Įvadas
Be tėvų likusių vaikų globa Lietuvoje yra sudėtingas ir daugialypis klausimas, reikalaujantis nuolatinio dėmesio ir tobulinimo. Šiame straipsnyje aptarsime vaikų globos namų struktūrą, iškylančius iššūkius ir galimus sprendimo būdus, remiantis Obelių socialinių paslaugų namų pavyzdžiu ir visuomenės nuomone.
Visuomenės Požiūris į Vaikų Globą
Reprezentatyvi „Spinter tyrimai“ apklausa atskleidžia, kad didelė dalis šalies gyventojų (65 proc.) mano, jog nenoras globoti vaikus kyla iš baimės susidurti su problemomis ir sunkumais, kurių gali sukelti globojami vaikai. Žmonės baiminasi, kad vaikams reikės daugiau dėmesio ir pagalbos. Ši baimė yra suprantama, atsižvelgiant į tai, kad vaikai į globą dažnai patenka dėl sunkių aplinkybių, tokių kaip smurtas, nepriežiūra ar tėvų priklausomybės.
Obelių socialinių paslaugų namų Globos centro vyr. specialistė S. pabrėžia, kad be tėvų likusiam vaikui tai yra didžiulis sukrėtimas - prarandama pažįstama aplinka, tėvai, artimieji. Natūralu, kad atsidūrus pas globėjus, vaikui gali prireikti daugiau laiko apsiprasti ir susidraugauti su nauja šeima. Todėl labai svarbu būti supratingiems ir pasiruošusiems priimti vaiką su visais jo iššūkiais. Pasitikėjimu ir besąlygine meile paremtas ryšys yra būtinas norint nugludinti aštrius kampus.
Globos Procesas ir Globėjų Mokymai
Sudėtingas globos procesas taip pat atgraso žmones nuo sprendimo globoti vaikus. Apklausos duomenimis, 46 proc. respondentų mano, kad sudėtinga globos procedūra yra viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl žmonės nesiryžta imtis globos. Be to, 40 proc. apklaustųjų baiminasi, kad nesugebės būti gerais globėjais ir suteikti vaikui to, ko jam reikia.
Globos procesas prasideda nuo prašymo tapti globėju pateikimo. Pirmiausia atliekamas pradinis globėjų įvertinimas, kurio metu tikrinama, ar asmuo nėra teismo pripažintas neveiksniu, ar jam nebuvo apribota tėvų valdžia, ar jis nebuvo nušalintas nuo globėjo pareigų, ar neserga ligomis, kurios trukdytų globoti vaiką, ar nėra teistas už tam tikras nusikalstamas veikas.
Taip pat skaitykite: Obelių vaikų globos namų istorija
Jei pradinis įvertinimas yra teigiamas, būsimi globėjai kviečiami į specialius mokymus, kurie trunka 7 savaites po vieną 3 valandų trukmės susitikimą per savaitę. Šių mokymų tikslas - suteikti kuo daugiau vertingos informacijos ir leisti globėjams pasimatuoti būsimą vaidmenį. Mokymų metu pasakojama apie vaiko raidos niuansus, kaip patenkinti jo poreikius, formuoti ryšį, užtikrinti saugią aplinką ir padėti išgyventi praeities traumas. Po mokymų vyksta individualūs susitikimai, globėjams pateikiamos rekomendacijos, jei šiems dar trūksta žinių ar pasiruošimo rūpintis vaiku. Visas globos procesas nuo dokumentų pateikimo iki pasirengimo būti globėju gali užtrukti iki 5 mėnesių.
S. pabrėžia, kad mokymai ir specialistų pagalba yra skirti tam, kad globėjai būtų tinkamai įvertinti ir pasiruošę priimti vaiką į savo šeimą. Ji taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad tai yra itin atsakingas procesas, kurio negalima traktuoti lengvabūdiškai.
Finansinė Parama ir Jos Svarba
Finansinė parama yra dar vienas svarbus aspektas, lemiantis žmonių apsisprendimą dėl vaikų globos. 27 proc. respondentų nurodo, kad nepakankama finansinė valstybės parama yra viena iš priežasčių, stabdančių juos nuo vaikų globos.
S. teigia, kad be tėvų likusiems vaikams neretai prireikia daugiau sveikatos priežiūros paslaugų, todėl klausimas, ar skiriamos globos išmokos užteks patenkinti vaiko poreikius, yra labai individualus. Bet kokiu atveju, finansinė parama yra reikalinga užtikrinti būtent vaikų gerovę ir neturėtų būti suprantamas kaip globėjų lengvas uždarbis.
Šiuo metu globos išmoka vaikams iki 6 metų siekia 239,2 eurų per mėnesį, vaikams nuo 6 iki 12 metų - 276 eurus per mėn., o vaikams nuo 12 iki 18 metų - 299 eurus per mėn.
Taip pat skaitykite: Krizių centro padalinio veikla
Visuomenės Nuomonės Formavimas
Neigiamas giminių, draugų ar visuomenės požiūris į vaikus iš globos namų taip pat gali stabdyti žmones nuo globos. Penktadalis respondentų (23 proc.) nurodo, kad tai yra svarbus veiksnys.
S. teigia, kad vienas iš globos centrų tikslų yra būtent paneigti visuomenėje sklindančius mitus apie vaikų globą. Ji pabrėžia, kad tie vaikai yra mūsų vaikai ir kad reikia mažais žingsneliais vykdyti pokyčius. Ji džiaugiasi, kad yra globėjų ir vis atsiranda norinčių jais būti, kad vis daugiau žmonių domisi vaikų globa ir savo pavyzdžiu keičia aplinkinių nuomonę.
Obelių Socialinių Paslaugų Namų Struktūra ir Reorganizacija
Obelių socialinių paslaugų namai yra viena iš įstaigų, teikiančių globos paslaugas vaikams. Tačiau pastaruoju metu įstaigos veikla patyrė tam tikrų pokyčių. Rokiškio rajono savivaldybės taryba pritarė sprendimo projektui dėl Rokiškio socialinės paramos centro ir Obelių socialinių paslaugų namų sujungimo. Šis sprendimas priimtas siekiant optimizuoti valdymą ir sumažinti išlaidas.
Rokiškio rajono savivaldybės Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus vedėjas Vitalis Giedrikas teigė, kad sujungus įstaigas per metus valdymo išlaidos sumažėtų daugiau nei 100 tūkst. eurų. Be to, susijungusios įstaigos galėtų dalyvauti stambesniuose regioniniuose projektuose. Naujas juridinis asmuo nuo liepos 1 d. vadinsis Rokiškio socialinių paslaugų centru.
Nors žmonės iš pradžių dirbs ten pat, kaip šiuo metu, neatmetama, kad ateityje darbuotojų skaičius gali keistis. V. Giedrikas pabrėžė, kad įstaigos funkcija yra teikti kokybiškas paslaugas gyventojams ir kad visos dabar teikiamos paslaugos liks, o galbūt net ir plėsis.
Taip pat skaitykite: Obelių vaikų globos namų evoliucija
Obelių socialinių paslaugų namams vadovaujanti Elona Adomavičienė neslėpė, kad tokios permainos nebuvo lauktos. Ji teigė, kad sujungimas turbūt neišvengiamas, nors žiūrint į 60 šalies savivaldybių, yra įvairių variantų. Ji taip pat pabrėžė, kad dviejų įstaigų paslaugos nesidubliuoja ir kad jos nėra konkurentai. Obelių socialinių paslaugų namai teikia paslaugas šeimai, o socialinės paramos centras - paslaugas vyresnio amžiaus žmonėms ir lankomąją priežiūrą.
Iššūkiai ir Perspektyvos
Vaikų globos namų struktūra ir veikla susiduria su įvairiais iššūkiais, tokiais kaip visuomenės požiūris, sudėtingas globos procesas, finansinė parama ir įstaigų reorganizavimas. Norint užtikrinti kokybišką globą be tėvų likusiems vaikams, būtina spręsti šiuos iššūkius ir ieškoti naujų galimybių.
S. teigia, kad inicijuodami šalies gyventojų apklausą apie vaikų globą norėjo ne tik patikrinti šiuo metu visuomenėje vyraujančias nuostatas, bet ir atkreipti visų dėmesį į opias problemas. Šiuo metu Lietuvoje yra apie 6 tūkst. vaikų, netekusių tėvų globos, ir 1 tūkst. jų vis dar neturi globėjų. Tai yra pernelyg dideli skaičiai, kuriems neturėtume būti abejingi.