Patarimai besilaukiančioms moterims: ar galima eiti į pirtį?

Nėštumas - ypatingas laikotarpis moters gyvenime, lydimas daugybės pokyčių. Besilaukiančios moterys natūraliai jaučia didesnę atsakomybę už savo sveikatą ir kūdikio gerovę, todėl kyla daug klausimų dėl įprasto gyvenimo būdo koregavimo. Vienas iš dažnai diskutuojamų klausimų - ar nėštumo metu saugu lankytis pirtyje? Atsakymas nėra vienareikšmis ir priklauso nuo individualios moters sveikatos būklės, nėštumo eigos bei pirties tipo ir sąlygų.

Bendrieji patarimai planuojant nėštumą

Prieš pradedant gilintis į pirties klausimą, verta aptarti bendruosius patarimus, kurie aktualūs kiekvienai porai, planuojančiai šeimos pagausėjimą.

• Laikas: Jei nėštumas neįvyksta per metus reguliarių lytinių santykių (2-3 kartus per savaitę) arba per 6 mėnesius, jei pora išmano vaisingumo pažinimo metodus, reikėtų kreiptis į specialistus dėl nevaisingumo priežasčių nustatymo.
• Spermos kokybė: Sėkminga nėštumo eiga priklauso nuo kontakto su tėvo sperma.
• Žalingi įpročiai: Atsisakykite rūkymo (įskaitant pasyvų), ribokite alkoholio vartojimą.
• Cheminės medžiagos: Venkite vaisingumą galimai mažinančių cheminių medžiagų.
• Kūno svoris: Stenkitės palaikyti normalų kūno svorį.
• Mityba: Visavertė mityba lemia gerą abiejų sutuoktinių sveikatą ir daro įtaką vaisingumui.
• Folio rūgštis: Moterims rekomenduojama vartoti folio rūgšties (0,4 mg per dieną) preparatus iki pastojant ir pirmąsias 12 nėštumo savaičių.
• Skiepai: Išsitirkite, ar jūsų kraujyje yra antikūnų prieš raudonukę sukeliantį virusą ir, jei reikia, pasiskiepykite. Po vakcinacijos vieną mėnesį stenkitės nepastoti.
• Sportas: Sportuokite, stiprinkite raumenis, padėsiančius išnešioti ir pagimdyti kūdikį.
• Apranga: Vyrams rekomenduojama vengti netinkamos aprangos - nedėvėti aptemptų apatinių, siaurų kelnių.
• Pirtis ir karštis: Vyrams patariama nesikaitinti pirtyje ar karštoje vonioje, atsisakyti įpročio dirbti su nešiojamu kompiuteriu pusiau gulėdamas.

Natūralaus šeimos planavimo (NŠP) taisyklės siekiant pastoti

NŠP taisyklės, skirtos siekiant pastoti, skiriasi nuo taisyklių, skirtų nėštumo atidėjimui. Svarbu nustatyti vaisingo lango ribas, t. y. vaisingiausias ciklo dienas.

• Stebėjimas: Stebėkite pagrindinius vaisingumo požymius: bazinę kūno temperatūrą (BKT), gimdos kaklelio gleives, gimdos kaklelį (nebūtinai), pagalbinius požymius (nebūtinai) ir atlikite kalendorinius skaičiavimus.
• Psichologinė įtampa: Ilgiau užtrukęs nėštumo planavimas gali kelti psichologinę įtampą, todėl porai paliekama didesnė pasirinkimo laisvė, ar kruopščiai laikytis visų simptoterminio metodo taisyklių, ar apsiriboti vien gimdos kaklelio gleivių metodu.
• Kruopštumas: Kruopščiai žymėkitės vaisingumo požymius, tačiau nesistenkite tiksliai nustatyti ovuliacijos datos.
• Lytiniai santykiai:
  • Susilaikykite nuo lytinių santykių gausaus mėnesinių kraujavimo metu.
  • Po mėnesinių iki pastebėsite pirmąsias gleives (jei jų esti nuolat - iki pastebėsite, kad jos nors kiek pakito), lytinių santykių neribokite.
  • Nuo pirmųjų gleivių pasirodymo iki pastebėsite vaisingo tipo gleives ir/arba pajusite slidumą, keletą dienų susilaikykite nuo lytinių santykių.
  • Kai pajusite slidumą išorinių lytinių organų srityje ir/arba pastebėsite vaisingo tipo gleives, planuokite lytinius santykius ne rečiau kaip kas antrą dieną iki gleivių piko dienos ir dar vieną papildomą dieną po jos.
• Ovuliacijos testai: Ovuliacijos testus (LH testus) prasminga naudoti tik vieną ar kelis ciklus, kad pasitikslintumėte, ar teisingai vertinate gimdos kaklelio gleivių požymius.
• Lubrikantai: Venkite naudoti lubrikantus.
• Liuteininė fazė: Jei pastebėjote, kad jūsų liuteininė fazė kelis ciklus iš eilės trumpesnė nei 9 dienos, ar kitokių nerimą keliančių ciklo ypatumų, kreipkitės į gydytoją.

Pirtis nėštumo metu: už ir prieš

Grįžtant prie pagrindinio klausimo, ar galima eiti į pirtį nėštumo metu, svarbu įvertinti galimą riziką ir naudą.

Galima rizika

• Perkaitimas (hipertermija): Didžiausią riziką kelia pirtyje nuolat tvyrantis didelis karštis, kuris gali sukelti hipertermiją. Pirmą trimestrą patyrus hipertermiją didėja apsigimimų rizika. Kūno temperatūra pakyla iki 38-41 laipsnių, oda parausta, skauda ir svaigsta galva, troškina, vargina dažnas širdies plakimas, atsiranda vangumas, netenkama sąmonės.
• Kraujospūdžio svyravimai: Karštis pirtyje gali sukelti kraujospūdžio svyravimus, kurie nėštumo metu gali būti pavojingi.
• Dehidratacija: Pirtyje gausiai prakaituojama, todėl didėja dehidratacijos rizika.
• Infekcijos: Maudynės kubile ar baseine po pirties gali padidinti infekcijos riziką.

Galima nauda (atsargiai!)

• Raumenų atpalaidavimas: Saikingas karštis gali padėti atpalaiduoti įsitempusius raumenis ir sumažinti nugaros skausmus.
• Streso mažinimas: Pirtis gali padėti sumažinti stresą ir įtampą.
• Bakterijų naikinimas: Manoma, kad pirtis naikina bakterijas.
• Lengvesnis gimdymas: Kai kurių nuomone, pirtis atpalaiduoja ir palengvina gimdymą.

Kada pirties reikėtų vengti?

• Jei jaučiatės blogai (svaigsta galva, pykina, silpna).
• Jei turite sveikatos problemų (aukštas kraujospūdis, širdies ligos ir kt.).
• Jei nėštumas komplikuotas.
• Jei nutekėjo vaisiaus vandenys.
• Jei yra kraujavimas iš makšties.
• Jei karščiuojate.

Patarimai, jei nusprendėte lankytis pirtyje nėštumo metu

Jei gydytojas leidžia lankytis pirtyje, būtina laikytis tam tikrų atsargumo priemonių:

Taip pat skaitykite: Kada nėštumo testas rodo klaidingą rezultatą?

• Trumpas buvimo laikas: Pirties procedūros neturėtų trukti ilgiau nei 10-15 minučių.
• Žema temperatūra: Rinkitės vėsesnę pirtį (sauną, o ne garinę).
• Drėgmė: Užtikrinkite pakankamą drėgmės lygį pirtyje.
• Atsivėsinimas: Reguliariai atsivėsinkite, šlakstykite veidą vandeniu.
• Skysčiai: Gerkite daug vandens prieš, per ir po pirties procedūrų.
• Klausykite savo kūno: Jei jaučiatės blogai, nedelsiant išeikite iš pirties.
• Venkite kubilų: Kubilai gali greičiau pakelti kūno temperatūrą nei pirtis.
• Pasitarkite su gydytoju: Prieš lankydamiesi pirtyje, pasitarkite su nėštumą prižiūrinčiu gydytoju.

Nėštumas ir grožio procedūros

Šiais laikais ypač daug kalbama ne tik apie nėščiosios savijautą, bet ir išvaizdą. Prisižiūrėti nėščiajai svarbu ne tik dėl estetinių ar higieninių priežasčių, bet ir tam, kad pati moteris gerai jaustųsi. Tačiau svarbu neperlenkti lazdos.

Kosmetikos krepšelio peržiūra

Ištirta, kad net iki 60 procentų išoriškai naudojamų priemonių sudėtinių dalių gali prasiskverbti į žmogaus organizmą. Nors daugybės cheminių medžiagų poveikis vaisiui dar nėra iki galo ištirtas, tačiau yra įrodyta, kad kai kurios kosmetikoje esančios cheminės medžiagos gali paskatinti priešlaikinį gimdymą ar nulemti vaisiaus vystymosi sutrikimus. Patariama bent jau pirmąjį nėštumo trimestrą naudoti kuo mažiau kosmetikos, atlikti kuo mažiau pavojingų procedūrų, nes tuo metu vaisius yra pažeidžiamiausias. Renkantis kosmetiką nėštumo metu svarbiausiu kriterijumi turi būti minimalizmas - kuo mažiau sudedamųjų dalių, tuo geriau. Jeigu ant kosmetikos priemonės etiketės rasite keliasdešimt sudedamųjų dalių, geriau nerizikuokite.

Atkreipkite dėmesį, kad sudėtyje nebūtų sintetinių kvapiųjų medžiagų, triklozano, parabenų (butilo, metilo, etilo, propilo, izobutilo), ftalatų, natrio laurilsulfatų, propilenglikolio, retinolio (nes didelės vitamino A dozės vaisiui yra kenksmingos), salicilo rūgšties.

Ko geriau vengti?

• Plaukų dažymas: Nėra griežto draudimo, kad plaukų nėštumo metu dažyti negalima, tačiau reikėtų atkreipti dėmesį, kad nėštumo metu oda tampa kur kas jautresnė. Šampūnai bei kitos plaukų priežiūros priemonės turėtų būti kuo natūralesnės. Ko tikrai verta vengti - tai plaukų lako ir kitų purškiamų priemonių, kurios gali būti ypač kenksmingos vyriškos lyties vaisiaus vystymuisi.
• Veido priežiūra: Laukiantis nerekomenduojama naudoti stipriai veikiančių kremų ir serumų nuo raukšlių, nes juose paprastai yra daug vitamino A. Taip pat reiktų vengti veidą balinančių priemonių, kuriose yra gyvsidabrio ir bismuto, o lūpų dažai neturėtų būti naudojami kasdien dėl juose esančių įvairių aliejų, vaško, spalvą turinčių pigmentų, prieskonių. Apie permanentinį makiažą kai kurie specialistai pasisako griežtai - nėštumo metu tai yra tabu.
• Burnos higiena: Nėštumo metu patartina atsisakyti tokios dantų pastos ir burnos skalavimo skysčio, kurių sudėtyje yra triklosano.
• Nagų priežiūra: Pedikiūras ir manikiūras, kaip ir įprastai, nėštumo metu taip pat yra reikalingos ir netgi būtinos procedūros. Kai kurie specialistai pataria nėštumo metu apskritai atsisakyti bet kokio nagų lakavimo arba daryti tai kuo rečiau ir labai gerai vėdinamoje patalpoje.
• Kūno priežiūra: Kūno priežiūros priemones, kaip ir kitas, laukiantis reikėtų pakeisti natūralesnėmis, kūno pienelį verta pakeisti natūraliu aliejumi.
• Depiliacija: Depiliacija vašku ar elektriniu epiliatoriumi laukiantis taip pat yra galima, tačiau reikia nepamiršti, kad tai skausminga procedūra, o nėštumo metu dėl jautresnės odos ji bus dar skausmingesnė.
• Kvepalai: Viena pavojingiausių kosmetikos priemonių laukiantis yra įvairūs kvepalai. Jų gamyboje itin dažnai naudojamas dirbtinis muskusas, kuris trikdo vidinių liaukų sekreciją. Apskritai, reikėtų vengti bet kokių purškiklių, juos pakeičiant kvapiais aliejais.

Natūralus, ekologiškas - ne visada geresnis

Vienas būdas apsisaugoti nuo kenksmingų medžiagų yra skaityti kosmetinių priemonių etiketes ir vengti stipriai veikiančių cheminių elementų arba atsisakyti kai kurių grožio procedūrų. Kitas būdas - bent nėštumo laikotarpiu grįžti prie mūsų tėvų ir senelių naudotų receptų, reikalingas priemones gaminant iš natūralių sudėtinių dalių patiems ar perkant ekologišką kosmetiką. Tačiau ir tai reikėtų daryti atsargiai. Kartais kremas gali būti kokybiškas ir visiškai natūralus, tačiau jo sudėtyje būti alergizuojančių sudedamųjų dalių, todėl, jei esate alergiška kokiam nors augalui, turėsite problemų. Taip pat labai svarbu nuolat tikrinti galiojimo laiką, nes natūralioje kosmetikoje yra mažiau konservantų arba jie yra augaliniai, taigi tokia kosmetika galioja gana trumpai.

Kiti svarbūs aspektai nėštumo metu

Be pirties ir grožio procedūrų, nėštumo metu svarbu atkreipti dėmesį į daugelį kitų aspektų, turinčių įtakos motinos ir kūdikio sveikatai.

Taip pat skaitykite: Nėštumo testo patikimumo vadovas

Mityba

Mityba nėštumo metu yra labai svarbi. Ji turėtų būti visavertė ir subalansuota. Mitybos pagrindą turėtų sudaryti duona, grūdiniai produktai, vaisiai ir daržovės, nes jų sudėtyje daug skaidulinių medžiagų, vitaminų bei mineralų. Žaliose daržovėse gausu ir folio rūgšties, kuri labai svarbi normaliai nėštumo eigai bei vaisiaus vystymuisi. Taip pat svarbu vartoti baltymų turinčio maisto - mėsos (tai - geležies šaltinis), žuvies (joje gausu omega 3 riebiųjų rūgščių), pieno produktų (jie - kalcio šaltinis). Nėštumo metu negalima laikytis dietų ir riboti suvartojamo maisto kiekio. Jei vaisius gaus per mažai maisto medžiagų, sutriks jo raida. Gimę mažo svorio naujagimiai būna silpnesni, o užaugę dažniau serga širdies ir psichikos ligomis, cukriniu diabetu. Tačiau „valgyti už du“ taip pat nereikėtų, nes tuomet kyla rizika priaugti per daug svorio, o dėl to didėja nėštumo ir gimdymo komplikacijų rizika. Per parą rekomenduojama išgerti apie 2300 ml grynų skysčių (geriausia - paprasto geriamo vandens), o jei skaičiuoti kartu su maistu gaunamus skysčius - apie 3000 ml. Apskaičiuojant reikalingą suvartoti skysčių kiekį, taip pat galima vadovautis taisykle - 10 ml grynų skysčių 1 ūgio centimetrui. Siekiant apsisaugoti nuo salmoneliozės, toksoplazmozės, listeriozės, nėštumo metu patariama vengti termiškai neapdorotų mėsos, žuvies, kiaušinių patiekalų, neplautų vaisių ir daržovių. Taip pat nerekomenduojama valgyti jūros gėrybių, vytintos mėsos, saliamio, pelėsinio sūrio, nepasterizuoto pieno produktų, majonezo. Jūrų žuvys savo organizme kaupia sunkiuosius metalus, todėl jas rekomenduojama valgyti tik kartą per savaitę. Specialistai vis dar diskutuoja apie tai, koks kofeino kiekis yra saugus nėščiajai ir vaisiui. Nėščiosioms leistina dienos kofeino norma neturėtų siekti 200 mg. Svarbu žinoti, kad kofeino taip pat yra juodojoje ir žaliojoje arbatoje, šokolade. Kofeinas gali padidinti persileidimo riziką ir didesnis jo kiekis gali būti kenksmingas. Vienas iš svarbiausių elementų nėštumo metu - folio rūgštis, kuri yra reikšminga įvairioms organizmo funkcijoms. Pradėti ją vartoti rekomenduojama jau planuojant pastoti, o pastojus - tęsti bent 12 pirmųjų nėštumo savaičių. Įrodyta, kad folio rūgšties vartojimas svarbus vaisiaus nervų sistemos vystymosi anomalijų profilaktikai. Taip pat nėščiosioms rekomenduojama gauti 1000 mg kalcio per parą. Vitamino D skiriama nėščiosioms, kurios retai būna gryname ore, saulėje, dažniau būna namuose, vartoja mažai šio vitamino turinčių maisto produktų: riebios žuvies, kiaušinių, grūdinių produktų. Geležies preparatų skiriama esant mažakraujystei. Kadangi nėštumo metu yra didelis geležies poreikis, mažakraujystė pasireiškia itin dažnai. Nėščiosioms rekomenduojama vitamino C paros dozė yra 100 mg. Vitaminas C padeda geriau pasisavinti geležį. Gydant nėščiųjų mažakraujystę, rekomenduojama papildomai vartoti vitamino C turinčių maisto produktų (pvz. brokolių, braškių, pomidorų, citrusinių vaisių), bet ne vitamino C tablečių. Vartojant dideles vitamino C dozes atsiranda inkstų akmenų formavimosi rizika.

Vaistai nuo skausmo

Gan dažnai nėščiaąsias kankina galvos ir nugaros skausmai, o vaistai nuo skausmo yra vieni iš dažniausiai vartojamų vaistų nėštumo metu. Tačiau tam tikri analgetikai, laisvai parduodami vaistinėje (ibuprofenas, aspirinas, naproksenas, diklofenakas ir kt.) gali ženkliai padidinti nepageidaujamų vaisiaus ir nėštumo pasekmių riziką. Taigi, nėščia moteris turėtų vengti bet kokių vaistų, o jei atsiranda būtinybė, juos vartoti tik paskyrus gydytojui.

Žalingi įpročiai

Žalingų įpročių būtina atsisakyti ne tik nėštumo metu, bet jau jį planuojant. Įrodyta, kad alkoholis gali sukelti persileidimą, priešlaikinį gimdymą, priešlaikinį placentos atsidalinimą. Jį vartojant kyla grėsmė, kad vaisius turės alkoholio sindromą (centrinės nervų sistemos pažeidimas, veido deformacijos, mažas svoris), klausos, regėjimo, širdies ir kraujagyslių, šlapimo, lyties organų vystymosi defektų, o jau paaugusiam vaikui galimi protinės ir neurologinės raidos sutrikimai, bendravimo, mokymosi problemos.

Fizinis aktyvumas

Saikingas fizinis aktyvumas padeda išvengti nugaros skausmų ir pasiruošti gimdymui. Labai naudingi dubens dugno raumenis stiprinantys Kėgelio pratimai, gerinantys šlapimo sulaikymą nėštumo metu ir po gimdymo, o taip pat bendrą sveikatos būklę. Tinka ir vaikščiojimas, joga, plaukiojimas, lengvi tempimo pratimai, neintensyvi aerobika. Mankštinantis reikia nepamiršti vartoti skysčių ir vengti perkaitimo. Nėštumo metu mankštintis galima, prieš tai individualias fizinio aktyvumo galimybes reikėtų aptarti su nėštumą prižiūrinčiu specialistu. Net jeigu moteris iki nėštumo aktyviai sportavo, pastojus reikėtų sumažinti krūvį.

Kelionės

Mokslinių įrodymų, kad sveikai nėščiajai, neturinčiai jokių nėštumo komplikacijų, kelionės didintų persileidimo ar priešlaikinio gimdymo riziką, nėra. Saugiausia keliauti antrame nėštumo trimestre, tačiau prieš kelionę būtina apsilankyti pas nėštumą stebintį specialistą, kuris įvertins nėščiosios būklę ir galimų komplikacijų riziką. Kartais tokio vizito metu paaiškėja, kad keliauti negalima. Jei skrydis trunka ilgiau nei 4 valandas, nežymiai didėja giliųjų kojų venų trombozės rizika. Ją sumažinti galima tokio skrydžio metu dėvint kompresines kojines, geriant daugiau vandens ir reguliariai (kas 30 minučių) pasivaikštant po kabiną ar bent sėdint pamankštinant kojas. Prieš kelionę reikia pasidomėti oro linijų bendrovės taisyklėmis, taikomomis nėščiosioms. Jei leidžia moters sveikata, keliauti galima, ypač jeigu kelionės susijusios su poilsiu, geromis emocijomis, komfortišku transportu ir oro sąlygomis.

Taip pat skaitykite: Ankstyvieji nėštumo simptomai

Buvimas saulėje

Saikingas buvimas saulėje yra naudingas, suteikia pozityvumo, atpalaiduoja. Saulės šviesa gali padėti vaisiaus kaulų vystymuisi nėštumo metu, sustiprinti imuninę sistemą. Tačiau svarbu, nesimėgauti saule per ilgai, ypač tuomet, kai ji yra kaitriausia. Nėštumo metu hormonų kiekis keičiasi, todėl oda tampa jautresnė nei bet kada anksčiau. Tiesiogiai saulėje rekomenduojama būti tik iki 11 ir po 17 valandos, kai spindulių aktyvumas mažiausias ir negresia perkaitimas bei dehidratacija.

Miegas

Sutrikęs miegas yra vienas dažniausių nėščiųjų nusiskundimų. Ypač paskutiniaisiais mėnesiais kokybiškai išsimiegoti tampa vis sunkiau. Norint pagerinti miego kokybę, reikėtų stengtis gultis ir keltis tokiu pat laiku, prieš miegą pasivaikščioti lauke, paklausyti ramios muzikos, pamedituoti, paskaityti knygą ar žurnalą. Nepatartina žiūrėti blogas emocijas keliančių televizijos laidų ar filmų. Keletą valandų iki miego nerekomenduojama valgyti ar gerti daug skysčių. Reikėtų pasirūpinti, kad miegamajame būtų vėsu, oras gaivus, miegant patartina dėvėti natūralaus pluošto, gerai prakaitą sugeriančius ir orą praleidžiančius naktinius drabužius, vengti sintetinių audinių. Verta išbandyti nėščiųjų pagalvę - ji padės rasti patogesnę padėtį miegojimui. Jei vis dėlto užmigti nepavyksta, pasikonsultuokite su gydytoju. Nerekomenduojama gerti vaistų, nebent juos paskirtų gydytojas. Labai dažnai nemigos priežastys gali būti susijusios su stresu. Vietoj to, kad nuolat apie kažką galvotumėte, pamėginkite visus savo rūpesčius užrašyti ant popieriaus lapo. Tai suteiks galimybę apsvarstyti galimus sprendimus ir padės nuraminti mintis, kad galėtumėte kokybiškai pailsėti.

Emocinė būklė

Nėštumas yra pereinamasis etapas moters gyvenime, o bet kokio perėjimo metu žmogaus emocijos gali svyruoti. Fiziniai moters kūno pokyčiai nėštumo metu sulaukia daug dėmesio, tuo tarpu emociniams jo skiriama kur kas mažiau. Nėštumas - nuostabus laikas, tačiau jis kelia ir didelį stresą, dėl kurio emocijos gali tapti lengvai kintančios. Nėra visiškai aišku, kodėl atsiranda emociniai svyravimai, bet žinoma, kad moters kūne vyksta nemažai pokyčių ir jie visi yra susieti su jos emocijomis. Viena iš priežasčių gali būti hormonų lygio pokyčiai. Pastebėta, kad nėštumo metu būdingas užmaršumas, verksmingumas, nuotaikų kaita. Nėštumo metu tiek nerimo, tiek baimės sistemos moters smegenyse sustiprėja. Yra daug dalykų, kurių moteris negali kontroliuoti nėštumo metu ir šis netikrumas gali pakurstyti baimę keliančias mintis. Nėščia moteris turėtų patirti pilnatvę ir palaimingą kūdikio laukimą, nėštumo metu ji visgi turi susitaikyti su daugybe apribojimų, gyvenimo būdo pokyčių savo gyvenime. Todėl labai svarbu prisiminti, kad kiekvienas žmogus turi savo atsipalaidavimo būdus. Muzikos klausymasis, meditacija, joga, vaikščiojimas gryname ore, maloni įtraukianti veikla, bendravimas su draugais, artimaisiais, kūrybiniai užsiėmimai, pvz. Atsipalaidavimo būdus vertėtų įtraukti į kasdienę rutiną net ir nejaučiant streso - tai gali pagerinti bendrą moters sveikatą ir savijautą. Jeigu kyla abejonių dėl fizinės ar emocinės sveikatos, nežinote kaip elgtis vienu ar kitu atveju, visada kreipkitės į gydytoją, kuris padės išspręsti iškilusius klausimus ir pateiks naudingų rekomendacijų. Mėgaukitės šiuo išskirtiniu laikotarpiu, atraskite laiko savo mėgiamai veiklai, džiaukitės laukimu, kad prisimintumėte jį, kaip vieną laimingiausių savo gyvenime.

Pirties tradicijos ir rekomendacijos

Daugiau nei 10 metų profesionaliai besipirtinanti Birutė Masiliauskienė tikina, kad žmogus gali eiti į pirtį iki tol, kol pajėgia pats iki jos ateiti, todėl vienokių ar kitokių standartų iki kokio amžiaus rekomenduojama pirtintis nevertėtų vaikytis. Pasak moters, viskas priklauso nuo to, kas ir kaip tą pirtį įsivaizduoja, nes svarbiausia, kad pirtis būtų maloni ir nekeltų diskomforto. Jeigu moteris pati nėštumo metu lankėsi pirtyje, tai kodėl gi neįnešus ir to vaikelio į švelnią ir nekarštą pirtį.

Pirtis - puiki profilaktika nuo ligų

Neretai sakoma, kad sergant tam tikromis ligomis yra rekomenduojama apsilankyti ir pasikaitinti pirtyje. Kiek tiesos šiame patarime galima rasti, priklauso nuo to, kokią ligą žmogus tikisi išgydyti. Atlikti tyrimai rodo, kad neretai pirties privalumai yra pernelyg nuvertinami. Pirties lankymas yra tokiems žmonėms kaip vaistas. Aišku, niekas nesako, kad į pirtį reikia eiti, jei žmogus prastai jaučiasi, turi šiokių tokių bėdelių. Į pirtį eiti galima, jei tai darome išmintingai, pavyzdžiui, nesikaitiname be proto ar nešokinėjame į eketes po pirties. Kaip tik, tokia švelni pirtis, ne tai, kad blogina situaciją, bet ją net pagerina. Be to, sakoma, kad širdies darbas pirties metu prilyginamas tokiam neskubiam pasivaikščiojimui iki parduotuvės. Jeigu gali eiti į parduotuvę, tai gali eiti ir į pirtį pasišildyti, bet nesivanoti, ar nedaryti kažkokių sudėtingų per daug procedūrų. Nors sveikas pasimėgavimas pirtimi yra naudingas, tačiau verta nepamiršti, kad pirtis pirčiai yra nelygi, todėl jeigu žmogui paūmėjusi liga ar yra atsiradęs karščiavimas apsilankymą tektų praleisti. Sergant astma yra taip pat daug aspektų, bet iš esmės žinau, kad žmonėms, turintiems tokių bėdų pirtis palengvina simptomus.

„Minkštos“ ir „kietos“ pirtys

Galima sakyti, kad tos pirtys, kurios yra pakankamai nekarštos ir drėgnos, jos yra „minkštos“. Tačiau taip pat galima dar iš kitos pusės pasakyti - apie patį pirtinimosi būdą, kad yra toks švelnus, šiltas, malonus ir tuomet reikalaujantis ištvermės. Pavyzdžiui, jeigu mes einame į pirtį ir būname tiek, kiek mums komfortiška iki kol pajaučiame, kad širdelei nebegerai, išeiname, atsivėsiname, tai toks būdas, net ir esant įvairioms temperatūroms gali būti įvardijamas kaip „minkštas“. O „kietą“ pirtį galime įvardinti tuomet, kuomet viršijame savo galimybių ribas ir pasivanojame taip, kad truputėlį toje pirtyje mums būtų nekomfortiška. Būnant pirtyje yra svarbu suvokti, kad komfortą pirtyje sukelia ne karštis, tačiau jo santykis su drėgme. Yra tokia formulė, kuri nėra absoliuti, bet tinkama naudoti. Ji vadinama 130 laipsnių formule, kuomet šis skaičius yra bendras ir pirtis tokiu atveju būna maloni, komfortiška, kai pavyzdžiui temperatūra yra 70 laipsnių, o drėgmė - 50. Pirtyje, kuri vadinama „minkšta“, anot pirtininkės, galima drąsiai būti ir nėščioms moterims, kurios buvo prieš tai pratusios eiti į pirtį ir tai joms nesukelia streso. Jeigu nėštumas nėra komplikuotas, o pirtis yra švelni, minkšta, didelės bėdos nebus, jeigu moteris, kuri prieš tai buvo pratusi lankytis pirtyje, atvyks pasišildyti ir būdama nėščia. Pirmieji mėnesiai būna labiau komplikuoti, tačiau antras ir trečias nėštumo trimestras yra saugesnis tokioms procedūroms. Aišku, tokiais atvejais reikėtų irgi elgtis atsargiau, nepersikaitinti, nesivanoti vantomis. Moteris taip pat teigia, kad kuo karštesnė pirtis, tuo ji yra sausesnė. Esant sausoje pirtyje pradeda džiūti akys, gerklė, gleivinė, o tai, pasak Birutės, yra nesveika ir tokias pirtis galima vadinti „kietomis“.

#

tags: #nescia #moteris #pirtyje