Kada Kūdikiui Galima Duoti Duonos? Svarbiausi Patarimai Tėvams!

Duona mūsų kultūroje šimtmečius buvo vienas svarbiausių produktų mitybos racione. Jei auginate kūdikį, tikriausiai kyla nemažai klausimų, kurių pagrindinis - ar kūdikiai ir maži vaikai apskritai turėtų valgyti duoną? Atsakome į klausimą: duonos duoti kūdikiams tikrai galima, įprastai tai yra saugus ir naudingas produktas. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime, nuo kada galima duoti duonos kūdikiui, kokią duoną rinktis, kaip ją patiekti ir į ką atkreipti dėmesį.

Duonos nauda kūdikiams

Visiems žinoma tiesa - duona, kaip ir kiti grūdų produktai (košės, makaronai ir kt.), sudaro didžiąją sveikos mitybos piramidės dalį. Pagrindinis duonos komponentas - angliavandeniai, sudarantys nuo 40 iki 50 proc. visų maistinių medžiagų. Be to, duona yra puikus baltymų šaltinis.

Svarbu paminėti, kad duonoje yra ląstelienos, t. y. maistinių skaidulų. Skaidulų žmogaus organizmas beveik nepasisavina, tačiau jos daro teigiamą įtaką virškinimui - maistas geriau keliauja virškinimo traktu, mažėja puvimo procesų, aktyvinama žarnyno veikla, detoksikuojamas organizmas, t. y. sujungiami sunkieji metalai pašalinami su išmatomis. Pavyzdžiui, kvietinėje duonoje iš nevalytų grūdų maistinių skaidulų yra iki 2 proc., kvietinėje duonoje iš antros rūšies miltų - tik 0,4 proc. Duonoje gausu vitaminų (B1 ir B2) bei mikroelementų (kalio, natrio, chloro ir fosforo).

Kada pradėti duoti duonos?

Nėra konkrečių rekomendacijų, kada kūdikiams pradėti duoti duonos ir kitų jos gaminių. Autoritetingos tarptautinės organizacijos, pavyzdžiui, Pasaulio sveikatos organizacija ar Amerikos pediatrijos akademija, kūdikiams duoti kieto maisto rekomenduoja nuo 6 mėn. amžiaus.

Vis dėlto, specialistai rekomenduoja duoti duonos kūdikiams nuo 10-12 mėnesių amžiaus. Svarbu, kad kūdikis jau būtų pradėjęs valgyti kietą maistą ir gebėtų išlaikyti duonos gabaliuką rankoje.

Taip pat skaitykite: Kaip spręsti kūdikių virškinimo problemas

Kaip išsirinkti tinkamą duoną kūdikiui?

Tiesa, vien duonos išvaizda ir užrašu „iš viso grūdo kviečių“ neverta pasikliauti. Rinkitės duoną, kuri pagaminta iš 100 proc. viso grūdo kviečio ar kitų miltų, t.y. puikus skaidulų ir vertingųjų medžiagų šaltinis - daigintų grūdų duona. Ją kepant naudojami daiginti speltų kviečiai, miežiai, soros ir kt.

Sveikiausias pasirinkimas kūdikiui yra viso grūdo ruginė, kvietinė arba speltos duona, pagaminta iš vienos rūšies miltų arba jų mišinio. Svarbu atkreipti dėmesį į šiuos aspektus:

Sudėtis: Rinkitės duoną be pridėtinio cukraus, druskos ir maisto priedų (pažymėtų E raide). Kai kurie gamintojai maisto priedus slepia po nieko nesakančiais medžiagų pavadinimais. Kūdikiams pirkite ekologišką duoną, kurios ingredientų sąraše nėra cukraus arba jo nedaug (pavyzdžiui, vienoje riekėje - iki 2 g). Per didelis natrio kiekis gali pakenkti besivystantiems kūdikių inkstams, tad kūdikiams iki 1-erių metų negalima vartoti pridėtinės druskos. Duona - vienas iš produktų, kuriame slepiasi išties dideli natrio kiekiai, tad būtina atidžiai skaityti etiketes.
Raugas: Duona, kepta su raugu, yra skanesnė ir lengviau virškinama.
Šviežumas: Duona turi būti šviežia, be pelėsių ar sužiedėjimų. Ant duonos jokiu būdu negali būti nė mažiausios pelėsio žymės. Jei pasirodė net ir nedidelis pelėsis, šio produkto, jeigu pelėsį ir nukrapštysite, valgyti jau negalima.
Pluta: Venkite duonos su suskrudusia pluta, nes joje gali būti organizmui nuodingos medžiagos akrilamido.

Kokios duonos reikėtų vengti?

Duona su sėlenomis: Duona su sėlenomis netinka vaikams iki ketverių metų, nes ji gali laisvinti vidurius.
Duona su sėklomis: Nors duona su sėklomis ir riešutais - skani ir maistinga, tačiau ji tinkamesnė vyresniems vaikams. Vaikams iki ketverių metų nerekomenduojama duoti duonos, aplipdytos saulėgrąžomis ar kitomis sėklomis, nes jomis vaikas gali užspringti. Vėliau, kai išdygs krūminiai dantys, galima duoti duonos su smulkintais grūdais ar saulėgrąžų sėklomis, įkeptomis į pačią duoną.
Trapūs duonos gaminiai: Trapūs duonos gaminiai, tokie kaip džiūvėsėliai, taip pat gali būti pavojingi užspringti.
Saldūs duonos gaminiai: Vaikų nereikėtų pratinti prie saldžių duonos gaminių, tokių kaip bandelės, batonai ar pyragaičiai, nes jie gali atsisakyti natūralios duonos. Saldžiais gaminiais geriau nepiktnaudžiauti ir valgyti rečiau.
Batonas: Tokio batono geriau neduoti, nes jis sunkiai kramtomas (nesvarbu, kad yra minkštas). Minkšta balta duona kūdikio burnoje gali tapti tarsi guminė ir susivelti į rutuliuką. Balta sumuštinių duona, batonas kūdikio burnoje sulimpa į rutuliuką, kurį sunkiau nuryti, tad kūdikis gali užspringti arba tiesiog duoną išspjauti. Jo atsikandęs vaikas ryja jį „gniužulais“ ir nesunkiai gali užspringti. Be to, tokie kąsniai vaikams iki 3-4 m. veliasi burnoje.
Šviežia duona: Bent jau iki trečiojo mažojo valgytojo gimtadienio negalima siūlyti jam keptos duonos, nesvarbu, ji juoda ar balta, rupaus malimo miltų ar pan. Mažyliui netinka ir šilta, šviežiai iškepta bet kokios rūšies duona.

Kaip pradėti duoti duonos?

Konsistencija: Pradėkite nuo kietokos duonos, kurią kūdikis galėtų trinti dantenomis ir po truputį atsikąsti. Kietos, traškios duonos dantų dar neturintys kūdikiai neįkanda, tačiau gali ją čiulpti. Vis dėlto traški duona tinkamesnė jau ūgtelėjusiems ir dantų turintiems kūdikiams. Venkite purios ir minkštos duonos, nes ji gali būti pavojinga užspringti. Minkštesnę, puresnę duoną kūdikiams, nors manoma atvirkščiai, valgyti gali būti sudėtingiau.

Dydis: Duokite mažą gabaliuką, kurį kūdikis galėtų lengvai sučiupti ir valdyti. Jei kūdikis mažas ir jo pincetinis griebimas dar nėra išlavintas duoną galite supjaustyti juostelėmis, kurias patogu paimti delnu. Duona - vienas tinkamiausių produktų gabaliukais primaitinamiems kūdikiams.

Pirmas kartas: Stebėkite kūdikio reakciją. Visiškai normalu, jei iš pradžių kūdikis tik čiulps ar žais su duona.

Taip pat skaitykite: K. Petrausko indėlis į Lietuvos kultūrą

Patarimai, kaip įtraukti duoną į kūdikio mitybą

Pateikimas: Duoną galima duoti vieną arba su kitais patiekalais, pavyzdžiui, sriuba, koše, jogurtu, sūriu ar virta mėsa.
Variacijos: Varijuokite duonos rūšis ir pateikimo būdus. Galima duoti duonos su uogomis, vaisiais (obuoliu, kriauše) ar daržovių užtepėlėmis. Vėliau galite duoti duonos, užteptos sviestu ir supjaustytos nedideliais kubeliais. Užtepams galite naudoti įvairias sutrintas daržoves ir pan.
Kiekis: Sveikam vaikui, pradėjusiam valgyti šeimos maistą, duonos vartojimas beveik neribojamas, nes duona yra vertingas maisto produktas. Dietologai skatina varijuoti.
Užkandžiai: Duona gali būti puikus užkandis tarp pagrindinių valgymų. Jeigu mažylis įtariai žiūri į košes ar jam dygsta dantys ir jis nori ką nors graužti, galite paruošti duonos džiūvėsėlių. Geriausia rinktis duoną iš vienos rūšies miltų (aš perku ruginę duoną) be jokių priedų (kmynai, deja, neišvengiami). Plutą nupjaukite, o riekelę perpjaukite išilgai. Džiovinti galima specialioje džiovyklėje, orkaitėje ar tiesiog paliekant ant stalo (pastaruoju atveju džius ilgiausiai). Kietai sudžiūvusią duonelę galite duoti čiulpti mažyliams. Kai galbaliukas lieka nedidelis, saugumo sumetimais geriau pakeisti jį į didesnį. Taip pat užkandžiams galite rinktis nesaldintas kukurūzų lazdeles. Duoniukai nėra labai geras pasirinkimas, nes juose gausiai naudojamos sėlenos skatina greitą maisto judėjimą žarnynu ir mažylis gali nespėti pasisavinti visų reikalingų medžiagų (išimtimi galėtų būti kūdikiai, kuriems kietėja viduriai).

Alergijos ir gliutenas

Kviečiai yra vienas iš 8 pagrindinių maisto alergenų, sukeliančių apie 90 % alerginių organizmo reakcijų. Tačiau Amerikos pediatrijos akademija bet kokiu atveju vis tiek laikosi rekomendacijos į kūdikių racioną įtraukti potencialiai alergenų turinčių maisto produktų.

Celiakija dažniausia pasireiškia kūdikiams nuo 6 mėn. bei vaikams iki 2 m. Celiakija kartais painiojama su gliuteno netoleravimu, tačiau tai nėra tas pats. Celiakijos ir gliuteno netoleravimo simptomai yra panašūs, t.y. tiek sergantieji celiakija, tiek ir kenčiantys nuo neceliakinio jautrumo gliutenui jautriai reaguoja į gliuteną. Tiesa, svarbu nuraminti, kad tiek celiakija, tiek ir gliuteno netoleravimas nėra dažnos būklės.

Papildomi patarimai ir rekomendacijos

Duonos laikymas: Duoną laikykite duoninėje arba uždarame maišelyje, apsaugotoje nuo tiesioginių saulės spindulių. Svarbu, kad duoninė būtų švari ir be pelėsio.
Namų gamybos duona: Namuose kepta duona yra viena iš sveikiausių, jei kepama su raugu, nepadauginama mielių ir neprisotinama pridėtiniu cukrumi, druska ar didesniu neaiškios kokybės riebalų kiekiu.
Sėklos duonoje: Sėklos (saulėgrąžų, moliūgų, sezamo) yra puiki duonos sudėtinė dalis, tačiau tik tuomet, jei duona nėra kepama per aukštoje temperatūroje - iki 180°C.
Duonos įvairovė: Stenkitės įtraukti į vaiko mitybą įvairių rūšių duoną - ruginę, kvietinę, avižų, miežių, grikių ar speltos.
Saugumas: Būkite budrūs, kai kūdikis valgo duoną, ir stebėkite, ar jis neužspringsta.

Užspringimas duona: ką daryti?

Nors vaikas gali užspringti ne tik duona ar jos gaminiais, tačiau svarbu žinoti, ką daryti užspringus:

Leiskite kosėti: Kosulys yra efektyviausias būdas pašalinti svetimkūnį.
Pagalba kūdikiui:
- Paguldykite kūdikį kniūbsčią galva žemyn ant savo dilbio.
- Pirštu prilaikykite galvą ir kaklą.
- Kita ranka suduokite tarp menčių.
Pagalba vyresniam vaikui:
- Atsistokite už vaiko ir apglėbkite jį.
- Suimkite kumštį ir padėkite jį tarp vaiko bambos ir krūtinkaulio.
- Kita ranka suimkite kumštį ir staigiu judesiu spauskite gilyn ir į viršų.
Jei vaikas be sąmonės:
- Skubiai paguldykite jį ant nugaros.
- Apžiūrėkite burnos ertmę ir pašalinkite matomus svetimkūnius.
- Darykite dirbtinį kvėpavimą ir krūtinės paspaudimus.

Jei vaikas be sąmonės ir nekvėpuoja, būtina skubiai kviesti greitąją pagalbą.

Kiti produktai, tinkami primaitinimui

Be duonos, kūdikiui galima duoti ir kitų produktų:

Taip pat skaitykite: Antro nėštumo pilvo formavimosi ypatumai

Daržovės: Bulvės, morkos, pastarnokai, brokoliai, žiediniai kopūstai, moliūgai, cukinijos.
Vaisiai: Obuoliai, kriaušės, slyvos, persikai, abrikosai, bananai, avokadai.
Grūdai: Grikių, avižų, kukurūzų, ryžių košės.
Mėsa: Jautiena, triušiena, kalakutiena, vištiena.
Žuvis: Liesos žuvys, tokios kaip menkė, lydeka, plekšnė, sterkas. Riebi žuvis - silkė, skumbrė ir ekologiškai auginta lašiša - Omega 3 šaltinis, smegenų ir nervinės sistemos maistas.
Kiaušiniai: Pradėkite nuo trynio, vėliau galima duoti ir baltymą.
Pieno produktai: Varškė, jogurtas (nuo 11 mėnesių).

Pavyzdinis kūdikio primaitinimo planas

Štai pavyzdinis kūdikio primaitinimo planas, kurį galite pritaikyti pagal savo vaiko poreikius:

4-6 mėnesiai: Pradėkite nuo vienos daržovės ar vaisiaus tyrelės. Rekomenduojamos daržovės: pastarnokas, morka, moliūgas, brokolis, kalafioras, žali žirneliai, ropė, cukinija ir avokadas.
Pusryčiai: svarbiausiu dienos pradžios maistu išlieka maitinimas pienu: mamos pienas arba ekologiškas tolesnio maitinimo pieno mišinys.
Priešpiečiai: Vaisių ir grūdų tyrelės - tinkamas patiekalas šiuo dienos metu.
Pietūs: Daržovių patiekalai su mėsa kūdikiams nuo 12 mėn.
Pavakariai: pateikite savo vaikui Grūdų ir vaisių košelę, Vaisių su jogurtu tyrelės arba Vaisių duetą, kurį sudaro sluoksnis vaisių bei sluoksnis jogurto arba varškės.
Vakarienė: skanus ir sotus vaiko vakarienės patiekalas gali būti jau paruošta košelė stikliniame indelyje „Labos nakties“ arba pieniška košė „Labos nakties“, kurią reikės paruošti. O gal mažylis labiau nori suaugusiųjų maisto?

Pirmieji maisto kąsneliai: ką reikia žinoti

Kūdikio pažintis su maistu - nepaprasta patirtis tiek jam, tiek tėvams. Teisingi pastarųjų žingsniai lemia ne tik tai, kad mažylis gaus visų jam svarbiausių medžiagų, bet ir tai, kokį ryšį jis susikurs su maistu, kiek bus išrankus („nevalgysiu, nes žinau, kad bus neskanu“). Nors daugelis mamų šiandien vis dar nesutaria, kada turėtų prasidėti kūdikio primaitinimas, medikai šiuo klausimu dėsto paprastai - pirmasis maistas kūdikiui duodamas nuo 4-6 mėnesio, priklausomai nuo jo augimo ir žindymo situacijos. Įprastai rekomenduojama primaitinti nuo 6 mėnesių, tačiau vis dažniau gydytojai rekomenduoja primaitinti anksčiau. Svarbu „skaityti“ ir mažylio siunčiamus signalus - kada jis stebi, domisi maistu, pats sėdi be pagalbos, siekia maisto ir jį dedasi į burną bei jau sugeba liežuviu nustumti maistą gilyn gerkle.

Mažylis pats parodys, kiek jis nori valgyti, todėl visas „štai atskrenda lėktuvėlis“ technikas atidėkite į šalį. Visiškai normalu, kad pirmąją savaitę vaikas suvalgys tik ketvirtadalį arbatinio šaukšto - jo ne tik skrandis dar itin mažas, bet ir ši patirtis labai neįprasta. Žinoma, būna vaikų, kurie iš karto pradeda nuo kelių šaukštelių ir greitai suvalgo visą reikiamą porciją. Esminė taisyklė paprasta - tėvai parenka, ką vaikas valgys, o vaikas reguliuoja, kiek.

Maitinti vaikutį reikėtų kas 2-4 valandas, o tarp valgymų - jokių užkandžiavimų, sulčių ar kompotų. Pirmąjį mėnesį PO kiekvieno valgymo pasiūlykite kūdikiui pažįstamą MP. Jei maitinimo tikslas, kad vaikas valgytų daugiau, pirmiausiai jam visada duodame maisto ir tik tada, kai mažylis liaujasi valgęs, pasiūlykite MP. Nei kompotų, nei saldžių gėrimų kūdikiams nereikia (pastarųjų net negalima!). jau reikalingas papildomas maitinimas. ilgalaikės įtakos sveikatai. tekstūra. Visiškai normalu, jei kūdikis pirmuosius kąsnius spjaus lauk. Valgymo metu mažylis privalo sėdėti kėdutėje. Jei jis sėdėti dar nemoka, derėtų jam sukurti visuomet vienodą valgymo aplinką, kad šiam būtų aišku, jog jis netrukus gaus valgyti. Geriausia pažintį pradėti nuo vienos daržovės ar vaisio tyrelės, ją tiekti per pietus. Geriausias „startinis“ vaisius - vietinis sezoninis. Bananą galima duoti paprastai pagremžus/sutrynus, o kitus - obuolius, kriaušes, slyvas (jei pats sezono įkarštis - persikus, persimonus) - pirmąsias primaitinimo savaites reikia pagarinti, kad šie suminkštėtų. Tik po kelių savaičių juos jau galima pagremžti šviežius. ropė, cukinija bei avokadas. vaikui duoti keptą maistą griežtai draudžiama. duoti be riebalų. virškinama sunkiau, todėl nuo jos pradėti primaitinimo nerekomenduojama. Pamažu galima didinti daržovių bei vaisių įvairovę. daržovės (geriau pradėti nuo jų, o ne nuo vaisių) bei vaisiai. produktai tai turėtų būti, bet, kaip visada, stebėkite savo vaiką. prasidėjus alergijai, žinotumėte „kaltininką“. Tada vaiką supažindinkite su grūdiniais. Vienu metu - viena rūšis. Vėlesniais mėnesiais, kai kūdikis jau drąsiai valgys įvairų maistą, galite nebijodami rinktis ir grūdų mišinius, visgi būtina naudoti tik kūdikiams skirtus grūdinius produktus arba sumaltus biodinaminiu būdu augintus. Venkite paruoštų saldintų košių, nes vėliau įpročius pakeisti bus sunku. Šeštą mėnesį kūdikiui ima trūkti geležies, todėl tai - metas įvesti mėsos produktus. Pradėkite nuo jautienos bei triušienos (nešaldytos). Jei naudojate paukštieną, puikiai tiks šlaunelių mėsa be odos.

Tai vadinamasis antras primaitinimo etapas, kai į vaiko racioną įvedame ankštinius ir įvairesnes daržoves. Ankštinius geriausia kelias paras pamirkyti, tada jie lengviau virškinami ir lengviau pasisavinami. Taip išvengiame pilvo pūtimo. Didinant daržovių įvairovę, jei vaikas alergiškas, rekomenduojama pradėti nuo blankesnių spalvų daržovių ir galiausiai įveskite ryškesnes. Nepamirškite bulvės - ji kaloringa ir vertinga. Bulvę užtenka pertrinti šakute ir tada maišyti su sultiniu ar kitomis daržovėmis. Šiuo etapu jau galima maišyti kelias skirtingas daržoves. 7-8 mėnesių kūdikis jau turėtų būti paskanavęs kriaušių, obuolių, slyvų, persikų, abrikosų, bananų, avokadų, aviečių, braškių, žemuogių bei mėlynių. Kūdikiams iki 8 mėnesių nereikėtų duoti arbūzų, melionų, kivių, mangų, vynuogių, gervuogių, spanguolių, trešnių ir vyšnių. Mažyliui iki vienerių metų derėtų vengti tik labai rūgščių, aitraus skonio vaisių ar uogų (pavyzdžiui, ananaso, svarainių, labai rūgščių obuolių, citrusinių, agrastų ir serbentų). Naujausi tyrimai rodo, kad kuo įvairesnį maistą vaikas gaus ankstyvojo primaitinimo metu, tuo bus mažesnė alergijų tikimybė vėliau.

Liesa dieta tinka suaugusiems, tačiau ne vaikams. Jiems kalorijos reikalingos augimui. Tai trečiasis primaitinimo etapas, kurio metu vaikui pradedama duoti žuvies, kiaušinių ir prieskonių. Pradedama, kaip visada, nuo ragavimo, ir stebima, ar vaikui nepasireiškė alerginė reakcija. Alergiški mažyliai naujus produktus gali vartoti su savaitės pertrauka. Kūdikiui galima duoti putpelių arba vištų kiaušinius ir pradėti nuo trynio. Visada patikrinkite kiaušinio šviežumą (naudingas triukas aprašomas V. Kalbant apie žuvį, vertinga įvairi balta ir riebi žuvis - nuo menkės iki skumbrės. Riebi žuvis - silkė, skumbrė ir ekologiškai auginta lašiša - Omega 3 šaltinis, smegenų ir nervinės sistemos maistas. Balta žuvis (menkė, lydeka, plekšnė, sterkas) ir kitos turtingos baltymų, o jie - mūsų (ir vaikelio) organizmo „statybinė medžiaga“.

Tai ketvirtasis kūdikio primaitinimo etapas, kurio metu įvedamas pienas ir pieno produktai. Kūdikio primaitinimo planas nėra toks sudėtingas, kaip gali pasirodyti „naujai iškeptiems“ tėvams. Žemiau pateikiamos pagrindinės gairės, ką vaikelis turėtų valgyti nuo 4 mėnesių iki pirmojo gimtadienio. Kiekvienas vaikas yra individualus mažas žmogus, todėl tai - tik gairės, padedančios tėvams orientuotis, nuo kokių produktų geriausia pradėti primaitinimą.

Kaip išmokyti vaiką kramtyti, kad jis nerytų maisto gabalais

Kaip išmokyti vaiką kramtyti, kad jis nerytų maisto gabalais, konsultuoja VšĮ VUL Santaros klinikų filialo Vaiko raidos centro ankstyvosios reabilitacijos skyriaus vedėja vaikų neurologė Laima Mikulėnaitė.

1 žingsnis: savalaikis tirštas maistas. Kiekvienas sveikas naujagimis moka čiulpti ir žįsti. Apie šeštą gyvenimo mėnesį kūdikis jau turėtų gauti tiršto maisto ir mokytis jį valgyti. Kad išmoktų kramtyti, pirmiausia turi išmokti atlikti kitokius liežuvio judesius, negu žįsdamas. Jeigu kūdikis ir toliau iš buteliuko arba mamos krūties gers pieną, o negaus pirmosios košės, praleisime progą jį laiku pradėti mokytis kramtyti ir, tikėtina, šiek tiek gali vėluoti jo kalbos raida. Kai kūdikis mokosi burnoje atlikti įvairius liežuvio judesius, kad atrastų būdą susidoroti su į ją patekusia koše, dirba ir lavėja visi raumenys, kurie ateityje bus reikalingi kalbėjimui. Jeigu duosite kūdikiui košės, jis ją valgydamas mokysis kramtyti ir ateityje neturės bėdų, kai reikės susidoroti ir su didesniu maisto gabaliuku.
2 žingsnis: mokyti gerti iš puoduko. Gerdamas iš puodelio kūdikis ruošia burną kramtyti maistą. Tad labai svarbu apie šeštą gyvenimo mėnesį leisti kūdikiui mokytis gerti iš puodelio. Kai kūdikis geria iš puodelio ir buteliuko, taip pat dirba skirtingi burnos raumenys. Kūdikį galite kol kas maitinti iš buteliuko, tačiau po truputį leiskite jam bandyti puodelį ir pamankštinti burnos raumenis. Saugiausia iš pradžių duoti tirštoko skysčio, kuris nenutekės staigiai į gerklę ir mažylis nepasprings (tai gali būti su mamos pienu ar mišinuku išvirta skystoka košytė, sultys ar pan.). Pirmą kartą į puodelį įpilkite tik kokį valgomąjį šaukštą gėrimo, kad kūdikis išmoktų gerti. Puodelis turi būti skirtas kūdikiui, tačiau be specialaus antgalio, kad mažylis ne čiulptų, o gertų skystį. Kai pamatysite, kad kūdikis jau geba gerti iš puodelio, galite pabandyti visiškai atsisakyti buteliuko, nes čiulpimo refleksas jam nebus reikalingas. Paprastai gavę į rankas puodelį kūdikiai labai greitai išmoksta iš jo gerti.
3 žingsnis: valgo pats. Dažniausiai tėvai per vėlai leidžia kūdikiui savarankiškai valgyti, nes šis susitepa ir visur pridrabsto maisto. Tačiau kūdikiui yra neįkainojama patirtis suprasti, kaip košė atkeliauja iki burnos, o vėliau yra sukramtoma ir nuryjama. Tie kūdikiai, kuriuos tėvai ilgai pražiodę maitina, praranda motyvaciją valgyti patys, nesistengia kramtyti maisto, nes įpranta jį tik ryti. Tad norėdami, kad kūdikis išmoktų laiku valgyti pats, jau nuo pusės metų, duokite į rankas specialiai kūdikiams skirtą šaukštelį, kad prie jo pratintųsi. Apie 9-10 gyvenimo mėnesį mažylis jau gali bandyti pats į burną įsidėti košės ir burna atlikti kramtymo judesius. Metinukas jau gali pats valgyti.
4 žingsnis: tirštas maistas su gabaliukais. Kai kūdikiui išdygsta pirmieji krūminiai dantukai (dažniausiai 12-18 gyvenimo mėnesį), jau galima duoti paragauti maisto su gabaliukais. Jeigu matote, kad vaikui nepavyksta kramtyti maisto, parodykite, kaip tai daryti. Paprašykite, kad išsižiotų ir ant krūminio dantuko uždėkite mažą maisto gabalėlį. Tada švelniai suspauskite vaikučio burnytę, kad šis suprastų, jog maisto gabaliukas susitrina. Kai išmoksta sukramtyti minkštą maisto gabaliuką, pavyzdžiui, nedidelį bulvės ar morkos gabaliuką, galima duoti bandyti sukramtyti ir gabaliuką virtos maltos mėsytės. Į rankas duoti duonos, džiūvėsėlių ar kitų užkandžių galima tik tada, kai vaikas jau pakankamai įgudęs kramtyti. Nors nėra krūminių dantų, nereikia smulkinti maisto iki tyrelės, nes minkštus gabaliukus, tarkim, ryžius, virtą bulvę, morką, kūdikis jau gali susmulkinti dantenomis. Maždaug nuo 8 mėn. jau reikėtų duoti ne tyrelės, o truputį grubesnės konsistencijos maisto ir prie jo mažylis pamažu pripranta.

tags: #nuo #kada #kudikiui #galima #duoti #duonos