Įvadas
Gimdos gleivinė, arba endometriumas, yra vidinis gimdos sluoksnis, kuris cikliškai keičiasi viso menstruacinio ciklo metu. Po ovuliacijos, kai kiaušinėlis išsilaisvina iš kiaušidės, gimdos gleivinė pradeda storėti, ruošdamasi galimam apvaisinto kiaušinėlio implantacijai. Šis procesas yra natūralus ir būtinas sėkmingam nėštumui. Tačiau kartais gimdos gleivinė gali per daug sustorėti, o tai gali sukelti įvairių sveikatos problemų. Šiame straipsnyje aptarsime gimdos gleivinės storėjimo po ovuliacijos priežastis, simptomus ir gydymo būdus.
Menstruacinis ciklas ir gimdos gleivinė
Menstruacinis ciklas yra sudėtingas hormonų reguliuojamas procesas, kurio metu moters organizmas ruošiasi galimam nėštumui. Ciklą sudaro kelios fazės, kurių metu kiaušidėse ir gimdoje vyksta tam tikri pokyčiai.
Folikulinė fazė
Ši fazė prasideda pirmąją menstruacijų dieną ir tęsiasi iki ovuliacijos. Jos metu kiaušidėse bręsta folikulai, kuriuose yra kiaušinėliai. Folikulai gamina estrogenus, kurie skatina gimdos gleivinės augimą ir storėjimą.
Ovuliacija
Ši fazė įvyksta ciklo viduryje, kai vienas iš subrendusių folikulų plyšta ir išsilaisvina kiaušinėlis. Po ovuliacijos kiaušinėlis keliauja kiaušintakiu link gimdos.
Liuteininė fazė
Ši fazė prasideda po ovuliacijos ir tęsiasi iki menstruacijų pradžios. Plyšęs folikulas virsta geltonkūniu, kuris gamina progesteroną. Progesteronas toliau skatina gimdos gleivinės storėjimą ir paruošia ją apvaisinto kiaušinėlio implantacijai. Jei apvaisinimas neįvyksta, geltonkūnis sunyksta, progesterono lygis krenta ir prasideda menstruacijos.
Taip pat skaitykite: Kaip tiksliai nustatyti ovuliaciją?
Gimdos gleivinės storėjimo priežastys po ovuliacijos
Gimdos gleivinė natūraliai storėja po ovuliacijos, tačiau kartais šis procesas gali būti per didelis. Per didelis gimdos gleivinės storėjimas vadinamas endometriumo hiperplazija. Endometriumo hiperplazijos priežastys gali būti įvairios:
- Hormonų disbalansas: Per didelis estrogenų kiekis ir nepakankamas progesterono kiekis gali sukelti endometriumo hiperplaziją. Šis disbalansas gali atsirasti dėl įvairių priežasčių, įskaitant policistinių kiaušidžių sindromą (PCOS), nutukimą ir estrogenų terapiją.
- Ovuliacijos sutrikimai: Jei moteris neovuliuoja reguliariai, gimdos gleivinė gali būti veikiama nuolatinio estrogenų poveikio be progesterono atsvaros. Tai gali sukelti endometriumo hiperplaziją.
- Tamoksifenas: Šis vaistas, naudojamas krūties vėžiui gydyti, gali sukelti endometriumo hiperplaziją kaip šalutinį poveikį.
- Gimdos polipai ir fibroidai: Šie dariniai gimdoje gali paskatinti gimdos gleivinės augimą ir storėjimą.
- Nutukimas: Riebalinis audinys gamina estrogenus, todėl nutukusios moterys gali turėti didesnį estrogenų kiekį ir didesnę endometriumo hiperplazijos riziką.
- Amžius: Endometriumo hiperplazija dažniau pasitaiko moterims po menopauzės.
Gimdos gleivinės storėjimo simptomai
Endometriumo hiperplazija gali sukelti įvairių simptomų, įskaitant:
- Nereguliarios mėnesinės: Mėnesinės gali būti nereguliarios, trukti ilgiau arba būti gausios.
- Kraujavimas tarp mėnesinių: Gali pasireikšti kraujavimas tarp mėnesinių arba po lytinių santykių.
- Pailgėjęs menstruacinis ciklas: Ciklas gali trukti ilgiau nei 35 dienas.
- Skausmingos mėnesinės: Mėnesinės gali būti skausmingesnės nei įprastai.
- Nevaisingumas: Endometriumo hiperplazija gali trukdyti apvaisinto kiaušinėlio implantacijai ir sukelti nevaisingumą.
- Kraujavimas po menopauzės: Kraujavimas po menopauzės visada yra nenormalus ir gali būti endometriumo hiperplazijos požymis.
Gimdos gleivinės storėjimo diagnozė
Jei moteris patiria simptomų, kurie gali būti susiję su endometriumo hiperplazija, gydytojas gali atlikti kelis tyrimus, kad patvirtintų diagnozę:
- Ginekologinė apžiūra: Gydytojas apžiūrės gimdą ir kiaušides, kad įvertintų jų dydį ir formą.
- Ultragarsinis tyrimas (sonografija): Šis tyrimas naudoja garso bangas, kad sukurtų gimdos ir kiaušidžių vaizdus. Ultragarsas gali padėti nustatyti gimdos gleivinės storį ir aptikti polipus ar fibroidus.
- Endometriumo biopsija: Šio tyrimo metu gydytojas paima nedidelį gimdos gleivinės mėginį, kuris siunčiamas į laboratoriją ištirti. Biopsija gali patvirtinti endometriumo hiperplazijos diagnozę ir nustatyti, ar yra vėžinių ląstelių.
- Histeroskopija: Šio tyrimo metu gydytojas įveda ploną, lanksčią vamzdelį su kamera į gimdą, kad apžiūrėtų gimdos gleivinę. Histeroskopija gali padėti aptikti polipus, fibroidus ir kitas anomalijas.
- Kraujo tyrimai: Kraujo tyrimai gali būti atliekami siekiant nustatyti hormonų lygį ir įvertinti bendrą sveikatos būklę.
Gimdos gleivinės storėjimo gydymo būdai
Endometriumo hiperplazijos gydymo būdas priklauso nuo kelių faktorių, įskaitant moters amžių, simptomus, norą turėti vaikų ir ar yra vėžinių ląstelių.
Gydymas vaistais
- Progestinai: Šie vaistai, tokie kaip medroksiprogesterono acetatas (Provera) arba levonorgestrelis (Mirena), gali padėti atkurti hormonų pusiausvyrą ir sumažinti gimdos gleivinės storį. Mirena yra T formos vartojimo į gimdos ertmę sistema (VGES), kuri, įvesta į gimdą, išskiria hormoną levonorgestrelį. T formos preparato kūno paskirtis yra pritaikyti sistemą prie gimdos ertmės formos. T‑formos kūno vertikaliojoje dalyje yra vaistų rezervuaras, užpildytas levonorgestreliu. Gydant pernelyg gausų idiopatinį menstruacinį kraujavimą, Mirena jau po trijų mėnesių žymiai sumažino menstruacinį kraujavimą. Mirena gali būti vartojama kartu su geriamaisiais ar transderminiais estrogenų preparatais.
- Kontraceptinės tabletės: Kontraceptinės tabletės, kurių sudėtyje yra progestinų, taip pat gali būti naudojamos endometriumo hiperplazijai gydyti.
Chirurginis gydymas
- Gimdos abrazija (dilatacija ir kiuretažas, D&C): Šios procedūros metu gydytojas išgramdo gimdos gleivinę, kad pašalintų perteklinį audinį. Gimdos abrazija gali būti naudojama endometriumo hiperplazijai diagnozuoti ir gydyti.
- Histeroskopinė polipektomija: Jei endometriumo hiperplaziją sukelia polipai, jie gali būti pašalinti histeroskopijos metu.
- Histerektomija: Šios operacijos metu pašalinama visa gimda. Histerektomija gali būti rekomenduojama moterims, kurios neplanuoja turėti vaikų arba kurioms yra vėžinių ląstelių.
Kiti gydymo būdai
- Svorio metimas: Nutukusioms moterims svorio metimas gali padėti sumažinti estrogenų kiekį ir sumažinti endometriumo hiperplazijos riziką.
- Mitybos pokyčiai: Sveika mityba, turtinga vaisių, daržovių ir skaidulų, gali padėti palaikyti hormonų pusiausvyrą.
- Reguliarus fizinis aktyvumas: Reguliarus fizinis aktyvumas gali padėti palaikyti sveiką svorį ir sumažinti endometriumo hiperplazijos riziką.
Mirena ir gimdos gleivinės storėjimas
Mirena yra hormoninė spiralė, kuri išskiria progestiną levonorgestrelį. Ji dažnai naudojama endometriumo hiperplazijai gydyti, ypač moterims, kurios nori išsaugoti vaisingumą. Mirena gali padėti sumažinti gimdos gleivinės storį, sumažinti kraujavimą ir apsaugoti nuo gimdos vėžio.
Taip pat skaitykite: Simptomai ir būdai
Mirena naudojimas
Mirena įvedama į gimdos ertmę per septynias dienas nuo menstruacijų pradžios. VGES galima įvesti tik kai gimda po gimdymo tampa normalaus dydžio, bet ne anksčiau kaip 6 savaitės po gimdymo. Po ginekologinio patikrinimo instrumentas, vadinamas skėtikliu, yra įkišamas į makštį. Gimdos kaklelis dezinfekuojamas antiseptiniu tirpalu. VGES yra įvedama į gimdą per ploną, lankstų, plastikinį vamzdelį (įvedimo vamzdelį). Kai kurios moterys gali jausti skausmą ir svaigulį po įvedimo. Jei per pusę valandos, Jums ilsintis, tai nepraeina, VGES gali būti netinkamai įvesta. Po Mirena įvedimo turėtumėte gauti gydytojo užpildytą pacientės priminimo kortelę tolimesniems apsilankymams. Jūsų VGES turėtų būti patikrinta praėjus 4‑12 savaičių po įvedimo, paskui reguliariai, mažiausiai kartą per metus. Jūsų gydytojas nuspręs, kokie ir kokio dažnio patikrinimai reikalingi Jūsų konkrečiu atveju. Mirena yra veiksminga šešerius metus, kai yra naudojama kontracepcijai (apsisaugojimui nuo nėštumo) ir penkerius metus, kai yra naudojama idiopatinei menoragijai (gausioms mėnesinėms) bei endometriumo hiperplazijos (pernelyg didelio gimdos gleivinės augimo) profilaktikai estrogenų pakeičiamosios terapijos metu, po kurių ją reikia ištraukti. Jūsų gydytojas gali lengvai ištraukti VGES bet kuriuo metu. Po to galite pastoti. Ištraukimas paprastai yra beskausmė procedūra. Jei nėštumas nėra pageidaujamas, po septintos menstruacinio ciklo (mėnesinių) dienos Mirena neturėtų būti ištraukiama, nebent jei mažiausiai septynias dienas iki ištraukimo kontracepcija yra užtikrinama kitais metodais (pvz., prezervatyvais). Jeigu Jums nėra mėnesinių arba jos yra nereguliarios, septynias dienas iki ištraukimo turite naudoti barjerinius kontracepcijos metodus, kol menstruacijos vėl atsiras. Nauja Mirena gali taip pat būti įvedama iškart po ištraukimo.
Mirena šalutinis poveikis
Kaip ir bet kuris vaistas, Mirena gali sukelti šalutinį poveikį, įskaitant:
- Nereguliarios mėnesinės
- Galvos skausmas
- Krūtų jautrumas
- Slogi nuotaika arba depresija
- Spuogai
- Svorio padidėjimas
- Dubens skausmas
- Gimdos sienelės perforacija (retais atvejais)
Prevencija
Nors ne visų endometriumo hiperplazijos atvejų galima išvengti, yra keletas dalykų, kuriuos moterys gali padaryti, kad sumažintų savo riziką:
- Palaikyti sveiką svorį: Nutukimas didina estrogenų kiekį, todėl palaikyti sveiką svorį yra svarbu.
- Reguliariai ovuliuoti: Jei moteris neovuliuoja reguliariai, ji turėtų pasikonsultuoti su gydytoju dėl gydymo, kuris padėtų atkurti ovuliaciją.
- Vartoti progestinus: Moterims, kurios vartoja estrogenų terapiją, gali būti rekomenduojama vartoti progestinus, kad atsvertų estrogenų poveikį gimdos gleivinei.
- Reguliariai lankytis pas ginekologą: Reguliarios ginekologinės apžiūros gali padėti anksti nustatyti endometriumo hiperplaziją ir pradėti gydymą.
Taip pat skaitykite: Išsamus vadovas apie „Clearblue“