Nuo gyvūnų užkrečiamos ligos kelia susirūpinimą tėvams, ypač tiems, kurie augina mažus vaikus. Kūdikiai yra jautresni infekcijoms, nes jų imuninė sistema dar nėra visiškai išsivysčiusi. Šiame straipsnyje aptarsime, kokios ligos gali būti perduodamos iš gyvūnų kūdikiams, kokie yra jų simptomai ir kaip galima apsisaugoti.
Kuo baigiasi pernelyg didelis gyvūno sužmoginimas?
Pasak Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro gydytojos epidemiologės Aušros Bartulienės, dažniausiai šunys ir katės parazitus platina per išmatas. Žmogus gali užsikrėsti atsitiktinai į burną patekus toksoplazmozės sukėlėjams, jam tvarkant katės smėlio dėžę, liečiant aplinkos daiktus, kurie buvo užkrėsti katės išmatomis, dirbant sode. Mat infekcijos šaltinis yra katės, kurios platina ligą. Nuo jų išmatomis užterštos aplinkos jau gali užsikrėsti visi - ir žmonės, ir gyvūnai.
Dažniausios gyvūnų platinamos ligos
Dažniausios kačių ir šunų platinamos ligos - toksikorozė bei toksoplazmozė. Smėlyje gali būti ir kitų žmogui pavojingų parazitų - askaridžių, plaukagalvių ir kt. Šunų ir kačių organizme parazitai gali gyventi nesukeldami jokių infekcinės ligų požymių.
Toksoplazmozė
Toksoplazmozė yra žmonių ir gyvūnų parazitinė liga, kurią sukelia parazitiniai pirmuonys Toxoplasma gondii. Pagrindinis šių pirmuonių šeimininkas yra katės ir kiti katinių šeimos žinduoliai. Užsikrėtusios katės su išmatomis toksoplazmas aplinkoje platina 1-2 savaites. Užteršiami dirvožemis, žolė, vanduo, vaisiai, daržovės, smėlio dėžės ar kita aplinka. Toksoplazmozės sukėlėjai drėgname dirvožemyje gali išlikti gyvybingi ilgus mėnesius.
Nėščia moteris, serganti ūmia toksoplazmoze, užkratą gali perduoti vaisiui. Tai yra pats pavojingiausias toksoplazmozės perdavimo būdas. Toksoplazmoms yra imlūs visi žmonės. Patekus parazitui į sveiko žmogaus organizmą, imuninė sistema sugeba apsaugoti jį nuo ligos vystymosi. Jei liga pasireiškia, simptomai būna panašūs į gripo: raumenų, galvos, gerklės skausmai, padidėję limfmazgiai, karščiavimas, bendras silpnumas. Simptomai tęsiasi apie dvi savaites.
Taip pat skaitykite: PGGD apžvalga
Sunki ligos eiga dažniau pasireiškia žmonėms su nusilpusia imunine sistema (sergantiesiems ŽIV/AIDS, gydomiems chemoterapija ar tiems, kuriems neseniai buvo atlikta organų persodinimo operacija). Toksoplazmos gali pažeisti smegenis, akis arba kitus organus. Užsikrėtusios toksoplazmoze nėščios moterys gali persileisti arba gali žūti vaisius. Naujagimiams, kurie toksoplazmomis užsikrečia dar būdami motinos įsčiose, pasireiškia įgimta toksoplazmozė. Daugeliui naujagimių toksoplazmozės simptomai atsiranda ne iš karto po gimimo, o sulaukus paauglystės ar dar vėliau.
Kaip apsisaugoti nuo toksoplazmozės:
- Vartokite gerai termiškai apdorotą mėsą.
- Nevalgykite neplautų vaisių, daržovių, negerkite ir nenaudokite maistui gaminti, daržovėms, vaisiams plauti atvirų telkinių vandens.
Toksokaroze
Dar viena nemaloni parazitinė liga, kurią platina katės ir šunys, vadinama toksokaroze. Šių maždaug 10 cm kirmėlių kiaušinėliai aplinkoje išsilaiko net iki ketverių metų. Prarijus kiaušinėlį, kuris patenka į mūsų žarnyną nuo užterštų objektų - daržovių, vaisių, dulkių, kurios patenka ant maisto iškylaujant, atvirų telkinių vandens, jeigu juo plaunami vaisiai, pirmiausiai išsirita lervutės, kurios patenka į kraujotaką ir keliauja po visą organizmą. Jos gali apsistoti raumenyse, nukeliauti į širdį, akis ir pažeisti šiuos organus. Dažnas simptomas - nedidelė, maždaug 37,2 laipsnio temperatūra, kuri pakankamai alina organizmą, sausas kosulys, ypač naktį, gan stiprios alerginės reakcijos. Kartais ši liga netgi imituoja astmą.
Specialistė teigė, kad tiesiogiai nuo gyvūno tiek toksokaroze, tiek toksoplazmoze užsikrėsti negalima - parazitų kiaušinėliai turi subręsti dirvožemyje.
Echinokokozė
Tuo tarpu kai iš gyvūno žarnyno šalinasi echinokokas (kaspinuočio rūšis), jo kiaušinėliai jau būna subrendę. Taigi jeigu šie kiaušinėliai liks ant šuns ar katės kailio, užsikrėsti galima tiesiogiai. Echinokokai šalinasi ne tik su išmatomis. Paskutiniai šio kaspinuočio nareliai, atsikabinę nuo kūno, aktyviai iššliaužia per išeinamąją angą patys. O šuo juk visai vartosi, laižosi ir šie nareliai pasklinda po kailį. Jei tokį augintinį mes bučiuosime, apsikrėsti tikimybė yra.
Odos grybelis
Jakovo veterinarijos klinikos vadovas Jakovas Šengautas pridėjo, kad ypač nuo laukinių kačių ir šunų galima užsikrėsti ne tik kirmėlėmis, bet ir odos ligomis. Dar vienas pavojingas susirgimas, kuriuo dažniausiai galima užsikrėsti nuo laukinių kačių, - trichofitija, arba kerpamoji dedervinė. Tai odos grybelis, kai ant odos atsiranda aiškų kontūrą turinčios blyškiai geltonos dėmės su besilupančiu centru. Ligos gydymas gali būti labai ilgas.
Taip pat skaitykite: Globos namų atsiliepimai: pagalba ar žiaurumas?
Pasiutligė
J. Šengautas įspėjo nepamiršti ir pavojingiausios ligos, kuria gali užkrėsti gyvūnas, - pasiutligės. Nuo jos miršta visi - ir gyvūnai, ir žmonės. Naminiai gyvūnai nuo jos skiepijami, tačiau su gatvėje sutiktais reikėtų elgtis atsargiai, jokiu būdų jų nebučiuoti, kadangi užkratas perduodamas ne tik per kraują, bet ir per gleivinę. Labai pavojinga, jei laukinis gyvūnas užklysta į kiemą ir eina prie žmonių. Labai didelė tikimybė, kad jis serga pasiutlige, nes normaliai gyvūnai taip nesielgia.
Kirmėlės
Vienos studijos metu nustatyta, kad apie 80 proc. vos gimusių šuniukų vadų turėjo kirmėlių. Vadinasi, kirmėlių turėjo kalės. Taigi jei šeimoje gyvena gyvūnas, kuris lankosi lauke, ir jam periodiškai neduodama vaistų nuo kirmėlių, tikimybė užsikrėsti jomis žmogui yra labai aukšta. Juk šuo uosto svetimas išmatas, išmestą maistą bei kitas atliekas. O šeimininkai, ypač vaikai, su jais voliojasi, bučiuoja, leidžia laižyti veidą. Todėl ir gyvūnams, ir šeimininkams reikia patiems periodiškai pavartoti vaistų nuo kirminų. Lauke būnantys gyvūnai vaistų turi gauti keturis kartus per metus. Tačiau ir tuomet nebus šimtaprocentinės garantijos, jų poveikis tris mėnesius juk neišlieka.
Smėlio dėžės - pavojingų infekcijų šaltinis
Prasidėjus ilgai lauktam žaidimų lauke sezonui vaikų laukia ne tik džiaugsmai, bet ir tyko pavojai. Smėlio dėžės, kuriose taip mėgsta leisti laiką mažyliai, - atviras pavojingų infekcijų užkrato šaltinis.
Smėlio dėžės dažnai tampa ne tik vaikų žaidimo, bet gyvūnų gamtinių reikalų atlikimo vieta. Jautriausia grupė - vaikai iki 5 metų, nes tuomet jų imunitetas dar nėra pakankamai susiformavęs.
Stabligė
Stabligė - sunki infekcinė nervų sistemos liga, pasireiškianti įvairaus stiprumo raumenų spazmais. Ją sukelia Clostridium tetani bakterija, kuri yra plačiai paplitusi gamtoje, taip pat randama gyvūnų ir žmogaus žarnyne.
Taip pat skaitykite: Nauja gyvūnų laikymo redakcija
Grėsmė susirgti kyla tada, kai stabligės sukėlėjas ar jo sporos patenka į žaizdą, ypač - į dirvožemiu užterštas gilias durtines žaizdas. Patekę į gilią žaizdą, stabligės sukėlėjai pradeda gaminti stiprų nuodą - toksiną, kuris ir sukelia raumenų spazmus. Sunkios stabligės komplikacijos gali būti mirtinos. Vaistų nuo šios ligos nėra. Stabligės gydymas sutelktas į simptomų ir komplikacijų valdymą iki tol, kol išnyksta toksino poveikis.
Lietuvoje kūdikiai ir vaikai nemokamai profilaktiškai skiepijami kokliušo, difterijos ir stabligės vakcina. Suaugusiems skiepą reikia kartoti kas 5-10 metų tam, kad būtų išlaikyta patikima apsauga nuo stabligės.
Kitos gyvūnų platinamos ligos
- Ešerichiozė: Žarnyno infekcinė liga, kurią sukelia E. coli bakterijų grupė.
- Kampilobakteriozė: Žmonių ir gyvūnų infekcinė liga, kurią sukelia Campylobacter rūšiai priklausanti gramneigiama spiralės formos bakterija.
- Listeriozė: Žmonių ir gyvūnų infekcinė liga, kurią sukelia gramteigiamos lazdelės formos Listeria monocytogenes rūšies bakterijos.
- Salmoneliozė: Žmonių ir gyvūnų infekcinė liga, kurią sukelia Salmonella rūšies gramneigiamos lazdelės formos bakterijos.
- Žarnyno jersiniozė: Žmonių ir gyvūnų infekcinė liga, kurią sukelia Yersinia enterocolitica rūšies gramneigiamos lazdelės formos bakterijos.
Kaip apsaugoti kūdikius nuo gyvūnų platinamų ligų?
- Laikykitės higienos: Po kontakto su gyvūnais, jų daiktais ar išmatomis kruopščiai plaukite rankas su muilu ir vandeniu.
- Reguliariai duokite savo augintiniams vaistų nuo kirmėlių: Net ir katėms, kurios niekada neišeina į lauką, vaistų duoti reikia.
- Venkite bučiuoti gyvūnus ir leisti jiems laižyti veidą: Taip pat nereikėtų leisti gyvūnams valgyti iš jūsų lėkščių.
- Prižiūrėkite, kad vaikai nekištų nešvarių pirštų ar žaisliukų į burną: Ypač svarbu tai daryti po žaidimų smėlio dėžėje.
- Neleiskite vaikams žaisti neaiškios kilmės smėlio dėžėse: Ikimokyklinio amžiaus įstaigose, kai kuriose privačioje teritorijose smėlio dėžės laikomos uždengtos.
- Reguliariai veskite savo augintinius pas veterinarą: Tai padės užtikrinti, kad jie yra sveiki ir neserga ligomis, kurios gali būti perduodamos žmonėms.
- Pasiskiepykite nuo stabligės: Ypač tai svarbu tiems, kurie daug laiko praleidžia gamtoje, keliauja, dirba žemės ūkio darbus.
Gyvūnų imuninė sistema ir jos stiprinimas
Gyvūnų organizmas, kaip ir žmogus, kasdien susiduria su daugybe bakterijų, virusų, infekcijų. Šie patogeniniai mikroorganizmai visais įmanomais būdais stengiasi pakenkti sveikatai - sutrikdydami organizmo pusiausvyrą.
Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto, Virusologinių tyrimų skyriaus vedėja dr. Ingrida Jacevičienė pastebi, kad pirmiausia virusus ir bakterijas pasitinka įgimti (natūralūs) apsauginiai organizmo barjerai: odos dangalai, gleivinė, šalinimo sistema. Suprantama, dėl jų didžioji dalis potencialių ligų lieka net nepastebėtos, nes infekcijų sukėlėjams nepavyksta prasiskverbti į vidų.
Imunitetas - organizmo apsaugos būdas, kurio pagrindinė užduotis - išsaugoti organizmą ir apsiginti nuo viso to, kas jam genetiškai svetima. Įgimtas imunitetas - paveldėtas gyvūnų atsparumas tam tikros ligos sukėlėjui.
Veiksniai, silpninantys gyvūnų imuninę sistemą:
- Gyvūnų imuninė sistema labai jautriai reaguoja į aplink juos supantį pasaulį.
- Bet kuriuo metų laiku, gyvūnų imuninė sistema jautriai reaguoja į temperatūros pokyčius.
- Neteisingas mitybos racionas.
- Judėjimo trūkumas.
- Gyvūnų medikamentinis gydymas naudojant preparatus gali nusilpninti šuns ir katės imuninę sistemą.
Kaip stiprinti gyvūnų imuninę sistemą:
- Dažniau vesti gyvūnus pasivaikščioti gryname ore.
- Gerai vėdinti patalpas.
- Keisti gyvūnų mitybą, kad organizmas gautų visų reikalingų medžiagų.
- Šerti kokybiškai subalansuotais ir vitaminais praturtintais pašarais.
- Nereikėtų pamiršti gyvūnų vakcinacijos nuo infekcinių ligų.
Ar gyvūnų ligos paprastai nepavojingos žmogui
Didžioji dalis ligų, kurios vargina gyvūnus, žmonėms nėra pavojingos. Pavyzdžiui, kačių ir šunų kvėpavimo takų virusai ar „kennelio kosulys“ plinta tik tarp tų pačių gyvūnų, nes sukeliančios infekcijos - visai kitokios nei žmogaus peršalimai ar gripas. Be to, šunų parvovirusas, sukeliantis vėmimą ir viduriavimą, nėra perduodamas žmonėms.
Ligos, kurios gali persiduoti iš gyvūno žmogui
Egzistuoja ir ligų, kurias galima „parsinešti“ iš augintinio. Tokios ligos vadinamos zoonozėmis. Kol kai kurios jų pasireiškia tiek gyvūnams, tiek žmonėms, kitos mūsų augintiniams gali nesukelti jokio diskomforto, tačiau žmogų - susargdinti.
Pavyzdžiui: Gripo virusai, Eritemos, Riketčių sukeltos ligos, Niežai, Toksoplazmozė, Salmoneliozė, Pasteurella infekcija, Pasiutligė, Žiedinė grybelinė infekcija (kerpės), MRSA, Katės įbrėžimo liga.
Ką gali perimti gyvūnas iš žmogaus
Kai kurios mūsų ligos gali būti perduotos ir augintiniui - toks reiškinys vadinamas atvirkštine zoonoze. Nors tai įvyksta retai, tam tikrais atvejais rizika egzistuoja.
Pavyzdžiui: Žiedinė grybelinė infekcija ar MRSA gali pereiti abiem kryptimis. COVID-19, Infekcinės žarnyno ligos, Tuberkuliozė, Kiaulytė.
Kaip saugoti save ir savo augintinius
Iš tiesų, auginant gyvūną, didžiausią dėmesį reikia skirti profilaktikai. Reguliariai skiepykite augintinius, laiku dehelmintizuokite, nepamirškite patikrinti nuo erkių po buvimo gamtoje. Saugodami jų sveikatą, saugosite ir savo šeimos gerovę.
Baimintis peršalimo ar kitų lengvų virusinių susirgimų tarp gyvūnų ir šeimos narių dažniausiai nereikia.
tags: #nuo #gyvunu #uzkreciamos #ligos #kudikiams