Mitas, kad naujagimis yra tarsi baltas popieriaus lapas, jau seniai paneigtas. Moksliniai tyrimai įrodė, kad kūdikiai gimsta turėdami individualias temperamento savybes, kurios nulemia jų ramybę, reakcijas į aplinką ir gebėjimą prisitaikyti. Kuo anksčiau tėvai atpažins savo vaiko temperamentą, tuo lengviau bus suprasti jo poreikius, auginti ir kurti harmoningą ryšį.
Temperamento tipai: nuo "lengvo" iki "sunkaus"
JAV psichiatrai Stella Chess ir Alexanderis Thomas, ilgus metus stebėję kūdikių elgesį, išskyrė tris pagrindinius įgimtus temperamento tipus: "lengvą", "sunkų" ir "vidutinį".
"Lengvas" kūdikis
Šio tipo kūdikiai lengvai prisitaiko prie naujų situacijų, nebijo garsų, nepažįstamų žmonių ar naujų žaislų. Jie verkia, kaip ir visi kūdikiai, bet juos nesunku nuraminti - pakanka pakalbinti, paimti ant rankų ar pasupti. "Lengvi" kūdikiai dažniausiai būna puikios nuotaikos, laimingi, atsako šypsena į šypseną, krykštauja ir miega, valgo bei būdrauja panašiu metu kiekvieną dieną. Vėliau jiems nesunku priprasti prie auklės, adaptuotis darželyje ar mokykloje.
"Sunkus" kūdikis
Šie kūdikiai yra labai jautrūs ir sunkiai pakenčia bet kokius dienotvarkės pakeitimus. Net menkiausias nukrypimas nuo įprasto maitinimo ar migdymo laiko gali sukelti stiprų verksmą, kurį nuraminti yra tikras iššūkis. "Sunkių" kūdikių nepavyksta suformuoti miego ir maitinimosi ritmo, todėl auginant tokį vaiką svarbiausia griežta dienotvarkė. Bet koks naujas garsas gali išdirginti šį mažylį, todėl rekomenduojama migdyti jį tik namuose ir pirmaisiais gyvenimo mėnesiais kuo rečiau lankytis svečiuose ar kviestis svečių į namus. Dažnai "sunkūs" vaikai sunkiai adaptuojasi darželyje, todėl geriau jaučiasi būdami su aukle. Jie taip pat gali nemėgti ankstyvojo ugdymo pamokėlių ar būrelių.
"Vidutinio" temperamento kūdikis
Šie kūdikiai prisitaiko prie naujų aplinkybių ne taip lengvai, pavyzdžiui, jiems sunku užmigti naujoje vietoje, tačiau po kelių dienų ar savaitės jie apsipranta ir mažiau verkia. Pamatę nepažįstamą žmogų, jie gali susigėsti, tačiau nepasitenkinimą dažniausiai rodo ne verksmu, o veido mimika. "Vidutinio" temperamento kūdikiams reikia laiko apsiprasti tiek su nauja aplinka, tiek su naujais pažintais žmonėmis. Net ir paaugę jie gali būti drovūs, todėl neskubinkite jų imtis naujos veiklos, leiskite apsiprasti su nauja situacija.
Taip pat skaitykite: Mitai apie kūdikius su marškinėliais
Kas nulemia naujagimio temperamentą?
Pasak vaikų neurologės Laimos Mikulėnaitės, naujagimio temperamentas priklauso nuo jo nervinių ląstelių jautrumo. Vieni mažyliai reaguoja į vos pastebimus dirgiklius, pavyzdžiui, į šiek tiek pakitusią kambario temperatūrą, vos ryškesnę šviesą ar truputį didesnį garsą, o kiti - tik į išties didelius garsus ar pokyčius. Nervinių ląstelių jautrumas yra įgimtas ir jo pakeisti neįmanoma, todėl belieka prisiderinti prie kūdikio jautrumo lygio. Jei gimė jautrus kūdikis, kad ir kaip besistengtų mama, jis dažniau verks nei ramaus temperamento kūdikis ir reikalaus daugiau atsidavimo, ramybės ir meilės. Kūdikio asmenybės bruožai ir įgimtas temperamentas priklauso ne tik nuo jo genų, bet ir nuo auklėjimo. Todėl patartina nuo pat pirmosios naujagimio gyvenimo dienos atidžiai jį stebėti ir pabandyti perprasti jo emocijas bei patenkinti jo norus: pamaitinti, kai išalksta, užmigdyti, kai nori miego, panešioti, kada nori jausti mamą. Protingai ir jautriai elgdamasi su savo mažyliu, mama gali padėti jam atsikratyti tų būdo savybių, kurios jam labai trukdo gyventi, pavyzdžiui, pernelyg didelio drovumo, baimingumo arba agresijos.
Kūdikio elgesio bruožai, atskleidžiantys temperamentą
Vienas iš tokių bruožų yra kūdikio aktyvumas. Vienas mažylis prabunda ir ramiai guli lovelėje stebėdamas virš galvos besisukančią karuselę arba paėmęs į rankutes barškutį ilgai jį varto ir įdėmiai apžiūrinėja. Kitas gavęs barškutį daužo jį į lovelės virbus, tarsi turėdamas vieną tikslą - sudaužyti žaislą. Iš šio elgesio galima įtarti, kad pirmasis yra ramaus būdo arba lengvas kūdikis, gana lėtas ir gebantis susikaupti, o antras - nenustygstantis vietoje, kuriam pabosta viena veikla ir minutę pažaidęs su vienu žaisliuku, jau norėtų gauti kitą. Nedrąsus kūdikis iš pradžių gali net į rankutes neimti naujo žaislo, tik po kurio laiko, nuolat jį matydamas, pasidomės, kas jis toks. Kitas svarbus momentas, atskleidžiantis kūdikio temperamentą, yra dienotvarkė. Jeigu per pirmąsias tris gyvenimo paras naujagimis miega ir valgo tuo pačiu metu, vadinasi, jis pats sugeba susitvarkyti su aplinkos dirgikliais, kurie jo neerzina. Šis mažylis prabudęs dažniausia juokiasi, o išalkęs neverkia, tik zirzia ir ieško krūties, norėdamas miego, kumšteliais trina akis. Kitokio temperamento kūdikiai vienodai verkia, kai nori valgyti, miegoti ar kai jiems ką nors skauda, ir mamai išties nelengva atspėti, ko nori jos mažylis. Tokį kūdikį auginti išties sudėtinga, kartais ir mama pradeda apie save galvoti, kad yra nepakankamai gera. Iš tiesų yra tik viena išeitis - pačiai mamai nustatyti dienotvarkę ir kasdien tiksliai jos laikytis. Jeigu to nepadarys, pati liks nemiegojusi, nuolatos pervargusi. Kadangi žinoma, kad maistas skrandyje išsilaiko 2,5-4 valandas, kas tiek laiko patartina maitinti labai neramų kūdikį ir niekada jo nemigdyti prie krūties, kad vaikutis neįprastų ateityje ramintis maistu. Migdyti neramų kūdikį patartina kasdien tuo pat būdu - susikuriant miego ritualus, pavyzdžiui, išmaudžius jį, pasupus, padainavus dainelę ir pan. Ypač svarbu kuo anksčiau atpažinti neramų kūdikį, kad galėtume kuo anksčiau jam įvesti dienotvarkę, ir mažylis neįprastų miegoti, pavyzdžiui, tik vežiojamas vežimėlyje arba automobilyje.
Darželis ar auklė: ką pasirinkti jautriam vaikui?
Kūdikio temperamentą išduoda ir jo gebėjimas prisitaikyti prie naujos aplinkos. Jeigu kūdikis ramiai jaučiasi būdamas svečiuose, neverkia prekybos centre, šypsosi svetimiems žmonėms, domisi pirmą kartą pamatyta mamos drauge, kuri paėmė jį ant rankų, greičiausiai jam ateityje bus nesunku adaptuotis darželyje, jis norės būti su kitais vaikais, bendrauti su jais, žaisti. Augindami tokį kūdikį, tėvai gali kur nors išvykti ir palikti mažylį močiutei - aišku, vaikas pasiilgs tėvų, tačiau jam nebus tragedijos kelias dienas pasilikti ir pas senelius. Visiškai kitaip elgiasi jautrus kūdikis - atsidūręs nepažįstamoje aplinkoje, jis dažniausiai pradeda verkti, jo nervų sistemą dirgina nepažįstami žmonės, nauji garsai. Net ir grįžęs namo mažylis labai sunkiai užmiega, verkia, negali atsikratyti prisikaupusio nerimo. Jeigu turite būtent tokio temperamento kūdikį, verčiau neiti su juo į prekybos centrus, kur gausu šurmulio, mirgėjimo, o pasivaikščioti kur nors ramiame parke. Gali būti, kad šiam mažyliui ateityje labiau tiks auklė nei darželis, nes namuose jis jaučiasi saugiau - čia savi visi garsai, nesikeičia dienos ritmas. Darželyje yra labai daug dirgiklių, kurie jautriam vaikui trukdo atsipalaiduoti, ir mažylis jaučia nuolatinę įtampą.
Veiklos pagal temperamentą
Polinkis į tam tikrą veiklą taip pat atsiskleidžia kūdikystėje. Yra mažylių, kurie labai ilgai žaidžia su vienu žaisliuku, jį varto, tyrinėja. Jiems, ko gero, ir ateity labiau patiks ramūs, susikaupimo reikalaujantys žaidimai, kad ir dėlionės, kurias dėlios, kol susidės į vieną visumą. Judrūs žaidimai greičiausiai labiau tiks tokiems kūdikiams, kurie vos paėmę žaisliuką į rankas tuoj pat jį numeta ir jau ieško kito. Arba štai yra kūdikių, kurie net ir žįsdami krūtį kas kelias ar keliolika sekundžių paleidžia spenelį ir dairosi aplinkui. Jeigu taip elgiasi, vadinasi, nesugeba susikaupti ties viena veikla ir ateityje gali turėti susikaupimo problemų. Kai toks kūdikis ūgtelės, patartina su juo žaisti susikaupimą lavinančius ugdomuosius žaidimus. Apskritai gerai yra stebėti savo kūdikio temperamentą, nes ateityje yra paprasčiau parinkti tokią veiklą ir būrelius, kurie atitiks vaiko prigimtį.
Kaip auginti "sunkų" kūdikį?
Auginant "sunkų" kūdikį, svarbu vengti klaidų, kurios gali apsunkinti situaciją. Tokio kūdikio nepatartina dažnai vežiotis pas draugus arba vežtis kartu atostogų, nes tai gali virsti tikra kankyne tėvams. Mažylis negalės užmigti, nežinos pats, ar nori valgyti, gerti ar miegoti. Auginant tokį kūdikį, ko gero, saugiau suteikti jam kuo daugiau ramybės, nes tik namuose, gerai pažįstamoje aplinkoje, jis jausis ramiausiai ir netaps dar irzlesnis. O atpažinti pastarąjį nėra sudėtinga - paprastai naujoje aplinkoje jis verkia, įsikniaubia į mamą, ir praeina daug laiko, kol jis nurimsta. Tą patį galima pasakyti ir apie kūdikį, kuris dėl menkiausio pokyčio (naujo garso, drabužio ir pan.) pradeda klykti ir parausta iš pykčio, vadinasi, jam labai reikia ramybės ir tikslios dienotvarkės. Tokį kūdikį patartina auginti ne tik pagal griežtą dienotvarkę, bet ir labai greitai sureaguoti į jo verksmą, antraip mažiukas taip įsiverkia, kad labai ilgai neįmanoma jo nuraminti. Na, o kai mažylis paaugs, reikia mokyti jį atpažinti savo elgesį ir parodyti, kaip valdomas pyktis - pasakyti, kad negalima daužyti daiktų ir mokyti įvardinti savo jausmus bei ramiai pakvėpuoti supykus.
Taip pat skaitykite: Kalbos raidos patarimai
Itin jautrus vaikas: bruožai ir auginimo ypatumai
Pastaruoju metu vis daugiau kalbama apie itin jautrius vaikus, kurie sudaro apie 15-20% visų vaikų. Itin jautrus vaikas pasižymi sustiprintu emociniu ir jutiminiu jautrumu, intensyviau reaguoja į aplinkos pokyčius, garsus, šviesą ir kitų emocijas. Šiems vaikams būdinga:
- Emocijų intensyvumas: itin jautrus vaikas intensyviai reaguoja tiek į teigiamus, tiek į neigiamus dirgiklius. Jų išreiškiamos emocijos yra ženkliai stipresnės.
- Stipri empatija ir užuojautos jausmas: jautrūs vaikai, demonstruodami stiprų empatijos jausmą, dažnai susitapatina su kitų žmonių jausmais ir patirtimi.
- Sensorinis jautrumas: gali būti būdingas itin didelis klausos, uoslės, regos ar lytėjimo jautrumas. Itin jautrūs vaikai gali būti per daug stimuliuojami judrioje ar chaotiškoje aplinkoje.
- Perfekcionizmas: Labai jautrūs vaikai į emocijas reaguoja stipriau nei dauguma. Jie lengvai nusivilia, jei nepavyksta įgyvendinti aukštų savo lūkesčių. Šie vaikai linkę vengti iššūkių, kad išvengtų nesėkmės.
- Jautrumas rutinai: Jautrūs vaikai dažnai remiasi griežta rutina, kad sumažintų nerimą ir pajustų kontrolę.
- Socialinis jautrumas: Jautrūs vaikai itin jautriai reaguoja į socialinę aplinką. Šis jautrumas sukelia emocinį nuovargį ir trukdo socialinei adaptacijai. Nauja aplinka jautriems vaikams dažnai kelia nerimą ir pasipriešinimą.
Kaip padėti itin jautriam vaikui?
- Sukurkite kuo stabilesnę aplinką: sukurkite ramią ir organizuotą namų erdvę. Dažniausiai vaikai ir jų šeimos žino, kokie dirgikliai juos paveikia labiausiai.
- Priimkite vaiko emocijas: pripažinkite ir priimkite itin jautraus vaiko išgyvenamus jausmus, mokykite, kad visos emocijos yra reikšmingos ir jas reikia išgyventi.
- Daug dėmesio skirkite vaiko miego rutinai: itin jautriam vaikui dažnai reikia daugiau miego nei įprasta jo bendraamžiams.
- Mokykite kurti ribas ir pasakyti ,,Ne“: itin jautriam asmeniui labai sunku pasakyti žodį ,,Ne“. Mokykite vaiką vertinti savo emocinę ramybę.
- Pritaikyta mokymosi aplinka: sukurkite vaikui kuo palankesnę mokymosi aplinką.
- Stiprinkite pasitikėjimą savimi: Labai jautrių vaikų pasitikėjimo savimi stiprinimas yra esminis jų emocinio ir socialinio vystymosi aspektas.
Svarbu suprasti, kad itin jautrus vaikas - tai ne diagnozė ar sutrikimas, tai išskirtinė psichologinė savybė. Jautrumas yra įgimtas bruožas, kurį veikia ir genetika, ir aplinka.
Kūdikių diegliai (kolikos)
Kūdikių diegliai arba kolikos - tai būklė, kai pirmųjų gyvenimo mėnesių kūdikis pernelyg daug, t. y. ilgiau nei 3 val. per parą, verkia be aiškios priežasties. Kiekvienas verksmo epizodas turi aiškią pradžią ir pabaigą, nepriklausomai nuo to, kas vyko iki tol - kūdikis galėjo juoktis, niurzgėti, valgyti ar net miegoti. Kūdikis verkti pradeda staiga, dažniausiai vakare. Verksmas kolikos metu yra garsesnis, intensyvesnis, aukštesnių tonų, lyginant su įprastu kūdikio verksmu; jį galima pavadinti rėkimu. Verkdami jie prisiryja oro, jiems pučia pilvą. Verksmo metu pilvukas gali būti įtemptas ir gurguliuoti, nugara išriesta lanku, kojos pritrauktos prie pilvo ar ištiestos, pėdos šaltos, sugniaužti kumščiai, įtemptos ištiestos rankos. Ką tėvai bedarytų, nuraminti taip rėkiantį vaiką yra labai sunku ar net neįmanoma. Paprastai dėl kolikos kenčiantys smarkiai verkiantys kūdikiai yra sveiki, jie gerai valgo ir auga, atrodo vis išalkę, prašo valgyti. Tai periodas, keliantis didelį stresą tiek kūdikiui, tiek namiškiams.
Kaip palengvinti kūdikio būklę dieglių metu?
- Pamėginkite kūdikį migdyti netoli monotoniškus, lygaus intensyvumo dažnius skleidžiančių buities prietaisų.
- Švelniais judesiais pagal laikrodžio rodyklę pamasažuokite kūdikio pilvelį.
- Ant pilvuko uždėkite šiltą sausą daiktą.
- Maitinant krūtimi, mama gali pamėginti laikinai atsisakyti tam tikrų produktų, kurie įtakoja didesnę dujų gamybą žarnyne (kopūstai, ankštiniai).
- Neramiems mažyliams nuo mažumės galima naudoti kai kurių augalų arbatas.
Kada dirglumas gali reikšti ligą?
Nors kartais vaiko dirglumą galima pavadinti paprastais „ožiukais“, tačiau dirglumas gali būti ir prastos savijautos sukeltas požymis. Mažieji gali pasidaryti irzlūs, kai pakyla kūno temperatūra, skauda pilvelį ar susergama ausies uždegimu. Kita dažna irzlumo priežastis - besikalantys dantukai. Būkite ypač atidūs dėl mažylio elgesio pasikeitimų ar staiga padidėjusio jautrumo tada, jei mažylis neseniai nukrito ir susitrenkė galvą. Didelis jautrumas ir dirglumas įvairiems aplinkos stimulams gali būti ir nervų sistemos sutrikimų, psichosociolinių sutrikimų (tokių kaip autizmas) ar aktyvumo ir dėmesio sutrikimo simptomai. Jei pastebite, kad mažylis be aiškios priežasties dirglus visą laiką, negalite jo nuraminti įprastais būdais, reikėtų pasikonsultuoti su vaikų neurologu ir ieškoti dirglumo priežasties. Dirglumas taip pat gali būti vitaminų stygiaus požymis.
Jautrieji raidos periodai
Vaiko raida yra labai sparti ir kartais mažyliui sunku suspėti prisitaikyti prie pokyčių, vykstančių jo organizme tiek fiziniu, tiek psichologiniu ir emociniu atžvilgiu. Šiais laikotarpiais mažyliui svarbus šeimos artumas, supratimas ir kantrybė. 2-3-aisiais gyvenimo metais vaikas pradeda suvokti save kaip individualybę, išbando savo galimybes. Šis periodas gali sukelti stiprias emocijas: nors vaikas vis dar yra labai prisirišęs prie artimųjų, atsiranda poreikis atsiskirti, įgyti tam tikrą autonomiją. Šiai krizei pasiekus aukščiausią tašką, vaikas iš tiesų gali atrodyti nevaldomas: jis verkia (kartais net iki isterijų) dėl kiekvieno išgirsto „negalima“ ir tai kartojasi kone kiekviename žingsnyje. Dažnai 2-3 metukų vaikai tampa agresyvūs, savo pyktį jie išreiškia ne tik verkimu, bet ir mušimusi. Deja, vienintelis ginklas prieš tokius „ožiukus“ yra tėvelių kantrybė ir sveikų ribų vaikui išlaikymas. Sulaukus 3-4 metų, ši krizė ima slopti. Viena vertus, dėl to, kad vaikas pamažu įsisavina elgesio taisykles, kita vertus, todėl, kad kilus pykčiui ar liūdesiui vaikas jau gali tai išsakyti žodžiais. Galiausiai reikėtų nepamiršti, kad vaikas gali jautriau reaguoti į suaugusiesiems įprastas situacijas. Mažylis gali būti dirglesnis, pasikeitus gyvenamajai aplinkai, darželiui, atsiradus naujam žmogui aplinkoje. Jis gali tapti dirglus ir pasikeitus įprastam jo dienos ritmui ar po intensyvios dienos, sukėlusios daug emocijų (ir nebūtinai blogų). Nepamirškime, kad mažyliams reikia laiko, kol įsisavina išgyventas emocijas ir įvykius. Saugi, šilta ir mylinti aplinka yra geriausia priemonė ne tik kovojant su „ožiukais“, bet ir skatinant normalią emocinę ir psichologinę vaiko raidą.
Taip pat skaitykite: Kūdikio mitybos pradžia (5 mėn.)
Jautrumas - dovana, o ne kliūtis
Svarbu suprasti, kad jautrumas nėra silpnybė ar trūkumas, o vertinga savybė, kuri gali tapti stiprybės šaltiniu. Priimdami savo vaiko temperamentą ir jautrumą, sukursite jam saugią ir palaikančią aplinką, kurioje jis galės atsiskleisti ir išnaudoti savo potencialą. Jautrūs vaikai yra empatiški, kūrybingi, intuityvūs ir geba giliai išgyventi emocijas. Tinkamai ugdant, jie gali tapti talentingais menininkais, mokslininkais, lyderiais ar tiesiog rūpestingais ir atjaučiančiais žmonėmis.