Kiekviena būsima mama nekantriai laukia tos dienos, kai pagaliau galės susitikti su savo mažyliu. Nors sąrėmiai yra labiausiai žinomas artėjančio gimdymo ženklas, yra ir kitų požymių, kurie gali signalizuoti, kad didžioji diena jau arti. Šiame straipsnyje aptarsime visus pagrindinius artėjančio gimdymo požymius, kad būtumėte pasiruošusi ir žinotumėte, ko tikėtis.
Artėjančio gimdymo požymiai
"Nusileidęs" pilvas
Apie 38 nėštumo savaitę vaisiaus galvutė įsistato į dubenį. Dėl to moteris gali pajusti, kad jai pasidarė lengviau kvėpuoti, nes atsiranda daugiau vietos plaučiams. Tačiau dėl tos pačios priežasties padidėja spaudimas į šlapimo pūslę, todėl gali padažnėti šlapinimasis. Kai vaiko galva nusileidžia žemyn į mažąjį dubenį, gimdos dugnas nusileidžia žemyn.
Jei tai pirmasis moters nėštumas, tikėtina, kad pilvukas nusileis ir vaisius apsivers iki gimdymo likus 2-4 savaitėms.
Nugaros skausmas kaip prieš menstruacijas
Nugaros skausmas, primenantis menstruacijų skausmą, gali atsirasti likus dienai ar dviem iki gimdymo. Šį skausmą sukelia besiveriantis gimdos kaklelis.
Gleivių kamščio pasišalinimas
Gimdos kaklelio kanalas nėštumo metu yra užkimštas gleivių kamščiu, kuris apsaugo nuo infekcijų. Artėjant gimdymui, gimdos kaklelis pradeda minkštėti ir atsidaryti, todėl gleivių kamštis gali pasišalinti. Ne visos moterys pastebi, kada jis pasišalina. Tai gali nutikti tuštinantis ar šlapinantis, tada moteris tiesiog nuleidžia vandenį ir kamštis išnyksta be pėdsakų. Jei „pasisekė“ pamatyti pasišalinusį kamštį (jis yra drebučių pavidalo, nebūtinai skaidrus, gali būti kraujo siūlelių), tai ženklas, kad gimdos kaklelis atsidarinėja ir todėl kamštis jame neišsilaiko.
Taip pat skaitykite: Saugus sportas po gimdymo
Gleivių kamštis - tai gleivių su kraujo priemaišomis išskyros, kurios gali pasišalinti ir likus vienai dienai iki gimdymo, ir net savaitei. Jeigu nėra reguliarių sąrėmių, nenutekėjo vaisiaus vandenys, o tik vienintelis požymis - gleivių kamščio pasišalinimas, važiuoti į gimdyklą nereikia.
Po to, kai gleivių kamštis pasišalina, nėščiajai patartina vengti tokių vietų, kuriose yra didelė tikimybė „pasigauti” bakterijų - pavyzdžiui, baseinų ir pan.
Vaisiaus vandenų nutekėjimas
Nubėgę vaisiaus vandenys yra labai aiškus prasidedančio gimdymo požymis, bet vėlgi - ne visada gimdymas prasideda vaisiaus vandenų nutekėjimu. Dažniausiai vaisiaus vandenų pūslė pratrūksta naktį ar paryčiais, todėl moterims patariama dėl visa ko artėjant gimdymo datai po paklode pasitiesti neperšlampantį paklotą.
Nutekėjus vandenims, visų pirma, turėtumėt prigulti ir ramiai pagulėti bent pusvalandį. Jei nuteka skaidrūs vandenys, skubėti į gimdymo namus nebūtina, galite drąsiai 3-5 val. namuose pabūti ir sulaukti sąrėmių, galima nusiprausti po dušu. Prasidėjus gimdymui dažniausiai nuteka taip vadinamieji „priekiniai vandenys“, o jų kiekis yra apie 100-150 ml., tikrai nebūna potvynio. Kartais ima tekėti šoniniai vandenys, tada jie laša ar plonai srovena nuolat. Jei praėjus 1-2 valandoms lašėti nenustoja, reikėtų ilgiau nedelsti ir važiuoti į gimdymo skyrių. Jei nuteka ne skaidrūs, o žali ar žalsvo atspalvio vandenys, į gimdymo namus reikia vykti iškart. Žalsvo atspalvio vandenys dar nereiškia, kad kažkas blogai, tiesiog dėl didesnės rizikos vaisiui yra svarbu įvertinti jo būklę.
Filmuose dažnos scenos, kai vaisiaus vandenys nubėga fontanu, yra gerokai nutolusios nuo realybės. Jeigu vaisiaus vandenys nuteka anksčiau ir / arba yra nemalonaus kvapo, žalsvos, rusvos spalvos, reikėtų nedelsiant kreiptis į gydytoją. Vaisiaus vandenys, jeigu vandenmaišis pakankamai tvirtas ir elastingas, gali nenubėgti iki pat gimdymo.
Taip pat skaitykite: Kaip natūraliai sumažinti gimdymo skausmą
Dažniausiai sąrėmiai prasideda per pirmas 12 val. po vaisaus vandenų nutekėjimo. Būna, kad vaisiaus vandenys pradeda tekėti po truputi, dažnai tokiu atveju moterims atrodo, jog jos nesulaiko šlapimo. Kiekvienai moteriai nutekantis vaisiaus vandenų kiekis yra individualus. Gali būti, kad vaisiaus vandenys nutekės maža srovele, gali būti, kad pasišalins iš karto didelis kiekis, tarkim, 200 ml. Kalbant apie vaisiaus vandenų nutekėjimą, labai svarbus rodiklis yra ne jų kiekis, o spalva.
Sumažėję vaisiaus judesiai
Prieš gimdymą apmažėję vaikučio judesiai - irgi ženklas, kad netrukus prasidės gimdymas. Tačiau tai gali ir būti nerimą keliantis ženklas, todėl visada verta apie tai pasikonsultuoti pas gydytoju. Nuo 30 nėštumo savaitės rekomenduojama vaisiaus judesių skaičiavimo metodika yra tokia: per valandą vaikelis turėtų sujudėti mažiausiai 5 kartus. Vaisiaus judesius patariama matuoti kelis kartus per dieną - ryte, per pietus ir vakare. Atsigulkite lovoje (geriausia - ant kairiojo šono) ir uždėję ranką ant pilvo stebėkite mažylio judesius. Galite juos užsirašyti.
Artėjant gimdymui mažylis vos išsitenka gimdoje. Normalu, jeigu per valandą vaisius bent truputėlį sujuda penkis kartus arba daugiau.
Sąrėmiai
Tai bene dažniausias ir patikimiausias gimdymo pradžios ženklas. Reguliariais sąrėmiais gimdymas prasideda 70 -80 procentų visų gimdymų atvejų. Nuo paruošiamųjų sąrėmių tikrieji skiriasi tuo, kad mažėja laiko tarpai tarp sąrėmių, jie yra reguliarūs, o skausmas stiprėja. Parengiamieji sąrėmiai, kuriuos nereguliariai jaučia dauguma nėščiųjų, paruošia organizmą gimdymui ir netgi iš anksto atlieka dalį darbo - jie stumia vaisių žemyn link gimdos kaklelio, suminkština kaklelį, kad vėliau jis galėtų lengviau atsidaryti.
Kaip atskirti tikruosius sąrėmius nuo parengiamųjų? Parengiamieji sąrėmiai yra nereguliarūs. Dažnai jie jaučiami naktį. Tokiu atveju reiktų atsikelti ir šiek tiek pavaikštinėti. Jeigu skausmas praeina, neabejokite - tai tik parengiamieji sąrėmiai. Kai pajuntate gimdos susitraukimus, pagulėkite šiltoje vonioje. Parengiamieji sąrėmiai tokiu atveju dingsta, o tikrieji - ne.
Taip pat skaitykite: JK gimdymo namai
Kitaip nei parengiamieji sąrėmiai, tikrieji yra ritmiški ir vyksta pagal tą patį modelį - skausmas prasideda lėtai, pasiekia aukščiausią tašką ir vėl atslūgsta. Laiko tarpai tarp sąrėmių darosi vis trumpesni, o patys sąrėmiai tampa ilgesni.
Prasidedant gimdymui ir vis plačiau atsiveriant gimdos kakleliui nėščioji pradeda jausti tikruosius sąrėmius. Pradžioje jie trumpi, trunka 20-30 sekundžių, kartojasi kas 10-20 minučių. Pirmųjų sąrėmių skausmas pakenčiamas, primenantis paruošiamųjų sąrėmių ar menstruacijų skausmą, juntamas pilvo apačioje, kirkšnyse, strėnose. Gimdos kakleliui veriantis toliau sąrėmiai pailgėja - trunka iki 20-40 sekundžių ir ima dažnėti, kartojasi kas 5-10 minučių. Sąrėmiai tampa vis skausmingesni ir keliaujantys „gilyn“. Gimdos kakleliui atsivėrus iki 8 cm sąrėmiai gali pailgėti iki 40 sekundžių ar 1 minutės, jie labai dažni, kartojasi kas 2-3 min. Gimdos kakleliui visiškai atsivėrus gimda susitraukinėja, t. y.
Lizdo sukimo instinktas
Suintensyvėjęs noras susitvarkyti ir paruošti namus gimsiančiam vaikeliui, dar vadinamas lizdo sukimo instinktu arba lizdo sukimo sindromu, yra gana dažnas artėjant gimdymo datai. Šis instinktyvus elgesys yra būdas pasiruošti kūdikio atėjimui į šį pasaulį, o būsimajai mamai laukimosi laikotarpiu suteikia ramybės ir jausmą, kad viskas yra kontroliuojama.
Kiti požymiai
- Dažnesnis šlapinimasis
- Viduriavimas
- Apetito pokyčiai
- Nuovargis
- Nuotaikų kaita
Gimdymo etapai
Gimdymo procesas skirstomas į keturis etapus:
- Kūno pasiruošimo gimdymui laikotarpis: Šiuo laikotarpiu vyksta paruošiamieji sąrėmiai, gimdos kaklelis minkštėja, trumpėja ir pradeda vertis, vaiko galvutė įsistato į dubens įėjimo plokštumą.
- Atsidarymo laikotarpis: Šis laikotarpis tęsiasi nuo pirmųjų reguliarių sąrėmių pradžios iki „pilno“ gimdos kaklelio atsidarymo (10 cm).
- Stūmimo laikotarpis: Šio laikotarpio metu vaikelio galvutė slenka makštimi. Sąrėmių jėgą padidina nevalingas diafragmos ir pilvo preso raumenų susitraukimas, vadinamas stangomis.
- Placentos užgimimo laikotarpis: Užgimus kūdikiui, gimda ištuštėja, susitraukia, o po 10-15 min dėl vis stiprėjančio gimdos susitraukimo, placenta atsiskiria nuo jos sienelių ir su paskutiniu sąrėmiu užgimsta.
Gimdymo data
Paskaičiuota gimdymo data yra statistinis rodiklis, priklausantis nuo paskutinių mėnesinių dienos. Data gali būti pakoreguojama remiantis ultragarso tyrimo parodymais. Tačiau tai nėra garantas, kad gimdymas prasidės būtent numatytą dieną. Kai kurių šalių duomenimis, tik keli procentai (iki 5 proc. ) gimdymų įvyksta numatytą dieną. Maždaug du trečdaliai visų gimdymų įvyksta 10 dienų iki ir po nustatytos gimdymo datos. Likęs gimdymų procentas - priešlaikiniai ir pernešioti gimdymai. Kadangi numatyta gimdymo data tėra preliminari, labai svarbu, kad moteris mokėtų atpažinti savo kūno siunčiamus signalus, kurie liudija, jog netrukus prasidės gimdymas.
Gimdymo priežiūra, kai gimdymo eiga normali
Gimdymo veikla prasideda dėl organizmo hormoninių pokyčių. Gimdymas - fiziologinis procesas, kai išnešiotas vaisius (37-41 savaitės + 6 dienos), gimdos susitraukimų veikiamas, gimsta natūraliais gimdymo takais. Komplikacijų gali kilti bet kuriuo gimdymo laikotarpiu, todėl būtina iš anksto įvertinti riziką ir periodiškai stebėti (jei yra indikacijų - nuolat) motinos bei vaisiaus būklę.
Normalus fiziologinis gimdymas paprastai prasideda 280-ąją dieną (40-ąją nėštumo savaitę) (nėštumo pradžia laikoma pirmoji paskutinių mėnesinių diena) arba tęsiasi 10 mėnulio mėnesių, arba 9 kalendorinius mėnesius. Nėštumą palaiko ir gimdymą sukelia daug veiksnių: hormoniniai, biocheminiai, nerviniai, mechaniniai ir kt. Dabar aiškinama, kad gimdymą sukelia gimdos ir viso kūno biocheminiai, hormoniniai, nervų sistemos pokyčiai, sumažėjęs požievio ir galvos smegenų žievės jaudrumas. Nėštumo pabaigoje išsiskiria daugiau biologiškai aktyvių medžiagų, kurios skatina susitraukti gimdos raumenis, - acetilcholinas, prostaglandinai, oksitocinas, glikogenas, estrogenai, glutationas ir kt. Nėštumo pabaigoje sumažėja progesterono, kuris slopina gimdos susitraukimus, be to, padidėja Ca2+ ir K+ jonų (Ca2+ didina gimdos raumenų tonusą ir jautrumą okcitocinui, o K+ stiprina motorinę gimdos funkciją). Gimdymo procesą reguliuoja CNS. Dėl šių veiksnių sustiprėja gimdos sienoje esančių interoreceptorių dirginimas. Jų impulsai perduodami į CNS ir tam tikrą laiką gimdos sienelėje atsiradusį jaudinimą sulaiko galvos smegenų žievė. Suaktyvėjus požievio vegetaciniams centrams, gimda refleksiškai susitraukia ir prasideda gimdymo sąrėmiai, kurie nebeslopinami.
Artėjančio gimdymo požymiai: nėštumo pabaigoje (apie 2 savaites iki gimdymo) gimdos dugnas šiek tiek nusileidžia žemyn. Vaisiaus galvutė spaudžiasi prie mažojo dubens įeigos (įėjimo plokštumos) ir prisilenkia, todėl kūno svorio centras truputį pasislenka į priekį, o pečiai ir galva šiek tiek atsilošia - „išdidi eisena“; prasideda parengiamieji sąrėmiai, kurie yra nereguliarūs, jie suformuoja apatinį gimdos segmentą, brandina ir rengia gimdos kaklelį; pakinta gimdos kaklelio konsistencija (jis minkštėja, centruojasi, trumpėja ir po truputį atsidaro); sustiprėja gimdos kaklelio liaukų sekrecija, išstumiamas iš gimdos kaklelio kanalo gleivių kamštis.
Gimdymo varomosios jėgos
Sąrėmiai - tai reguliarūs, periodiškai pasikartojantys raumenų susitraukimai, kurie skausmingi, nevalingi ir jų gimdyvė reguliuoti negali. Gimdymo pradžioje gimdos sąrėmiai kartojasi kas 10-15 min. ir trunka po 15-20 sekundžių, vėliau dažnėja ir ilgėja, o gimdymo pabaigoje kartojasi kas 2-3 min. ir trunka po 40-60 sekundžių. Sąrėmiai prasideda gimdos dugne ir plinta į gimdos kūno bei apatinio segmento raumenis. Per kiekvieną sąrėmį gimdos raumenų tonusas vis stiprėja ir pasiekia acme - sąrėmio viršūnę ir vėl silpnėja.
Apatiniame gimdos segmente lygiųjų raumenų yra mažiau, todėl gimdymo metu jis suplonėja. Ta riba, kuri, skiria gimdos kūną nuo suplonėjusio apatinio gimdos segmento, vadinama kontrakciniu žiedu. Susitraukiant gimdos raumenims (per sąrėmį), vaisius gauna mažiau deguonies, trikdoma gimdos ir placentos kraujotaka, todėl svarbu, kad gimdymo sąrėmiai būtų nei per silpni (gydoma oksitocinu), nei per stiprūs (gydoma tokolitikais).
Stangos - tai refleksiniai skersaruožių pilvo raumenų, diafragmos susitraukimai. Stangos prasideda nevalingai, kai vaisiaus galva pradeda spausti mažojo dubens nervinius rezginius ir dubens dugno raumenis. Gimdyvė jas gali šiek tiek valdyti - sustiprinti (gerai atsispirdama kojomis ir rankomis, įtempus pilvo preso raumenis, taisyklingai įkvėpus ir „stumdama“orą žemyn) ar sumažinti (giliai kvėpuodama pro burną).
Gimdymo padėtys
Gimdymo metu keisti padėtį ir judėti gali būti naudinga, tai skatina gimdymo veiklą, sumažina nepatogumą gimdyvei, pagreitina gimdymą ar padidina įėjimo ar išėjimo plokštumos matmenis. Pavyzdžiui, Valcherio padėtis sudaroma paguldžius gimdyvę lovoje taip, kad jos uodegikaulio sritis būtų ant lovos krašto, o kojos laisvai būtų nuleistos, bet nesiektų grindų - tada įėjimo plokštumos matmuo padidėja apie 0,5 cm. Išėjimo plokštumos matmuo gali padidėti, kai gimdyvė sulenkia kojas per kelio ir dubens sąnarius bei prispaudžia šlaunis prie pilvo. Iki XVII a. vidurio moterys buvo skatinamos gimdyti stačiomis, vėliau Franko Maurieceau (1637-1709) pasiūlė gulimą padėtį (horizontalią), tvirtindamas, kad tokia padėtis patogi ir motinai, ir gimdymo priėmėjai. Visos padėtys, ir vertikalios, ir tupimos, ir gulimos, turi savo privalumų ir trūkumų. Dabar priimtiniausia gimdyti yra gulima (horizontali) ar pusiau sėdima padėtis. Pirmuoju gimdymo laikotarpiu stacionare gimdyvė gali naudotis dideliais kamuoliais, pagalvėmis, grikių lukštų maišais, vonia su vandeniu, kopetėlėmis ir kt., taip ji keičia padėtį ir sumažina sąrėmio skausmą.
Gimdymo laikotarpiai ir gimdyvės priežiūra
Atsidarymo laikotarpis
Atsidarymo laikotarpis prasideda reguliariais gimdos susitraukimais (sąrėmiai kartojasi kas 10-15 min., trunka 15-20 sek.) ir baigiasi, kai visiškai atsidaro gimdos kaklelis (10-12 cm). Atsidarymo laikotarpis trunka: pirmakartėms - 10-12 val., kartotinai gimdančioms - 6-8 val. Kadangi dabar vis dažniau vartojami skausmą malšinantys vaistai (epidurinė nejautra), atsidarymo laikotarpio trukmė gali būti dar trumpesnė.
Klasikinę atsidarymo laikotarpio schemą 1967 m. pasiūlė E. Friedmann. Skiriamos dvi atsidarymo laikotarpio fazės: latentinė - nuo reguliarių gimdymo sąrėmių iki 4 cm gimdos kaklelio atsidarymo; aktyvi - nuo 4 cm gimdos kaklelio atsidarymo iki visiško gimdos kaklelio atsidarymo. Normaliai gimdos kaklelis atsidaro pirmą kartą gimdančioms - apie 1,2 cm per valandą, kartotinai gimdančioms - apie 1,5 cm per valandą.
Idealu, jei šiuo laikotarpiu gimdyvė galėtų būti gimdymo stacionaro vienvietėje gimdykloje kartu su savo šeimos nariais. Prižiūrinti gimdyvę akušerė stebi moters būklę, vertina pulsą, pamatuoja arterinį kraujospūdį, temperatūrą. Jei šie rodikliai normalūs, juos kartotinai įvertinti galima išvarymo laikotarpiu arba po gimdymo. Jei bevandenis periodas ilgesnis kaip 12 val. ar moteris karščiuoja, temperatūra matuojama kas 2 val. Gimdymo veiklos dinamikai vertinti naudojami kardiotokografai. Svarbu registruoti (nuolat ar protarpiais) vaisiaus širdies susitraukimų dažnį ir gimdos susitraukimų periodiškumą, dažnį, trukmę ir jėgą. Be to, būtina stebėti gimdos formą ir konsistenciją sąrėmių metu ir tarp jų, kontrakcinio žiedo būklę. Svarbu patikslinti vaisiaus padėtį, poziciją, pirmeigės dalies santykį su kauliniu dubeniu (Leopoldo griebsenos). Gimdymo eigai vertinti nepakanka vien išorinio tyrimo duomenų. Makštinis tyrimas atliekamas esant indikacijų, tačiau visada: atvykus pacientei į gimdyklą, nutekėjus vaisiaus vandenims, visiškai atsidarius gimdos kakleliui. Makštinio tyrimo metu šlapimo pūslė turėtų būti tuščia (leisti gimdyvei pasišlapinti ar šlapimą nuleisti kateteriu). Atsidarymo laikotarpiu (dažniausiai aktyvios fazės metu) taikomos skausmą malšinančios ir atpalaiduojančios priemonės (taisyklingas kvėpavimas, vonia, muzika, aromoterapija, masažas, akupunktūra - jei gimdyvė pageidauja ir yra sąlygos), skausmą malšinantys vaistai ir epidurinė nejautra. Vaistai, kurie gali būti skiriami gimdymo skausmui malšinti: centriniai analgetikai (fentanilis, petidinas (Dolsin), morfinas ir kt.), barbitūratai (droperidolis ir kt.), benzodiazepinai (diazepamas (Valium, Apaurin), ir kt.), parasimpatikolitikai (Buscopan, Atropin ir kt.), vietiniai (lidokainas, bupivakainas, ropivakainas ir kt.) ir intraveniniai (ketaminas) anestetikai. Jei nustatoma kardiotokogramos pokyčių, turi būti atliekami tam tikri veiksmai: reikia pakeisti gimdyvės padėtį, tiekti deguonį pro kaukę, atlikti makštinį tyrimą, didinti intraveninių skysčių kiekį, mažinti ar nutraukti oksitocino infuziją. Pradėti intrauterinę vaisiaus reanimaciją - gali būti vartojama tokolitikų (Partusisten, Gynipral į veną). Pradėti taikyti vidinę kardiotokogramą, imti kraujo iš pirmaujančios vaisiaus dalies ir tirti jo pH, pradėti taikyti pulsoksimetriją, rengtis skubiai užbaigti gimdymą (cezario pjūvio operacija).
Išstūmimo (išvarymo) laikotarpis
Išvarymo laikotarpis trunka nuo visiško gimdos kaklelio atsidarymo iki vaisiaus gimimo. Pirmakartėms atsidarymo laikotarpis gali trukti iki 2 val., kartotinai gimdančioms iki - 1 val., nors įprastai trunka apie 20 min. Gimdymo padėtį (ant nugaros, šono ir kt.) rekomenduojama pasirinkti pačiai gimdyvei. Šiuo laikotarpiu rekomenduojama nepertraukiamai registruoti kardiotokogramą (kartu registruojamos vaisiaus širdies susitraukimų ir sąrėmių kreivės). Makštinis tyrimas atliekamas esant indikacijų - kai reikia įvertinti galvutės slinkimo dinamiką, prasidėjus ūminei hipoksijai, pasirodžius kraujingų išskyrų ir kt. Jei ištinka ūminė vaisiaus hipoksija, rengiamasi užbaigti gimdymą pagal akušerinę situaciją (vakuuminė ekstrakcija, replės, cezario pjūvio operacija). Rankinę gimdymo pagalbą gimstant naujagimio galvutei suteikia akušerė (jei gimdymas normalus, pirmeiga galvinė). Išvarymo laikotarpio pabaigoje moters lyties organai, tarpvietė, vidiniai šlaunų paviršiai nuplaunami.
Akušerė, prižiūrinti gimdyvę, apsirengia švariu chalatu (kepuraitė, kaukė nebūtinai), nusiplauna rankas ir užsimauna sterilias gumines pirštines. Užgimstant vaisiaus galvai, akušerė, stovėdama iš šono prie gimdyvės kojų, pradeda teikti pagalbą rankomis: palaiko galvos palinkimą - kol nesusiformuoja atramos taškas, neleidžia jai prieš laiką atsilošti, pauzėje tarp sąrėmių plečia vulvos žiedą, prilaiko stangų metu tarpvietę, reguliuoja stangas veržiantis galvai. Jei, užgimus galvai, stebimi žali vaisiaus vandenys, būtina atsiurbti gleives iš naujagimio burnos ir nosies (mekonijaus aspiracijos sindromo profilaktikai). Kitos stangos metu išorėje pasisuka galva, o viduje - pečiai. Galva suimama abiem rankomis ir lengvai palenkiama, kol po sąvarža pasirodo priekinio peties viršutinis trečdalis. Susidarius atramos taškui, galva truputį pakeliama į priekį, kad gimtų užpakalinis petys, atsargiai „nusmaukiama“ tarpvietė. Gimus pečių juostai, iš nugaros pusės smiliais užkabinama už pažastų ir, keliant į priekį, padedama užgimti kūnui.
Virkštelė perkerpama per pirmąją minutę (kai motinos Rh(-), virkštelė perspaudžiama tuoj pat po gimimo). Naujagimis pridedamas motinai prie krūties kuo greičiau po gimimo. Labai svarbu neperšaldyti gimusio naujagimio, todėl gimdykloje turėtų būti šilta (26-28°C), iš anksto turėtų būti pašildytas ir vystymo stalas, kur atliekamas pirmasis naujagimio tualetas (virkštelės tvarkymas, gonoblenorėjos profilaktika, svėrimas, ūgio matavimas, neonatologo apžiūra ir kt.).
Placentinis laikotarpis
Placentinis laikotarpis prasideda nuo vaisiaus užgimimo ir trunka iki placentos gimimo. Paprastai jis trunka iki 15 min. (95 proc. visų gimdymų). Pirmakartėms gali trukti iki 1 val., kartotinai gimdančioms - iki 30 min. Placentinis laikotarpis pavojingas dėl galimo kraujavimo iš gimdos, taip vadinamo pogimdyminio kraujavimo galimybės. Dažniausios pogimdyminio kraujavimo priežastys yra gimdos atonija (iki 50 proc. atvejų), placentos likučiai gimdoje po gimdymo, gimdos takų plyšimai, kraujo krešėjimo sutrikimai ir kt. Literatūros duomenimis, gimdos atonijos priežasties numatyti neįmanoma iki 30 proc. atvejų. Gimdymo priežiūra placentiniu laikotarpiu gali būti konservatyvi ir aktyvi. Tačiau pastaruosius penkerius metus visuose gimdymo pagalbą teikiančiuose gimdymo skyriuose rekomenduojam laikytis aktyvios placentinio laikotarpio taktikos, nes moksliniais tyrimais įrodyta, kad aktyvus placentinis laikotarpis sumažina pogimdyminio kraujavimo riziką iki 60 proc., sumažėja gimdymo metu netenkamo kraujo kiekis, rečiau atliekamos chirurginės intervencijos ir eritrocitų masės transfuzijos po gimdymo.
Aktyvi placentinio laikotarpio priežiūra prasideda gimstant vaisiaus pečių lankui, t. y., užgimus priekiniam vaisiaus petukui į gimdyvės veną (arba nesant lašinės sistemos, į raumenis) suleidžiama 5-10 VV oksitocino (leidžiant neskiestą, gali sukelti ryškią hipotenziją). Užgimus vaisiui, taikomas ankstyvas virkštelės perkirpimas (1-2 min.) ir ranka kontroliuojamas virkštelės traukimas, paprašant gimdyvę pasistanginti. Užgimus placentai, rekomenduojamas gimdos masažas per pilvo sieną.