Nėštumas yra ypatingas laikotarpis moters gyvenime, kai jos kūnas patiria daugybę pokyčių. Vienas iš dažniausiai pasitaikančių ir daugeliui nerimą keliančių reiškinių yra makšties išskyros. Nors išskyros nėštumo metu dažniausiai yra normalus reiškinys, svarbu žinoti, kokios išskyros laikomos normaliomis, o kada reikia kreiptis į gydytoją.
Ar išskyros nėštumo metu yra normalu?
Daugeliu atvejų - taip. Išskyros nėštumo metu yra visiškai normalus reiškinys. Dėl padidėjusio estrogenų kiekio ir sustiprėjusios kraujotakos dubens srityje gimdos kaklelis ir makšties sienelės gamina daugiau gleivių. Šis procesas padeda apsaugoti vaisių nuo galimų infekcijų ir išlaikyti tinkamą makšties mikroflorą. Tokios fiziologinės išskyros dažniausiai būna skaidrios arba šiek tiek balkšvos spalvos, bekvapės arba su labai silpnu rūgštoku kvapu, vidutinės konsistencijos - nei vandeningos, nei labai tirštos, ir jų kiekis gali padidėti antroje nėštumo pusėje.
Tačiau jei išskyros pradeda keisti spalvą, tampa aitriai kvepiančios, sukelia niežėjimą, perštėjimą ar skausmą - tai jau nenormalus požymis, apie kurį būtina pasikalbėti su gydytoju.
Kada išskyros laikomos normaliomis?
Normaliomis laikomos išskyros, kai:
- Yra skaidrios arba balkšvos spalvos, primenančios žalią kiaušinio baltymą.
- Neturi nemalonaus kvapo (gali būti labai silpnas, natūralus rūgštokas kvapas).
- Nesukelia diskomforto - t. y. nėra niežėjimo, deginimo, skausmo ar tempimo jausmo.
- Neturi kraujo priemaišų, nebent tai artėjančio gimdymo ženklas paskutinėmis savaitėmis.
- Neatsiranda staiga labai gausiai (tokiu atveju būtina atmesti vaisiaus vandenų nutekėjimą).
Dažniausiai tokios išskyros sustiprėja:
Taip pat skaitykite: Svarbi informacija apie lytinių organų pokyčius nėštumo metu
- Po fizinio aktyvumo.
- Po lytinių santykių.
- Didėjant nėštumo terminui.
- Esant karštam orui ar padidėjus kraujotakai dubens srityje.
Išskyrų klasifikacija pagal spalvą ir konsistenciją
Skirtingos išskyrų spalvos nėštumo metu gali būti tiek visiškai nekenksmingos, tiek rodyti tam tikras infekcijas ar komplikacijas. Todėl labai svarbu mokėti jas atpažinti ir suprasti, kada reikėtų sunerimti.
Skaidrios ir bekvapės išskyros
Tai pati dažniausia ir labiausiai paplitusi išskyrų forma nėštumo metu. Jos dažniausiai:
- Primena kiaušinio baltymą.
- Neturi kvapo arba kvapas labai lengvas, neutralus.
- Nekelia niežėjimo ar deginimo pojūčio.
Tokios išskyros rodo normalų organizmo prisitaikymą prie nėštumo. Jos gali sustiprėti antroje nėštumo pusėje, tačiau tai vis tiek laikoma norma.
Baltos ar balkšvos kreminės išskyros
Šios išskyros taip pat gali būti normalios, ypač jei yra:
- Švelnios, kreminės konsistencijos.
- Bekvapės arba vos juntamo rūgštaus kvapo.
- Be jokių papildomų nemalonių pojūčių.
Tačiau jei išskyros tampa varškės konsistencijos arba atsiranda niežulys, deginimas, tai gali būti grybelinė infekcija (pienligė).
Taip pat skaitykite: Pavojai nėštumo metu: kritimai
Geltonos ar žalsvos išskyros
Tai išskyros, kurios jau turėtų kelti įtarimą, ypač jei:
- Yra gausios, putojančios ar tirštos.
- Turi nemalonų, aitrų ar supuvusį kvapą.
- Lydi deginimo ar niežėjimo pojūčiai.
Tokios spalvos išskyros dažniausiai signalizuoja apie bakterinę vaginozę, trichomonozę arba kitas lytiniu keliu plintančias infekcijas. Nėštumo metu jos ypač pavojingos, nes gali sukelti vaisiaus infekciją ar net priešlaikinį gimdymą.
Rudos ar rausvos išskyros
Tai išskyros, kuriose yra nedaug kraujo. Dažniausiai jos atsiranda:
- Po ginekologinės apžiūros ar lytinių santykių.
- Esant implantacijos kraujavimui pirmomis savaitėmis.
- Paskutinėmis savaitėmis - kaip „gleivių kamštis“.
Jei kraujas nesikartoja, nėra skausmo ir išskyros greitai išnyksta - dažnai jos nekelia pavojaus. Tačiau nuolatinės rudos išskyros arba ryškiai raudonas kraujavimas visada yra priežastis pasitarti su gydytoju.
Kraujingos, rausvai raudonos išskyros
Tai visada yra signalas, kad reikia kreiptis į gydytoją. Kraujavimas nėštumo metu gali būti susijęs su:
Taip pat skaitykite: Skubios kontracepcijos tablečių veikimas
- Gresiančiu persileidimu.
- Placentos atšokimu.
- Gimdos kaklelio problemomis (pvz., ektopija ar erozija).
Jei kraujavimas gausus, tęsiasi ilgiau nei kelias valandas ar jį lydi skausmas - būtina vykti į gydymo įstaigą.
Vandeningos arba labai gausios išskyros
Jei išskyros atrodo kaip skaidrus vanduo, jų labai daug ir jos atsiranda staiga - tai gali būti vaisiaus vandenų nutekėjimas. Tai gali įvykti bet kuriuo nėštumo laikotarpiu, tačiau dažniausiai - paskutiniais mėnesiais. Jei turite įtarimų, kad tai vaisiaus vandenys - nedelsiant kreipkitės į gydytoją, net jei nėra skausmo.
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
Nors dauguma nėštumo metu atsirandančių išskyrų yra fiziologinės ir nekenksmingos, yra aiškūs signalai, kurie reikalauja nedelsti ir kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą. Daugeliu atvejų kuo greičiau išaiškinama priežastis, tuo mažesnė rizika motinai ir vaisiui.
Į gydytoją būtina kreiptis, jei pastebite bent vieną iš šių požymių:
- Staiga padidėjęs išskyrų kiekis, ypač jei jos primena vandenį (gali būti vaisiaus vandenys).
- Ryškiai geltonos, žalsvos arba pilkšvos išskyros, ypač jei jos putoja ar turi stiprų kvapą.
- Rudos ar kraujingos išskyros, trunkančios ilgiau nei 1-2 dienas arba pasikartojančios dažnai.
- Kraujavimas bet kuriuo nėštumo laikotarpiu, ypač jei lydi pilvo skausmas ar spazmai.
- Niežulys, deginimas, perštėjimas lytinių organų srityje, ypač jei kartu yra nenormalios išskyros.
- Karščiavimas ar bendras silpnumas, kartu su pakitusiomis išskyromis - tai gali rodyti infekciją.
- Lytinių santykių metu arba po jų atsiradęs skausmas ar kraujas.
Nėštumo metu moters organizmas yra jautresnis infekcijoms, todėl nė viena neįprasta išskyra neturėtų būti ignoruojama. Net jei abejojate, ar situacija rimta - visada geriau pasikonsultuoti su gydytoju, nei rizikuoti savo ir kūdikio sveikata.
Dažniausios priežastys, susijusios su nenormaliomis išskyromis nėštumo metu
Nėštumo metu moters organizmas tampa jautresnis įvairioms infekcijoms, todėl išskyros gali pasikeisti dėl tam tikrų ligų ar komplikacijų. Kai kurios iš jų yra dažnos ir lengvai gydomos, kitos - gali būti pavojingos, jei nėra laiku diagnozuojamos.
Bakterinė vaginozė
Tai viena dažniausių makšties infekcijų tiek nėštumo metu, tiek ne nėštumo laikotarpiu. Ją sukelia bakterijų disbalansas, kai sumažėja naudingų laktobakterijų ir padaugėja anaerobinių bakterijų. Negydoma bakterinė vaginozė padidina priešlaikinio gimdymo ir vaisiaus infekcijos riziką, todėl ją būtina gydyti antibiotikais, kuriuos paskiria gydytojas.
Grybelinė infekcija (pienligė)
Nėštumo metu padidėjęs estrogeno kiekis ir pakitusi makšties terpė sudaro palankias sąlygas grybelių (dažniausiai Candida albicans) dauginimuisi. Tai dažna, bet paprastai lengvai išgydoma infekcija - taikomi vietiniai priešgrybeliniai preparatai, saugūs nėštumo metu.
Lytiniu keliu plintančios infekcijos (LPI)
Tokios infekcijos kaip trichomonozė, chlamidiozė, gonorėja ar herpesas gali pasireikšti nenormaliomis išskyromis nėštumo metu. Jas būtina atpažinti ir gydyti dėl vaisiaus apsaugos. LPI gali sukelti gimdos kaklelio uždegimą, vaisiaus infekciją gimdymo metu ar net persileidimą - todėl svarbu testuotis anksti ir, jei reikia, gydytis.
Placentos ar gimdos kaklelio komplikacijos
Kraujingos arba rudos išskyros, ypač jei lydi skausmas, gali reikšti rimtesnes komplikacijas: placentos atšokimą, gimdos kaklelio nepakankamumą, gleivių kamščio pasišalinimą.
Tyrimai nėštumo metu
Nėštumo metu atliekami įvairūs tyrimai, siekiant užtikrinti motinos ir vaisiaus sveikatą. Kai kurie tyrimai yra skirti infekcijų nustatymui, kurios gali turėti įtakos išskyroms ir nėštumo eigai.
Pirmas apsilankymas pas gydytoją
Pirmojo apsilankymo metu (iki 12 savaičių) atliekami šie tyrimai:
- Bendras šlapimo tyrimas: Vertinamas šlapimo lyginamasis svoris, ar yra baltymo, leukocitų, eritrocitų, gliukozės, ketonų, nitritų. Padeda nustatyti inkstų ligas, kai atliekamas nėštumo pradžioje. Tyrimą pristatyti per 2 val. Besimptomė bakteriurija nustatoma iki 10 proc. nėščiųjų, neturi jokių klinikinių simptomų ir požymių.
- Gliukozės tolerancijos mėginys (GTM): Vertinant glikemiją nevalgius ir praėjus 2 val.
- Rh faktoriaus nustatymas: Atliekamas tada, jeigu moters Rh D neigiamas (Rh (-), o vyro Rh D teigiamas (Rh (+). Tyrimas atliekamas pirmo apsilankymo metu ar iki 12 sav. Tyrimas kartojamas 27-28 sav.
- Tyrimai dėl sifilio ir ŽIV: Sifilis - gana lengvai lytiškai plintanti liga, kuri negydoma gali sukelti rimtų sveikatos problemų tiek motinai, tiek jos kūdikiui. ŽIV užsikrėtusi nėščioji gali užkrėsti šia liga savo kūdikį nėštumo metu, gimdydama ir po gimimo žindydama krūtimi, todėl rekomenduojama ŽIV užsikrėtusiai nėščiajai skirti antiretrovirusinę terapiją (ART gydymą), 38 sav. atlikti planinę cezario pjūvio operaciją ir naujagimio nežindyti.
- Tyrimai dėl raudonukės ir toksoplazmozės: Atliekamas iki 13 sav. antikūnų (IgG ir IgM) tyrimą iš kraujo. Jei tyrimo rezultatas neigiamas, patariama pakartoti 24 sav.
- Lytiškai plintančių ligų tyrimai: Rekomenduojamas toms, kurios turi lytiškai plintančių ligų rizikos veiksnių Chlamydia trachomatis, Neisseria gonorrhoeae, Trichomonas vaginalis, Mycoplasma hominis, Mycoplasma genitalium, Ureaplasma urealyticum. Nėštumo metu galima užkrėsti dar negimusį kūdikį.
- Pirmasis ir antras trimestro patikros testai: 11-13 sav. ir 14-22 sav. Atliekant pirmjį tyrimą įvertinama rizika kūdikiui gimti su Dauno ir Edvardso Sindromais, antrąjį įvertina riziką kūdikiui gimti su Dauno ir Edvardso sindromais, nervinio vamzdelio pažeidimu. Jei chromosomų patpologijos rizika padidėjusi, skiriama amniocentezė.
Kiti tyrimai
- Choriono gaurelių biopsija (CGB): 10-11 sav. Ši procedūra skirta nustatyti arba atmesti vaisaus chromosomų anomalijas ar kitas genų ligas. Tyrimas atliekamas nuo 10-11-osios iki 13 (+ 6 d.) nėštumo savaitės per priekinę pilvo sieną.
- B grupės streptokoko (BGS) pasėlis: Pasėlis imamas 35-37 nėštumo savaitę. Pasėlis imamas iš makšties apatinio trečdalio ir išangės. B grupės streptokokas (BGS) - pagrindinis ankstyvo naujagimių sepsio ir meningito sukėlėjas. Makštyje randamas apie 20 % nėščiųjų. BGS nešiotojoms ir rizikos grupės moterims prasidėjus gimdymui arba nutekėjus vaisiaus vandenims skiriami antibiotikai.
Rekomendacijos nėščiosioms
- Reguliariai lankykitės pas gydytoją: Nėštumo metu moteris pas ginekologą lankosi kas 4 savaites. Jeigu nėštumas yra mažos rizikos, užtenka apsilankyti pas ginekologą 6-7 kartus per visą nėštumą.
- Stebėkite savo kūno pokyčius: Atkreipkite dėmesį į išskyrų spalvą, kvapą, konsistenciją ir kiekį.
- Laikykitės asmens higienos: Prauskitės šiltu vandeniu bekvapiais muilais. Venkite makšties plovimo, nes tai gali pažeisti natūralią mikroflorą.
- Venkite sintetinių apatinių drabužių: Rinkitės medvilninius apatinius, kurie leidžia odai kvėpuoti.
- Saugokitės lytiškai plintančių ligų: Naudokite prezervatyvus lytinių santykių metu, jei nesate tikri dėl partnerio sveikatos.
- Sveikai maitinkitės: Valgykite daug vaisių, daržovių ir grūdų. Venkite perdirbtų maisto produktų ir saldumynų.
- Venkite streso: Stenkitės ilsėtis ir atsipalaiduoti. Praktikuokite jogą ar meditaciją.