Nesivystantis nėštumas - tai skaudus išgyvenimas daugeliui moterų, kurios svajoja apie šeimos pagausėjimą. Ši būklė, kai embrionas arba vaisius nustoja vystytis gimdoje iki 21 nėštumo savaitės, gali sukelti ne tik fizinį diskomfortą, bet ir didelį emocinį sukrėtimą. Straipsnyje aptarsime nesivystančio nėštumo priežastis, pasekmes ir galimus tolesnius žingsnius, siekiant padėti moterims geriau suprasti šią patirtį ir rasti tinkamą pagalbą.
Kas yra nesivystantis nėštumas?
Nesivystantis nėštumas - tai nėštumo komplikacija, kai embrionas ar vaisius nustoja augti, tačiau organizmas dar kurį laiką gali neidentifikuoti šio fakto. Tokiu atveju nėščioji dažnai nesulaukia tipiškų persileidimo simptomų, tokių kaip stiprus kraujavimas ar spazmai. Gydytoja ginekologė Lina Rudaitienė teigia, kad 80 procentų visų persileidimų įvyksta iki 12 savaitės.
Nesivystantis nėštumas skirstomas į:
- Embrioninį nesivystantį nėštumą: nėštumas nustoja vystytis pačioje pradžioje, embrionui pasiekus 5 cm ar didesnį ilgį. Kartais apvaisintas kiaušinėlis įsitvirtina gimdoje, bet nevirsta embrionu. Tokia pakitusi kiaušialąstė dar vadinama anembrioniniu nėštumu.
- Vaisiaus nesivystantį nėštumą: nėštumas nustoja vystytis vėliau, tarp 7 ir 21 nėštumo savaitės.
Pirmieji požymiai ir simptomai
Pirmieji nesivystančio nėštumo požymiai gali būti labai subtilūs arba iš viso nepastebimi. Dažniausiai moteris vis dar jaučia ankstyvo nėštumo simptomus - krūtų jautrumą, pykinimą, nuovargį. Tačiau laikui bėgant jie gali susilpnėti ar visai išnykti.
Kiti galimi simptomai:
Taip pat skaitykite: Kaip atsitiesti po nesivystančio nėštumo
- Pilvo skausmai
- Makšties tepimas arba kraujavimas
- Gausesnės nei įprastai mėnesinės
Jei jaučiate bet kurį iš šių požymių ar simptomų, svarbu kreiptis į gydytoją, kad būtų galima atlikti tyrimus ir nustatyti diagnozę.
Priežastys
Neišsivysčiusio nėštumo priežastys yra įvairios, jos dažnai derinamos. Pasak akušerių-ginekologų, embriono vystymąsi gali lemti tiek genetiniai (imunologinis nesuderinamumas, genų ar chromosomų mutacijos), tiek aplinkos veiksniai (motinos sergamumas, cheminis ar fizinis poveikis motinos ir vaisiaus organizmui). Taip pat, nepaisant intensyvaus šios nėštumo tyrimo, 26-66% atvejų neišsivysčiusio nėštumo priežasčių lieka neaiškios.
Pagrindiniai rizikos veiksniai:
- Moters amžius (jaunesnė nei 18 metų ir vyresnė nei 35 metų);
- Įprasti persileidimai;
- Pirmasis nėštumo nutraukimas (medicininis abortas);
- Pirminis ir antrinis nevaisingumas;
- Uždegiminės vidaus lytinių organų ligos;
- Gimdos kaklelio ir gimdos kaklelio kanalo uždegiminės ligos;
- Hormoniniai sutrikimai;
- Lytinių organų infantilizmas;
- Gimdos fibroma, endometriozė;
- Partnerio spermos patologija;
- Sudėtinga nėštumo eiga (nėštumo nutraukimo grėsmė, užsitęsęs kraujavimas iš lytinių takų).
Dominuojančios priežastys, lemiančios neišsivysčiusį nėštumą, yra infekcija, genetiniai ir hormoniniai sutrikimai. Tuo pačiu metu autoimuninis (APS) nėra reikšmingas. Nesivystančio nėštumo išsivystymo rizika daug kartų padidėja dėl dviejų ar daugiau veiksnių derinio.
Diagnostika
Diagnozuojant nesivystantį nėštumą, gydytojas atlieka ultragarsinį tyrimą, kurio metu įvertinamas embriono ar vaisiaus dydis ir širdies veikla. Jei širdies veikla nenustatoma, o embriono dydis neatitinka nėštumo amžiaus, diagnozuojamas nesivystantis nėštumas.
Taip pat skaitykite: Atsakymai apie nėštumą po nesivystančio
Ką daryti po diagnozės?
Diagnozavus nesivystantį nėštumą, gydytojas aptaria tolesnius žingsnius. Yra keletas galimų variantų:
- Laukimas: Kai kuriais atvejais organizmas pats pašalina nėštumo audinius. Tačiau šis procesas gali užtrukti kelias savaites ir būti lydimas kraujavimo bei skausmų.
- Medikamentinis gydymas: Gydytojas gali paskirti vaistų, kurie paskatina gimdos susitraukimus ir padeda pašalinti nėštumo audinius.
- Chirurginis gydymas (gimdos išvalymas): Tai procedūra, kurios metu chirurginiu būdu pašalinami nėštumo audiniai iš gimdos.
Svarbu pasitarti su gydytoju, kuris metodas jums tinkamiausias, atsižvelgiant į jūsų sveikatos būklę ir asmeninius pageidavimus.
Genetinis tyrimas po persileidimo
SYNLAB atlieka persileidimo medžiagos genetinius tyrimus, remdamasi kompleksine visų vaisiaus chromosomų analize NGS metodu (naujos kartos sekvenavimas). Šio tyrimo pagalba galima nustatyti nesubalansuotus chromosomų pokyčius 1-22 autosomų porose ir X, Y lytinėse chromosomose bei gauti aiškų atsakymą į klausimą, ar nutrūkusio nėštumo priežastis yra vaisiaus chromosomų anomalijos.
Vaisiaus kariotipo tyrimas būtinas, jeigu:
- Pacientė vyresnė nei 35 metai;
- Ankstesnis vaikas gimė su chromosomų patologijomis;
- Anamnezėje gimęs negyvas vaikas;
- Tėvai turi chromosomų pokyčių;
- Atrankos metu nustatytos rizikos;
- Nenormalus vaisiaus ultragarsinis tyrimas.
Jeigu pakinta chromosomų skaičius ar jų struktūra, pasireiškia chromosominė liga, kuriai būdinga įvairių organų sistemų defektai, apsigimimai. Nustatyti, ar persileidimas įvyko dėl chromosominės patologijos, galima tik atlikus kariotipo tyrimą iš savaime abortavusios medžiagos.
Taip pat skaitykite: Kaip gydomas nesivystantis nėštumas?
Įvairių studijų duomenimis įrodyta, kad jei persileidimas įvyko dėl vaisiaus chromosomų skaičiaus pokyčio, daugiau kaip 2/3 sekančių nėštumų būna sėkmingi. Jei tyrimo metu paaiškėja būtent tokia persileidimo priežastis - tai gera žinia - galima prognozuoti sėkmingą kitą nėštumą. Tais atvejais, jeigu nustatomas normalus kariotipas, rekomenduojama papildomai tirti moterį.
Kada galima planuoti kitą nėštumą?
Gydytojai rekomenduoja palaukti kelis mėnesinius ciklus po nesivystančio nėštumo, kad gimda ir hormonų pusiausvyra atsistatytų. Tačiau sprendimas dėl kito nėštumo planavimo turėtų būti priimtas individualiai, atsižvelgiant į moters fizinę ir emocinę būklę.
Emocinė savijauta po nesivystančio nėštumo
Nesivystantis nėštumas yra ne tik medicininė diagnozė, bet ir didelis emocinis sukrėtimas. Moteriai ir jos partneriui gali kilti kaltės, sielvarto ar bejėgiškumo jausmai. Svarbu suprasti, kad tokia patirtis dažniausiai nėra susijusi su mamos veiksmais ar sprendimais.
Tyrimai rodo, kad emocinė savijauta po persileidimo pasižymi itin ryškiais simptomais - moterys pasidalijo išgyvenusios tokius jausmus, kaip liūdesį, kaltę, prislėgtumą, gėdą, vienišumą, bejėgiškumą, savęs nuvertinimą ir netgi žeminimą. Net 15 proc. moterų po persileidimo patiria potrauminio streso sindromą.
Kaip sau padėti?
- Leiskite sau jausti. Normalu jausti liūdesį, pyktį, kaltę, nusivylimą.
- Kalbėkite su artimaisiais arba specialistais. Svarbu rasti erdvę su kuo nors kalbėtis.
- Užsiimkite fizine veikla. Tai padeda atkurti santykį su savo kūnu.
- Užsiimkite edukacine ir kūrybine veikla.
- Neužsidarykite savyje.
Pagalba artimiesiems
Padėti norintiems artimiesiems būtina suprasti, kad psichologinį sukrėtimą patyrusioms moterims svarbu būti išgirstoms. Pirmiausia - klausytis, būti šalia ir nesmerkti.
tags: #nesivystancio #nestumo #pasekmes