Nėštumas - ypatingas moters gyvenimo etapas, kurio metu svarbu atkreipti dėmesį į įvairius sveikatos aspektus. Vienas iš jų - kūno svoris. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip antsvoris gali paveikti nėštumo eigą ir kokios komplikacijos gali iškilti.
Nėštumo planavimas sergant cukriniu diabetu
Visos reprodukcinio amžiaus moterys, nepriklausomai nuo to, serga cukriniu diabetu ar ne, turėtų planuoti nėštumą. Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Endokrinologijos centro gydytojai pabrėžia planavimo svarbą. 1 ir 2 tipo cukrinis diabetas (CD), nustatytas iki pastojimo, vadinamas pregestaciniu. Padidėjęs gliukozės kiekis kraujyje (hiperglikemija) nuo pat nėštumo pradžios gali sukelti embriono organų ir sistemų pažeidimus. Šie pažeidimai susiformuoja 3-6 nėštumo savaitę, kai moteris dar nežino, kad laukiasi. Todėl labai svarbu pastoti tikslinės glikemijos fone.
Vėliau, išliekant hiperglikemijai, didelis gliukozės kiekis prasiskverbia per placentą ir patenka į vaisiaus kraują, stimuliuodamas vaisiaus kasą skirti daugiau insulino. Didesnis insulino kiekis (hiperinsulinemija) veikia kaip augimo hormonas, sužadina kitus augimo veiksnius, didėja vaisiaus svoris ir sutrinka kai kurių kitų organų funkcijos.
Siektini rodikliai planuojant nėštumą: HbA1c <6,5 %, glikemijos nevalgius <5,3 mmol/l, po valgio 1 valandą <7,8 mmol/l, 2 valandas <6,7 mmol/l. 2 tipo cukriniu diabetu sergančioms moterims rekomenduojama nutraukti geriamuosius vaistus nuo diabeto ir skirti insuliną.
Nėščiasias prižiūri tretinio lygio paslaugas teikiančios asmens sveikatos priežiūros įstaigos, kuriose dirba gydytojai endokrinologai, ginekologai ir diabetologai. Endokrinologas pirmą nėštumo trimestrą konsultuoja kas 4 savaites, antrą ir trečią trimestrais - kas 2 savaites, o po 36 savaičių - kas 1 savaitę. Gydymas Endokrinologijos skyriuje rekomenduojamas tik pastojus ir 24 nėštumo savaitę, o Nėštumo patologijos skyriuje - 34 nėštumo savaitę.
Taip pat skaitykite: Svarbi informacija apie lytinių organų pokyčius nėštumo metu
Mityba nėštumo metu turi būti subalansuota: ne mažiau kaip 175 g angliavandenių, 71 g baltymų ir 28 g skaidulų. Pavojinga badauti ilgiau nei 8-10 valandų. Kiekvieną nėštumo trečdalį kalorijų kiekis pagal apskaičiuotą energijos poreikį skiriasi, todėl dieta koreguojama. Pirmame trimestre skaičiuojama pagal kūno masės indeksą (KMI kg/m2) iki nėštumo. Jeigu KMI < 18,5-24,9, reikalingas kcal kiekis 40-30 kcal/kg/d, jeigu KMI >25 - 22-25 kcal/kg/d, jeigu >40 - 12-18 kcal/kg/d.
Insulino poreikis nuo nėštumo pradžios iki gimdymo keičiasi. Ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu gali padidėti ląstelių jautrumas insulinui, mažėti insulino poreikis, todėl didėja hipoglikemijos rizika ir gali tekti sumažinti įprastinę insulino dozę. Antrame ir trečiame nėštumo trimestrais dėl padidėjusio kortizolio, prolaktino, progesterono ir placentos hormonų kiekio didėja ląstelių atsparumas insulinui, todėl gali tekti didinti insulino dozes. Naudojant insulino pompą, nėštumo metu rekomenduojama infuzijos komplektą keisti kas 2 dienas, o jei oda labai jautri - kasdien. Siekiant išvengti hipoglikemijų nakties metu, reiktų sumažinti bazinį insuliną nuo 24 iki 3 val., o nuo 3 val. ryto gali tekti didinti net 2-3 kartus. Rekomenduojama ryte tikrinti ketonus šlapime, nes nakties metu gali užsilenkti ar užsikimšti pompos vamzdelis.
Reikėtų nepamiršti, kad viena grėsmingiausių ūmių diabeto komplikacijų yra diabetinė ketoacidozė (DKA). Tai ūmus angliavandenių, baltymų, riebalų apykaitos sutrikimas. Dėl insulino trūkumo vystosi hiperglikemija, kuri sukelia organizmo dehidrataciją ir elektrolitų netekimą. Insulino trūkumas taip pat suaktyvina gliukagono skilimą į gliukozę ir baltymų skilimą į amino rūgštis, iš kurių gaminama nauja gliukozė, dėl to dar labiau didėja gliukozė. Gaminamos riebiosios rūgštys ir glicerolis, kuris taip pat yra gliukozės gamybos šaltinis. Dėl atsparumo insulinui gliukozė blogiau įsisavinama audiniuose. Į kepenis patenka daugiau riebiųjų rūgščių, ten jos oksiduojamos ir gaminasi acetono rūgštis ir beta hidroksi sviesto rūgštis, atsiranda ketonemija, ketonurija ir pasireiškia jų pertekliaus toksinis poveikis.
Jeigu neprasideda natūralus gimdymas, o glikemija sunkiai koreguojama, nustatomas polihidramnionas, stambus vaisius, preeklamsija, gimdymas sužadinamas 37-38 sav. + 6 d. Planinė Cezario pjūvio operacija atliekama, jeigu numatomas vaisiaus svoris > 4200 g. Moterys, sergančios 1 ir 2 tipo cukriniu diabetu, gali sėkmingai išnešioti ir pagimdyti sveiką kūdikį.
Motinystės planavimas vyresniame amžiuje
Statistikos departamento duomenimis, vidutinis pirmą kartą gimdančių moterų amžius ilgėja. Moterys įprastai planuoja motinystę vėliau, sulaukusios 28-erių. Tokį moterų sprendimą lemia įvairios priežastys: socialinės, ekonominės, partnerystė ir saugumas joje, sveikata bei vaisingumui įtaką darančios ligos. Visų moterų tikslas, nusprendus tapti mama, yra vienintelis - sėkmingai pastoti, išnešioti kūdikį ir pagimdyti.
Taip pat skaitykite: Pavojai nėštumo metu: kritimai
Moters kūnas atlieka nuostabų ir itin atsakingą darbą, visgi organizmas laukiantis 20-ties ir 40-ties į nėštumą gali reaguoti labai skirtingai, be to, gali padidėti komplikacijų rizika. Tad į ką svarbiausia atkreipti dėmesį?
Klinikos „Motina ir vaikas“ gydytoja akušerė - ginekologė Henrieta Kažemėkaitytė teigia, kad kiekvieno nėštumo metu, nepriklausomai nuo amžiaus, numatomi septyni apsilankymai pas gydytoją, kurių metu atliekami ir trys ultragarso tyrimai: 13-os, 18-os savaičių ir po 30 savaitės tam, kad būtų įvertintas tikslus vaisiaus augimas, rizikos faktoriai, patologijos.
Kiekvienas nėštumas ir galimos rizikos turi būti įvertintos individualiai, atlikti būtini tyrimai. Pirmo vizito metu reikėtų atlikti reikalingiausius prenatalinius, neinvazinius tyrimus, nuo kurių ir prasideda nėštumo priežiūra bei mamos ir kūdikio sveikatos puoselėjimas. Svarbiausi ir būtiniausi tyrimai: gliukozės kiekio kraujyje nustatymas, šlapimo pasėlis, tyrimai dėl lytiškai plintančių ligų - sifilio, AIDS, ŽIV, hepatito B. Taip pat svarbu įvertinti, ar nėščiajai nėra anemijos, ar ji neturi naminių gyvūnų, nedirba tam tikrose pramonės srityse, kuriose naudojamos cheminės medžiagos, kurios galėtų sukelti pavojų nėštumui ir vaisiaus sveikatai.
Nesvarbu, ar bandote pastoti 20-ties, ar 30-ties, o gal 40-ties, skirtingas amžius turi savo pliusų ir minusų, tad būtina žinoti pagrindines rizikas ir pasirūpinti jų prevencija.
Nėštumas iki 18-os metų
Jauno amžiaus moterų nėštumai dažniausiai yra atsitiktiniai, neplanuoti. Nors tai itin vaisingas moters amžius, organizmas nėra visiškai susiformavęs, todėl iškyla komplikacijų rizika. Jaunų ir lieknų moterų amžiaus grupėje dažniau diagnozuojamas nėščiųjų diabetas. Nėštumo priežiūra šiuo amžiaus laikotarpiu yra įprasta, tačiau jaunoms merginoms dažnai reikalingas ir emocinis palaikymas, išsami informacija apie laukiančius pokyčius - tiek fizinius, tiek emocinius, nuotaikų svyravimus, kūno ir sveikatos priežiūrą.
Taip pat skaitykite: Skubios kontracepcijos tablečių veikimas
20-35 metai
Tai vaisingas ir pats idealiausias metas pastoti bei gimdyti. Tokiu amžiaus periodu moterys dažnai jau būna susilaukusios vieno ar dviejų vaikų. Nėštumo priežiūra įprasta, tačiau svarbu atkreipti dėmesį į keletą rizikos faktorių, kada nėščiosioms reikia skirti daugiau dėmesio ir atidumo. Jei anksčiau moteris susilaukė mažo svorio naujagimio, yra buvę persileidimų, atliktas cezario pjūvis, yra randas gimdoje, buvo nėštumo patologijų, gestacinis diabetas ar susilaukiant pirmojo vaiko kilo iššūkių, vaisingumo problemų, tuomet nėščioji turėtų pasakyti savo gydytojui tam, kad būtų skirti visi reikalingi tyrimai ir papildoma priežiūra.
Po 35-erių metų
Sulaukus 35-erių, vyksta su amžiumi susiję organizmo pakitimai, tikimybė pastoti kasmet mažėja, padidėja įvairių komplikacijų tikimybė, tad nėštumo priežiūrai turi būti skiriamas dar didesnis dėmesys. Šiuo amžiaus periodu, jau ankstyvo nėštumo metu, rekomenduojama atlikti genetinius tyrimus: 11-os, 13-os ir iki 20-tos savaitės.
Pagrindinės rizikos:
- Diabetas: vyresnio amžiaus moterys dažniau serga cukriniu diabetu ar nėštumo metu (nėštumo diabetu). Negydomas diabetas gali sukelti rimtų komplikacijų - apsigimimus, persileidimą ir preeklampsiją.
- Preeklampsija: tai ypač pavojinga būklė nėštumo metu, kuomet susiaurėjus kraujagyslėms pakyla kraujospūdis ir sutrinka organizmo kraujotaka. Dėl to gali būti pažeisti gyvybiškai svarbūs nėščiosios organai: kepenys, inkstai, smegenys, įvykti persileidimas.
- Aukštas kraujo spaudimas: nėštumo metu esanti hipertenzija padidina preeklampsijos riziką, gali sukelti priešlaikinį gimdymą, placentos atsiskyrimą.
- Daugiavaisis nėštumas: dėl organizme vykstančių hormonų pokyčių, vaisingumą skatinančių procedūrų, vyresnio amžiaus moterys dažniau nei jaunesnės moterys (iki 35-erių), laukiasi dvynių, trynukų. Tai padidina priešlaikinio gimdymo, preeklampsijos, nėštumo diabeto tikimybę.
- Genetinių ligų rizika: taip pat didėja nuo 35-erių metų. Labai svarbu atlikti ne tik įprastus, visoms nėščiosioms skiriamus tyrimus, bet ir sprando raukšlės matavimą per pirmąjį nėštumo trimestrą bei 13 (Patau), 18 (Edvardsono) ir 21 (Dauno ligos) chromosomų genetinius tyrimus, detalų ultragarsinį tyrimą tam, kad būtų įvertinta genetinių liga rizika.
Atidžiau stebėti sveikatą reikėtų ir toms nėščiosioms, kurios turi antsvorio, policistinių kiaušidžių sindromą, mėnesinių sutrikimų, dėl šių priežasčių išauga nėščiųjų hipertenzijos tikimybė.
Emocinė sveikata
Kiekvieno nėštumo priežiūros metu svarbu nepamiršti ir to, kaip moteris jaučiasi emociškai. Nepriklausomai nuo amžiaus, gali kilti daug iššūkių, streso ir nerimo, kuriems įtaką daro ir hormonai. Visoms moterims, kurios laukiasi pirmą kartą, svarbus ir emocinis palaikymas - kad viskas bus gerai, atlikti visi reikalingi tyrimai, o mamai tereikia pasitikėti ją prižiūrinčiu specialistu, ilsėtis ir mėgautis motinystės stebuklu.
Nebijokite klausti savo gydytojo visko, dėl ko neramu. Rami moteris - ramus kūdikis. Tad geros emocijos, poilsis, savęs palepinimas yra tai, kuo kiekviena, nėštumą planuojanti ir jau pastojusi moteris turėtų rūpintis nuolat.
Nėštumo požymiai ir diagnostika
Nėštumo diagnostika pagrįsta tikraisiais, apytikriais ir abejotinais nėštumo požymiais, tinkamai surinkta akušerine anamneze, bendruoju bei išoriniu ir vidiniu akušeriniu tyrimu.
- Tikrieji nėštumo požymiai: susiję su vaisiumi. Tai vaisiaus širdies veikla, judesiai ir vaisiaus dalys, matomos tiriant moterį ultragarsu.
- Apytikriai nėštumo požymiai: galimi ne tik nėštumo, bet ir kai kurių moters ligų atvejais. Tai padidėjusi pilvo apimtis, pasikeitę gimdos forma, dydis ir konsistencija, gimdos kaklelio pokyčiai, vaisiaus balotacija.
- Abejotini nėštumo požymiai: pykinimas ir vėmimas, dažnas šlapinimasis, nuovargis, išnykusios mėnesinės, krūtų pokyčiai, pakitusi makšties gleivinės spalva, intensyvesnė odos pigmentacija ir nėštumo drūžės.
Akušerinė anamnezė
Tinkamai surinkta akušerinė anamnezė padeda įvertinti nėščiosios sveikatos būklę, nėštumo trukmę, gimdymo terminą, vaisiaus raidą ir labai svarbi vertinant akušerinę situaciją bei pasirenkant tinkamą gimdymo priežiūros taktiką. Renkant akušerinę anamnezę, pirmiausia užpildoma dokumentinė dalis. Įvertinamas nėščiosios amžius. Labai jaunos (mažiau kaip 18 metų) ir vyresnės kaip 35 metų pirmą kartą gimdančios moterys priklauso rizikos grupei. Svarbu išsiaiškinti momentus, kurie galėjo turėti įtakos moters organizmo raidai. Apklausiant nėščiąją, būtina įvertinti jos nusiskundimus.
Vertinant menstruacinę funkciją, reikia sužinoti, kada prasidėjo pirmosios mėnesinės, koks jų pobūdis - gausios, reguliaros, skausmingos, kada buvo paskutinės mėnesinės. Didelę įtaką nėštumo eigai turi moters lytinio gyvenimo pradžia, buvę nėštumai, jų baigtys, nėštumų komplikacijos, moters motinos nėštumo eiga, pačios nėščiosios gimimo svoris. Kiekvieną moters nėštumą ir gimdymą būtina aprašyti - gimdė natūraliais takais ar operuojant: cezario pjūvio operacija, vakuuminė ekstrakcija, naudojant akušerines reples, ar placenta atsidalyjo pati ar atidalyta ranka, ar gimdos ertmė buvo patikrinta ranka. Labai svarbu sužinoti, dėl kokių priežasčių gimdymas baigtas operacija, kokia gimdymų trukmė, laikotarpių po gimdymo komplikacijos, kokios lyties ir kokio svorio gimė naujagimiai, kokia vaikų sveikata. Numatant nėštumo priežiūros ir gimdymo taktiką, svarbu išsiaiškinti apie persirgtas nėščiosios ginekologines ligas bei praeityje buvusias operacijas.
Bendrosios ligos turi įtakos nėštumo eigai, todėl svarbu išsiaiškinti, kuo iki šio nėštumo sirgo moteris. Labai svarbi šeimos anamnezės dalis - paveldimos ligos, artimųjų medžiagų apykaitos ligos. Atkreiptinas dėmesys į abiejų tėvų žalingus įpročius - rūkymą, alkoholio vartojimą, narkomaniją. Vaisius paveldi ne tik motinos, bet ir tėvo genuose fiksuotos informacijos dalį, todėl svarbūs yra tėvo duomenys - amžius, ligos, darbo pobūdis.
Šio nėštumo eiga - labai svarbi akušerinės anamnezės dalis yra pastojimo data, paskutiniųjų mėnesinių pirmoji diena, pirmųjų vaisiaus judesių data, pirmojo kreipimosi į gydytoją data, nėštumo laikotarpiu persirgtos ligos, ultragarsinio ir kitų tyrimų duomenys, jų dinamika, vartoti vaistai bei nėščiosios svorio prieaugis. Jeigu gimdymas jau prasidėjęs, reikia išsiaiškinti tikslų laiką, kada atsirado reguliarūs sąrėmiai, sąrėmių bei pertraukų tarp jų trukmę, nutekėję ar nenutekėję vaisiaus vandenys, kokia jų spalva, kvapas, varškinių masių dribsniai, kiek laiko trunka bevandenis laikotarpis.
Šeimos gydytojo pirmoji pažintis su nėščiąja prasideda nuo akušerinės anamnezės. Tinkamai ir tiksliai surinkta akušerinė anamnezė turi didelę įtaką tinkamai nėštumo ir gimdymo priežiūros taktikai. Gydytojas turi stengtis kalbėti su nėščiąja jai suprantama kalba, nes akušerinė anamnezė liečia subtilius ir intymius moters gyvenimo klausimus.
Bendrasis tyrimas
Nėščiosios bendrasis (objektyvus) tyrimas pradedamas nuo temperatūros, pulso, kraujospūdžio abiejose rankose matavimų. Išmatuojamas moters ūgis, nėščioji sveriama, apskaičiuojamas kūno masės indeksas (KMI) naudojant formulę: KMI = moters svoris kg/ūgis m2.
KMI reikšmės:
- 18,5-24,99 - norma;
- 25-29,99 - antsvoris;
- 30-34,99 - vidutinis (I°) nutukimas;
- 35-39,99 - sunkus (II°) nutukimas;
- 40 ir > - labai sunkus nutukimas.
Svarbu įvertinti nėščiosios svorio prieaugį (moters svorio prieš nėštumą ir nėštumo pabaigoje skirtumą). Paprastai pirmosiomis nėštumo savaitėmis nėščiosios svoris nedidėja, todėl svoris prieš nėštumą ir 7-8-ąją nėštumo savaitę (jei ankstyva įskaita) gali būti nepakitęs. Nėštumo laikotarpiu moteris priauga apie 12- 13 kg svorio. Įsidėmėtina, kad lieknos, aukštos su mažu riebaliniu poodiniu sluoksniu moterys priauga daugiau (apie 14 kg) negu nutukusios ar turinčios antsvorio, didesnio už normą KMI nėščiosios (pastarosios priauga apie 12 kg). Ryškiausi antropometrinių rodiklių pokyčiai nėštumo metu - nėščiųjų kūno masės ir riebalinio audinio. Tarp kūno masės rodiklių bei KMI nėštumo pradžioje ir rodiklių padidėjimo nėštumo pabaigoje egzistuoja glaudus atvirkštinis ryšys: tiek absoliutus, tiek santykinis kūno masės prieaugis didesnis, kuo moters kūno masė ir KMI nėštumo pradžioje yra mažesni (ir atvirkščiai: kuo nėštumo pradžioje kūno masė didesnė, tuo prieaugis mažesnis).
Vilniaus universiteto mokslininkų atlikti tyrimai rodo, kad nėščiųjų mityba yra nesubalansuota, todėl, kontroliuojant nėščiosios kūno masės prieaugį per nėštumą, padėti moterims turi ne tik akušeriai ginekologai ar šeimos gydytojai, bet ir mitybos specialistai. Bendrojo tyrimo tąsa - nėščiosios organų ir sistemų vertinimas. Vertinama širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo, virškinimo, šlapimo išskyrimo, judėjimo-atramos ir kitų sistemų organai.
Arterinio kraujospūdžio (AKS) matavimo taisyklės
AKS turi būti matuojamas ramioje šiltoje aplinkoje nėščiajai pailsėjus ne mažiau kaip 5-10 min. Nėščioji turi sėdėti atsirėmus į kėdės atlošą arba gulėti ant kairiojo šono lovoje, kurios galvūgalis pakeltas 15-30 laipsnių kampu. Ranka turi būti apnuoginta, patogiai padėta ant stalo taip, kad raumenys atsipalaiduotų ir manžetė būtų širdies lygyje. AKS tiksliau nustatomas gyvsidabriniu manometru. Aparatas turi būti kalibruotas, kasmet metrologiškai tikrinamas. Nutukusioms moterims AKS manžetė turi būti didesnė.
Kai žasto apimtis 17-29 cm, manžetės kameros plotis turi būti 11 cm, kameros ilgis - 23 cm; kai žasto apimtis 30-42 cm, kameros plotis turėtų būti 12,5 cm, o kameros ilgis - 35 cm. Priešingu atveju rodmenys bus didesni - tai vadinamoji manžetės hipertenzija. Oras iš manžetės turi būti išleidžiamas 2-3 mm per sekundę greičiu. AKS vertinamas 2 mm tikslumu. AKS matuojamas abiejose rankose. Radus padidėjusį AKS, pakartotinai reikia matuoti konsultacijos (vizitacijos) pabaigoje. Diastolinis AKS nustatomas pagal Korotkoff V garsą. Apie 10-20 proc. nėščiųjų dėl kraujagyslių išsiplėtimo tonai gali išnykti sumažinus slėgį sfingomanometre iki 0 padalos; tokiais atvejais diastolinį kraujospūdį tiksliau rodo tonų susilpnėjimas (Korotkoff IV garsas).
Išorinis akušerinis tyrimas
Išorinis akušerinis tyrimas - specialaus akušerinio tyrimo dalis. Šis tyrimas pradedamas nuo nėščiosios apžiūros. Įvertinama odos pigmentacija, kūno plaukuotumas, krūtų ir spenelių būklė, išskyros iš krūtų. Būtina įvertinti, ar nepatinę veidas, pilvas, rankos, kojos, ar neišsiplėtusios paviršinės venos, ar kojose, išorinių lyties organų, išangės srityse nėra varikozinių mazgų. Išmatuojama pilvo apimtis bambos aukštyje, gimdos dugno aukštis (atstumas nuo sąvaržos viršutinio krašto vidurio iki gimdos dugno vidurio). Rekomenduojama storiniu slankmačiu išmatuoti išorinius dubens matmenis.
Nėščiajai, gulinčiai per klubų ir kelių sąnarius sulenktomis kojomis, palpuojamas pilvas. Naudojami keturi išoriniai akušerinio tyrimo būdai - Leopoldo griebsenos. Palpuojant nustatomas gimdos dugno aukštis, vaisiaus dalys, esančios gimdos dugne, vaisiaus padėtis, pozicija, pirmeigės dalies santykis su mažuoju dubeniu. Pirmasis išorinis akušerinis tyrimo būdas, pirmoji Leopoldo griebsena padeda nustatyti gimdos dugno aukštį kardinės ataugos atžvilgiu ir vaisiaus dalį, esančią gimdos dugne. Nustatoma vaisiaus padėtis.
Antrąja Leopoldo griebsena yra vertinama vaisiaus pozicija: kai yra pirmoji pozicija, vaisiaus nugara bus nukreipta į gimdos kairiąją pusę, kai antroji pozicija - į dešiniąją. Smulkiosios dalys čiuopiamos kaip judrūs kauburėliai, nugara - kaip platus lygus paviršius.
Trečioji Leopoldo griebsena padeda įvertinti pirmeigę dalį ir jos padėtį mažojo dubens atžvilgiu. Vaisiaus galvai, turinčiai aiškius kontūrus, neįsistačiusiai į mažąjį dubenį būdinga balotacija, sėdmenims - ji nebūdinga. Kai vaisiaus padėtis skersinė, virš sąvaržos nerandama pirmeigės dalies.
Ketvirtąja Leopoldo griebsena įvertinama vaisiaus galvos padėtis mažajame dubenyje. Penktoji Leopoldo arba Cangemeisterio griebsena padeda įvertinti vaisiaus galvos ir motinos mažojo dubens atitiktį.
Vidinis akušerinis tyrimas
Vidinis akušerinis tyrimas atliekamas ant ginekologinės kėdės arba gimdymo lovoje gulinčiai nėščiajai. Nėščiosios šlapimo pūslė turi būti tuščia. Vidinis akušerinis nėščiosios tyrimas:
- Apžiūrimi išoriniai lyties organai organai, tarpvietė, išangės sritis. Nustatomi randai, hemorojiniai mazgai.
- Kairiosios rankos dviem pirštais praskleidžiamos lytinės lūpos ir apžiūrima makšties prieangis, šlaplės anga, mergystės plėvė.
- Kišamas vertikaliai, o paskui pasukamas horizontaliai lubrikantu pateptas makšties skėtiklis.
- Apžiūrima gimdos kaklelio forma, spalva, gimdos kaklelio pokyčiai.
- Paimama medžiagos citologiniam tepinėliui, išskyrų makšties florai įvertinti.
- Praskėtus kairiąja ranka lytinį plyšį, pagal šoninę ir užpakalinę sieną į makštį kišami dešinosios rankos smilius ir didysis pirštai.
Tiriant nustatoma dubens dugno raumenų būklė, makšties angos plotis, sienų elastingumas, gimdos kaklelio padėtis, forma, elastingumas, konsistencija, ilgis (cm), išsiplėtimas (cm). Makštyje esantys du pirštai perkeliami į priekinį makšties skliautą. Kairiosios rankos plaštaka dedama ant pilvo. Spaudžiant priekinę pilvosienę, stengiamasi užčiuopti gimdos kūną, įvertinti jo padėtį dubens atžvilgiu anteversio, anteflexio, retroversio, retroflexio.
Nustatoma gimdos dydis, forma, konsistencija, paslankumas, skausmingumas. Toliau tiriami gimdos priklausiniai - abiejų rankų pirštai nuo gimdos kampo palengva slenka šoninių dubens sienų link. Nepakitę kiaušintakiai neapčiuopiami, neskausmingi. Kiaušidės užčiuopiamos į šoną ir šiek tiek į užpakalį nuo gimdos kampo. Jos kietokos, paslankios, 3×4 cm dydžio. Paskui palpuojami gimdos raiščiai, dubens kaulų vidinis paviršius. Stengiamasi nustatyti dubens talpą, formą. Jei pasiekiamas kyšulys, promontorium, išmatuojama įstrižinė jungė, conjugata diagonalis: dešiniosios rankos didžiuoju pirštu pasiekus kyšulį, kairiąja ranka pažymima vieta, kur liečiasi apatinis gaktinės sąvaržos briauna. Ištraukus pirštus, nuotolis pamatuojamas akušeriniu skriestuvu. Normali dubens įstrižinė jungė - 12,5-13 cm. Atėmus 1,5-2 cm, sužinoma tikroji jungė, conjugata vera, - 11 cm. Tikroji jungė šiuo metu išmatuojama ultragarsinio tyrimo metu.
Gydytojas, atliekantis vidinį akušerinį tyrimą gimdymo metu, turi atsakyti į penkis klausimus:
- Išorinių lyties organų ir makšties būklė (ar nėra makšties pertvarų, koks išskyrų pobūdis, audinių elastingumas). Gimdžiusių moterų makštis laisva, pirmakarčių gali būti riboto laisvumo. Apžiūrima ar nėra makšties venų varikozės.
- Gimdos kaklelio būklė (ilgis, forma, konsistencija, išsiplėtimas, padėtis).
- Vaisiaus vandenų pūslė: plyšusi, neplyšusi. Jei plyšusi, vertinamas tekančių vaisiaus vandenų kiekis ir spalva. Mekonijumi nusidažę (žali) vaisiaus vandenys rodo esamą ar buvusią vaisiaus hipoksiją.
- Pirmeigė dalis (vaisiaus galvai būdingi aiškūs kontūrai, siūlės, momenėliai). Užpakalinis momenėlis - trikampis, priekinis- keturkampis. Svarbu įvertinti Vaisiaus galvos padėtį mažajame dubenyje.
tags: #nestumo #komplikacijos #del #antsvorio