Nėštumas - tai ypatingas laikotarpis moters gyvenime, lydimas daugybės fiziologinių ir emocinių pokyčių. Vienas dažniausių nėštumo reiškinių - įvairūs maisto produktų įnoriai. Vieniems norisi sūrių agurkėlių, kitiems - braškių, o neretai pasitaiko ir bulvių potraukis. Kodėl nėščiosios kartais jaučia nenumaldomą norą valgyti bulves, ir kaip patenkinti šį įgeidį nepakenkiant sveikatai?
Nėštumo įgeidžių priežastys
Didžioji dalis nėščiųjų susiduria su įvairiais maisto produktų įnoriais. Populiariausios hipotezės teigia, kad įvairius maisto produktų įgeidžius lemia padidėjęs kalorijų ir tam tikrų medžiagų poreikis bei nėštumo hormonai, kurie, manoma, pakinta skonio ir uoslės pojūčius. Sūraus maisto poreikį nėštumo metu galima paaiškinti tuo, kad druska (tiksliau, joje esantys natrio jonai) yra reikalinga didėjant kraujo tūriui ir intensyvėjant širdies darbui. Tačiau šios hipotezės ne visada atitinka faktines aplinkybes. Pavyzdžiui, kalorijų poreikis išauga palyginti nedaug ir tik nuo antro trimestro, tad daug riebalų ir angliavandenių turinčio maisto (ypač nesveiko) neturėtų norėtis.
Dėl šių priežasčių manoma, kad daug lemia visuomenėje priimtos sveikos mitybos normos, nėščiosios mitybos įpročiai, įsitikinimai ir net emocinė būklė. Atidžiau savo norus ir įgeidžius turėtų stebėti tos, kurioms norisi nesveiko maisto (saldumynų, bulvių traškučių, gazuotų gėrimų ir panašiai). Vienos nėščiųjų įgeidžių analizės išvados rodo, kad moterims, kurios dažnai iki nėštumo laikydavosi dietos siekdamos numesti svorio, nėštumo metu dažniau norisi „nesveiko“ kaloringo maisto, pavyzdžiui, picos, ledų ar šokolado. Todėl labai svarbu pačiai save stebėti ir suvokti tikrąsias maisto įgeidžių priežastis.
Alotriofagija (Pikacizmas)
Retkarčiais nėštumo metu pasireiškia alotriofagija arba kitaip - pikacizmas (angl. pica) - poreikis valgyti ne maisto produktus. Jeigu juntate nenumaldomą norą valgyti ne maisto produktus, reikėtų kreiptis į savo gydytoją.
Bulvės nėštumo metu: nauda ir pavojai
Puiku, jeigu naują gyvybę po širdimi nešiojančios moters maisto racione vyrauja sudėtiniai angliavandeniai, kuriuose gausu krakmolo: ankštiniai produktai, grūdinės kultūros ir, žinoma, bulvės.
Taip pat skaitykite: Svarbi informacija apie lytinių organų pokyčius nėštumo metu
Bulvės gali būti naudingos nėštumo metu, nes:
- Sudėtiniai angliavandeniai: Bulvės yra sudėtinių angliavandenių šaltinis, suteikiantis energijos. Sudėtiniai angliavandeniai sudaro skaidulines medžiagas, kurios padeda išvengti vidurių užkietėjimo ar hemorojaus.
- Vitaminai ir mineralai: Bulvėse yra vitaminų (ypač vitamino C ir B6) ir mineralų (kalio, magnio), kurie svarbūs tiek motinos, tiek vaisiaus sveikatai.
- Sotumas: Bulvės suteikia sotumo jausmą, padedantį kontroliuoti apetitą ir išvengti persivalgymo.
Tačiau svarbu atkreipti dėmesį į bulvių paruošimo būdą:
- Venkite keptų bulvių ir bulvių traškučių: Šie produktai turi daug riebalų ir druskos, kurie nėra naudingi nėštumo metu.
- Rinkitės virtas, keptas orkaitėje arba garuose ruoštas bulves: Šie paruošimo būdai leidžia išsaugoti maistines medžiagas ir sumažinti riebalų kiekį.
- Valgykite bulves su lupena: Lupenoje yra daug skaidulų, vitaminų ir mineralų.
Sveikos mitybos principai nėštumo metu
Nėštumas - natūrali moters fiziologinė būsena, todėl perversmų mityboje pastojus daryti nereikia, žinoma, jei ir iki tol maitinotės sveikai. Renkantis maistą nėščiajai moteriai, kaip ir visiems kitiems, reikėtų vadovautis sveikos mitybos piramide. Ji subalansuota taip, kad žmogų aprūpintų visomis reikiamomis medžiagomis. Toliau svarbios yra daržovių ir vaisių grupės. Virš jų yra dar dvi - pienas, sūris, jogurtas ir mėsa, ankštinės daržovės, riešutai, kiaušiniai. Tikriausiai, šiais laikais nebėra tikinčių, kad nėščiajai reikia valgyti už du. Taip, moterys kartais taip sako, bet greičiausiai norėdamos pateisinti savo didesnį apetitą ar suvalgytą ne vieną porciją. Kiek reikia suvartoti kilokalorijų per dieną, yra individualus rodiklis, priklausantis ir nuo amžiaus, judrumo, gyvenimo būdo, tačiau apibendrintai manoma, kad suaugusiajam reikia apie 2000 kcal per parą. Kartais, dažnai besilaukdamos kito vaikučio, moterys nėštumo metu ima riboti suvalgomo maisto kiekį. Tačiau dėmesio, mitybos specialistai įspėja, kad dietos nėščiosioms yra pavojingos, nes gali pritrūkti reikiamų medžiagų ir mamai, ir kūdikiui. Be to, badaujant ar ribojant maistą organizme nuo streso susidaro ketonų, kurie kenkia vaisiui, ir labiausiai jo smegenims. Kaip minėjome straipsnelio pradžioje, pastojus keisti iš esmės mitybos įpročių nereikia, nebent yra žalingų įpročių, kurių, žinoma, reikia kuo greičiau atsisakyti. Kavos ir kofeino turinčių gėrimų patariama išgerti iki vieno puodelio per dieną.
Nėštumo metu svarbu laikytis šių sveikos mitybos principų:
- Valgykite reguliariai: Stenkitės valgyti 5-6 kartus per dieną mažomis porcijomis.
- Rinkitės įvairų maistą: Įtraukite į racioną įvairių daržovių, vaisių, grūdinių produktų, baltymų ir sveikų riebalų.
- Vartokite pakankamai skysčių: Gerkite daug vandens, arbatos be kofeino ar kitų sveikų gėrimų.
- Atsisakykite žalingų įpročių: Venkite alkoholio, rūkymo ir didelio kiekio kofeino.
- Pasitarkite su gydytoju dėl vitaminų ir papildų: Folio rūgštis ir vitaminas D yra ypač svarbūs nėštumo metu.
Angliavandeniai
Antrąjį trimestrą patartina atkreipti dėmesį į suvartojamų baltymų kiekį, nes jie yra svarbūs šiuo etapu itin sparčiai augančiai placentai ir vaisiui. Baltymais turtingi produktai - riešutai, kiaušiniai, mėsa, žuvis. Riebalai ir cholesterolis labai svarbūs nėščiajai ir besiformuojančiam vaisiui. Augaliniai riebalai turėtų sudaryti didžiąją dalį maisto raciono, tačiau į jį svarbu įtraukti ir gyvulinės kilmės riebalų - sviesto, o ypač riebios žuvies (skumbrės, silkės, lašišos, menkės, upėtakio, sardinės), pageidautina - ekologiškos. Labai svarbios ir nėštumo, ir žindymo metu - polinesočiosios rūgštys, ypač omega-3 riebalų rūgštys, todėl jų privalu gauti su maistu. Tai itin svarbu vystantis vaisiaus, o vėliau naujagimio smegenų nervinei sistemai. Beje, nėštumo metu smegenys intensyviausiai auga trečiąjį nėštumo trimestrą, o gimus - ankstyvojoje vaikystėje. Puikus omega-3 rūgščių šaltinis - riebi žuvis, rapsų, linų sėmenų, graikinių riešutų aliejai.
Taip pat skaitykite: Pavojai nėštumo metu: kritimai
Saldumynai
Dauguma nėščiųjų baiminasi, kad piktnaudžiaujant saldumynais, būsimas mažylis bus linkęs į nutukimą. Besilaukiančios moterys turėtų žinoti, kad žalingi yra ne saldumynai, o per didelis kiekis baltymų. Tyrimais įrodyta, kad nutukę vaikai nevalgo daugiau saldumynų, nei nenutukę. Ir nieko blogo su tais saldumynais nėštumo metu nėra, jei jų itin norisi. Vėlgi juos reikėtų vartoti saikingai. Intuityviai jų užsigeidusi nėščioji drąsiai gali suvalgyti vieną kitą saldainį. Įprastai, jei būsima mama ko nors itin stipriai nori, tai organizmo signalas, kad jos maisto racione kažko trūksta. Atkreipkite dėmesį, kad saldumynų dažnai norite, kai esate pavargusi, neišsimiegojusi, ilgai nevalgiusi. Dar vienas svarbus momentas aktualus moterims, kurias alina toksikozė. Nors ilgus metus nuo jos vaduotis buvo rekomenduojama džiūvėsėliais, dabar jau patariama valgyti vaisius. Tiesa, pajautus itin stiprų alkį, vaisiaus gabalėlis tikriausiai nepadės, todėl nėščiosios nori džiūvėsėlių, mat, tokiu būdu gaunami lengvai įsisavinami organizmo angliavandeniai.
Mėsa
Nėščiosioms rekomenduojama mėsos valgyti keturis kartus per savaitę. Vieną dieną tai gali būti paukštiena, kitą - žuvis. Tiesa, pastarajai keliama nemažai reikalavimų ir patariama rinktis atidžiai, labai atsakingai - būtina atkreipti dėmesį iš kur ji, ar nėra pernelyg užteršta ir prikaupusi sunkiųjų metalų. Geriausia valgyti ekologišką žuvį. O jeigu maitinatės vegetariškai ar veganiškai, labai didelė tikimybė, kad trūks B grupės vitaminų, ypač B12 - jis labai svarbus, vystantis vaisiaus smegenims. Todėl šiuos dalykus būtina akylai stebėti.
Folio rūgštis
Yra paplitęs mitas, kad valgant pakankamai žalių daržovių, jokios folio rūgšties vartoti nereikės. Vis dėlto medikai sako, kad folio rūgšties reikia pakankamai daug ir ją organizmas geriau įsisavina iš papildų, o ne iš maisto. Folio rūgštis - vienas iš svarbiausių mikroelementų, kurį gydytojai rekomenduoja vartoti visoms moterims papildomai prieš pastojimą ir pirmąjį nėštumo trimestrą. Nereikėtų jos pamiršti ir vėlesniais nėštumo periodais. Pagrindinė indikacija, kodėl gydytojai nėščioms moterims rekomenduoja folio rūgštį - vaisiaus nervinio vamzdelio sklaidos defektų profilaktika. Nereikėtų pamiršti folio rūgšties ir po gimdymo, nes ji padeda palaikyti normalią psichologinę funkciją, kraujodarą, aminorūgščių sintezę, homocisteino apykaitą.
Vitaminas D
Nereikėtų užmiršti ir vitamino D. Mes nebūname saulėje tiek, kiek reikia, todėl papildomai visą nėštumą rekomenduojama vartoti vitaminą D. Jis padeda palaikyti normalią kaulų, dantų būklę, raumenų funkciją, pasisavinti organizmui kalcį, fosforą ir magnį. Vitaminas D yra svarbus vaisiaus skeleto vystymuisi bei rachito ir osteoporozės profilaktikai. Po gimimo jis yra svarbus nervų sistemai ir naujagimio imunitetui.
Omega-3 rūgštys - svarbios vaiko smegenų raidai. Visi kiti papildai vartojami tik tada, jeigu ko nors trūksta, ir būtinai pasitarus su gydytoju.
Taip pat skaitykite: Skubios kontracepcijos tablečių veikimas
Kiekvienos moters organizmas nėštumo metu turi unikalių ypatybių ir individualių poreikių, todėl prižiūrintis medikas nuolat atlikdamas ir vertindamas tyrimus, turėtų atsižvelgti į gyvybę nešiojančios moters poreikius ir skirti papildomus preparatus. Nors vitaminų kompleksų vaistinių lentynose yra begalės, nereikėtų suskubti jų pirkti ar pasiduoti akcijų ir reklamų vilionėms. Gali būti, kad jums jų visiškai neprireiks arba pagal poreikį daktaras paskirs atitinkamą preparatą.
Nėštumo metu vengtinas maistas
Labiausiai bauginti turėtų termiškai neapdorotas, neaiškios kilmės maistas. Tačiau suvalgiusi porą traškučių ar gurkštelėjusi gazuoto gėrimo, vargu, ar nusinuodysite. Greičiausiai numalšinsite skrandžio „smalsumą“ ar ilgesį ir, tikėtina, likusį nėštumo laiką net neprisiminsite šio keisto noro. Stiprių keistų norų įprastai būna pačioje nėštumo pradžioje, o vėliau jie arba išnyksta, arba sumažėja. Svarbu tiesiog stebėti savijautą, jei nuo maisto jaučiatės blogai, geriau to maisto nėštumo metu vengti. Net ir tuo atveju, jei maistas labai sveikas. Reikėtų nepamiršti nėštumo metu maisto įvairovės svarbos. O štai jeigu jūsų močiutė pasakoja apie žalingą maistą, pagalvokite, ar apskritai žalingumo sąvoka yra tinkama kalbant apie maistą.
Užkandžiavimas nėštumo metu
Jei besilaukianti moteris jaučia poreikį nuolat užkandžiauti, nereikėtų jo slopinti, laukti pietų meto darbe ar vakarienės. Greitiesiems užkandžiams puikiai tiks morkų, paprikų, salierų šiaudeliai ar kitos šviežios daržovės. Pasiskaninti daržoves galite humusu ar gvakamolės padažu. Svarbu, kad viskas būtų šviežia ir nekiltų pavojaus apsinuodyti. Puikiai tiks švieži ar džiovinti vaisiai bei uogos - jie suteiks energijos. Be to, tai puikus skaidulinių medžiagų šaltinis. Riešutai bei sėklos, ryžių trapučiai, dribsnių batonėliai, duonos lazdelės, viso grūdo duonelės - turėtų būti ne tik jūsų darbo stalčiuje, bet ir rankinėje. Jie taps puikiu išsigelbėjimu pirmąjį nėštumo trimestrą, kai dažną besilaukiančiąją ištinka varginantis pykinimas. Jei norėsite rimtesnio užkandžio, visada naudinga - salotos. Jų įvairovei ribų nėra. Dar viena greita maisto idėja - sumuštiniai. Galima juos ruošti su riešutų sviestu, daržovėmis, humusu ar sūriu, keptos vištienos gabaliukais ir viskuo, kas tik šaus į galvą. Tik būtų gerai, jei jiems gaminti naudotumėte viso grūdo duoną: joje yra daugiau skaidulų, tad ilgiau jausite sotumą bei išvengsite vidurių užkietėjimo. Norite kažko įdomaus, pakeiskite duoną lavašu ir pasigaminkite tortilijas.
Apetito stoka nėštumo metu
Taip irgi būna, ypač pirmojo nėštumo trimestro metu, jeigu vargina pykinimas ir vėmimas. Pirmenybę teikite tik tam tikriems maisto produktams. Jei negalite valgyti ar net pažiūrėti į tam tikrą maistą, rinkitės maisto produktus, kuriuos mėgstate, nuo kurių nekyla nemalonūs pojūčiai. Tai padės užtikrinti reikiamą maisto medžiagų kiekį tiek jums, tiek augančiam vaisiui.
Skonio ir uoslės pokyčiai nėštumo metu
Mamyčių forumuose gausu klausimų apie nėštumo metu patiriamus pojūčius - pykinimą, vėmimą, naujų kvapų bei skonių atradimą. Vienos nerimauja, nes nuolat norisi didelio kiekio sūraus maisto, kitos gi valgo bandeles, iki šiol nemėgtus obuolius, o trečias, kad ir kaip atrodytų keista, pykina verdamų bulvių kvapas arba gvazdikėliais pagardintas kompotas.
Medikė teigė, jog nėštumo metu keičiasi visas moters organizmas, pakinta hormonų koncentracija, kuri turi įtakos daugeliui organizmo sistemų. Laukiantis kūdikio pasikeičia moters virškinimo sistema - gali atsirasti seilėtekis, pykinimas, vėmimas, gali užkietėti viduriai ar pradėti juos pūsti. Taip pat daugelis nėščiųjų skundžiasi dažnu šlapinimusi bei nugaros maudimu. Be įvairių fizinių skausmų, daugelį nėščiųjų vargina ir nuolat kintanti nuotaika. Besilaukiančios moterys greitai susierzina, tampa jautresnės, mažiau darbingos, kinta mitybos įpročiai. Be šių niuansų dar labai svarbus ir padidėjęs jautrumas į tabako, alkoholio, kavos produktų ar net kartaus kvapo vaisių, daržovių kvapus.
Docentė D. Bartkevičienė tvirtino, jog daugelis nėščiųjų junta skonio pokyčius pirmojo nėštumo trimestro metu. Dažniausiai šio skonio pokyčio priežastis - hormonas estrogenas, kurio koncentracija nėštumo metu stipriai padidėja ir visą nėštumo laiką kinta. Būtent tai ir paaiškina nuolatinius skonio jutimo pokyčius ir svyravimus nėštumo metu.
Itin svarbus vaidmuo nėštumo metu atitenka druskai, kurios poreikis nėštumo metu ypač padidėja. Būtent dėl šios priežasties normalu, jei moteris dažniau nori suvalgyti sūrių maisto produktų, tokių kaip silkė, lašiniai ar kt. Taip pat dažnai pasireiškia ir padidėjęs uoslės ir skonio jautrumas kartumui ir kitiems įvairiems produktams bei kvapams. Mediciniškai tokie pojūčiai aiškinami kaip sistema, kuri apsaugo vaisių nuo teratogeninių ir abortą/persileidimą sukeliančių veiksnių. Kitaip tariant, organizmas ginasi nuo galimų ar tikrų nuodų, ypač pirmojo trimestro metu, kai embrionas yra labiausiai pažeidžiamas.
Pakitusi uoslė nėštumo metu įvardijama jau nuo seniausių laikų. Yra atlikta keletas mokslinių tyrimų, kurie lygino nėščiųjų bei nenėščiųjų tiriamųjų gebėjimus identifikuoti kvapus bei nustatyti jų stiprumą. Šių tyrimų rezultatai parodė, jog skirtumo, atpažįstant kvapus ir jų stiprumą tarp tiriamųjų grupių nebuvo, tačiau nėščiosios, labiau nei kita tiriamųjų grupė, sugebėjo atpažinti tam tikrus kvapus: arbūzo, gvazdikėlio ir braškės. Šie rezultatai leidžia manyti, kad nėščiosios galimai geriau suvokia ir yra jautresnės tik tam tikroms kvapų rūšims. Nors tikslus pajautrėjusios uoslės mechanizmas nežinomas, siūloma keletas hipotezių, susijusių su padidėjusiu bendru jautrumu, kognityviniais mechanizmais ir hormonais (estrogenu). Hormoninė teorija teigia, jog padidėjusį jautrumą kvapams gali lemti hormono estrogeno koncentracijos svyravimas, tačiau kai kurie moksliniai straipsniai mini ir chorioninio gonadotropino hormono įtaką uoslės pokyčiams. Taip pat yra teorijų, teigiančių, jog nėštumo metu pakitusi uoslė yra tiesiogiai susijusi ne su jautrumo, bet su suvokimo uoslės funkcija.
Keistų norų tenkinimas nėštumo metu
Daugelis nėščiųjų, kurios nerimauja, ar galima valgyti itin trokštamus maisto produktus, dažnai stengiasi save riboti, nes baiminasi, kad ne visiškai tinkamas maistas gali pakenkti augančiam vaisiui. Ir iš tiesų, tame tiesos tikrai yra - nėštumo metu kiekviena moteris turi stebėti, ką valgo, stengtis rinktis tik sveiką maistą bei subalansuoti maisto produktus taip, kad nepakenktų nei sau, nei būsimam vaikeliui.
Būtent todėl gydytoja perspėjo nėščiąsias savo įgeidžius tenkinti, nes organizmas tokiu būdu reikalauja tam tikrų trūkstamų maisto medžiagų, tačiau tai daryti su saiku. Kitaip tariant, jei norite silkės, galite suvalgyti vieną gabalėlį, bet ne visą indelį.