Nėštumas - ypatingas laikotarpis moters gyvenime, kuris nuo pat pirmųjų dienų sukelia daugybę pokyčių organizme. Vos tik įvykus apvaisinimui, moters kūnas pradeda ruoštis naujos gyvybės išnešiojimui. Aktyvuojasi hormonų veikla, keičiasi fiziologiniai procesai ir organizmo poreikiai. Labai svarbu atpažinti pirmuosius nėštumo simptomus, nes ankstyvas jų pastebėjimas leidžia greičiau pasirūpinti tinkama sveikatos priežiūra, koreguoti gyvenimo būdą, mitybą bei pasirengti besikeičiantiems organizmo poreikiams. Vienas iš simptomų, kuris gali sukelti nerimą - kraujavimas. Kraujavimas nėštumo metu yra gana dažnas, ypač pirmąjį trimestrą. Tačiau jei pastebėjote tepliojimą ar kraujo, nereikėtų pulti į paniką, ne visuomet šis simptomas žada kažką blogo.
Ankstyvieji Nėštumo Požymiai
Pirmieji nėštumo požymiai gali pasireikšti jau po 1-2 savaičių nuo apvaisinimo, tačiau dažniausiai jie tampa ryškesni apie 4-6 nėštumo savaitę, kai organizme pradeda intensyviai kilti nėštumo hormonai, HCG ir progesterono lygis.
Štai keletas dažniausių ankstyvųjų nėštumo požymių:
- Vėluojančios mėnesinės: Dažniausias ir lengviausiai atpažįstamas nėštumo požymis. Įvykus apvaisinimui, organizmas pradeda gaminti hormonus, kurie sustabdo ovuliaciją ir nebeleidžia pasišalinti gimdos gleivinei (vidiniam gimdos dangalui). Tačiau verta prisiminti, kad vėluojančios mėnesinės ne visada reiškia nėštumą.
- Implantacinis kraujavimas: Kai kurioms moterims ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu gali pasireikšti implantacinis kraujavimas. Implantacija įprastai įvyksta maždaug po 10 dienų nuo apvaisinimo. Kraujavimas dažniausiai atrodo kaip keli kraujo lašeliai arba rusvos išskyros iš makšties. Implantacinis kraujavimas paprastai trunka nuo kelių valandų iki kelių dienų, o retais atvejais gali užsitęsti iki savaitės - dviejų. Svarbu žinoti, kad tai yra normalus reiškinys dėl kurio nerimauti neverta. Ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu, 3-4 nėštumo savaitę, kai kurioms moterims gali pasirodyti šiek tiek kraujo arba kraujingų išskyrų: apvaisintam kiaušinėliui įsitvirtinant gimdos gleivinėje pažeidžiamos gleivinės kraujagyslės.
- Nuovargis: Daugelis moterų ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu jaučiasi itin pavargusios. Kaip ir daugelis kitų ankstyvų nėštumo simptomų, nuovargis dažniausiai sumažėja antrąjį trimestrą (po 13 nėštumo savaitės).
- Pykinimas ir vėmimas: Daugeliui moterų ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu pasireiškia pykinimas ir vėmimas, dar vadinamas „rytiniu pykinimu“. Nors šis pojūtis dažniausiai pasireiškia rytais, jis gali užklupti bet kuriuo paros metu - tiek dieną, tiek vakare, tiek naktį. Pykinimas gali prasidėti jau nuo antros nėštumo savaitės. Ne visos moterys jį patiria, o jo intensyvumas gali labai skirtis. Nors pykinimas nėštumo metu yra dažnas ir laikomas normaliu reiškiniu, jis gali tapti problema, jei sukelia dehidrataciją. Jei dėl stipraus pykinimo nepavyksta išlaikyti maisto ar skysčių, gali būti, kad tai - hiperemezė (Hyperemesis gravidarum), sunki nėštumo komplikacija.
- Skonio ir kvapo pokyčiai: Nėštumo metu daugelis moterų pastebi, kad pasikeičia ne tik skonio, bet ir kvapo pojūtis. Dėl pakitusio skonio pojūčio gali imti nepatikti anksčiau mėgti produktai arba, priešingai, gali patikti tie, kurių įprastai vengdavote. Taip pat dažnai pasireiškia ir sustiprėjęs kvapo pojūtis. Kai kurios nėščiosios tampa ypač jautrios įvairiems kvapams - jie gali erzinti, sukelti pykinimą ar net suaktyvinti rytinio pykinimo simptomus. Kaip ir daugelį kitų nėštumo simptomų, padidėjusį jautrumą kvapams lemia hormonai, ypač estrogenas.
- Krūtų jautrumas: Ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu krūtys gali tapti ypač jautrios, patinusios ar net skausmingos. Taip pat dažnai pastebima, kad krūtys tampa didesnės, o įprasta liemenėlė ima spausti ar tampa nepatogi. Kaip ir daugelis kitų nėštumo simptomų, šie pokyčiai susiję su stipriu hormonų šuoliu. Krūtų jautrumas dažniausiai yra laikinas.
- Dažnas šlapinimasis: Dar net neprasidėjus mėnesinėms, vienas iš ankstyvųjų nėštumo požymių gali būti dažnesnis šlapinimasis. Tai lemia padidėjęs kraujo tūris organizme - nėštumo metu kraujotaka sustiprėja, o inkstai intensyviau filtruoja kraują ir šalina susidariusias atliekas su šlapimu. Taip pat nėštumo metu organizme vyksta pokyčiai, sudarantys idealias sąlygas vaisiaus augimui, tačiau mažiau palankūs šlapimo pūslės kontrolei. Kadangi gimda yra visai šalia šlapimo pūslės, augant vaisiui, šlapimo pūslė suspaudžiama ir tampa mažiau talpi.
- Nuotaikų kaita: Nėštumo pradžioje daugelis patiria staigius nuotaikų pokyčius - vieną akimirką norisi juoktis, o kitą jau kaupiasi ašaros. Ženkliai pasikeitę hormonų lygiai gali paveikti ir neurotransmiterius - tai cheminės medžiagos smegenyse, atsakingos už nuotaikos reguliavimą. Nuotaikų svyravimai dažniausiai pasireiškia pirmajame trimestre, ypač tarp 6-10 nėštumo savaitės, kai organizmas intensyviai prisitaiko prie naujos būklės.
- Pilvo spazmai: Ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu gali pasireikšti nestiprūs, į mėnesinių skausmus panašūs spazmai ar tempimo pojūtis pilvo apačioje. Tai dažnas reiškinys, susijęs su gimdos plėtimusi ir natūraliais pokyčiais organizme, kai jis ruošiasi nėštumui. Tačiau stiprūs, reguliarūs spazmai, kurie nuolat stiprėja, nėra laikomi normaliu nėštumo simptomu. Ypač reikėtų sunerimti, jei skausmą lydi aštrūs duriantys pojūčiai, kraujavimas iš makšties, gausios vandeningos išskyros ar stiprus spaudimas dubens srityje.
- Maisto potraukis ar netoleravimas: Ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu santykis su maistu dažnai pasikeičia - tai visiškai natūralu. Kai kurios moterys pradeda jausti stiprų potraukį tam tikriems produktams, pavyzdžiui, saldumynams, vaisiams ar net specifiniams patiekalams. Tačiau kartu gali atsirasti ir maisto netoleravimas - patiekalai ar kvapai, kurie anksčiau buvo mėgstami, staiga ima erzinti ar net sukelia šleikštulį. Kodėl taip vyksta? Nėra iki galo aišku, tačiau manoma, kad tam įtakos turi nėštumo hormonai - jie gali sustiprinti uoslę ir skonio pojūtį, todėl kai kurie kvapai ar skoniai tampa nepakeliami, o kiti - ypač geidžiami. Taip pat manoma, jog tam tikri maisto potraukiai gali būti natūrali organizmo reakcija į maistinių medžiagų trūkumą.
Kraujavimo Priežastys Nėštumo Metu
Tepimo ar kraujavimo nėštumo metu priežastys gali būti skirtingos priklausomai nuo nėštumo trukmės. Kraujavimas nėštumo pradžioje yra susijęs su moters reprodukcine sistema, ypač su gimda ir kiaušintakiais. Gimda, esanti mažajame dubenyje, yra organas, kuriame embrionas implantuoja ir vystosi nėštumo metu. Kraujo tiekimas į gimdą vyksta per gimdos arterijas, kurios gali būti pažeistos, sukeldamos kraujavimą. Taip pat svarbu paminėti, kad kiaušintakiai, per kuriuos spermatozoidai pasiekia kiaušinėlį, gali būti pažeisti arba uždegti, kas taip pat gali sukelti kraujavimą.
Štai keletas galimų kraujavimo priežasčių nėštumo metu:
Taip pat skaitykite: Svarbi informacija apie lytinių organų pokyčius nėštumo metu
- Implantacinis kraujavimas. Ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu, 3-4 nėštumo savaitę, kai kurioms moterims gali pasirodyti šiek tiek kraujo arba kraujingų išskyrų: apvaisintam kiaušinėliui įsitvirtinant gimdos gleivinėje pažeidžiamos gleivinės kraujagyslės.
- Persileidimas. Kraujavimas pirmąjį nėštumo trimestrą gali būti ir persileidimo požymis. Iš pradžių kraujavimas nėra intensyvus, tačiau po truputį stiprėja, kraujas tampa raudonos, rusvos arba rudos spalvos, kartu iš gimdos pasišalina kraujo krešuliai, tirštos ir lipnios išskyros, audinių gabaliukai.
- Negimdinis nėštumas. Tai reta, tačiau rimta kraujavimo priežastis, kai kiaušinėlis implantuojasi ir pradeda augti už gimdos ribų. Maždaug 1-2 % atvejų jis įsitvirtina kitose vietose: kiaušintakyje (~98 % visų negimdinio nėštumo atvejų), kiaušidėje, gimdos kaklelyje ar net pilvo ertmėje.
- Trofoblastinė liga (angl. molar pregnancy, hydatidiform mole). Tai dar viena reta nėštumo forma, kai kiaušinėlis yra apvaisinamas, bet vaisius nesivysto arba nesivysto normaliai.
- Placentos pirmeiga. Tai nėštumo patologija, kai placenta yra prisitvirtinusi apatiniame gimdos segmente, arčiau gimdos kaklelio. Jei gimdos kaklelis pradeda atsiverti arba gimda susitraukinėja, nėščioji gali pradėti kraujuoti. Dėl gausaus kraujavimo ir hemoraginio šoko gali kilti pavojus moters gyvybei.
- Placentos atšoka (atsiskyrimas). Retai, iki 1-2 % visų nėštumų, pasitaiko sutrikimas, kai placenta nuo gimdos sienos atsiskiria dar prieš kūdikio gimimą.
- Vaisiaus virkštelės kraujagyslių pirmeiga (vasa previa). Tai dar viena reta komplikacija, kai vaisiaus kraujagyslės yra šalia vaisiaus dangalų žemiau gimdos kaklelio, arti gimdymo kanalo, taigi, jos nėra apsaugotos placentos ar virkštelės audiniais. Dėl šios būklės vaisius gali netekti daug kraujo.
- Priešlaikinis gimdymas. Trečiajame trimestre kraujavimas gali būti ir priešlaikio gimdymo požymis.
- Gimdos kaklelio pažeidimai. Nėštumo metu į gimdos kaklelį priteka daugiau kraujo, taigi, jis tampa jautresnis ir labiau pažeidžiamas. Kraujo kartais gali pasirodyti ir po lytinių santykių.
Kraujavimo Pobūdis ir Intensyvumas
Kraujavimas nėštumo pradžioje gali būti įvairaus pobūdžio ir intensyvumo. Tai gali būti lengvas kraujavimas, panašus į menstruacijas, arba stipresnis kraujavimas, kuris gali reikšti rimtesnes problemas. Ši liga yra svarbi, nes ji gali reikšti tiek normalias nėštumo pasekmes, tiek rimtas komplikacijas, tokias kaip persileidimas ar ectopinis nėštumas.
Diagnostika
Kraujavimo nėštumo pradžioje diagnostika apima kelis metodus:
- Apklausa: Gydytojas renka informaciją apie simptomus, jų trukmę ir intensyvumą.
- Fizinė apžiūra: Gydytojas atlieka apžiūrą, kad įvertintų bendrą būklę ir nustatytų galimas kraujavimo priežastis.
- Kraujo tyrimai: Vienas informatyviausių nėštumo pradžioje - nėštumo hormono chorioninio gonadotropino (hCG) tyrimas. Hormonų kiekis gali suteikti gydytojui svarbios informacijos apie nėštumo eigą, vaisiaus vystymąsi.
- Echoskopija (ultragarsinis tyrimas): Ultragarsas yra vienas iš pagrindinių tyrimų, leidžiančių matyti embriono būklę ir gimdos struktūrą. Gali prireikti nemažai laiko, kol gydytojas išsiaiškins tikslią kraujavimo priežastį, ir daugiau tyrimų, kartojant juos kas 1-2 sav.
Gydymas
Kraujavimo gydymas priklauso nuo jo priežasties. Jei kraujavimas yra lengvas ir nėra kitų komplikacijų, gydytojas gali rekomenduoti poilsį ir stebėjimą. Esant rimtesnėms situacijoms, tokioms kaip persileidimas ar ectopinis nėštumas, gali prireikti medicininės intervencijos, pavyzdžiui, chirurginio gydymo. Naujoviškos terapijos galimybės, tokios kaip hormonų terapija, gali būti taikomos tam, kad būtų stabilizuota nėštumo eiga.
Kada Kreiptis Į Gydytoją?
Jei pasirodė tik šiek tiek kraujo (t. y. neprireikė įklotų ar higieninių paketų jam sugerti), kreipkitės į nėštumą prižiūrintį gydytoją. Ypač svarbu nedelsti, jei moteris yra vyresnė nei 35 metų arba turi padidintos rizikos nėštumo istoriją - yra patyrusi persileidimą, Cezario pjūvį ar turėjusi kitų su nėštumu susijusių komplikacijų.
Nėštumo Testas Ir Ultragarsinis Tyrimas
Nėštumo testas dažniausiai atliekamas nuo pirmos praleistų mėnesinių dienos. Testų jautrumas matuojamas IU/l - kuo šis rodiklis mažesnis, tuo testas jautresnis ir gali nustatyti nėštumą anksčiau. Daugumos testų jautrumas yra 20-25 IU/l, itin jautrių - 10 IU/l. Net ir teisingai atliktas testas gali parodyti klaidingą rezultatą. Dažniausiai klaidingas neigiamas atsakymas gaunamas, jei testas atliekamas per anksti. Pirmasis ultragarsinis tyrimas atliekamas 11-13 nėštumo savaitę - tai vadinama pirmojo nėštumo trečdalio ultragarsinė patikra. Šį tyrimą paprastai atlieka nėštumą prižiūrintis gydytojas akušeris - ginekologas.
Taip pat skaitykite: Pavojai nėštumo metu: kritimai
Taip pat skaitykite: Skubios kontracepcijos tablečių veikimas
tags: #nestumo #pozymis #kraujavimas