Vis dažniau šeimas kuria skirtingų tautybių ir pilietybių asmenys iš įvairiausių pasaulio vietų. Neretas atvejis, kad susidūrus su kultūros, religijos, papročių, kalbos ir kitais skirtumais santuokos yra nutraukiamos. Nutrūkus santykiams, dažnai vienas iš tėvų nusprendžia grįžti į gimtinę, kartu norėdamas pasiimti vaiką. Taip susiduriama su neteisėto vaiko išgabenimo į kitą valstybę problema. Šiame straipsnyje aptariami pagrindiniai aspektai, susiję su tarptautinio vaikų grobimo bylomis, įskaitant ką reiškia neteisėtas vaiko išvežimas, kokios yra išimtys ir kaip sprendžiami ginčai.
Neteisėtas vaiko išvežimas - kas tai?
Neteisėtas vaiko išvežimas (tarptautinis vaikų grobimas) yra apibrėžiamas kaip vaiko perkėlimas arba negrąžinimas į nuolatinę jo gyvenamąją vietą be kito tėvo (motinos) arba globėjo sutikimo, jeigu tai pažeidžia globos teises, kurios yra pripažintos vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės teisėje.
Sprendimas išvykti gyventi su vaiku į kitą šalį gali išprovokuoti išsiskyrusių tėvų ginčus ne tik dėl to su kuo, bet ir kur turi gyventi vaikas. Būtent todėl, kad vienas iš tėvų, nusprendęs pakeisti savo gyvenamosios vietos valstybę, kartu pasiima ir vaiką (-us), taip apribodamas kito tėvo (motinos) galimybes palaikyti pastovų ryšį su vaiku bei pažeisdamas vaiko teisę bendrauti su abiem tėvais ir būti jų auklėjamam, ir lėmė 1980 m. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų (toliau - Hagos konvencija) priėmimą.
Iki 2017 m. sausio 1 d. dažnai buvo stebima tokia ydinga praktika, kai tėvas (motina), su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, manydavo galįs vienašališkai keisti ir vaiko gyvenamosios vietos valstybę. Vadinasi, tuo atveju, jei tėvas (motina) nori kartu su vaiku išvykti gyventi į užsienio valstybę, pirmiausia jis turi tartis su kitu tėvu (motina).
Jeigu vaikas buvo neteisėtai išvežtas (ar negrąžintas) iš Lietuvos, nedelsiant kreipkitės į Lietuvos centrinę instituciją - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą.
Taip pat skaitykite: Neteisėtas abortas: teismų perspektyva
Teisiniai instrumentai ir jų taikymas
Lietuvoje tarptautinio vaikų gobimo bylos nagrinėjamos vadovaujantis Europos Sąjungos reglamentu „Briuselis IIa“ (Reglamentas) ir 1980 m. spalio 25 d. Hagos konvencija dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų (Hagos konvencija).
1980 m. Hagos konvencija yra pasaulinis tarptautinis instrumentas, taikomas visoms ją pasirašiusioms valstybėms. Reglamentas „Briuselis II b“ (oficialiai Briuselis IIa) papildo ir sustiprina Hagos konvencijos nuostatas būtent Europos Sąjungos valstybėse narėse.
Prisijungdama prie konvencijos Lietuva kartu su kitomis valstybėmis sukūrė mechanizmą, skirtą kovoti su tarpvalstybiniu vaikų grobimu. „Paliktasis“ tėvas (motina) gali pasinaudoti konvencijoje numatyta priverstinio pagrobto vaiko grąžinimo į jo nuolatinės gyvenamosios vietos valstybę procedūra. Pavyzdžiui, vaiką pagrobus iš Lietuvos, joje likęs tėvas (motina) gali kreiptis į Valstybinę vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybą ir tos valstybės, kurioje atsidūrė vaikas, teisme inicijuoti bylą dėl jo grąžinimo į Lietuvą.
Pagrindinė taisyklė ir išimtys
Tiek Reglamente (11 straipsnio 1 dalis), tiek Hagos konvencijoje (1 straipsnis, 12 straipsnio 1 dalis) nustatyta bendroji taisyklė, kad vaikas visada turi būti grąžintas į valstybę, iš kurios jis neteisėtai išvežtas ar į kurią negrąžintas. Šios taisyklės išimtys, o kartu ir pagrindai, kada teismas gali atsisakyti grąžinti vaiką, yra įtvirtinti Hagos konvencijos 12-13 straipsniuose.
Hagos konvencija numato kelias griežtas išimtis, nustatytas 12, 13 ir 20 straipsniuose. Nors pagrindinė taisyklė - grąžinti neteisėtai išvežtą vaiką, Hagos konvencija nustato atvejus, kai vaikas gali būti negrąžinamas.
Taip pat skaitykite: Globos ginčai ir tarptautinis vaikų grobimas
Kadangi išimtis taiko kiekvienos valstybės nacionaliniai teismai, jų aiškinimas gali skirtis. Tai yra problema, kuri sprendžiama įvairiais būdais. Pavyzdžiui, siekiant suvienodinti atskirų valstybių teismų praktiką, Tarptautinis Hagos teisėjų tinklas rengia gerosios praktikos gaires. Be to, tam tikrus standartus šioje srityje padeda išgryninti Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT).
Vaiko prisitaikymas prie naujos aplinkos
Hagos konvencijos 12 straipsnyje įtvirtinta, kad vaikas gali būti negrąžinamas tais atvejais, kai procesas buvo pradėtas praėjus vienerių metų terminui nuo tos dienos, kai vaikas buvo neteisėtai išvežtas ar laikomas, ir įrodoma, kad vaikas jau prisitaikė prie naujos aplinkos. Net jei procesas buvo pradėtas praėjus vieneriems metams, teismai nurodo grąžinti vaiką, nebent būtų įrodyta, kad vaikas jau prisitaikė prie aplinkos.
Lietuvos teismai, vadovaudamiesi Hagos konvencijos 12 straipsnio nuostatomis, vienerių metų vaiko gyvenimo Lietuvoje termino sąlygą dažnai taiko lanksčiai ir pabrėžia, kad reikšminga vertinti ne konkretų laikotarpį, kurį vaikas praleido Lietuvoje, bet individualius vaiko prisitaikymą prie naujos aplinkos patvirtinančius aspektus. Taigi, visų pirma atsižvelgtina į tai, kad toks buvimas kitoje teritorijoje nėra laikinas ar atsitiktinis ir ten gyvendamas vaikas yra integravęsis į socialinę ir šeiminę aplinką. Todėl turi būti atsižvelgta į gyvenimo valstybės narės teritorijoje ir šeimos persikėlimo į šią valstybę trukmę, teisėtumą, sąlygas ir priežastis, vaiko pilietybę, mokyklos ar darželio lankymo vietą ir sąlygas, kalbų žinias ir šeiminius bei socialinius vaiko ryšius toje valstybėje.
Be abejo, Lietuvos teismai vertina ir vaiko emocinį prisitaikymą (saugumą ir stabilumą), analizuoja, ar egzistuoja natūralus ir tvirtesnis emocinis ryšys su vaiką išvežusiu vienu iš tėvų. Pabrėžtina, kad vaiko prisitaikymo prie naujos aplinkos lygį būtina vertinti tuo metu, kai vyksta procesas (esamuoju laiku), nes tai leidžia preliminariai (realiai) daryti išvadas apie įvykusį pripratimą, adaptavimąsi prie tos aplinkos, kurioje vaikas praleido pastaruosius dvylika mėnesių.
Teismų praktikoje išaiškinta, kad „prisitaikymas“ apima du elementus. Pirma, jis apima fizinį elementą - įsikūrimą bendruomenėje ir aplinkoje. Antra, jis apima emocinį elementą - saugumą ir stabilumą. Žodžių junginys „nauja aplinka“ reiškia vietą, namus, ugdymo įstaigą, draugus, veiklą ir galimybes.
Taip pat skaitykite: Abortų prieinamumas Lietuvoje
Vaiko prisitaikymas prie naujos aplinkos kiekvienu atveju turi būti sprendžiamas individualiai pagal konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes ir byloje pateiktus įrodymus, įvertinus, be kita ko, vaiko amžių, gyvenimo sąlygas, bendravimo ryšių susiformavimą, ryšį su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena kartu, ir kitas aplinkybes, kurių pripažinimas svarbiomis sprendžiamas kiekvienoje konkrečioje byloje.
Rizika vaikui
Kita išimtis yra paties vaiko prieštaravimas būti grąžintam. Sprendžiant tokio pobūdžio bylas išklausyti vaiką yra būtina. Tačiau vaiko nuomonė turi būti vertinama atsižvelgiant į vaiko amžių ir jo gebėjimą pačiam priimti sprendimus, galimą tėvų įtaką vaiko nuomonei ir pan.
Trečia išimtis - yra didelė rizika, kad vaiką grąžinus jam būtų padaryta fizinė ar psichinė žala arba kad vaikas paklius į kitą netoleruotiną situaciją. Paprastai vaiką išsivežęs tėvas (motina) grėsmę vaikui grindžia galimu likusio tėvo (motinos) smurtu, piktnaudžiavimu alkoholiu, tėvystės įgūdžių nebuvimu ir pan. Nepaisant visų šių aplinkybių, kiekvienu atveju turi būti įvertinta, ar šios aplinkybės yra pagrįstos įrodymais, ar tėvas (motina) gali keisti savo elgesį ir tinkamai pasirūpinti vaiku.
Dažnai neteisėti išvežimai yra argumentuojami smurtine (alkoholizmas, psichologinė prievarta) vieno iš tėvų sukurta aplinka.
Reglamente įtvirtinta ir papildoma sąlyga - teismas negali atsisakyti grąžinti vaiko, jei nustatoma, kad bus imtasi priemonių sugrąžinto vaiko apsaugai užtikrinti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas minėtą vaiko negrąžinimo sąlygą, yra nurodęs, kad tai tokie atvejai, kai tėvai nederamai atlieka savo pareigas ir teises bei yra pagrindo manyti, kad toks jų elgesys nepasikeis ateityje (piktnaudžiauja alkoholiu, narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis ir pan.).
EŽTT atkreipė dėmesį, kad pagal Izraelio teisę egzistuojantis vaiko motinos įkalinimo už vaiko grobimą pavojus gali turėti rimtų neigiamų pasekmių vaikui jo grąžinimo atveju. Kitame sprendime, priimtame byloje X prieš Latviją, EŽTT nusprendė, kad Latvijos teismai, spręsdami iš Australijos į Latviją motinos pagrobto vaiko grąžinimo klausimą, tinkamai neįvertino vaiko motinos pateiktų duomenų dėl rizikos, kad vaiką grąžinus jam būtų padaryta fizinė ar psichinė žala.
Kiti pagrindai
Tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtinti ir kiti vaiko negrąžinimo pagrindai, pavyzdžiui, asmenys ar įstaiga, kuri rūpinosi vaiku, vaiko išvežimo ar laikymo metu nesinaudojo globos teisėmis, o jei naudojosi, neprieštaravo ar vėliau sutiko, kad vaikas būtų išvežtas ar laikomas, arba vaikas prieštarauja grąžinimui ir jau yra sulaukęs tokio amžiaus ir brandos, kai tikslinga atsižvelgti į jo nuomonę.
Ginčų sprendimas ir teismų praktika
Jei tėvas (motina) nesutinka su vaiko išvežimu į kitą valstybę, šį ginčą turi spręsti teismas. Tokio ginčo sprendimas gali trukti pakankamai ilgai, todėl šiuos klausimus reikėtų planuoti iš anksto.
Naujausioje teismų praktikoje formuojami kriterijai, kuriais remiantis spręstinas toks tėvų ginčas, pavyzdžiui: ar vaiko perkėlimas yra būtinas; ar pastovaus ryšio su persikeliančiu suaugusiuoju užtikrinimas yra svarbesnis nei vaiko aplinkos išsaugojimas; ar yra pagrindas riboti vaiko bendravimą su Lietuvoje liekančiu tėvu (motina); ar Lietuvoje liekantis tėvas (motina) vykdo jam nustatytas pareigas; ar tėvų tarpusavio santykiai nėra konfliktiški (tokiu atveju, vienam iš tėvų kartu su vaiku išvykus į užsienio valstybę, tai galėtų turėti įtakos ne tik tiesioginio, bet ir nuotolinio bendravimo apsunkinimui); kokia vaiko pozicija dėl galimo persikėlimo ir šios pozicijos susiformavimo prielaidos.
Peržvelgus teismų praktiką sunku būtų įvertinti aiškias tendencijas. Pažymėtina, kad sprendimas dėl vaiko grąžinimo nėra sprendimas grąžinti vaiką tėvui (motinai), likusiam valstybėje, iš kurios vaikas buvo išvežtas. Žinoma, dažniausiai vaiką išvežęs tėvas (motina) klausia, o kur vaikas bus grąžintas, jei aš neketinu grįžti. Tai, matyt, yra sunkiausia šių bylų dalis.
Šios kategorijos bylose teismų priimti sprendimai vykdomi be išlygų, jei tai neišvengiama - panaudojant prievartą. Laikoma, kad teismo sprendimas yra įgyvendintas, kai vaikas perduodamas „paliktajam“ tėvui (motinai).
Rekomendacijos ir prevencija
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai pasiūlyta parengti aiškias rekomendacijas ir kontaktus piliečiams, gyvenantiems užsienyje ir svarstantiems vaiko išvežimo klausimą.
Pirmiausia turite gerai įvertinti šeimos situaciją. Tais atvejais, kai kyla grėsmė jums ar vaikui, turite kreiptis į atitinkamas vaiko gyvenamosios vietos valstybės įstaigas, kad surinktumėte įrodymus apie netinkamą tėvo (motinos) elgesį ir galimą grėsmę vaikui. Ir nepamirškite, vaikus kaip ir gėles reikia auginti atsakingai ir prieš priimant kokį nors sprendimą, reikia iš anksto gerai jį suplanuoti.
tags: #neteisetas #isvezimas #globos #teise #isimtine