Nėštumas - tai ypatingas laikotarpis moters gyvenime, kupinas džiaugsmo ir laukimo. Tačiau kartu tai ir metas, kai moteris patiria daugybę fizinių ir emocinių pokyčių, kurie gali sukelti stresą ir nerimą. Šiame straipsnyje aptarsime nervingumo priežastis nėštumo metu ir pateiksime patarimų, kaip sumažinti įtampą bei užtikrinti gerą savijautą tiek būsimai mamai, tiek kūdikiui.
Įvadas
Nėštumas dažnai asocijuojasi su džiaugsmu ir laime, tačiau realybė tokia, kad tai gali būti ir sudėtingas laikotarpis. Hormonų svyravimai, fiziniai pokyčiai, baimė dėl gimdymo ir būsimo motinystės vaidmens - visa tai gali sukelti stresą ir nerimą. Svarbu suprasti, kad jausti nerimą nėštumo metu yra visiškai normalu, ir ieškoti būdų, kaip suvaldyti šią būseną.
Streso Priežastys Nėštumo Metu
Nervingumą ir stresą nėštumo metu gali sukelti įvairūs veiksniai:
- Fiziniai pokyčiai: Nėštumo metu kūnas patiria daugybę pokyčių, tokių kaip svorio priaugimas, hormonų svyravimai, pykinimas, nugaros skausmai, pilvo skausmai arba maudimas, pasunkėjęs kvėpavimas ir kiti fiziniai diskomfortai. Šie pokyčiai gali būti nemalonūs ir varginantys, o tai gali sukelti nerimą.
- Hormonų svyravimai: Hormonai vaidina svarbų vaidmenį reguliuojant nuotaiką. Nėštumo metu hormonų lygis svyruoja, todėl moteris gali jausti didesnį jautrumą, dirglumą ir nerimą.
- Emociniai iššūkiai: Nėštumas gali sukelti įvairių emocijų - nuo džiaugsmo iki baimės. Baimė dėl gimdymo, kūdikio sveikatos, būsimo motinystės vaidmens ir finansinės padėties gali sukelti didelį stresą. Nerimas dėl paties nėštumo fakto, pavyzdžiui, jeigu nėštumas buvo neplanuotas, arba dėl sveikatos būklės (ypač jeigu nėštumas nėra labai lengvas ir kamuoja stiprus pykinimas, pasireiškia nėščiųjų anemija, diabetas ar kt.), taip pat gali prisidėti prie streso.
- Santykiai: Pakeitęs visuomeninį statusą, nėštumas gali paveikti santykius su partneriu, šeima ir draugais. Įtampos tarp partnerių gali kilti dėl skirtingų lūkesčių.
- Socialiniai ir ekonominiai veiksniai: Pragyvenimo lėšų stoka, nuobodus arba pernelyg varginantis darbas, problemos šeimoje ar santykiuose, neaiškumas dėl karjeros - visa tai gali sukelti stresą nėštumo metu.
Streso Poveikis Nėštumui
Ilgalaikis stresas nėštumo metu gali turėti rimtų pasekmių tiek motinai, tiek kūdikiui:
- Poveikis motinai: Aukštas kraujospūdis (nėščiųjų hipertenzija), priešlaikinis gimdymas, persileidimo rizika, per didelis svorio priaugimas, nusilpęs imunitetas, suintensyvėję tipiniai nėštumo negalavimai, valgymo problemos, psichikos sveikatos problemos (depresija, nerimo sutrikimai). Stresas taip pat gali nulemti būsimosios mamos reakcijas į tam tikras situacijas. Pasikartojantis ar ilgą laiką trunkantis stresas siejamas su aukštu kraujo spaudimu, ateroskleroze, insultais. Taip pat ilgą laiką patiriant stresą slopinama imuninė sistema bei virškinimo veikla, dėl ko padidėja tikimybė susirgti užkrečiamomis ligomis ir skrandžio opomis.
- Poveikis kūdikiui: Priešlaikinis gimdymas, mažas gimimo svoris, vaiko psichikos sveikatos problemos (padidėjęs jautrumas, dirglumas, didesnė rizika susirgti psichikos ligomis, nerimo sutrikimais), kognityvinės raidos problemos nuo vaikystės iki paauglystės, vaisiaus augimo ribojimai, neurocheminiai vaisiaus smegenų pakitimai. Moksliniai tyrimai rodo, kad daugiau verkė tie naujagimiai, kurių mamos nėštumo metu patyrė depresiją, nerimą ar didelį stresą.
Kaip Sumažinti Stresą Nėštumo Metu
Nors nėštumas yra natūralus procesas, svarbu rūpintis savo emocine ir fizine gerove. Štai keletas patarimų, kaip sumažinti stresą nėštumo metu:
Taip pat skaitykite: Svarbi informacija apie lytinių organų pokyčius nėštumo metu
- Fizinis aktyvumas: Reguliarus fizinis aktyvumas, pvz., vaikščiojimas, plaukimas arba joga, gali padėti sumažinti stresą, pagerinti nuotaiką ir bendrą savijautą. Sportuojant sumažinamas kortizolio, kuris yra streso hormonas, kiekis kraujyje. Kai kurios sporto rūšys yra puikios stresui mažinti - plaukimas, slidinėjimas, važiavimas dviračiu, sportiniai šokiai su muzika.
- Atsipalaidavimo technikos: Meditacija, gilus kvėpavimas, jogos praktikos, vizualizacija (įsivaizduokite ramybę keliančius vaizdus arba malonias situacijas) gali būti puikus būdas sumažinti stresą, įtampą ir nerimą.
- Sveika mityba: Subalansuota mityba, turinti pakankamai vitaminų ir mineralų, gali padėti organizmui susidoroti su stresu ir išlaikyti stabilų energijos lygį. Rinkitės maisto produktus, kuriuose yra mažai riebalų, tačiau praturtintus maistinėmis medžiagomis, tokiais kaip vaisiai, daržovės, pilno grūdo produktai ir liesa mėsa ar žuvis. Venkite maisto, turinčio daug cukraus. Venkite kofeino, nes jis gali tik dar labiau sustiprinti streso jausmą. Gerkite daug vandens.
- Pakankamas miegas: Užtikrinti pakankamą ir kokybišką miegą yra svarbu streso mažinimui ir bendrai žmogaus savijautai. Miegant kūnas turi galimybę atsigauti ir atsistatyti, todėl svarbu laikytis reguliaraus miego grafiko ir sukurti sau tinkamą aplinką miegui.
- Bendravimas ir parama: Bendravimas su šeima ir draugais gali suteikti reikalingą emocinę paramą. Pasikalbėkite su vyru, šeimos nariais, draugėmis apie savo jausmus ir išgyvenimus. Palaikykite artimus ryšius su šeima ir draugais, pasikalbėkite su jais apie savo jausmus ir išgyvenimus. Bendravimas su artimais žmonėmis gali padėti išreikšti emocijas, gauti paramą ir lengviau išgyventi stresą. Susikurkite „pagalbos tinklą“, kuriame bus jūsų antroji pusė, šeima ir draugai.
- Žinių įgijimas: Kuo daugiau žinosite apie nėštumą, gimdymą ir kūdikio priežiūrą, tuo mažiau baimės jausite. Domėkitės jūsų kūne vykstančiais pokyčiais, gimdymo eiga, naujagimio auginimo ypatybėmis. Skaitykite knygas, straipsnius, žiūrėkite laidas, lankykitės paskaitose, užsiėmimuose. Lankykitės nėščiųjų pamokėlėse. Sužinosite, ko tikėtis nėštumo metu bei gimus kūdikiui.
- Profesionali pagalba: Jei stresas tampa nevaldoma problema, pasitarkite su psichologu ar terapeutu. Gydytojas, atsižvelgęs į jūsų simptomus, jų intensyvumą, dažnumą, pasiūlys galimus sprendimo būdus. Psichikos sveikatos specialistai, taip pat kokybiška psichologinė literatūra gali padėti įveikti nepatogumus.
- Laiko planavimas: Efektyvus laiko valdymas, prioritetų nustatymas ir tinkama darbo bei poilsio pusiausvyra gali padėti sumažinti stresą. Planuokite savo dienotvarkę, atsižvelgdami į svarbiausias užduotis bei suteikdami laiko poilsiui ir atsipalaidavimui. Sumažinkite nebūtinų veiklų kiekį, deleguokite jas kitiems žmonėms.
- Priimkite save: Priimkite, kad nėštumas gali būti sudėtingas laikotarpis, ir visiškai natūralu jausti stresą. Svarbiausia - rasti būdus, kaip su juo susidoroti, ir pasirūpinti savo, bei savo vaiko gerove. Pasistenkite įsisąmoninti, kad visi su nėštumu susiję nepatogumai yra laikini.
- Institucijų, organizacijų pagalba: Ieškokite paramos iš įvairių institucijų ir organizacijų, kurios teikia pagalbą nėščioms moterims.
Kada Kreiptis į Gydytoją
Į gydytoją (visų pirma, šeimos arba jūsų nėštumą prižiūrintį) reikėtų kreiptis, jeigu nerimas labai pablogina jūsų fizinę ir emocinę savijautą, menkina gyvenimo kokybę, kenkia jūsų santykiams su aplinkiniais.
Arterinė Hipertenzija Nėštumo Metu
Arterinė hipertenzija yra dažna nėščiųjų širdies ir kraujagyslių sistemos liga. Nėščiosioms arterinė hipertenzija diagnozuojama atsižvelgiant į absoliutų AKS dydį (>140/90mmHg) arba pagal tai, kiek kraujospūdis padidėja (sistolinis >25mmHg ir/ar diastolinis >15mmHg) lyginant su AKS iki nėštumo ar pirmuoju nėštumo trimestru. Svarbu, kad hipertenzija būtų patvirtinta bent du kartus. Nėščiųjų arterinės hipertenzijos gydymo tikslas - sumažinti trumpalaikę riziką motinai ir nepakenkti vaisiui. AKS reikia sumažinti iki 140/90mmHg. Gydant ypač svarbu išvengti hipotenzijos ir didelių AKS svyravimų. Arterinės hipertenzijos neskubama gydyti vaistais dėl galimų padarinių vaisiui. Nėščiųjų hipertenzijai gydyti dažniausiai rekomenduojama metildopa ir labetalolis. Daugelio moterų, sergančių nesunkia ir nekomplikuota hipertenzija, nėštumo prognozė nesiskiria nuo sveikųjų. Kai sunki hipertenzija komplikuojasi preeklampsija, atliekama cezario pjūvio operacija.
Vaikų Stresas
Moksliniai tyrimai rodo, kad daugiau verkė tie naujagimiai, kurių mamos nėštumo metu patyrė depresiją, nerimą ar didelį stresą. Taip pat daugiau verkė tie naujagimiai, kurie patyrė sunkų gimimą, jei buvo daromas cezario pjūvis, naudojami įrankiai ištraukti vaiką, kūdikiai buvo užstrigę gimdymo takuose ar patyrė kitų komplikacijų. Kūdikis verkia dėl nepatenkintų poreikių, ypač poreikio būti laikomiems ant rankų. Kūdikiai, kuriuos mamos/tėčiai ilgiau nešiojo, verkė mažiau. Taip pat kūdikio nervų sistema mokosi nusiraminti, kai kuriame ryšį su juo - kalbiname, palaikome akių kontaktą, liečiame, leidžiame užuosti natūralų mūsų kūno kvapą ir tt. Kūdikiai naudojasi visais savo pojūčiais, kad pažintų pasaulį. Jie uodžia, mato, girdi, liečia, skanauja ir bando visoje naujoje patirtyje sau sukurti prasmę. Kai stimuliacijos būna per daug, kūdikius tai gali trikdyti ir dėl to jie gali pravirkti. Rekomenduoju tokiais atvejais sumažinti stimuliaciją, pasitrauktį į tylesnę, ramesnę vietą ir būti šalia kūdikio. Kūdikiai gali jaustis bejėgiai ir negebantys atlikti to, ką norėtų, pavyzdžiui, apsiversti, pasiekti norimą daiktą, pasakyti, ko nori. Šio nusivylimo visiškai pašalinti neįmanoma, nes tai natūrali raidos dalis. Kūdikiai dažniau verkia prieš pat ko nors išmokdami, o išmokę tampa linksmesni dėl įgyto gebėjimo. Vaikai gali verkti ir dėl patiriamo fizinio skausmo, todėl jei nerimaujate dėl sveikatos, gydytojo patarimai tikrai bus ne pro šalį. Tačiau kartais sunku atskirti, ar kūdikiai verkia dėl fizinio, emocinio skausmo, ar dėl abiejų. Atsiskyrimas nuo tėvų, tėvų patiriama depresija ar tarpusavio nesutarimai, kiti sunkumai gali sutrikdyti ar išgąsdinti kūdikius. Todėl labai svarbu rūpintis savo sveikata ir gerove, nes kūdikiai yra labai jautrūs aplinkinių nuotaikai. Vaikui stresą gali kelti ir nerimaujanti mama. Ji patiria didelę atsakomybę 24 valandas per parą 7 dienas per savaitę rūpindamasi kūdikiu, kas jai taip pat yra nauja. Ji turi mažiau galimybių atlikti kitus darbus namuose. Todėl naudinga aptarti darbų perskirstymą šeimoje.
Taip pat skaitykite: Pavojai nėštumo metu: kritimai
Taip pat skaitykite: Skubios kontracepcijos tablečių veikimas
tags: #nervingumas #nestumo #metu