Ramus, linksmas ir gerai valgantis kūdikis yra džiaugsmas kiekvienam tėveliui, tačiau neretai mažyliai būna irzlūs, nuolat verkia. Toks kūdikio elgesys kelia nerimą ir klausimus tėvams. Tiesiog jam skauda, o ką būtent - labai sunku suprasti, kol mažylis pats dar nemoka pasakyti. Todėl tėveliams reikia žinoti bent jau svarbiausius simptomus ir ligas, dėl kurių gali kilti problemų. Šiame straipsnyje aptarsime dažniausias kūdikių nervingumo ir nuolatinio verkimo priežastis, nuo pilvo dieglių iki alergijos maistui, taip pat pateiksime patarimų, kaip padėti mažyliui ir nuraminti jo nerimą.
Pilvo diegliai: priežastys ir kaip padėti kūdikiui
Pilvo diegliai - tai staiga užeinantys, periodiškai intensyvūs pilvo skausmai, sukeliantys nenumaldomą verksmą tų naujagimių ir kūdikių, kurie šiaip yra sveiki. Gana sunku nustatyti, kada mažylį varginantys pilvo skausmai yra būtent diegliukai. Tėveliams svarbu žinoti, kad pilvo diegliai nuo kitų sveikatos sutrikimų skiriasi tuo, jog jie pasikartoja beveik visada tuo pačiu metu, juos lydi nuolatinis kūdikio verkimas, be to, mažylis suriečia kojytes ir pritraukia jas prie pilvo. Dažniausiai pilvuką pradeda skaudėti pavakare ar prieš pat naktinį miegą. Šis nemalonus reiškinys nėra liga - tai tik laikinas negalavimas, galintis pradėti vaiką varginti pirmosiomis gyvenimo savaitėmis. Dažniausiai tai trunka iki 3-6 mėnesių amžiaus (retais atvejais ir ilgiau). Pilvo diegliukai vargina 10-15 proc. kūdikių.
Galimos pilvo dieglių priežastys
Pasak vaikų pediatrės Vilijos Blinstrubienės, dieglių kilmės priežastis nėra tiksliai žinoma. Tačiau yra keletas galimų veiksnių, kurie gali prisidėti prie pilvo dieglių atsiradimo:
- Netinkamas maitinimas: Gali būti, kad mama, maitinanti krūtimi, pati valgo produktus, pučiančius jai pilvą (pvz.: kopūstus, obuolius, svogūnus, česnakus, pupeles, žirnius, riešutus, rūgpienį ir kt.). Vaikas gali netoleruoti tokio mamos valgomo maisto, todėl mamos turi skirti labai daug dėmesio savo mitybai - tik taip jos gali atsirinkti sau ir savo mažyliui tinkamus maisto produktus. Jei mama vartoja daug karvės pieno bei jo produktų ir pati maitina kūdikį krūtimi tai gali būti viena iš diegliukų priežasčių, nes nemažai kūdikių yra jautrūs karvės pienui. Tokiu atveju derėtų pasitarti su gydytoju dėl kitokio maistelio parinkimo.
- Sutrikdytas bioritmas ir centrinės nervų sistemos ypatumai: Sutrikdytas bioritmas (vidinis laikrodis), svarbus kiekvieno individo gyvenime, taip pat gali sukelti dieglius. Labai svarbu, kokia centrinė vaiko nervų sistema, kaip ji vystosi po gimimo. Dirglius, jautrius vaikus pilvo diegliai kamuoja dažniau.
- Neišsivysčiusi virškinimo sistema: Nebrandi kūdikių virškinimo sistema gali sukelti angliavandenių malabsorbciją - reiškinį, kai organizme padidėja dujų kiekis. Savo ruožtu kūdikiams tai sukelia skausmą ir diskomfortą. Kūdikių organizmui itin sunku suvirškinti bulvių ar kukurūzų krakmolą, maltodekstriną ir kt.
Kaip nuraminti dieglių kamuojamą kūdikį?
Yra įvairių būdų, padedančių nuraminti diegliukų kamuojamą kūdikį:
- Fizinis kontaktas: Galima jį paimti ant rankų, švelniai kalbinti, sūpuoti, glausti prie savo šilto kūno.
- Stebėjimas ir pastabumas: Gydytoja V. Blinstrubienė pataria tėveliams nesiblaškyti, o būti pastabiais ir stebėti vaikų elgesį diegliukų metu (kada ir kiek jie trunka, kaip tai susiję su maitinimu).
- Guldymas ant pilvo: Yra pastebėta, kad diegliukai greičiau praeina tuomet, kai mažylis paguldomas kniūbsčias.
- Pilvo masažas: Kitas būdas sumažinti diegliukus - pilvo masažas: sukamaisiais judesiais, pagal laikrodžio rodyklę, švelniai masažuokite pilvą.
- Oro patekimo prevencija: Maitinant kūdikį reikia stengtis, kad nepatektų oro. Jei jis neatsirūgsta, jam pradeda pūsti pilvuką.
- Reguliarūs vizitai pas gydytoją: Gydytoja V. Blinstrubienė pataria reguliariai, iki vienerių metukų amžiaus, lankytis pas vaikučio gydytoją.
- Emocinis ryšys ir darna: Tvirtas emocinis ryšys, šiluma, darna gali padėti išvengti pilvo diegliukų ar bent jau juos sumažinti.
Bet kuriuo atveju, kai tik diegliukai prasideda, reikia konsultuotis su vaikučio gydytoju, nes tik jis gali nuspręsti, ar šio negalavimo priežastis nėra kokia nors rimta liga.
Taip pat skaitykite: Mitai apie kūdikius su marškinėliais
Pieno mišinio netoleravimas ir alergijos
Ne visos kūdikio susilaukusios mamos gali ar nori žindyti, todėl išeitis - maitinti nusitrauktu pienu arba pieno mišinuku. Tinkamo mišinuko pasirinkimas kartais gali tapti nemenku iššūkiu. Taigi, kaip žinoti, kad kūdikiui mišinukas tinka? Statistikos duomenimis, maždaug apie 15 proc. kūdikių netoleruoja ar yra jautrūs vienam ar keliems pieno mišinio ingredientams. Jei pastebite šiuos pieno mišinio netoleravimo požymius, geriausia pasitarti su šeimos gydytoju, pediatru ar dietologu. Jeigu pieno mišilnys sukelia alergiją, jos simptomai įprastai yra stipresni nei netoleravimo atveju.
Laktozės netoleravimas
Viena iš priežasčių, kodėl kūdikiui gali netikti pieno mišinys - laktozės netoleravimas. Tiesa, šio reiškinio nereikėtų painioti su alergija pienui. Laktozės netoleravimas gali pasireikšti viena iš dviejų formų. Pirma - kai kūdikio žarnynas negamina pakankamai fermento, skaidančio laktozę (dalinis trūkumas). Ši netoleravimo forma - dažna ir tarp suaugusiųjų. Antrasis tipas - kai kūdikio organizmas apskritai negamina laktozės fermentų.
Karvių pieno baltymo netoleravimas
Ši patologija gana dažnai pasitaiko kūdikiams ir mažiems vaikams. Alergija išsivysto kūdikio imuninei sistemai reaguojant į baltymą. Alergija gali pasireikšti ūmiai, t.y. Anafilaksinis šokas: jam būdingas pasunkėjęs kvėpavimas, paraudęs veidas, patinusi gerklė, niežėjimas ar kvėpavimo takų susiaurėjimas.
Nėštumo metu patiriamas nerimas ir jo įtaka kūdikiui
Nėštumas - ypatingas moters gyvenimo laikotarpis, tačiau kartu ir iššūkių metas. Būsimos mamos dažnai patiria įvairių baimių ir nerimo, susijusių su kūdikio sveikata, gimdymu ir ateities perspektyvomis. Kartais šis nerimas gali peraugti į neurozę ar kitus nerimo sutrikimus. Svarbu suprasti, kad nėštumas ne visada yra džiaugsmingo laukimo ir euforijos metas, o nerimas yra gana dažnas reiškinys.
Nerimo priežastys nėštumo metu
Nerimą nėštumo metu gali lemti įvairūs veiksniai:
Taip pat skaitykite: Kalbos raidos patarimai
- Baimė dėl kūdikio sveikatos: Daugelis moterų nerimauja, ar jų kūdikis gims sveikas, ar neturės genetinių ligų ar kitų sveikatos sutrikimų.
- Stresas: Nėštumas gali būti labai įtemptas tiek fizine, tiek psichologine prasme. Dažnai arba nuolat patiriamas stresas taip pat gali sukelti su nerimu susijusius negalavimus. Stresą gali paaštrinti vienišumo jausmas ar neplanuotas nėštumas.
- Hormoniniai pokyčiai: Nėštumo metu pakinta visa medžiagų apykaita, organizme siautėja įvairiausi hormonai. Kartais labai sunku pasiekti pusiausvyrą.
- Miego sutrikimai: Stiprius išgyvenimus dar labiau paaštrina patiriami miego sutrikimai, tokie kaip rėmuo, naktinis oksitocino išsiskyrimas, nikturija ir vaisiaus judėjimas. Dažniausi miego sutrikimai nėščiosioms yra nemiga (pirminė ir antrinė), neramių kojų sindromas (NKS) ir narkolepsija. Miego trukmė dažnai trumpėja vėlesnėse nėštumo fazėse. Ilgai trunkantys miego sutrikimai nėščiosioms ir pagimdžiusioms moterims didina naujų ar pasikartojančių nuotaikos sutrikimų riziką, yra siejami su pailgėjusia gimdymo trukme, didesne priešlaikinio gimdymo rizika bei didina cezario pjūvio atlikimo pirmagimio besilaukiančioms nėščioms moterims tikimybę.
- Kūno pokyčiai: Besikeičiantis kūnas taip pat gali kelti nerimą, ypač moterims, kurios nėra pasiruošusios motinystei ir per daug rūpinasi savo išvaizda.
- Socialiniai ir ekonominiai faktoriai: Neplanuotas nėštumas, finansiniai sunkumai ar problemos šeimoje taip pat gali prisidėti prie nerimo.
Neurozės poveikis nėštumui
Laikinas stresas kūdikiui nepakenks, tačiau ilgalaikis nerimas ir stresas gali turėti neigiamų pasekmių:
- Fiziologiniai pokyčiai: Neuroziniai sutrikimai sukelia nerimą ir psichinę įtampą. Kūnas gamina daugiau streso hormonų (kortizolio, katecholaminų, epinefrino ir norepinefrino). Nervų sistema yra išderinama ir gali padidėti gliukozės kiekis kraujyje.
- Fiziniai simptomai: Daugelis moterų skundžiasi virškinimo sutrikimais, galvos svaigimu, pykinimu, vėmimu ir sąnarių skausmais.
- Priešlaikinis gimdymas ir persileidimas: Augantis nerimas ir nuolat patiriamas stresas gali sukelti priešlaikinį gimdymą ir net persileidimą.
- Žalingi įpročiai: Kartais nerimui malšinti moterys griebiasi organizmui ir sveikatai ne itin palankių priemonių, pavyzdžiui, valgo daugiau nei pratusios, vartoja per daug kofeino ar net alkoholio. Tai labai pavojinga, nes alkoholis gali sukelti vaisiui alkoholinį sindromą.
Kaip malšinti nerimą nėštumo metu
Yra įvairių būdų, kaip moteris gali malšinti patiriamą nerimą nėštumo metu:
- Taisyklingas kvėpavimas ir atsipalaidavimas: Besilaukianti moteris turėtų mokytis taisyklingai kvėpuoti, kylant nerimo bangai, ir mokėti atsipalaiduoti.
- Fizinė veikla: Palaikyti geresnę psichinę savijautą padeda jogos pratimai ar kita fizinė veikla, pritaikyta nėščiosioms.
- NIPT tyrimas: Kad moteris pašalintų abejones dėl kai kurių genetinių ligų ir sindromų, gali atlikti NIPT tyrimą jau nuo 10-os nėštumo savaitės. NIPT tyrimai gali padėti sumažinti nėštumo metu patiriamą nerimą dėl vaisiaus sveikatos.
- Parama ir informacijos paieška: Domėkitės jūsų kūne vykstančiais pokyčiais, gimdymo eiga, naujagimio auginimo ypatybėmis. Skaitykite knygas, straipsnius, žiūrėkite laidas, lankykitės paskaitose, užsiėmimuose. Ieškokite paramos: pasikalbėkite su vyru, šeimos nariais, draugėmis.
- Sveika gyvensena: Subalansuota mityba, pakankamas miegas ir reguliarus fizinis aktyvumas gali padėti sumažinti nerimą.
- Psichoterapija: Jei nerimas yra stiprus ir trukdo kasdieniam gyvenimui, vertėtų kreiptis į psichoterapeutą.
Vaistų vartojimas nėštumo metu yra sudėtingas klausimas, nes niekada negalima garantuoti, kad preparatas yra 100 proc. saugus. Jeigu nerimas labai pablogina jūsų fizinę ir emocinę savijautą, menkina gyvenimo kokybę, kenkia jūsų santykiams su aplinkiniais, būtina kreiptis į gydytoją (visų pirma, šeimos arba jūsų nėštumą prižiūrintį). Gydytojas, atsižvelgęs į jūsų simptomus, jų intensyvumą, dažnumą, pasiūlys galimus sprendimo būdus. Vaistai nuo nerimo nėštumo metu skiriami tik kraštutiniais atvejais, kai nemedikamentinės priemonės nepadeda.
Štai keletas vaistų grupių, kurios gali būti skiriamos nėštumo metu, tačiau jų vartojimas turi būti griežtai kontroliuojamas gydytojo:
- Selektyvūs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI): Escitalopramas yra antidepresantas, priklausantis selektyviųjų serotonino reabsorbcijos inhibitorių (SSRI) grupei. Šie vaistai veikia galvos smegenų serotonino sistemą didindami serotonino kiekį galvos smegenyse.
- Benzodiazepinai: Šie vaistai veikia limbinį, gumburo, pagumburio centrinės nervų sistemos lygius ir didina gama aminosviesto rūgšties (GABA) neurotransmisiją. Jie veikia per moduliacinę GABAA receptorių komplekso vietą ir sukelia raminamąjį, anksiolitinį, antiepilepsinį poveikį. Benzodiazepinai dažniausiai naudojami nemigai, nerimui ir traukuliams gydyti. Nors šie medikamentai tinkamesni trumpalaikiam nemigos ir nerimo gydymui, tačiau yra nemažai pacientų, vartojančių juos ilgą laiką. Nustatyta, kad tai yra susiję su didele priklausomybės, abstinencijos, mieguistumo, pažintinių funkcijų sutrikimo, griuvimų ir lūžių rizika. Benzodiazepinai lengvai pereina placentą ir patenka į vaisiaus audinius, tačiau tyrimai rodo, kad benzodiazepinai nėra teratogeniški.
- Hipnotiniai benzodiazepino receptorių agonistai (HBRA): Vaistams, priklausantiems hipnotinių benzodiazepino receptorių agonistų (HBRA) klasei, dar vadinamiems Z vaistais, priskiriamas imidazopiridino zolpidemas, pirazolo ir pirimidino zaleplonas, ciklopirolonai, zopiklonas ir eszopiklonas. HBRA - šiuo metu pasaulyje dažniausiai skiriami migdomieji vaistai, įskaitant ir nėščias moteris. Nors chemiškai nesusiję su benzodiazepinais, jie yra GABAA receptorių agonistai, trumpinantys užmigimo laiką, gerinantys miego kokybę. Manoma, kad jie tik minimaliai sutrikdo miego architektūrą. Dažniausi su šios grupės vaistais siejami nepageidaujami reiškiniai yra atminties sutrikimai, nuovargis dieną, haliucinacijos, fiziologinė priklausomybė ir kt. HBRA, kaip ir benzodiazepinai, pereina placentos barjerą.
- Antidepresantai: Manoma, kad, nepriklausomai nuo klasės, visi šiuo metu rinkoje esantys antidepresantai veikia moduliuodami monoamino neurotransmiterius, serotoniną, norepinefriną, dopaminą ir taip gydo depresiją bei nerimą. Dėl kai kurių antidepresantų sedacinio poveikio šios grupės vaistai neretai skiriami nemigai gydyti nėštumo metu. Dažniausiai skiriami tricikliai antidepresantai (TCA), piperazinoazepinas (mirtazapinas), serotonino-2 receptorių antagonistai ir serotonino reabsorbcijos inhibitorius, trazodonas.
- Antipsichoziniai vaistai: Antipsichoziniai vaistai pirmiausia veikia kaip dopamino receptorių antagonistai. Pirmosios kartos antipsichoziniai vaistai (pasižymintys D2 receptorių slopinimu) veikia iš esmės vienodai (skiriasi stiprumas). Antros kartos antipsichoziniai vaistai neturi tokio vienodo poveikio ir pasižymi serotonino receptorius slopinančiu poveikiu. Antipsichozinių vaistų vartojimas nemigai gydyti tapo dažnu reiškiniu, tačiau dėl nepageidaujamų reiškinių nėščiosios neturėtų jų vartoti (jei pagrindinė indikacija yra nemiga). Daugelio antipsichozinių vaistų raminamasis poveikis gali būti naudingas gydant psichozę ir nuotaikos sutrikimus.
Svarbu: Prieš vartojant bet kokius vaistus nėštumo metu, būtina pasitarti su gydytoju, kuris įvertins riziką ir naudą tiek motinai, tiek vaisiui.
Natūralios priemonės nuo nerimo nėštumo metu
Be vaistų, yra ir natūralių priemonių, kurios gali padėti sumažinti nerimą nėštumo metu:
Taip pat skaitykite: Kūdikio mitybos pradžia (5 mėn.)
- Valerijono tabletės: Saikingai leidžiamos.
- Imbiero arbata: Peršalimo simptomams lengvinti, imuninei sistemai stiprinti, pykinimui mažinti galima vartoti imbiero arbatą, tačiau džiovinto imbiero negalima suvartoti daugiau nei 1 g per dieną.
- Ramunėlė: Tinkama kamuojant virškinimo sutrikimams, skausmui, nerimui, tačiau ją galima vartoti nedideliais kiekiais ir ne nuolatos.
- Pipirmėčių arbata: Mažina dujų susidarymą, pykinimą, skrandžio skausmą ar rėmenį, tačiau yra duomenų, kad ji gali skatinti menstruacijų atsiradimą, todėl nerekomenduojama vartoti 1-ąjį trimestrą.
Pasiruošimas nėštumui ir partnerio vaidmuo
Nėštumo planavimas turi būti svarbus tiek pačiai moteriai, tiek jos vyrui. Pirmiausia moteriai patariama apsilankyti pas gydytoją ginekologą, konsultacijos metu bus suteikiama visa informacija apie tai, kaip reikia pasiruošti, kokius papildus, vitaminus vartoti, kada reikėtų pasirodyti pas gydytoją pastojus ir kokie yra galimi pavojai nėštumo pradžioje. Būsimas tėtis taip pat nelieka nuošalyje, jam patariama vartoti papildus kaip ir būsimai nėštutei (folinę rūgštis, vitaminą D), sumažinti alkoholio vartojimą, padidinti fizinį aktyvumą. Moters partnerio/vyro - būsimo tėčio vaidmuo, žinoma, yra labai svarbus tiek nėštumo metu, tiek ir gimus kūdikiui. Šiuolaikiniai tėčiai visaip stengiasi pagelbėti savo moteriai, patenkinti jos mitybos užgaidas, padėti buityje augant pilvukui. Būna du etapai, kai tėčiai kreipiasi pagalbos į psichologą: nėštumo metu, jei ypatingai sunki nėščiosios emocinė būklė ir vyras nebežino, ką daryti, kaip jai ir sau padėti; po gimdymo, kai vyras staiga tampa nuošalyje, kai jo mylimoji visą savo dėmesį skiria naujagimiui, dingsta lytinis gyvenimas ir daugelis kitų aspektų.
Mitai apie nėštumą
Įvairių mitų, besilaukiant kūdikio, visada buvo ir bus. Jie turbūt perduodami iš kartos į kartą. Tačiau kiekviena moteris nusprendžia - tikėti jais ar ne. Kitas mitas, kurį taip pat dažnai girdžiu nėščiasias sakant: jei megsiu nėštumo metu, virkštelė gali apsivyti aplink kūdikio kaklą. Dar yra sakoma, jog nėštumo metu moteris negali kilnoti rankų. Ir dar netikėkite mitais apie nėščiosios pilvuko dydį bei formą - tai tikrai niekaip nesusiję su vaikelio lytimi.
Santykis su besikeičiančiu kūnu
Manau, viskas prasideda nuo to, koks moters santykis jos šeimoje ir artimiausioje aplinkoje. Problemų dėl besikeičiančio kūno dažniausiai turi nebrandžios moterys, t.y. tos, kurios nėra pasiruošusios motinystei, kurios išgyvena dėl kiekvieno priaugto kilogramo, dėl besikeičiančių kūno proporcijų net ima paslapčia laikytis dietų. Tai yra pačios moters savivertės problema, jai kažko trūksta, galbūt nepatyrė šilumos ir meilės savo šeimoje. Dėl to ją ir kamuoja nerimo epizodai, netenkina vaizdas veidrodyje, nes galbūt šalia jos esantis žmogus neskiria pakankamai dėmesio, neištransliuoja aiškiai, jog ji yra pati gražiausia.
Artėjant gimdymui
Nesvarbu, ar tai būtų pirmas, ar antras nėštumas, visada moterys jaudinasi, nerimauja ir tie devyni kūdikio laukimo mėnesiai kaskart yra kitokie. Aš visuomet raminu, kad akušerijoje niekas neįvyksta staiga. Žinoma, yra tam tikrų situacijų, kai būtina skubiai vykti į gimdymo įstaigą, t.y. staiga atsiradęs kraujavimas iš gimdymo takų arba nubėgę žali vaisiaus vandenys.
Pogimdyvinis laikotarpis
Dažnai pamirštama apie 4-tąjį trimestrą - pogimdyvinį laikotarpį. Gimus kūdikiui, gyvenimas, rodos, pasikeičia kardinaliai. Kaip moteriai nepamesti savęs? Taip, dažniausiai mes linkę kalbėti apie tris nėštumo trimestrus, į šoną nustumdami pogimdyvinį periodą. Todėl šiame laikotarpyje kaip ir nėštumo metu labai svarbūs artimiausieji žmonės. Žinoma, naujagimis nuo šiol yra dėmesio centre, tačiau moteriai svarbu nepamiršti savo vyro, o jam - savo moters. Pirmosios šešios savaitės - tai laikas, kai mažylis pripranta prie tėvų ir puikiai atpažįsta. Naujiems tėvams reikia priimti ir džiaugsmą, ir skausmą, ir naujus iššūkius. Pogimdyviniu metu mama gali greitai nugrimzti į nerimą ar pogimdyvinę psichozę. Norint išvengti pogimdyvinės depresijos, turi būti laikas, skirtas atskirai mamai ir tėčiui iškart po gimdymo. Vyras kasdien ar kas antrą dieną turi išleisti savo moterį pasivaikščioti bent valandą (kad ir aplink namą su arbatos puodeliu). Vyras tai pat gali porą valandų pabūti vyriškoje kompanijoje. Trumpas poilsis duos labai daug emocinio stiprumo.
Osteopatija kūdikiams
Osteopatija yra tinkamiausias diagnostikos ir gydymo metodas vaikams. Ir kuo jaunesnis vaikas, tuo labiau osteopatija jam tinka. Pagrindinė normalaus organizmo funkcionavimo prielaida yra tinkamas kiekvieno organo veikimas ir bendros visų raumenų, kaulų ir sąnarių pusiausvyros palaikymas. Kūdikystėje ši sistema yra trapiausia, o vaisiaus vystymosi, gimdymo ir aktyvaus augimo bei savarankiško judėjimo patirties įgijimo laikotarpiu jai tenka didžiulis krūvis. Tačiau vaikų kūnai geriausiai tinka osteopatiniai korekcijai, nes jie vis dar yra labai lankstūs ir paslankūs pokyčiams. Osteopatas gali nustatyti sutrikimus jau pirmosiomis kūdikio gyvenimo savaitėmis. Pirmasis seansas padės sušvelninti arba visiškai pašalinti traumuojantį gimdymo poveikį kūdikio galvutei.
Osteopatinis gydymas nesusijęs su gydymu vaistais. Kūdikiai dažniausiai priešinasi medikamentų vartojimui, o kiekvienas vaistų vartojimas tampa iššūkiu tėvams. Osteopatinis gydymas yra ne tik neskausmingas, bet ir patogus. Švelnios osteopato manipuliacijos mažajam pacientui beveik nepastebimos, o tai reiškia, kad seansas bus pats naudingiausias, be trukdžių, ir jūsų vaikas nebijos ateityje lankytis pas gydytoją. Osteopatinis gydymas yra saugus, beveik neturi kontraindikacijų ir tikrai nepakenks.
Osteopatinis gydymas teigiamai veikia viso kūno būklę, o nesutelkia dėmesį į konkretų organą ar skausmingą sritį. Tai svarbu bet kokio amžiaus žmonėms, tačiau vaikui, kurio kūnas vis dar auga ir vystosi, toks požiūris į gydymą yra geriausias. Osteopatas savo rankomis veikia vaiko kūną, įvertindamas galvos, stuburo, dubens, plaštakų ir pėdų, vidaus organų funkcinę būklę, nustato "įtemptas" problemines zonas, dirba su jomis ir taip atkuria normalią medžiagų apykaitos procesų eigą organizme bei šalina funkcinius sutrikimus. Osteopatinio požiūrio principas yra tas, kad raumenų ir nervų sutrikimai, tam tikru būdu organizuoti, gali pagerinti bendrą organizmo būklę. Osteopatinė korekcija apima platų manipuliacijų, technikų ir diagnostikos metodų spektrą ir tinka įvairaus amžiaus vaikams ir tai yra svarbu.
Naujagimių sveikatai dažnai turi įtakos perinataliniu laikotarpiu ar gimdymo metu patirtų problemų pasekmės. Tai gali būti intrauterininės infekcijos, hipoksija ir gimdymo metu patirtos traumos. Osteopatas švelniomis rankų manipuliacijomis grąžina kaulus, sąnarius ar organus į teisingą funkcinė būkle, jei jie yra išbalansuoti, pašalina funkcinius užspaudimus, normalizuoja vidinių skysčių cirkuliaciją ir atkuria kūdikio kūno energijos pusiausvyrą.
Pirmieji vaiko gyvenimo metai yra aktyvaus vystymosi ir augimo laikotarpis. Jūsų vaiko organizmas patiria didelius pokyčius ir yra labai apkrautas. Šiame amžiuje gali pasireikšti raumenų ir kaulų, nervų sistemos, virškinamojo trakto ir LOR problemos. Mokykloje jūsų vaikui tenka ilgai sėdėti ir mokytis. Tai visiškai nauja patirtis raumenu-skeleto sistemai. Deja, suaugusieji retai kada pasirūpina, kad vaiko laikysena prie stalo būtų taisyklinga. Visa tai lemia laikysenos sutrikimus ir jų pasekmes (skoliozę, plokščiapėdystę, lordozę, pasilenkimą, vidaus organų sutrikimus). Kita dažna mokinių sveikatos problema - vegetodistonija, dažniausiai susijusi su sparčiu kūno augimu ir visų jo dalių bei struktūrų nesugebėjimu derintis prie šių pokyčių. Be to, būtinybė prisitaikyti prie naujų mokyklinio gyvenimo reikalavimų sukelia neurozę ir stresą. Dėl to organizmas tampa jautresnis infekcijoms ir virusinėms ligoms. Dėl amžiaus neatitinkančio fizinio aktyvumo sportuojant dažnai patiriamos traumos arba mikrotraumos. Mokyklos realybė nėra pati geriausia vaiko mitybos įpročiams. Mokykloje vaikas gali susidurti su tokiomis problemomis kaip mokymosi sunkumai, susiję su vaiko neurologine patologija (rašymo sutrikimai - disgrafija, skaitymo sutrikimai - disleksija), taip pat dėmesio koncentracijos, atkaklumo sunkumai. Šių sutrikimų priežastys glūdi ankstyvajame vaiko gyvenime (galbūt net prieš jam gimstant), tačiau jų pasireiškimo pradžia tenka mokykliniam laikotarpiui. Mokykliniai metai taip pat yra lytinio brendimo ir su juo susijusios naujos patirties bei pasikeitimo metas.
Elgesio sutrikimai
Elgesio sutrikimas - tai būklė, kai žmogus demonstruoja pasikartojantį, normų neatitinkantį elgesį, kuris gali pažeisti socialines taisykles, pažeisti kitų žmonių teises arba kelti grėsmę asmeniui pačiam. Šis sutrikimas dažniausiai diagnozuojamas vaikystėje ar paauglystėje ir gali reikšti įvairių emocinių ir elgesio problemų derinį. Elgesio sutrikimai gali pasireikšti skirtingu intensyvumu, priklausomai nuo individo amžiaus, asmenybės ir aplinkos.
Galimos elgesio sutrikimo priežastys
Elgesio sutrikimus gali sukelti įvairūs veiksniai, kurie gali būti genetiniai, psichologiniai ar aplinkos. Dažniausiai elgesio sutrikimai atsiranda dėl šių priežasčių:
- Genetiniai ir biologiniai veiksniai: Yra tyrimų, kurie rodo, kad kai kuriems žmonėms genetiniai ir neurologiniai veiksniai gali padidinti polinkį į elgesio sutrikimus, ypač jei šeimoje yra sergančiųjų psichikos sutrikimais.
- Trauminiai išgyvenimai: Fizinė, emocinė ar seksualinė prievarta gali turėti ilgalaikį poveikį ir sukelti emocinius bei elgesio sutrikimus.
- Šeimos problemos: Šeimos aplinkoje patirtas stresas, dažni konfliktai ar nesirūpinimas vaiko emocine būkle gali prisidėti prie netinkamo elgesio.
- Socialiniai ir aplinkos veiksniai: Gyvenimas stresinėje ar nesaugoje aplinkoje, pavyzdžiui, susidūrimas su nusikalstamumu, nedarbas, skurdas, gali skatinti elgesio sutrikimų vystymąsi.
- Psichinės sveikatos problemos: Dažnai elgesio sutrikimai yra susiję su kitais psichikos sutrikimais, pvz., dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sutrikimu (ADHD), depresija arba nerimo sutrikimais.
#