima išskirti pastebimus dažniausiai: staigus karščiavimas, stiprus skausmas krūtinės srityje, kosulys, dusulys.
Visame pasaulyje daugėja atsparių antibiotikams Streptococcus pneumoniae padermių. Tad nuo šios infekcijos geriausia apsisaugoti pasiskiepijant. Rekomenduojama skiepyti vaikus ir vyresnius nei 50 metų asmenis. Vakcinacijos efektyvumas yra daugiau nei 90 proc.
Šiuo metu Lietuvoje nuo pneumokokinės infekcijos naudojamos kelios vakcinų rūšys:
- „Synflorix“
- „Prevenar 13“
- „Pneumovax“
- „Apexxnar“
„Synflorix“ yra pneumokokinė polisacharidinė konjuguota vakcina. Ja nuo Streptococcus pneumoniae bakterijų siekiama apsaugoti nuo 6 savaičių iki 5 metų kūdikius ir vaikus. Šios bakterijos gali sukelti sunkias ligas: meningitą, sepsį ir bakteriemiją (bakterijos kraujyje), taip pat ausų infekcines ligas ar plaučių uždegimą.
Lietuvoje visuotinė kūdikių ir vaikų vakcinacija nuo pneumokokinės infekcijos pradėta 2014 metais. Šiuo metu „Synflorix“ vakcina yra skiepijami visi PSDF lėšomis apdrausti kūdikiai.
„Prevenar 13“ vakcina skatina organizmą gaminti antikūnus ir saugo nuo 13 tipų Streptococcus pneumoniae bakterijų. Revakcinacijos dažnis nenustatytas. Ši vakcina skiriama:
- kūdikiams nuo 6 savaičių ir vaikams bei paaugliams iki 17 metų, kad padėtų apsaugoti vaiką nuo tokių ligų kaip meningitas (smegenų dangalų uždegimas), sepsis ar bakteriemija (bakterijos kraujyje), plaučių uždegimas (plaučių infekcinės ligos) ir ausų infekcinės ligos;
- suaugusiesiems nuo 18 metų, kad padėtų apsisaugoti nuo tokių ligų kaip plaučių uždegimas (plaučių infekcinės ligos), sepsis ar bakteriemija (bakterijos kraujyje) ir meningitas (smegenų dangalų uždegimas), kurias sukelia 13 Streptococcus pneumoniae bakterijų tipų.
„Pneumovax“ (PPSV23) vakcina rekomenduojama aktyviai vaikų (nuo 2 metų), paauglių ir suaugusiųjų imunizacijai nuo pneumokokų sukeliamų ligų. Tai - polisacharidinė vakcina, kuri apsaugo nuo 23 pneumokokų serotipų sukeltų invazinių pneumokokinių ligų. Reikalinga viena „Pneumovax“ vakcinos dozė ir tik išimtinais atvejais - 2 dozės su 5 metų pertrauka (vyresniems nei 65 metai ir sergantiems lėtinėmis ligomis, žmonėms, kuriems pasireiškia imunosupresinės būklės, ir pan.). Apsauga: „Pneumovax“ apsaugo nuo sunkių ligos formų, tačiau ne užsikrėtimo šia bakterija.
„Apexxnar“ vakcina skiepijami visi nuo 6 savaičių amžiaus apsaugoti nuo bakterijos Streptococcus pneumoniae (S. pneumoniae) sukeliamos pneumonijos (plaučių infekcijos) ir invazinių ligų (ligų, kuriomis susergama, kai bakterija išplinta organizme). Apexxnar sudėtyje yra 20 skirtingų rūšių S. pneumoniae dalių.
Apexxnar sudėtyje yra nedidelis kiekis polisacharidų (tam tikros rūšies cukraus), išgautų iš bakteriją S. pneumoniae supančios kapsulės. Šie polisacharidai buvo išgryninti, tada konjuguoti (sujungti) su baltymu nešikliu, kuris padeda imuninei sistemai juos atpažinti ir veiksmingiau reaguoti. Vakcina taip pat buvo adsorbuota (pritvirtinta) ant aliuminio adjuvanto (medžiagos, kuri padeda sustiprinti imuninį atsaką į vakciną).
Apexxnar paskiepyto žmogaus imuninė sistema atpažįsta vakcinoje esančius polisacharidus kaip svetimkūnius ir pradeda gaminti su jais kovojančius antikūnus. Vėliau, į organizmą patekus bakterijomis, kurių kapsulėse yra šių polisacharidų, imuninė sistema sugeba greičiau pagaminti antikūnų. Tai padeda apsisaugoti nuo ligos.
Apsauga: „Apexxnar“ apsaugo ne tik nuo sunkių ligos formų, tačiau ir lengvų formų ir netgi nuo užsikrėtimo šia bakterija.
Svarbu Žinoti Apie Prevenar-13 Vakciną
- Ši vakcina yra NEGYVA, todėl ligos sukelti negali.
- Šią vakciną galima naudoti vaikams nuo 6 savaičių ir suaugusiems.
- Šios vakcinos naudoti NEGALIMA, jei esate alergiškas bent vienam iš jos komponentų ar difterijos toksoidui.
Vakcinos dozių kiekis priklauso nuo vaiko amžiaus: