Reprodukcinės sveikatos klausimai, ypač abortų įstatymai, nuolat kelia aštrias diskusijas visame pasaulyje. Jungtinė Karalystė (JK) nėra išimtis. Pastarųjų metų įvykiai, tokie kaip abortų dekriminalizavimas Anglijoje ir Velse, telemedicinos paslaugų plėtra abortų srityje ir visuomenės nuomonės pokyčiai, rodo sudėtingą ir nuolat besikeičiančią situaciją. Šiame straipsnyje išsamiai apžvelgiama abortų įstatymų istorija JK, dekriminalizavimo procesas, etinės problemos, susijusios su šiais pokyčiais, ir lyginamasis kontekstas su kitomis pasaulio šalimis.
Abortų įstatymų istorija Jungtinėje Karalystėje
Iki 1967 m. abortai Jungtinėje Karalystėje buvo griežtai reglamentuojami pagal 1861 m. Nusikaltimų prieš asmenį įstatymą. Šis įstatymas numatė baudžiamąją atsakomybę už bet kokį nėštumo nutraukimą, nebent tai būtų daroma siekiant išgelbėti moters gyvybę. Tačiau 1967 m. Abortų įstatymas padarė reikšmingų pakeitimų, leidžiant gydytojams atlikti abortus tam tikromis sąlygomis. Pagal šį įstatymą, abortas buvo legalus, jei du gydytojai sutikdavo, kad nėštumo tęsimas keltų didesnę riziką moters fizinei ar psichinei sveikatai nei nėštumo nutraukimas. Taip pat buvo leidžiami abortai, jei vaikas gimtų su rimtais fiziniais ar protiniais defektais.
Nors 1967 m. įstatymas buvo didelis žingsnis į priekį, jis vis dar numatė tam tikrus apribojimus. Abortai buvo leidžiami tik iki 24 nėštumo savaitės, o procedūra turėjo būti atliekama licencijuotoje medicinos įstaigoje. Be to, įstatymas nebuvo taikomas Šiaurės Airijai, kur abortų įstatymai išliko griežtesni.
Dekriminalizavimas Anglijoje ir Velse
2025 m. birželio 17 d. Didžiosios Britanijos parlamentas priėmė istorinį sprendimą dekriminalizuoti abortus Anglijoje ir Velse. Šis sprendimas reiškė, kad moterims už nėštumo nutraukimą nebegrės baudžiamoji atsakomybė. Nors pati prieiga prie aborto, įskaitant reikalavimą turėti dviejų gydytojų sutikimą ir laikytis galiojusių laiko ribų, išlieka nepakitusi, moterys, kurios nutraukė nėštumą po 24 savaičių ar įsigijo tablečių internetu be gydytojų priežiūros, nebebus persekiojamos.
Šį sprendimą lėmė didėjantis susirūpinimas dėl augančio skaičiaus bylų prieš moteris, kurios nutraukė nėštumą arba patyrė persileidimą. Per penkerius metus policija pradėjo tyrimus prieš daugiau nei 100 moterų. Viešą diskusiją paskatino keli pastarųjų metų rezonansiniai atvejai.
Taip pat skaitykite: Svarbi informacija apie lytinių organų pokyčius nėštumo metu
Rezonansiniai atvejai
- Carla Foster: 2023 m. trijų vaikų mama buvo nuteista 28 mėnesiams kalėjimo už tai, kad nutraukė nėštumą 32-34 savaitę naudodama nuotoliniu būdu gautas tabletes. Vėliau jos bausmė buvo sumažinta ir paskirta lygtinai. Apeliacinio teismo teisėja Victoria Sharp tuomet pažymėjo, kad ši byla reikalavo „užuojautos, o ne bausmės“.
- Bethany Cox: 2024 m. buvo nutraukta byla prieš 22 metų moterį iš Teesside, kuri tris metus buvo tiriama po spontaninio persileidimo.
- Nicola Packer: Byla prieš moterį pasiekė teismą tik po penkerių metų, galiausiai ji buvo išteisinta. Ji tvirtino nežinojusi, kad nėštumas buvo pažengęs.
Šie atvejai atskleidė, kad baudžiamoji teisė gali būti netinkama priemonė sprendžiant sudėtingas nėštumo nutraukimo situacijas, ir paskatino raginimus dekriminalizuoti abortus.
Palaikymas ir opozicija dekriminalizavimui
Pakeitimus palaikė šešios medicinos kolegijos, Britų medicinos asociacija, moterų teisės organizacijos, įskaitant „Women’s Aid“ ir „Fawcett Society“. Karalienės akušerių ir ginekologų kolegijos prezidentė iš Britų nėštumo patarimų tarnybos šį balsavimą pavadino „esminiu pokyčiu nuo 1967 metų aborto įstatymo“ ir pridūrė: „Tai sunkiai iškovota pergalė.“
Tačiau dekriminalizavimas sulaukė ir kritikos. Konservatorių parlamentarė Rebecca Smith įspėjo, kad dekriminalizavimas gali sukelti „rimtą pavojų moterų sveikatai“ dėl savarankiškai atliekamų vėlyvų abortų keliamų rizikų. Panašiai Suella Braverman atkreipė dėmesį į tarptautinius pavyzdžius, pažymėdama, kad šalyse, kuriose abortai dekriminalizuoti, buvo „reikšmingas nesėkmingų vėlyvų abortų padidėjimas“, sukeliantis rimtą fizinę žalą. Negimusius vaikus ginanti organizacija „Society for the Protection of Unborn Children“ šį pakeitimą pavadino „ekstremaliu ir pavojingu pasiūlymu“.
Telemedicininė pagalba abortų srityje
COVID-19 pandemijos metu Jungtinėje Karalystėje įprastu dalyku tapo vadinamoji „tablečių siuntimo paštu“ schema. Tai reiškė, kad moterys galėjo pasikonsultuoti su gydytoju telefonu ir gauti nėštumo nutraukimo tabletes paštu. Šis pakeitimas buvo priimtas nepasitarus su visuomene, be parlamentinės diskusijos ar atidesnio nagrinėjimo, ir sukėlė prieštaringų reakcijų.
Šalininkai teigė, kad telemedicininė pagalba padidina abortų prieinamumą, ypač moterims, gyvenančioms kaimo vietovėse arba turinčioms judėjimo problemų. Tačiau kritikai išreiškė susirūpinimą dėl moterų sveikatos ir saugumo, teigdami, kad neprižiūrimas abortas namuose gali sukelti komplikacijų. Be to, buvo išreikštas susirūpinimas dėl priverstinio aborto rizikos, kai moterys gali būti spaudžiamos nutraukti nėštumą prieš savo valią.
Taip pat skaitykite: Pavojai nėštumo metu: kritimai
Etinės problemos ir kontroversijos
Abortų įstatymai nuolat kelia sudėtingas etines problemas. Viena pagrindinių diskusijų yra susijusi su negimusio kūdikio statusu ir teise į gyvybę. Abortų priešininkai teigia, kad gyvybė prasideda apvaisinimo momentu ir kad abortas yra žmogaus gyvybės atėmimas. Jie taip pat pabrėžia moters atsakomybę už savo kūną ir būsimo vaiko gerovę.
Kita vertus, abortų šalininkai pabrėžia moters teisę į autonomiją ir pasirinkimą. Jie teigia, kad moteris turi teisę nuspręsti, ką daryti su savo kūnu, ir kad nėštumo tęsimas gali turėti didelių neigiamų pasekmių jos fizinei ir psichinei sveikatai, taip pat jos ekonominei ir socialinei gerovei. Jie taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad draudžiant abortus, moterys dažnai kreipiasi į nesaugius ir nelegalius abortus, kurie kelia didelę riziką jų sveikatai ir gyvybei.
Be to, kyla klausimų dėl vaisiaus anomalijų ir lyties pasirinkimo. Kai kurie žmonės mano, kad abortai turėtų būti leidžiami, jei vaisius turi rimtų defektų, kurie sukels jam dideles kančias. Kiti prieštarauja tokiam požiūriui, teigdami, kad tai diskriminuoja neįgaliuosius. Lyties pasirinkimo abortai taip pat kelia etinių klausimų, nes tai gali lemti lyčių disbalansą visuomenėje.
Abortų įstatymai pasaulyje
Abortų įstatymai labai skiriasi priklausomai nuo šalies ir regiono. Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Airijoje, Maltoje ir Lenkijoje, abortai yra griežtai apriboti arba visiškai uždrausti. Kitose šalyse, pavyzdžiui, Kanadoje, Kinijoje ir Švedijoje, abortai yra legalūs ir prieinami pagal pareikalavimą.
Pastaraisiais dešimtmečiais pasaulyje vyravo tendencija liberalizuoti abortų įstatymus. Nuo 2000 m. trisdešimt aštuonios šalys pakeitė savo abortų įstatymus, o visos, išskyrus vieną - Nikaragvą, išplėtė teisinius pagrindus, kuriais remdamosi moterys gali naudotis abortų paslaugomis. Tačiau kai kurios šalys, įskaitant Hondūrą ir JAV, imasi griežtesnių apribojimų politikos.
Taip pat skaitykite: Skubios kontracepcijos tablečių veikimas
Abortų įstatymų pavyzdžiai įvairiose šalyse
- Kinija: Liberalizavo abortų įstatymą XX amžiaus šeštajame dešimtmetyje ir propagavo praktiką pagal savo vieno vaiko politiką. Pastaraisiais metais Kinija ėmėsi veiksmų, kad sumažintų „mediciniškai nebūtinus abortus“.
- Kenija: Išplėtė pagrindą, dėl kurio moterys gali daryti abortą, įtraukdama neatidėliotinus atvejus arba tuos atvejus, kai kyla pavojus motinos sveikatai, taip pat išžaginimo atvejus.
- Airija: 2018 metais įteisino nėštumo nutraukimą anksčiau nei dvylikos savaičių, taip pat tais atvejais, kai kyla pavojus motinos sveikatai.
- Zambija: Leidžia abortus dėl ekonominių ir socialinių priežasčių, tačiau dėl struktūrinių ir kultūrinių kliūčių Zambijos moterims sunku atlikti abortus.
- Hondūras: Turi vienus griežčiausių pasaulyje abortų įstatymų, kurie uždrausti nuo 1985.
- Lenkija: 2020 metais Konstitucinis Tribunolas nusprendė, kad abortai vaisiaus sutrikimo atvejais prieštarauja Konstitucijai, todėl šalies abortų įstatymas yra vienas griežčiausių Europoje.
Abortų įstatymai Lietuvoje
Lietuvoje leidžiama nutraukti nėštumą nesuėjus 12 savaičių. Nėštumas, kurio trukmė nesiekia 6 savaičių, gali būti nutraukiamas ambulatoriškai, tuo tarpu 6 - 12 savaičių nėštumas nutraukiamas tik stacionare. Nėštumas, kuriam yra ne daugiau nei 22 savaitės, nutraukiamas tik tuo atveju, jei yra kokie nors rimti sveikatos sutrikimai ar grėsmė gyvybei.
Medikamentinis abortas Lietuvoje nėra prieinamas bei legalizuotas. Norint nutraukti nėštumą reikia taikyti chirurginę intervenciją, kuomet embrionas išsiurbiamas iš gimdos arba narkozės metu gimda išgramdoma. Apie medikamentinio aborto legalizavimą svarstoma jau apie du dešimtmečius.
tags: #nestumo #nutraukimas #jungtineje #karalysteje