Nėštumas - tai ypatingas laikotarpis moters gyvenime, kurio metu jos organizme vyksta daugybė fiziologinių ir psichologinių pokyčių, siekiant užtikrinti optimalias sąlygas vaisiui vystytis ir pasiruošti gimdymui. Šie pokyčiai apima daugelį sistemų, įskaitant kraujo krešėjimo sistemą, hormonų pusiausvyrą ir psichologinę būseną. Straipsnyje aptariami svarbiausi moters organizmo pokyčiai nėštumo metu, jų priežastys, pasekmės ir būdai, kaip sumažinti galimą riziką.
Fiziologiniai pokyčiai nėštumo metu
Nėštumas sukelia didelius posturalinius pakitimus, kuriuos moters organizmas kada nors patirs. Pagal tai, kaip vystosi vaisius, kas savaitę keičiasi posturalinė sistema, nes didėja papildomas svoris, keičiasi svorio centras. Todėl moteris gali jausti daug įvairių simptomų: pasunkėjęs įkvėpimas, diskomfortas kvėpuojant, dusulys; virškinimo sutrikimai, vidurių užkietėjimas, meteorizmas; skausmas skrandžio srityje, rėmens graužimas, atsirūgimas, pykinimas; skausmai kirkšniuose, mažojo dubens srityje; skausmai pilvo apačioje, padidėjęs gimdos tonusas, persileidimo pavojus; skausmai nugaroje, juosmens srityje, stuburgalyje, kryžkaulyje, kakle; galvos skausmai; sąnarių skausmai; edemos; pergyvento streso pasekmės, stiprios neigiamos emocijos.
Kraujo krešėjimo sistemos pokyčiai
Viena iš svarbių organizmo sistemų, kuri pasikeičia nėštumo laikotarpiu, yra krešėjimo (hemostazės) sistema. Nėštumo metu padidėja daugelio krešėjime dalyvaujančių baltymų, taip vadinamų krešėjimo faktorių, koncentracija (pavyzdžiui, fibrinogeno, VII, VIII, X faktorių), sumažėja natūralių krešėjimą slopinančių baltymų, tokių kaip baltymo S, antitrombino kiekis. Taip pat labiau yra slopinama fibrinolizė (krešulių tirpinimo procesas), todėl kraujas tampa linkęs labiau sudaryti krešulius. Padidintas polinkis kraujui krešėti, pirmiausia, yra apsauga gimdymo metu. Didėjantis krešėjimo pajėgumas padeda sumažinti pogimdyminio kraujavimo (hemoragijos) riziką.
Hiperkoaguliacinė nėščiųjų būsena nuo 4 iki 50 kartų padidina veninės tromboembolijos (VTE) riziką. Nėščiosios, palyginti su nenėščiomis moterimis, turi didesnę giliųjų venų trombozės (GVT) ir plaučių embolijos (PE) riziką. Kartais krešėjimo pokyčiai gali sąveikauti su kitomis ligomis, pavyzdžiui, preeklampsija, antifosfolipidiniu sindromu ar placentos nepakankamumu.
Nėštumo metu gali būti atliekami įvairūs kraujo krešėjimo sistemos tyrimai. Kai kurie iš jų skiriami įprasta tvarka reguliaraus apsilankymo pas nėštumą prižiūrintį gydytoją metu, kiti skiriami, jei atsiranda įtarimų dėl galimų sutrikimų. Tai apima bendrą hematologinį tyrimą (apimantį trombocitų skaičiaus nustatymą), protrombino laiką (PL) ir tarptautinį normalizuotą santykį (TNS, angl. INR), aktyvinto dalinio tromboplastino laiką (ADTL), fibrinogeno ir D-dimerų tyrimus, taip pat antitrombino, baltymo C ir baltymo S tyrimus. Jei moteris turi padidėjusią trombozių riziką, gali būti skiriami genetiniai Leideno ir protrombino geno G20210A mutacijų, imunologiniai antifosfolipidinių antikūnų tyrimai.
Taip pat skaitykite: Svarbi informacija apie lytinių organų pokyčius nėštumo metu
Siekiant laiku pastebėti galimus nukrypimus, užkirsti kelią tromboembolijai ar kitoms komplikacijoms, svarbu reguliariai atlikti kraujo tyrimus ir tinkamai interpretuoti jų rezultatus.
Kaip sumažinti trombozės riziką nėštumo metu
Ne visais atvejais galima 100% išvengti trombozės ar kitų kraujo krešėjimo sutrikimų nėštumo metu, tačiau yra tam tikrų priemonių, kurios gali sumažinti jų riziką. Reguliarus, saikingas fizinis aktyvumas (pasitarus su gydytoju) gerina kraujotaką ir mažina veninės trombozės riziką. Kompresinės kojinės gali padėti sumažinti veninę stazę kojose ir sumažinti GVT riziką. Jei moteris turi nustatytų trombofilijų ar padidėjusią trombozės riziką, gali būti paskirti mažos molekulinės masės heparinai (MMMH) trombozės profilaktikai. Ši profilaktika yra svarbi siekiant išvengti sunkios komplikacijos - plaučių embolijos. Svarbu laikytis nėštumą prižiūrinčio gydytojo nurodymų, reguliariai lankytis apžiūrose.
Preeklampsija ir eklampsija
Preeklampsija yra pavojinga būklė nėštumo metu, kuomet susiaurėjus kraujagyslėms pakyla kraujospūdis (140/90 mm Hg ar aukštesnis) ir sutrinka organizmo kraujotaka. Jei preeklampsijos nepavyksta suvaldyti, ji gali pasibaigti eklampsija (traukuliais). Paprastai preeklampsijos požymiai atsiranda antrojoje nėštumo pusėje, apie 24-35 nėštumo savaitę, bet yra atvejų, kai jie pasireiškia dar antrojo trimestro pradžioje. Kartais preeklampsija gali pasireikšti gimdymo metu ar per pirmas paras po jo. Preeklampsija pasireiškia apytikriai 5% nėščiųjų.
Tikslios jos priežastys nėra žinomos, tačiau manoma, kad ji atsiranda dėl problemų su placenta, šiai netinkamai prisitvirtinus prie gimdos sienelės, taip pat nuo imuninės sistemos reakcijos į nėštumą. Didesnė rizika preeklampsijai išsivystyti yra, jei nėščioji turi antsvorio, aukštą kraujospūdį, yra jaunesnė nei 20 metų ar vyresnė nei 40, laukiasi pirmą kartą arba nuo paskutinio nėštumo praėjo daugiau nei dešimt metų, jei praeito nėštumo metu buvo pasireiškusi preeklampsija, taip pat jei laukiamasi dvynukų/trynukų.
Patys pirmieji preeklampsijos požymiai - aukštas kraujospūdis ir baltymas šlapime. Nėščioji dažniausiai atkreipia dėmesį į rankų ir veido tinimą. Apžiūrų metu gydytojas gali pastebėti ir dar vieną plika akimi nematomą preeklampsijos požymį - sulėtėjusį vaisiaus augimą.
Taip pat skaitykite: Pavojai nėštumo metu: kritimai
Preeklampsijos atveju rekomenduojama gimdyti 37-38 nėštumo savaitę. Jei gimdymas neprasideda natūraliai, paprastai jis būna skatinamas.
Kiti fiziologiniai pokyčiai
Nėštumo metu išsiplečia kvėpavimo takų gleivinės kapiliarai. Labai padidėja kraujo tūris. Širdies minutinis tūris didėja 50%. Gimdymo metu vyksta kraujo autotransfuzija 300- 500 ml, tad širdies minutinis tūris dar labiau padidėja. Jis būna pats didžiausias ankstyvuoju pogimdyviniu laikotarpiu (80- 100% didesnis nei iki nėštumo). Po 20 nėštumo savaitės gimda gali spausti aortą ir apatinę tuščiąją veną, ypač gulint, dėl ko gali sumažėti veninio kraujo pritekėjimas, širdies minutinis tūris, kristi kraujo spaudimas, blogėti gimdos- placentinė kraujotaka. Dėl nėščiosios gimdos pakinta skrandžio padėtis, todėl daugumai atsiranda skrandžio refliuksas ir rėmuo.
Nėštumas yra svarbus venų ligų rizikos faktorius. Moteris, ypač besiruošianti tapti motina, kasdien gali jausti nuovargį, diskomfortą, tempimą bei sunkumą kojose, blauzdos raumenų mėšlungį nakties metu, pėdų tinimą ir venų išsiplėtimą. Nėštumo metu vyksta moters organizmo sistemos pakitimai: pasikeitęs kraujo tūris ir sudėtis, hormonų pokyčių sąlygotas sumažėjęs kraujagyslių elastingumas, pablogėjusi venų kraujotaka dėl augančio vaisiaus svorio spaudimo į dubens venas.
Psichologiniai pokyčiai nėštumo metu ir po gimdymo
Nėštumo metu ir po gimdymo moters organizme vyksta ne tik dideli fiziniai pokyčiai, bet ir reikšmingi psichologiniai procesai. Moteris tampa motina, tarsi persvarstoma moters tapatybė, kuriamas naujas vidinis suvokimas apie save, santykius, prieraišumą ir rūpinimąsi vaiku. Nėštumas gali atnešti tiek naujų galimybių, tiek sudėtingų išgyvenimų. Šiuo metu gali paaštrėti organizmo reakcijos į pasikeitimus ir atsirasti psichologinio palaikymo poreikis. Net ir niekada neturėjusi psichologinių problemų moteris gali pajusti nerimą dar būdama nėščia. Nors pogimdyminė depresija siejama su būsena po gimdymo, depresinės nuotaikos gali ištikti dar laukiantis.
Veiksniai, įtakojantys mamos savijautą
Mamos savijautai įtakos gali turėti šie veiksniai:
Taip pat skaitykite: Skubios kontracepcijos tablečių veikimas
- Netrikdomas laikas po gimdymo: Pirmosiomis valandomis po gimdymo mama kuria ryšį su vaiku. Svarbu, kad tuomet jų niekas netrikdytų - šis laikas itin svarbus ir gali lemti vėlesnę moters savijautą.
- Žindymas: Jo metu išsiskiria oksitocinas - natūralus antidepresantas, padedantis įjungti „motinystės apdovanojimo sistemą“ ir patirti teigiamų emocijų antplūdį būnant su mažyliu. Jei žindyti negalite, stenkitės turėti kuo daugiau odos prie odos kontakto.
- Adekvatūs lūkesčiai sau: Motinystė yra didelis gyvenimo virsmas: moteris mezga ryšį su vaiku, iš naujo susidėlioja gyvenimo ritmą, mokosi atlikti naują vaidmenį - mamos. Tad svarbu duoti sau laiko, priimti įvairius kylančius jausmus ir pratintis būti mama nereikalaujant iš savęs per daug.
- Gebėjimas pasirūpinti savimi: Miegas, maistas, judėjimas - šie paprasti dalykai labai veikia mūsų emocijas ir bendrą savijautą. Gimus vaikeliui, ne visada yra galimybių rūpintis ir vaikeliu, ir savimi arba tai sunkiai pavyksta suderinti. Tačiau labai svarbu į tai atkreipti dėmesį, prašyti pagalbos, ieškoti būdų, kaip jaustis geriau.
- Lėtas grįžimas į gyvenimą: Tyrimai rodo, kad pirmą mėnesį geriausia niekur neskubant, visiems kartu būti namuose ir pratintis prie naujo gyvenimo etapo. Tai mažina tikimybę išsivystyti moters depresijai po gimdymo. Jei tokia galimybė yra, būtinai ja pasinaudokite.
- Laikas sau: Nors mažylis apima visą mamos pasaulį, natūralu, kad kai kada mamai norisi atsiskirti, pabūti vienai, pailsėti. Priimti ir patenkinti šį poreikį mamai svarbu, kad išvengtų pykčio priepuolių ir kaltės jausmo.
- Socialiniai ryšiai: Tyrimai rodo, kad norint gerai jaustis, itin svarbu turėti artimų socialinių ryšių su kitomis moterimis, ypač jei jos taip pat turi vaikų - būti kartu, dalytis savo patirtimi.
- Santykiai su partneriu: Moters nesaugumą tapus mama neretai sustiprina ir santykių krizė gimus vaikui. Vyro įsitraukimas teigiamai veikia mamos emocinę gerovę po gimdymo.
- Kultūriniai veiksniai: Šiuolaikinėje visuomenėje didėja reikalavimai mamoms, informacijos gausa kelia pasimetimą ir kaltę, sumažėja autoritetų poveikis, nes jų tiesiog labai daug.
Pogimdyminė melancholija ir depresija
Visuomenėje kūdikio gimimas įprastai siejamas su džiugiais jausmais ir yra palydimas sveikinimų. Vis dėlto, po vaikelio gimimo praėjus keletui dienų, mama gali pradėti jausti staigius nuotaikos pokyčius. Kartais jie atsiranda be aiškios priežasties. Melancholiją po gimdymo patiria iki 80 proc. pagimdžiusių moterų.
Pogimdyminės melancholijos simptomai:
- Nerimas
- Nuotaikos pokyčiai
- Irzlumas
- Liūdesys
- Prislėgtumas
- Verksmingumas
- Nemiga
- Užsisklendimas
- Nekantrumas
- Energijos, motyvacijos stoka
- Apetito pokyčiai
- Pablogėjusi dėmesio koncentracija
Visi šie požymiai gali tęstis nuo kelių valandų, dienų iki dviejų savaičių. Melancholija po gimdymo gali pasireikšti dėl įvairių priežasčių: hormoninių pokyčių, didelio atsakomybės jausmo ar dėl reikšmingų gyvenimo pasikeitimų, siejamų su kūdikio gimimu.
Depresija yra dažniausiai pasireiškiantis psichikos sveikatos sutrikimas nėštumo metu ar laikotarpiu po gimdymo. Šis sutrikimas pasaulyje paveikia apie 10-15 proc. besilaukiančių ar pagimdžiusių moterų.
Pogimdyminės depresijos simptomai:
- Prislėgta nuotaika;
- Susidomėjimo ar malonumo praradimas;
- Energijos praradimas arba nuovargis;
- Bevertiškumo, kaltės jausmai;
- Nuolatinis nerimas, nepasitenkinimas, padidėjęs dirglumas;
- Neramumas ar sunkumas nusėdėti vienoje vietoje;
- Sumažėjusi savivertė, pasitikėjimas savimi, savo gebėjimais pasirūpinti kūdikiu;
- Nesidomėjimas kūdikiu, abejingumas jam;
- Mintys apie savižudybę ar bandymas nusižudyti ir pasikartojančios mintys apie mirtį;
- Mintys apie kūdikio sužalojimą ar nužudymą;
- Susilpnėjusi dėmesio koncentracija ar sunkumas priimti sprendimus;
- Nemiga arba hipersomnija - galėjimas užmigti bet kuriuo paros metu;
- Ryškūs kūno svorio ar apetito pokyčiai.
Šis sutrikimas veikia ne tik pačios moters savijautą, bet santykį su vaiku bei partneriu. Nepastebėta ir negydoma pogimdyminė depresija gali palikti skausmingas ilgalaikes pasekmes moteriai ir kūdikiui.
Kada kreiptis pagalbos
Jei pastebite depresijos po gimdymo simptomus ir praėjus dviem savaitėms jie nemažėja ar net blogėja, svarbu nedelsti ir kreiptis specialistų pagalbos. Pagalba teikiama ir nėščiosioms ar mamoms, susiduriančioms su iššūkiais, kai tampa vis sunkiau rūpintis savimi ar kūdikiu, atlikti kasdienes užduotis ar reikalingas palaikymas.
Pagalbos galimybės:
- Visuomenės sveikatos biurai - psichologinę sveikatą stiprinantys grupiniai užsiėmimai, savitarpio paramos grupės, nemokamos anoniminės psichologo konsultacijos visose savivaldybėse.
- Psichikos sveikatos centrai - medicinos psichologo, psichiatro konsultacijos, diagnostika visose savivaldybėse. Nemokamai (draustiems asmenims), be siuntimo. Kontaktai: pagalbasau.lt/pagalbos-zemelapis.
- Bendruomeniniai šeimos namai - kompleksinės paslaugos šeimai visose savivaldybėse: individualios ir grupinės psichologo, socialinio darbuotojo konsultacijos, savitarpio pagalbos grupės, tėvystės mokymai, šeimos mediacija, šeimos konsultavimas asmens (šeimos) namuose ir kt. 1815.
- Būtinoji pagalba. Tėvų linija - psichologų konsultacijos telefonu tėvams, įtėviams, globėjams, seneliams.
- Pagalbos moterims linija - emocinė pagalba moterims, išgyvenančioms vidinius sunkumus.
- Pogimdyvinės depresijos centras www.pdcentras.lt - mamoms ir jų šeimų nariams teikia nemokamas individualias ir grupines konsultacijas, kitas psichikos sveikatos paslaugas.
- Krizinio nėštumo centras - kompleksinė, tęstinė pagalba patiriant su nėštumu susijusias krizes.
- Asociacija „Gandras“ - kompleksinė psichosocialinė ir socialinė pagalba šeimoms, netekusioms kūdikio, kudikionetektis.lt.
- „Tu esi“ - informacija nutikus savižudybės krizei ir ieškant pagalbos sau ar kitam, tuesi.lt.
- Specializuotos kompleksinės pagalbos centrai - nemokama ir konfidenciali pagalba nukentėjusiems nuo smurto artimoje aplinkoje.
- „Caritas“ motinos ir vaiko globos namai - savitarpio pagalbos paslaugos ir ilgalaikis prieglobstis mamoms iš visos Lietuvos, jei laukiasi arba augina vaikus.
Osteopatija nėštumo metu ir po gimdymo
Osteopatas išsamiai išklausinės Jus apie sveikatos būklę, apie visas atliktas chirurgines operacijas, apie anksčiau persirgtas ligas, traumas, jūsų gyvenimo būdą ar nėštumas yra lauktas ir t.t. Bet koks disbalansas mažojo dubens srityje, dubens raiščių ir raumenų, stuburo, diafragmos, krūtinės ląstos gali turėti įtakos vaiko padėčiai ir moters savijautai. Osteopatinės diagnostikos ir gydymo metu, gydytojas osteopatas naudoja švelnias, minkštas koreguojančias gydomąsias technines priemones, nesukeliančias skausmo, padedančias Jūsų kūnui grįžti į prigimtinę harmoningą būseną.
Taip pat, jei būtina, gydytojas osteopatas atliks biologinį nėštumo dekodavimą, jei nėštumas buvo nepageidautas, bet giminės įkalbėjo palikti naujagimį, neplanuotas, netikėtas ir buvo galvojama apie abortą, po persileidimo, gimus negyvam kūdikiui, aborto, nesivystančio vaisiaus, kad išsaugoti šeimą kuri buvo ant iširimo ribos, kad būsimas tėtis vestų, sau, nes šeimos nėra, o man jau 30, 35, 40 metų, kaip pakaitas mirusiam vaikui, nuimti stresą, depresiją, kuri viešpatauja šeimoje po sunkių emocinių išgyvenimų, sau, kad senatvėje būtų atspara ir t.t. Visa tai atsiliepia vaiko, kurį Jūs nešiojate, likimui.
Po gimdymo osteopatinė diagnostika ir gydymas yra būtinas kiekvienai moteriai, kad būtų subalansuotas juosmuo, dubuo ir visas kūnas. Tai palengvins nugaros apkrovą maitinant krūtimi ir keliant vaiką.
tags: #nestumo #metu #isryskejantys #pakitimai