Šios motinystės akimirkos turėtų būti laimingiausios gyvenime, tačiau dažnai moterys jaučiasi pavargusios, liūdnos ir be vilties. Nerimas nėštumo metu yra dažnas reiškinys, tačiau svarbu suprasti jo priežastis ir žinoti, kaip su juo susidoroti. Šiame straipsnyje aptarsime nerimo priežastis nėštumo metu, kaip jį valdyti ir kur ieškoti pagalbos.
Nerimo Priežastys Nėštumo Metu
Nėštumas - didelis gyvenimo pokytis, kurio metu keičiasi moters identitetas, turimi socialiniai vaidmenys. Sužinojusi, kad laukiasi, moteris dažniausiai išgyvena prieštaringus jausmus: vienu metu gali džiaugtis ir liūdėti, jaustis mylima, bet tuo pačiu ir susierzinti ar pykti. Moteris turi priprasti prie minties, kad bus ne tik žmona, partnerė, dukra ar sesuo, bet taip pat taps ir mama. Naujas vaidmuo atneša daug nežinomybės. Nerimo nėštumo metu priežastys yra skirtingos:
- Hormonų svyravimai: Hormonai prisideda prie moters nuotaikų svyravimų nėštumo metu. Estrogenas ir progesteronas gali lemti dažnesnius ir greitesnius nuotaikų svyravimus. Dėl padidėjusio streso hormono (kortizolio) moteris gali jausti daugiau nerimo, o adrenalinas gali sukelti didesnį pykčio ar susierzinimo jausmą. Tačiau reikia nepamiršti, kad hormonų pokyčiai gali turėti įtakos ir malonesnių jausmų raiškai. Kiekvieną moterį hormonai gali veikti skirtingai. Tai priklauso nuo endokrininės sistemos funkcionavimo, būdų, kuriais moteris įveikia stresą, artimųjų socialinės paramos, psichologinio atsparumo ar temperamento. Dažnai hormonų sąlygoti jausmai gali būti nesuprantami, neaiškūs.
- Nėštumo planavimas: Vienos moterys nerimauja dėl paties nėštumo fakto, pavyzdžiui, jeigu nėštumas buvo neplanuotas. Tai visiškai nereiškia, kad esi blogas žmogus. Prašau, neleisk niekam tavęs įtikinti kitaip. Tu esi nepaprastai stipri, kad kovoji.
- Sveikatos būklė: Kitas gąsdina jų sveikatos būklė (ypač jeigu nėštumas nėra labai lengvas ir kamuoja stiprus pykinimas, pasireiškia nėščiųjų anemija, diabetas ar kt.), besikeičiantis kūnas.
- Fiziniai pokyčiai: Nėštumo metu kūnas patiria daug pokyčių, tokių kaip svorio padidėjimas ir fiziniai diskomfortai. Dauguma nėštumo metu juntamų ir nerimą galinčių sukelti simptomų (pavyzdžiui, nugaros skausmas, pilvo skausmas arba maudimas, pasunkėjęs kvėpavimas ir kt.) yra visiškai normalūs, susiję su kūne vykstančiais pokyčiais.
- Socialinis spaudimas: Būsimos mamos gali jausti spaudimą iš šeimos, draugų ar darbo vietos. Žmonės aplink tave nuolat kartoja, kad tėvystė yra gražiausias tavo gyvenimo laikas ir tai tik gilina tavo kaltės jausmą.
- Finansiniai sunkumai: Daugelis šeimų susiduria su finansiniais iššūkiais, kai laukiasi kūdikio.
- Psichikos sveikatos problemos: Nėštumo metu moterys gali patirti padidėjusią nerimo ar depresijos riziką. Nerimas ir depresija tavo šeimoje galėjo prisidėti prie tavo būklės.
- Sudėtingas gimdymas: Jei tavo gimdymas buvo sudėtingas, tai taip pat gali būti priežastis, dėl kurios dabar taip jautiesi.
- Palaikymo stoka: Galbūt negauni pakankamai palaikymo iš partnerio ar kitų žmonių. Galbūt jautiesi viena.
Kaip Valdyti Nerimą Nėštumo Metu
Valdyti stresą nėštumo metu yra būtina užduotis, siekiant užtikrinti sveiką tiek motinos, tiek vaiko vystymąsi. Siekiant jaustis ramiau reikėtų, visų pirma, pagalvoti apie nerimo priežastis.
- Domėkitės: Domėkitės jūsų kūne vykstančiais pokyčiais, gimdymo eiga, naujagimio auginimo ypatybėmis. Skaitykite knygas, straipsnius, žiūrėkite laidas, lankykitės paskaitose, užsiėmimuose.
- Ieškokite paramos: Pasikalbėkite su vyru, šeimos nariais, draugėmis. Bendrauti su šeima ir draugais yra svarbu. Socialinis palaikymas gali sumažinti streso lygį. Žmonės, kurie jaučiasi taip pat kaip tu, gali atnešti palengvėjimą. Daug moterų dalinasi savo patirtimi sunkiais gyvenimo laikotarpiais arba kaip jau įveikė iškilusius sunkumus. Tai bus įrodymas, kad tu taip pat gali pasijusti geriau.
- Kvėpavimo pratimai: Kūną ir mintis padeda nuraminti kvėpavimo pratimai. Jie taip pat sumažina kraujospūdį, prisideda prie sklandesnio ir mažiau skausmingo gimdymo. Patariama stebėti savo kvėpavimą, nes per greitas ir paviršutiniškas kvėpavimas gali kelti panikos jausmą. Moterims, kurios jaučiasi susijaudinusios, gali padėti paprastas kvėpavimo pratimas. Skaičiuojant iki trijų, reikia tolygiai, ramiai įkvėpti per nosį ir porą sekundžių sulaikyti kvėpavimą. Iškvėpti reikia tolygiai ir ramiai, skaičiuojant iki trijų ir per šiek tiek pravertą burną. Kartoti pratimą rekomenduojama tol, kol kvėpavimas taps natūralus, lėtas ir ramus. Nėštumo metu taip pat galima išbandyti atsipalaidavimo pratimus: relaksacijas arba meditacijas.
- Sveikas gyvenimo būdas: Rekomenduojama nepamiršti, jog mūsų psichologinei savijautai įtakos turi ir kokybiškas poilsis, subalansuota mityba bei fizinis aktyvumas. Pasistenk judėti, valgyti ir gerti. Net penkių minučių pasivaikščiojimas aplink namus skaitosi. Taip pat nepamiršk gerti vandens ir suvalgyt bent mažytį sveiką užkandį. Tavo kūnas taip gaus signalą, kad juo rūpinamasi ir nebus užstrigęs išgyvenimo režime. Reguliarus fizinis aktyvumas, tinkamas nėštumo etapui, gali pagerinti nuotaiką ir sumažinti stresą.
- Laikas sau: Investuokite laiko sau. Skirkite laiko hobiui, mėgstamai veiklai ar tiesiog poilsiui. Surask bent šiek tiek laiko sau. Kiekviena papildoma minutė svarbi. Pratęsk savo dušą keliomis minutėmis arba įsijunk mėgstamą muziką. Muzika daro didelį poveikį nuotaikai ir dažnai padeda palengvinti sunkų vienišumo jausmą.
- Emocijų valdymas: Emocijų pokyčiai nėštumo metu yra dažni, ir svarbu mokėti su jais tvarkytis. Sukurkite dienoraštį, kuriame galėtumėte rašyti savo mintis ir jausmus. Pabandykite pakeisti neigiamas mintis į teigiamas. Visi jausmai yra normalūs. Reikia suprasti, kad pirmos savaitės po gimdymo gali atnešti daugiau nežinomybės, o moteris dėl fiziologinių ir emocinių pokyčių gali tapti jautresnė. Pasireiškiantis emocinis jautrumas yra visiškai natūralus reiškinys, rodantis sveiką moters adaptaciją po gimdymo. Svarbu neišsigąsti savo jausmų ir pasikalbėti apie juos su artimaisiais.
- Būkite švelni sau: Tai ne tavo kaltė. Šis laikotarpis yra nepaprastai sunkus - net tiems, kurie atrodo kad išlaiko pusiausvyrą. Nekariauk su savimi: pripažink, kad dabar jautiesi blogai ir tai yra visiškai suprantama. Tačiau išeitis yra ir jei kalbėsi su savimi švelniai, kaip kalbėtum su drauge, ją surasi greičiau.
- Pabandyk pailsėti: Suprantam, kai tai padaryti sunku, bet pasistenk pasinaudoti kiekvienu pasitaikiusiu momentu. Galbūt kai vaikelis miega, pailsėk ir tu. Miegas arba tiesiog pogulis gali padėti ištrūkti iš užburto rato. Būtent todėl viskas aplink atrodo tamsu.
- Venk izoliacijos: Šiuo metu gali atsirasti noras užsidaryti nuo pasaulio. Atrodo, kad tai vienintelė išeitis. Bijai išeiti į lauką, jautiesi gėdingai. Negali apsimesti, kad viskas gerai. Tačiau socialiniai ryšiai turi didelę įtaką tavo psichinei sveikatai. Jei gali, stenkis išlaikyti bent mažą ryšį su mylimais žmonėmis. Kartais paskambink draugei arba išeik į lauką pasimėgauti šviežiu oru.
Kada Kreiptis į Specialistus
Į gydytoją (visų pirma, šeimos arba jūsų nėštumą prižiūrintį) reikėtų kreiptis, jeigu nerimas labai pablogina jūsų fizinę ir emocinę savijautą, menkina gyvenimo kokybę, kenkia jūsų santykiams su aplinkiniais. Gydytojas, atsižvelgęs į jūsų simptomus, jų intensyvumą, dažnumą, pasiūlys galimus sprendimo būdus. Jei stresas tampa nepakeliamas ar kelia rimtų problemų, verta kreiptis į specialistus. Kilus mintims, jog reikalinga specialisto pagalba, reikia nedvejoti ir kreiptis.
- Kreipkis pagalbos: Pasikalbėk su savo tėvais, partneriu arba draugu. Tačiau jei jau kovoji daugiau nei dvi savaites ir situacija nesitaiso - ar net blogėja - atėjo laikas ieškoti profesionalios pagalbos. Nėra ko gėdytis. Pagalbos prašymas yra didelis stiprybės ženklas, o terapija tikrai padeda.
Pogimdyvinė Depresija
Pogimdyvinė depresija - tai psichikos sutrikimas, pasireiškiantis maždaug 10-15 proc. moterų. Šis sutrikimas pasižymi bent dvi savaites trunkančia prislėgta nuotaika, dėmesio koncentracijos ir atminties sutrikimais, miego, apetito pokyčiais. Gali atsirasti nuovargis, motyvacijos stoka, galvos skausmai ar kiti fiziniai nusiskundimai. Pogimdyvinė depresija gali atsirasti dėl įvairių priežasčių. Pavyzdžiui, dėl hormonų svyravimo, socialinės pagalbos stokos, finansinių sunkumų ar netgi vaikystėje patirtų traumų.
Taip pat skaitykite: Kaip rengti vaikus, kad jie jaustųsi užtikrintai
Kaip Išvengti Pogimdyvinės Depresijos
Didinant savo psichologinį atsparumą, pogimdyvinės depresijos galima išvengti. Tai galima padaryti daugiau ir atviriau kalbant apie savo jausmus bei patiriamus sunkumus. Nereikia užgniaužti, slopinti ar kitaip slėpti nemalonių ar sunkių patyrimų. Sveikas gyvenimo būdas taip pat prisideda prie psichikos sveikatos išsaugojimo.
Pagalba Esant Pogimdyvinei Depresijai
Jei pogimdyvinės depresijos nepavyko išvengti, rekomenduojama nedelsiant kreiptis į specialistus. Psichikos sutrikimų gydymui svarbi profesionali specialistų pagalba ir individualizuotas gydymas. Moterys, kurios po gimdymo patiria sunkumų, savo jausmus būtinai turėtų aptarti su partneriu arba kitu artimu žmogumi.
Kur ieškoti terapinės pagalbos: „Hedepy“ platformoje, iš daugybės patikrintų psichoterapeutų, tikrai rasite sau tinkamą specialistą. Kad būtų paprasčiau, rekomenduosime geriausią terapeutą pagal trumpą 5 minučių testą.
Pogimdyvinės Depresijos Gydymas
Pogimdyvinės depresijos gydymas yra labai efektyvus. Tyrimai rodo, kad gydoma pogimdyvinė depresija turi puikias visiško pasveikimo galimybes. Po vos trijų mėnesių terapijos ar vaistų tėvai dažnai jaučia reikšmingą pagerėjimą, o per šešis mėnesius po gimdymo daugelis sugrįžta į normalų gyvenimą. Tai tikrai daro didelį skirtumą! Apsvarstyk galimybę pasikonsultuoti su terapeutu - galite tiesiog išsikalbėti ir kartu surasti kelią į priekį. Kartais vien pokalbis padeda, o vaistai (antidepresantai) net nėra reikalingi. Tačiau jei vaistai būtini, nėra ko gėdytis. Jie padeda sureguliuoti smegenų hormonų lygį. O kai pasijusi geriau, gali juos nutraukti. Be gydymo pogimdyvinė depresija gali tęstis metus ar ilgiau. Būtent todėl gydymas yra toks svarbus. Nesistenk su tuo kovoti viena.
Pagalba Vyrams
Pogimdyvinė depresija taip pat gali paveikti ir vyrus. Maždaug 1 iš 8-13 tėčių tai patiria. Tačiau vyrai dažnai po gimdymo atsiradusius psichinius sunkumus išgyvena kitaip nei moterys, pavyzdžiui, per dirglumą, nuovargį, atsitraukimą nuo šeimos gyvenimo ar psichosomatinius simptomus. Rizika susirgti padidėja, jei partnerė taip pat serga pogimdyvine depresija. Jei tai tavo situacija, čia gali rasti pagalbą ir palaikymą. Tavo jausmai nėra silpnumo ženklas ir yra išeitis.
Taip pat skaitykite: Priežastys ir požymiai: vaikų nerimas
Pogimdyvinė Depresija ar Melancholija?
Taip vadinamas „naujagimio liūdesys“ arba melancholija po gimdymo paveikia iki 80% naujų tėvų. Ji pasireiškia sunkiu nuovargiu, jautrumu ar nerimu. Liūdesys ir melancholija po naujagimio gimimo praeina maždaug po dviejų savaičių. Priešingai nei pogimdyvinė depresija, kuri yra intensyvesnė ir gali tęstis daug ilgiau. Pogimdyvinės depresijos metu užvaldo stiprus beviltiškumo jausmas, nuolatinė prasta nuotaika, tamsios mintys, nerimas ir kaltė. Ramybės ir taikos akimirkos tampa vis retesnės.
Pogimdyvinės Depresijos Testas
Sužinok ar tai tik laikinas „naujagimio liūdesys“ su pogimdyvine melancholija, ar susiduri su pogimdyvine depresija. Nuoširdžiai įvertink šiuos požymius, atsakydama - TAIP arba NE:
- Liūdesys, tuštuma, nerimas ir neramumas kamuoja mane jau daugiau nei 2 savaites.
- Beveik nebejaučiu jokių teigiamų emocijų - nuolat jaučiuosi blogai.
- Jaučiu, kad negaliu džiaugtis dalykais, kurie anksčiau teikė laimę.
- Jaučiu, kad nesugebu sukurti gilaus ryšio su savo kūdikiu.
- Įsivaizdavau tėvystę visiškai kitaip. Visai nesusitvarkau ir jaučiu kaltę dėl to.
- Jaučiu, kad niekas pagerės. Jaučiuosi beviltiška.
Kuo daugiau kartų atsakei TAIP, tuo labiau tikėtina, kad patiri pogimdyvinę depresiją. Taip pat užduok šiuos klausimus sau:
- Ar kada nors pagalvojai, kad tau ar kitiems būtų geriau, jei tavęs čia nebūtų?
- Ar esi įsivaizdavusi, kaip būtų palikti viską ar pabėgti ir niekada nebegrįžti?
- Ar prarandi jėgas rūpintis savimi ir savo kūdikiu?
- Ar turėjai minčių pakenkti savo kūdikiui, net jei po to jos tave išgąsdino?
- Ar patiri intensyvius panikos priepuolius, atsiribojimo nuo realybės jausmą ir mintis, kad nėra išeities?
Jei į bent vieną iš šių klausimų atsakei TAIP, kreipkis pagalbos kaip galima greičiau. Suplanuok seansą su psichologu arba psichiatru. Jei jauti, kad pagalbos tau reikia dabar, skambink „Vilties Linijos“ pagalbos numeriu 116123. Profesionalūs konsultantai tau suteiks anoniminę emocinę pagalbą.
Kaip Pačiai Įveikti Pogimdyvinę Depresiją
Jei galvoji, kaip pačiai įveikti pogimdyvinę depresiją ir jauti, kad dar gali sau padėti, turime keletą mūsų psichoterapeutų rekomenduojamų metodų. Jie gali padėti rasti išeitį, jei dar nesi pasiruošusi terapijai. Taip pat padėsime suprasti, kada ateina laikas pagalvoti apie profesionalią pagalbą.
Taip pat skaitykite: Vaikų saugumas ir gerovė
- Kalbėk apie tai, kaip jautiesi: Jausmų įvardijimas dažnai atneša didelį palengvėjimą - ypač jei jauti gėdą dėl jų ar kaltini save. Jausmų išsakymas garsiai gali sumažinti tą sunkią naštą. Pasikalbėk su kuo nors, kuo pasiti - galbūt su draugu, partneriu ar broliu/seserimi. Jei dabar tai atrodo neįmanoma, apsvarstyk terapiją arba paskambink anoniminei psichinės sveikatos pagalbos linijai 116123.
- Tik todėl, kad jautiesi prastai… nereiškia, kad nesėkmi: Po gimdymo keičiasi ne tik tavo kūnas, bet ir siela. Motinystė nereiškia savęs praradimo. Gera pagalvoti apie savo poreikius ir net šiuo laikotarpiu prašyti pagalbos.