Pieno trūkumas po gimdymo yra dažna motinų baimė, tačiau realybė dažnai skiriasi nuo įsivaizdavimo. Šiame straipsnyje išnagrinėsime, kas iš tiesų lemia pieno trūkumą, kokie mitai gaubia šią problemą ir kokios yra veiksmingos priemonės laktacijai palaikyti bei gerinti.
Pieno Trūkumas: Retas Reiškinys ar Klaidingas Įsitikinimas?
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, tik 1-2% moterų po gimdymo negali turėti pieno dėl rimtų organizmo patologijų. Dažniausiai tai moterys, kurios jau iki nėštumo turėjo sveikatos problemų, sunkiai pastojo ir išnešiojo kūdikį. Visoms kitoms moterims, sėkmingai išnešiojusioms ir pagimdžiusioms vaikelį, motinos pienas yra prieinamas kaip natūralus vaistas.
Terminas "neturėti pakankamai pieno" mokslinėje literatūroje apibrėžiamas kaip sindromas. Lietuvoje atlikti tyrimai rodo, kad moterys dažnai klaidingai interpretuoja šį terminą, vadovaudamosi išankstinėmis nuostatomis apie kūdikio miego, valgymo ir elgesio normas. Kai kūdikis elgiasi kitaip, nei tikėtasi, motinoms kyla mintis, kad trūksta pieno.
Žindymo Inicijavimas ir Nutraukimas Lietuvoje
Lietuvoje žindymą gimdymo stacionare inicijuoja 98% motinų. Tačiau per pirmuosius tris mėnesius žindyti kūdikį nustoja 34% motinų. Kritiškiausias laikotarpis yra 1-4 mėnesiai, kai daugiausiai (9-13% kas mėnesį) motinų nutraukia žindymą. Vėliau, po ketvirto mėnesio, žindymą nutraukia 3-6% motinų kas mėnesį. Apie septintą mėnesį krūtimi maitinami 42% kūdikių.
Tyrimai atskleidžia, kad motinos nurodo įvairias nežindymo priežastis, kartais net kelias. Dažniausiai žindymas nutraukiamas dėl patirto streso ir staigaus pieno dingimo (25,9%). Kita dažna priežastis - nepakankama pieno produkcija (24,8%). Kūdikiai 14,1% atvejų dėl nežinomos priežasties neima krūties.
Taip pat skaitykite: Kaip gydyti vaiko vėmimą ir viduriavimą?
Klaidingi Laktacijos Vertinimo Kriterijai
Motinos dažnai klaidingai sprendžia apie savo laktaciją remdamosi numelžtu pienu iš krūtų (32,8%). 28,7% motinų mano, kad joms trūksta pieno, nes kūdikiai dažnai verkia ar būna nepatenkinti po maitinimo. 17,6% motinų nepakankama laktacija asocijuojasi su tuščiomis krūtimis. Tik 8,3% motinų vadovaujasi patikimu požymiu - kūdikio svorio nepriaugimu. 3,3% motinų išgirsta nuomonę iš šalies, jog jos turi nepakankamai pieno, o 13,9% motinų net negalvoja, kad jų laktacija nepakankama.
Vos daugiau nei pusė motinų (61%) ieško pagalbos iškilus žindymo sunkumams. Likusieji 39% motinų pagalbos net neieško, manydamos, kad tai savaime suprantama jų organizmo ypatybė - "neturėti pakankamai pieno".
Pieno Neturėjimo Sindromo Analizė: Konkrečių Pavyzdžių Nagrinėjimas
Panagrinėkime konkrečius motinų pavyzdžius ir jų išvadas apie pieno trūkumą:
1 pavyzdys: "Nors rašoma, kad pieno neturėjimas prilyginamas invalidumui, aš pieno NETURĖJAU. Esu sveika, krūtys - normalaus dydžio, tačiau kūdikį sugebėjau išmaitinti vos 2 savaites. Dukra rėkė dieną-naktį, tad mano mama, pas kurią tada gyvenome, liepė nekankinti vaiko ir duoti mišinio. Jau pirmą kartą sočiai pavalgiusi mergaitė išmiegojo visą naktį."
Šiuo atveju vaiko "neramumas" (noras valgyti kas 1-2 val.) interpretuojamas kaip pieno trūkumas, lyginant su kaimynės vaiku, kuris maitinamas mišinuku miega ramiai po 3-4 val. Tačiau mišinys yra sunkiau virškinamas maistas, todėl kūdikis jaučiasi sotus ilgiau. Motinos pienas, ypač pirminis, yra lengvai virškinamas ir užsibūna žarnyne tik 2 valandas ar trumpiau. Todėl vaikelis valgo dažniau. Be to, kiekvienos mamos organizmas yra individualus ir jam reikia skirtingos krūtų stimuliacijos (maitinimo dažnumo, trukmės ir krūties ištuštinimo).
Taip pat skaitykite: Naujagimių traukulių priežastys
Svarbu atkreipti dėmesį, kad šiame pavyzdyje neatsižvelgiama į tokius faktorius kaip vaiko šlapinimasis, svorio kritimas/augimas, išmatų spalva. Jei vaikas 2 savaites nuo gimimo būtų negavęs pieno, jis būtų visiškai išsekęs ir neturėtų jėgų verkti "dieną-naktį". Galbūt vaikelis nemokėjo gerai apžioti krūties ir iščiulpti galinio, riebaus pienelio, teikiančio sotumo jausmą.
2 pavyzdys: "Teigiama, kad mamos pienu maitinti kūdikiai auga sveikesni. Tačiau man atsitiko atvirkščiai. Dukrą maitinau beveik iki 2 metų, o auga be galo ligota. Odos alergija perėjo į bronchų astmą, nuolatos vartoja stiprius vaistus, neišlendame iš ligoninių ir sanatorijų. O mano draugė savo vaiko visai nemaitino (neturėjo pieno), bet jis auga sveikutėlis."
Nors moksliniai tyrimai įrodė, kad motinos pienu maitinti kūdikiai auga sveikesni ir protingesni, nėra 100% garantijos, kad žindymas apsaugos nuo visų ligų. Šiuo atveju vaikelis gimė silpnesnės sveikatos, ir motinos pienas galimai padėjo jam išvengti dar didesnių problemų. Taip pat, draugės vaikelis, maitinamas dirbtiniu maistu, gali augti sveikutėlis, tačiau jis perduos savo vaikams silpnesnį imunitetą. Nežindomas kūdikis negauna apie 200 (ar net 400) labai svarbių medžiagų, atsakingų už organizmo sistemų ir funkcijų formavimąsi.
3 pavyzdys: "Kodėl sako, kad VISOS moterys gali žindyti? Aš neturėjau pieno. Kad ir kiek melždavau krūtis, išbėgdavo vos po 20 ml iš kiekvienos. Gėriau nenusakomus kiekius kmynų arbatos su pienu, valgiau chalvą, bet pieno nepadaugėjo. Jau nuo trečios savaitės teko primaitinti. Taip patarė ir apylinkės gydytoja, kai pasakiau, kad kūdikis nori žįsti nuolatos, bet vis tiek neramus."
Šiame pavyzdyje, kaip ir pirmame, trūksta informacijos apie vaiko svorio augimą, šlapinimąsi ir tuštinimąsi. Moteris melžia krūtis tik 3 savaites po gimdymo. Išmelžti 20 ml pienelio yra klasikinis atvejis, nes krūtis tik tiek gali sukaupti. Pieno ištraukimas rankomis ar pientraukiu turi trukti ne trumpiau 20 minučių, nes po pirmų 5-10 minučių, kai ištraukiamas sukauptas pienelis, prasideda nauja gamyba.
Taip pat skaitykite: Kirpykla vaikams
Svarbu pabrėžti, kad tikrinti pienelio kiekį numelžiant jį iš krūtų yra klaidinga praktika. Taip pat, kmynų arbata (ar chalvos, riešutų valgymas) pieno gamybos pajėgumų nedidina. Atvirkščiai, prievartinis skysčių kiekis, vartojamas ne pagal organizmo poreikį, netgi slopina pieno gamybą!
4 pavyzdys: "Nors pieno turėjau, negalėjau sutikti su nuostata, kad kūdikius galima primaitinti tik nuo 6 mėnesių. Nors mano sūnui pieno pakako, svoris augo normaliai, bet gaila buvo žiūrėti, kaip vaikas godžiai žiūri į mus valgančius. Kai duodavau paragauti sausainio ar banano, jo net akys nušvisdavo. Manau, kad vėlyvas kūdikių primaitinimas yra tiesiog jų kankinimas. Mes valgėme košes nuo mėnesio, mėsą nuo 3 mėnesių ir užaugome normalūs. Tai kodėl mūsų vaikams liepia misti tik motinos pienu iki pusės metų?"
Šiuo atveju motina daro blogai ir džiaugiasi, kad viskas gerai baigėsi. Vaikas domisi aplinkiniu pasauliu, vyksta pažinimas. Tačiau iki 6 mėnesių amžiaus nei žarnynas, nei kramtymo aparatas nėra pasiruošę maistui virškinti. Būtent išimtinis žindymas iki 6 mėn. duoda maksimalią apsaugą nuo ligų.
5 pavyzdys: "Mano draugė niekaip negali nujunkyti savo 2 metų dukros. Ateina į svečius, siūlau kavos, vyno, - ne, atsisako, nes juk dukrytė pienuko norės. O Indrutė jau su dantų pilna burna, jau kalba, atrodo tikrai neestetiškai ir net neetiškai, kai prieina, plėšia mamos rūbus ir prašo "papo". O kokie tada santykiai su vyru, kai iš krūtų vis žliaugia pienas? Juk net nepadoru jo atžvilgiu. Juo labiau, kad tas pienas jau visai liesas, kaip vanduo, ką jis gero vaikui duoda?"
PSO teigia, jog kūdikis turi būti žindomas iki 2 metų ir ilgiau (iki kūdikis atsisakys pats). Pagal vaiko organizmo brendimo savybes ir ištyrus natūralų vaikų krūties atsisakymą pastebėta, kad daugiausiai vaikų krūties atsisako patys tarp 3-4 metų. Šis pasibjaurėjimas natūralumu kamuoja tik vakarų kultūros žmones. Žindymo kultūra sugriauta buvo tik per vos 100 metų, atsiradus dirbtiniam maistui, agresyviai reklamai ir keičiantis vertybių suvokimui.
6 pavyzdys: "Maitinau trumpai, nes mano pienas buvo liesas, net mėlynas. Nors krūtys buvo pilnos, kai pabandydavau po žindymo nusitraukti, ištrykšdavo ne pienas, o vandenėlis. Todėl nuo 3 mėnesių pradėjau kūdikiui duoti mišinio. Ir nepasigailėjau - ilgiau miegodavo, aš pati atsigavau."
Pienas visada yra toks, kokio reikia kūdikiui. Pirminis pienas visada skystas, jame gausu laktozės, jo spalva melsva. Šiuo atveju mamai reikėtų šiek tiek pienelio nusitraukti prieš maitinimą ir duoti žįsti riebesnio pienelio. Mamytėms, jei jos neišmoksta ilsėtis kartu su kūdikiu, pradeda trūkti miego. Tada mišinukas joms atrodo kaip išsigelbėjimas.
Praktiniai Patarimai Žindymui: Pozos, Dažnumas ir Krūties Priežiūra
Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad žindymas yra toks natūralus procesas, kad viskas turi vykti be pastangų. Tačiau daugelis mamų, ypač susilaukusių pirmojo vaikelio, susiduria su sunkumais ir net iššūkiais.
Žindymo Pozos
Žindymo padėtys gali būti labai įvairios. Patartina išbandyti bent keletą, norint suprasti, kuri patogiausia būtent jums ir jūsų kūdikiui:
- Klasikinės Žindymo Pozos:
- Lopšio padėtis: Mama turi atsisėsti, kūdikį pasiimti į glėbį, pasiguldyti ant sulenktos rankos taip, kad vaikelio galvytė atsidurtų maždaug ties alkūnės linkiu, tos pačios rankos delnu kūdikį dar reikia prilaikyti per nugarą. Kita ranka mažyliui paduodama krūtis.
- Padėtis "po pažastimi" arba iš šono: Jai prireiks vienos didesnės ar kelių mažesnių pagalvėlių. Mama atsisėda vertikaliai, o kūdikis guldomas pilvuku į mamos šoną, prilaikomas pagalvėlių, mamos alkūnės, dilbio ir riešo. Galvą ji prilaiko plaštaka ir pirštais. Galima guldyti kūdikį ir labiau ant nugaros, kad krūtį jis apžiotų iš apačios.
- Žindymas atsigulus ant šono: Mama atsigula ant šono, pasiremia viena ranka, o kita laiko krūtį ar apglėbia kūdikį. Jis prie mamos šono turi būti prisiglaudęs pilvuku, nosis atsidurti ties speneliu. Galima atvirkštinė žindymo atsigulus ant šono poza, kai kūdikis guldomas iš šono taip, kad kojytės būtų nukreiptos priešinga kryptimi nuo mamos kūno.
- Žindymas gulint ant nugaros: Tokiu atveju atsigulama atsirėmus į pagalves, minkštą lovos atkaltę, arba atsisėdama pusiau gulomis. Mažylis guldomas ant mamos pilvo tiesiai arba įstrižai. Krūtis prilaikoma rankomis ir paduodama vaikeliui.
Atkreipkite dėmesį, kad kūdikis žindymo metu turi būti prisiglaudęs prie mamos taip, kad jam nereikėtų pasukti galvos. Pridėjus jį prie krūties, nosis ir spenelis turi būti viename lygyje, galva truputį atlošta atgal. Įsitikinkite, kad mažylis kvėpuoja lengvai, burna plačiai atverta, lūpos, ypač apatinė, išversta į išorę.
Mažylis iš pradžių čiulpia trumpais greitais judesiais, o šiek tiek pasisotinęs lėtai ir giliai. Tam jis naudoja liežuvį ir apatinį žanduką, todėl raumenys aplink ausytes gali judėti, skruostukai būna išsipūtę, girdisi ryjamų gurkšnių garsas. Valgymui tęsiantis pauzės tarp čiulpimų ilgėja.
Ką Daryti, Kai Kūdikis Blaškosi Žįsdamas?
Kai kurie jų pasukdami galvą nepaleidžia ir traumuoja spenelį. Pajutus tai mama gali švelniai įkišti švarų mažąjį pirštą į burnytės kamputį, ir spenelis išsilaisvins. Kūdikis mažiau blaškysis, jei žindysite prietemoje arba kambaryje, kuriame nėra kitų žmonių, triukšmo.
Neteisingas Pridėjimas Prie Krūties
Reikia stebėti, ar vaikas nevalgo per greitai, negiliai žįsdamas, ar nesigirdi pliaukšėjimo arba spragsėjimo garsai. Neteisingo pridėjimo prie krūties požymiai gali būti šie:
- Kūdikis čiulpia vien tik spenelį suėmęs lūpomis, dantenomis.
- Lūpos ir dantenos spaudžia spenelį, o ne areolę.
- Burna nėra plačiai išžiota, lūpos beveik susiglaudžia.
- Daugiau krūties pigmentinio laukelio matyti apačioje nei viršuje.
Kūdikiui žįsti gali būti sunkiau, jei pienas teka pernelyg stipriai, tokiu atveju jo šiek tiek reikėtų nuspausti rankomis arba leisti savaime nutekėti. Arba parinkti kitą žindymo padėtį. Pavyzdžiui, pasiguldžius kūdikį ant pilvo. Jei kūdikis moka sėdėti, tokiais atvejais geriausia žindyti jį sėdintį.
Neretai kūdikis nerimsta valgydamas iš kurios nors vienos krūties, taip gali būti todėl, kad kai kurioms moterims iš vienos krūties pienas teka lengviau nei iš kitos. Dažniausiai tai būna susiję su anatominėmis ypatybėmis. Galima pasinaudoti tokia gudrybe: pirma duoti kūdikiui tą krūtį, iš kurios pienas teka sunkiau.
Kaip Dažnai Reikia Žindyti?
Mamos dažnai nerimauja, kaip dažnai reikia žindyti kūdikį, kaip ilgai jis turi žįsti, kad būtų sotus? Reikia žinoti, kad žindant pirmomis dienomis po gimdymo užtenka kelių lašų priešpienio, nes naujagimio skrandis yra labai mažas, o priešpienis kaloringesnis ir sotesnis nei mamos pienas. Kad naujagimis būtų sotus, žindyti reikia ne rečiau kaip kas 2-3 val. dieną ir kas 3-4 val. naktį. Sveikas naujagimis per parą žinda ne mažiau kaip 8-12 kartų. Laikantis šių rekomendacijų, pieno gamyba kasdien didėja. Bandant prailginti tarpus tarp maitinimų, nukenčia pieno gamyba.
PSO visose šalyse rekomenduoja pirmus šešis gyvenimo mėnesius kūdikius tik žindyti. Kai kurios mamos klaidingai įsivaizduoja, kad pieno gaminasi pakankamai tik tuo atveju, jei krūtys labai pilnos. Tačiau tai būdinga pirmosiomis žindymo savaitėms, kai organizmas dar tik taikosi prie kūdikio poreikių. Pieno gamybai susireguliavus, tai yra krūtims pradėjus gaminti tiek, kiek kūdikis suvalgo, jos būna gan minkštos, kartais net atrodo tuščios.
Ką Daryti, Kai Kūdikis Atsisako Krūties?
Kaip išspręsti situaciją, kai kūdikis, iki tol puikiai žindęs, staiga atsisako krūties? Kai mažylis krūties neima, verkia, sukasi nuo jos, reikėtų pirmiausia jį nuraminti - panešioti, pakalbinti, priglausti ir pasūpuoti, o krūtį vėl siūlyti tik tada, kai jis ramus. Geriausia - ką tik prabudusiam ar mieguistam.
Augančio kūdikio poreikiai keičiasi. Normalu, kai jis vieną kartą suvalgo daugiau, kitą kartą mažiau arba krūties prašo įvairiu dažnumu, kitaip tariant, keičiasi laiko tarpas tarp žindymų. Bendra taisyklė - krūtis nesiūloma, kai jos neprašo. Kai kurie kūdikiai gali norėti žįsti tiesiog dėl nusiraminimo, ne tik norėdami pavalgyti.
Pieno Gamybą Mažinantys Faktoriai
Nustatyta, kad pieno neturi tik 1-2 iš 10 tūkst. motinų. Didžioji dauguma moterų sugeba vien tik krūtimi išmaitinti kūdikį apie 6 mėnesius, kai jis maitinamas pagal jo poreikius, gerai pridedamas prie krūties, o pieno susidarymas ir išsiskyrimas yra nestabdomas. Prieš pradedant aktyviai traukti pieną pientraukiu ir skatinti laktaciją, būtina įsitikinti, kad pieno tikrai trūksta.
Krūtų suminkštėjimas, tuštumo krūtyse jausmas, ilgas kūdikio „kabėjimas ant krūties“, kūdikio noras daug žįsti naktį, irzlumas ir pan. rodo, kad pieno gali trūkti. Kaip daugeliui jau yra tekę girdėti, mamos pieno gamyba vyksta pasiūlos-paklausos principu.
Pieno gamybą mažinantys faktoriai:
- Neteisingas ir/ar retas žindymas. Neištuštinant ir nestimuliuojant krūtų organizmas „supranta“, kad atėjo metas nutraukti pieno gamybą.
- Hormoniniai sutrikimai, ligos. Pieno gamybą (kaip ir kitas mūsų organizmo reakcijas) reguliuoja hormonai, tad endokrininės sistemos ligomis ar diabetu sergančios, įvairių hormoninių sutrikimų turinčios, aukštu kraujo spaudimu besiskundžiančios moterys gali susidurti su pieno sumažėjimu ar dingimu.
- Vaistai, homeopatiniai preparatai. Dauguma šiuolaikinių vaistų yra saugūs krūtimi maitinančioms motinoms ir jų kūdikiams, tačiau kai kuriuose vaistuose esančios cheminės medžiagos (pavyzdžiui, vaistuose nuo peršalimo esantis pseudoefedrinas) gali turėti neigiamos įtakos pieno gamybai. Pastebima, kad pieno gali sumažėti dėl šalavijų, petražolių, pipirmėčių, geriant šių žolelių arbatas ar vartojant homeopatinius preparatus, maisto papildus su jomis.
- Čiulptukai ir buteliukai. Traukti pieną ar pieno mišinį iš buteliuko yra gerokai lengviau, nei iš krūties, be to, valgant iš buteliuko ir krūties kūdikio burnytė, liežuvis ir žandikaulis „dirba“ kiek kitaip. Tad prie buteliuko įpratusiam kūdikiui sunku tinkamai paimti ir ištuštinti krūtį. Tai lemia pieno sumažėjimą.
- Stresas. Žindymo pradžioje ar tolimesnio žindymo metu atsirandančios problemos kelia didžiulį stresą, jį sustiprina dažnai pasitaikantis aplinkinių pasmerkimas ar netikę pamokymai.
Jeigu norite atsisakyti buteliuko ir grįžti prie natūralaus žindymo, krūtį paduokite kuo dažniau, kūdikis vėl įpras ją žįsti, o pieno gamyba paspartės. Susidūrusios su bėdomis pasistenkite nesijaudinti, pasikonsultuokite su medikais ar žindymo konsultantais, drauge susidėliokite veiksmų planą ir jo laikykitės. Jokiu būdu nepliekite savęs!
Intensyvus Pieno Traukimo Metodas
Galite pasirinkti ir jums tinkamesnį, patogesnį laiko intervalą, pavyzdžiui, 12 min. pieną traukti, o 8 ilsėtis arba traukti 15 min., o ilsėtis 5 min. Norint taikyti intensyvaus traukimo metodą prireiks galingo dvigubo elektrinio pientraukio. Jei turite viengubą elektrinį pientraukį, retesniam naudojimui užteks ir jo. Tiesiog tuomet paeiliui po 10 min. stimuliuokite abi krūtis atskirai, o po to darykite trumpą 5 min. pertraukėlę, ir taip iš viso 3 kartus (t.y. iš viso užtruksite 1 val. Maždaug savaitę trunkančių traukimo seansų (t. y. 7 d. po 1 val. Jei pieną nusitraukinėjate vien tik pientraukiu (t. y. kūdikis nežinda ir maitinasi vien tik iš buteliuko), tuomet intensyvaus traukimo metodą užteks taikyti 1 kartą per savaitę.
Jei naudodamosi pientraukiu pieno beveik nenutraukiate, krūtis vis tiek stimuliuokite ir toliau. Taikyti intensyvaus pieno traukumo metodą tinkamas bet kuris paros laikas. Tačiau daugelis mamų renkasi vakarą, kai kūdikis jau užmigo nakties miego. Tiesiog tuo metu būna mažiausiai trikdžių.
Prireiks kelių dienų, kol organizmas duos atsaką į padidėjusį pieno poreikį. Pastebėjimas: jei taikote šį metodą, tačiau dar nematyti rezultatų, turėtumėte nenuleisti rankų bei laktaciją stimuliuoti ir toliau. Dr. Fiona Jardine atliko tyrimą, kuriame dalyvavo daugiau nei 1700 metodą išbandžiusių mamų. Savo tyrime mokslininkė nustatė, kad 82 proc. moterų pajuto teigiamą rezultatą po 7 dienų taikant šį metodą.
Kiti patarimai pieno gamybai skatinti:
- Žindykite kai tik vaikas rodo norą žįsti, mažiausiai 8-16 kartų per parą.
- Bent vieną kartą per parą gerai ištuštinkite kiekvieną krūtį.
- Ištuštinkite krūtis kuo dažniau. Pienas gaminamas gretai, kai krūtis tuščia. Kuo pilnesnė krūtis, tuo lėčiau gaminasi pienas.
- Nedarykite ilgų pertraukų tarp žindymų ar pieno ištraukimų. Penkios valandos yra ilgiausias laiko tarpas, kurį kūdikiai gali išlaukti nuo vieno iki kito žindymo.
- Rinkitės įvarius pieno ištraukimo metodus.
- Rinkitės didesnio skersmens pientraukio antgalį.
- Švelniai masažuokite krūtis.
- Atsisakykite hormoninių vaistų.
- Pasitikrinkite savo endokrininę sistemą.
- Pasitikrinkite, ar nesate nėščia.
- Naudokite pieno gamybą skatinančius vaistus.
Žindyvės Mityba ir Skysčių Vartojimas
Motinos pieno gamybai nemažiau svarbu visavertė žindyvės mityba ir pakankamas skysčių vartojimas. Reikėtų žinoti, kad mamos pieno kokybė maistinių medžiagų atžvilgiu nepriklauso nuo suvalgyto maisto rūšies. Nėra tokių maisto produktų arba vaistažolių, skatinančių pieno gamybą.
Todėl nereikia stengtis valgyti ypatingus, išskirtinius, egzotinius maisto produktus, galvojant, kad mamos pienas bus geresnis, ar del to jo gaminsis daugiau. Mamos pienas yra toks, kokio reikia kūdikiui, o jo kokybė atitinka augančio mažylio poreikius. Žindyvės maisto medžiagų ir energijos poreikis skiriasi nuo įprastinių moters poreikių. Žindyvė kasdien su maistu turėtų gauti 120-130g baltymų, 100-120g riebalų, 450-500g angliavandenių, 2-2,5l skysčių, apie 2500-3000 kcal.
Žindyvė turėtų laikytis pagrindinių sveikos mitybos taisyklių: maisto produktus rinktis atsižvelgiant į sveikos mitybos piramidę; valgyti ekologiškus, kuo įvairesnius, šviežiai paruoštus, antrąkart nešildytus maisto produktus. Reikėtų vengti produktų, kurių sudėtyje yra konservuojančių, skonį ir spalvą gerinančių (dirbtinių aromatinių bei dažomųjų) medžiagų, taip pat šokolado, riešutų, citrusinių vaisių.
Kiekvienai mamai svarbu, kad jos vaikas jaustųsi gerai, o teisinga mamos mityba turi tiesioginės įtakos gerai žindomo kūdikio savijautai. Kūdikio žarnyno gleivinė yra labai jautri, todėl kai kurie mamos suvalgyti maisto produktai gali ją dirginti, t.y. išprovokuoti dujų susidarymą žarnyne arba net dieglių atsiradimą. Be to, mamos suvalgytas maistas gali kūdikį alergizuoti.
Pastebėta, kad visų rūšių kopūstai, ridikėliai, ankštinės kultūros, žali pipirai, svogūnai skatina dujų susidarymą kūdikių žarnyne, dėl to jie tampa neramūs, mažiau žinda, daugiau atpylinėja. Ridikėliai, juodieji ridikai, griežčiai, česnakai, svogūnai, aštrūs prieskoniai pienui suteikia nemalonų kvapą bei skonį. Geriausia vartoti ekologiškus vaisius, uogas ir daržoves, tai yra užaugintus be jokių cheminių apsaugos medžiagų.
Produktai, galintys alergizuoti kūdikį:
Pagrindinė kūdikių, maitinamų motinos pienu, alergijos priežastis yra vartojimas produktų, turinčių daug karvės pieno baltymo (varškė, sūris, jogurtas). Tai ypatingai dažna problema pirmųjų mėnesių kūdikiams, kol jų žarnyno gleivinė nėra subrendusi ir labai jautri.
Jei žindyvė valgo bei geria daug pieno produktų (ypač koncentruotų), stambus karvės pieno baltymas iš mamos pieno patenka į kūdikio organizmą ir gali iššaukti kūdikio alerginę reakciją. Jeigu kūdikio virškinimo trakto sutrikimai arba bėrimai yra susiję su pieno produktų vartojimu, tuomet žindyvė turėtų sumažinti arba iš viso atsisakyti pieno produktų, kol subręs kūdikio žarnyno gleivinė( iki 4-6 mėn). Tai nėra lengva.
Sudarykite sąrašą jau minėtų produktų, kurie galėtų neigiamai veikti kūdikį. Suvalgius vieną iš šių produktų, po žindymo atidžiau stebėkite kūdikį, ar jam nepasireiškia alergijos požymiai ( bėrimai), vaikas neramus, verkia, atsirado dieglių priepuolis, vidurių užkietėjimas, viduriavimas ar kt.. Jeigu atsirado bent vienas iš aukščiau išvardintų požymių, mama turėtų atsisakyti šio produkto maždaug 10 dienų.
Žindanti mama turi ypatingai atsargiai rinktis maisto produktus per pirmą kūdikio gyvenimo mėnesį, nes mažylio žarnyno gleivinė yra labai jautri ir todėl jis greitai reaguoja į mamos dietos pažeidimus. Vėliau mama gali po truputį plėsti suvalgomų maisto produktų asortimentą ir stebėti ar tai neatsiliepia kūdikio savijautai.
Taigi, maitinant krūtimi, reikėtų atsisakyti netgi tų produktų, kurių netoleruoja vienas ar keli artimiausi giminaičiai (kūdikis gali būti paveldėjęs šią savybę).
Mamai neleistina vartoti bet kokių alkoholinių gėrimų - alkoholis iš motinos pieno patenka į kūdikio organizmą. Maitinančiai motinai be gydytojo leidimo negalima vartoti jokių vaistų, vaistažolių; nerekomenduotina buityje naudoti cheminių medžiagų, nes didesnis ar mažesnis jų kiekis patenka į mamos pieną.