Naujagimių traukuliai - tai neurologinė būklė, susijusi su nervų sistemos veikla, dažniausiai paveikianti smegenis, ypač sritis, atsakingas už motorinę funkciją ir elektros impulsų perdavimą. Naujagimiams, kurių smegenys dar vystosi, bet kokie disbalansai ar pažeidimai gali išprovokuoti traukulius. Tai būklė, kai kūdikis patiria nevalingus raumenų susitraukimus, pasireiškiančius įvairiomis formomis: toniniais, kloniniais ar mišriais traukuliais. Ši liga gali pasireikšti pirmosiomis gyvenimo dienomis, o jos pobūdis varijuoja nuo trumpalaikių ir lengvų iki ilgalaikių ir sunkių traukulių.
Traukulių Priežastys Naujagimiams
Naujagimių traukulių priežasčių spektras yra platus ir apima tiek genetinius, tiek aplinkos veiksnius. Dažniausios priežastys, nustatytos viename tyrime, yra šios:
- Intrakranijinės hemoragijos - 22,2%
- Hipoksinė išeminė encefalopatija (HIE) - 16,7%
- Bakterinis meningitas - 16,7%
- Idiopatiniai traukuliai - 16,7%
- Hipoglikemija - 11,1%
- Įtartas naujagimių epilepsinis sindromas - 11,1%
Dažniausios priežastys siejosi su nepalankesnėmis išeitims - šių vaikų raida dažniau būdavo sutrikusi. Tyrimo duomenys parodė, kad iš 18 dalyvių (6-10 metų amžiaus) normaliai vystėsi 10 vaikų (55,6%). Iš likusių 8 vaikų, septyniems (87,5%) buvo diagnozuotas cerebrinis paralyžius, o vienam - kalbos sutrikimas su protiniu atsilikimu. Epilepsija buvo diagnozuota 4 (22,2%) tiriamiesiems, kurių visų raida buvo sutrikusi.
Ryšys Tarp Traukulių Trukmės ir Raidos
Tyrimo rezultatai taip pat atskleidė, kad tiriamosios grupės vaikai, kurie naujagimystėje patyrė trumpus, iki 1 minutės trunkančius traukulius ir tie, kuriems traukuliai nesikartojo, dažniau vystėsi normaliai, nors statistiškai reikšmingo skirtumo nebuvo nustatyta (p > 0,05). Pastebėta tendencija, kad po trumpų traukulių (< 1 min.) 60% tiriamųjų raida buvo normali (p = 0,547). Pacientų grupėje, kuriai vėliau nepasireiškė traukuliai, sutrikusi raida nustatyta 6 (37,5%) vaikams, o 10 (62,5%) vaikų vystėsi normaliai.
Epilepsija: Bendras Apžvalga
Epilepsija yra viena iš dažniausių lėtinių neurologinių ligų, galinti išsivystyti bet kuriame amžiuje. Tyrimai rodo, kad apie 9% žmonių patiria bent vieną traukulių priepuolį gyvenime, tačiau tik apie 3% diagnozuojama epilepsija. Deja, net ir atlikus visus reikiamus tyrimus, ne visada pavyksta nustatyti epilepsijos priežastį.
Taip pat skaitykite: Naujagimių dvynių drabužių patarimai
Epilepsijos Formos ir Pasireiškimai
Epilepsija dažniausiai pasireiškia traukulių priepuoliais, tačiau kartais gali būti ir netraukulinių priepuolių. Traukulių priepuoliai gali būti įvairūs, trunkantys nuo kelių sekundžių iki keliolikos minučių ar ilgiau, kartojantis dažnai (kelis ar keliolika kartų per dieną) arba retai (vieną kartą per kelerius metus). Po tipinio traukulių priepuolio ligonis dažniausiai nieko neprisimena, būna išpiltas prakaito, pavargęs, vangus ir sunkiai orientuojasi aplinkoje.
Epilepsija Vaikams
Epilepsija gali prasidėti bet kuriame gyvenimo tarpsnyje, tačiau dažniausiai diagnozuojama vaikams ir vyresniems nei 65 metų žmonėms. Apie 60% šios ligos atvejų prasideda vaikystėje. Kai kurie vaikai, sergantys epilepsija, išauga šią būklę, o kitiems priepuoliai tęsiasi ir suaugus.
Vaikams pasitaiko epilepsijos forma su absanso tipo priepuoliais, kuri dažnai lieka neatpažinta ir nediagnozuota. Jai būdingas trumpalaikis sąmonės sutrikimas, sąstingis ir įvykių nesekimas. Absansas pasireiškia užsitęsusiu žvilgsniu, nevalingais smulkiais judesiais ranka ar mirkčiojimu.
Infantiliniai Spazmai
Infantiliniai spazmai yra epilepsijos rūšis, kuriai būdinga priepuolių pradžia kūdikystėje. Ji pasireiškia maždaug 1 iš 2-4 tūkstančių vaikų. Rizika didžiausia pirmaisiais gyvenimo metais. Paprastai infantiliniai spazmai prasideda trumpais, retais priepuoliais, susijusiais su miegu ir verkimu. Atrodo, kad kūdikis tiesiog krūpčioja, išsigąsta ar jam suskausta pilvuką, kadangi dažnai po to jis pradeda verkti. Dažniausiai spazmai būna simetriški, tačiau kartais jie gali būti ryškesni vienoje ar kitoje pusėje. Itin dažnai priepuoliai pasireiškia serijomis, vienas paskui kitą, dažniausiai tuoj pabudus, tačiau gali kartotis ir bet kuriuo paros metu.
Generalizuota ir Židininė Epilepsija
Sergant generalizuota epilepsija, dažniausiai pasireiškia viso kūno traukuliai, paveikiantys abu smegenų pusrutulius. Ši forma dažniausiai prasideda vaikystėje. Židiniai traukuliai, kitaip nei generalizuoti, paveikia tik vieną smegenų dalį. Tokiai epilepsijai būdingi ir generalizuoti, ir židiniai priepuoliai, o ji susijusi su Draveto sindromu - reta ir sunkia epilepsijos forma, kuriai būdingas psichinės raidos sutrikimas. Sergant Draveto sindromu, informacija nėra optimaliai perduodama tarp nervinių ląstelių, o tai sukelia epilepsijos priepuolius ir vėluojantį vystymąsi. Paprastai tokia liga prasideda nesulaukus vienerių metų.
Taip pat skaitykite: Viskas apie pampersų keitimą naujagimiams
Diagnostika ir Gydymas
Naujagimių traukulių diagnozė apima klinikinį vertinimą ir įvairius tyrimus, kuriuos atlieka gydytojas, stebėdamas kūdikio elgesį. Gydymas priklauso nuo traukulių priežasties.
Gydymo Metodai
- Hipoglikemijos gydymas
- Hipokalcemijos gydymas: 10% kalcio gliukonato tirpalo (1 ml/kg kūno svorio, t. y. 100 mg/kg kūno svorio) praskiesti gliukoze ir suleisti į veną per 5-10 min., stebint širdies veiklą. Jei traukuliai tęsiasi, kartoti po 10 min.
- Hipomagnezemijos gydymas: 3-5 mg/kg kūno svorio per dieną į veną, raumenis arba gerti per 1 ar 2 kartus (kas 24 val. arba kas 12 val.).
- Farmakologinis gydymas: Pirmiausiai skiriamas fenobarbitalis, po to benzodiazepinai, fenitoinas, lidokainas.
Vaistų Dozavimas
- Fenobarbitalio dozavimas: 20 mg/kg kūno svorio per 20-30 min. Neskiedžiamas su gliukoze. Tikslinė terapinė koncentracija tiriama po 24-48 val.
- Midazolamo dozavimas: 0,15 mg/kg kūno svorio per 5-10 min. Galimas skaičiavimo būdas: praskiesti 1 mg/kg kūno svorio midazolamo iki 20 ml su 0,9% NaCl, 5% ar 10% gliukozės tirpalu.
- Lidokaino dozavimas: 6 mg/kg kūno svorio/val. 6 valandas, po to 4 mg/kg kūno svorio/val. 12 valandų, po to 2 mg/kg kūno svorio/val.
Pirmoji Pagalba Ištikus Traukulių Priepuoliui
Svarbu pasistengti prilaikyti priepuolio ištikto žmogaus galvą ir padėti po ja minkštą daiktą. Pasibaigus traukuliams, reikia atverti kvėpavimo takus ir patikrinti kvėpavimą.
Gyvenimas su Epilepsija
Svarbu nepamiršti, kad epilepsija sergantys žmonės neturėtų būti atstumti. Jeigu susidūrėte su šia liga, kreipkitės į specialistus dėl išsamių tyrimų. Nors atrandama vis naujų genų, sukeliančių epilepsiją, nėra 100% rizikos šią ligą perduoti palikuonims. Kai serga abu tėvai, tikimybė, kad sirgs ir jų vaikas, yra didesnė.
Gydymo Galimybės ir Prognozės
Epilepsija yra gydoma ir daugeliu atvejų visiškai išgydoma. Laikoma, kad žmogus pasveiko, jei priepuoliai nesikartoja ir nebereikia vartoti vaistų. Jeigu medikamentinis gydymas nepadeda, gali būti atliekama operacija. Kai kurie žmonės pastebi, kad priepuoliai atsiranda reaguojant į specifinius dirgiklius ar situacijas.
Epilepsija sergantiems asmenims vairuotojo pažymėjimai gali būti išduodami arba atnaujinami po neurologo patikrinimo ir reguliarių medicininių apžiūrų, siekiant įvertinti epilepsijos ar kitų sąmonės sutrikimų būklę, klinikinę formą ir progresavimą.
Taip pat skaitykite: Pagalba auginant naujagimį
Vaikų Epilepsijos Sindromai
Epilepsija gali būti skirstoma į daugybę rūšių pagal simptomus, kurie vyrauja priepuolio metu (pvz., miokloniniai, absansai, kloniniai ar toniniai traukuliai). Tačiau svarbu paminėti ir vaikų epilepsijos sindromą - grupę simptomų, leidžiančių priskirti ligą tam tikrai kategorijai.
Pagrindinės Vaikų Epilepsinio Sindromo Rūšys
- Rolando epilepsija: Būdinga 15% epilepsijos sindromą turinčių vaikų, prasideda 3-10 metų amžiuje. Dažniausiai pasibaigia iki 16 metų. Priepuoliai dažnai ištinka naktį, jaučiamas dilgčiojimas burnoje, gali sutrikti kalba, atsirasti generalizuoti toniniai kloniniai traukuliai.
- Absansų epilepsija: Prasideda tarp 4 ir 10 metų, gali būti būdinga 16% epilepsijos sindromą turinčių vaikų iki 16 metų amžiaus. Priepuoliai staigūs, trumpi ir sąlyginai švelnūs, todėl dažnai nepastebimi. Vaikas gali prarasti sąmonę arba pakisti jo elgesys.
- Jaunuolių miokloninė epilepsija: Prasideda tarp 12 ir 18 metų. Būdingi miokloniniai traukuliai viršutinėje kūno dalyje, toniniai kloniniai traukuliai arba traukulių gali išvis nebūti. Dažniausiai ištinka atsibudus. Gydoma antiepilepsiniais vaistais, tačiau gali kamuoti visą gyvenimą.
- Vesto sindromas: Pasireiškia pirmaisiais kūdikio metais, dažniausiai būdingas vaikams, kurie turėjo gimdymo traumą arba galvos smegenų pažeidimą iki 6-ojo mėnesio. Apibūdinamas kaip viso ar dalies kūno spazmai, dažniausiai pasireiškiantys vaikui nubudus.
- Lenoks Gastau sindromas: Prasideda tarp 3-5 metų, bet gali prasidėti ir suaugus. Priepuolių metu gali pasireikšti kelių rūšių traukuliai: toniniai, atoniniai, miokloniniai, toniniai kloniniai arba gali nebūti jokių traukulių (atipinis atvejis). Kamuoja sunkumas mokytis, atminties, dėmesio stoka, elgsenos problemos.
Liga gydoma antiepilepsiniais medikamentais, pavyzdžiui, karbamazepino, gabapentino, valproinės rūgšties, lamotrigino grupės preparatais. Kai kada skiriami ir raminamieji vaistai. Svarbi psichosocialinė reabilitacija, fiziniai pratimai (kineziterapija) bei vengimas išorės faktorių, skatinančių priepuolius (alkoholis, stresas, rūkymas, traumos).
Kiti Traukulius Imituojantys Judesiai Naujagimiams
Įvairūs krūpčiojimai, sudrebėjimai ir staigūs galūnių trūktelėjimai yra įprasti naujagimiams dėl nebrandžios nervų sistemos. Moro refleksas, kai kūdikis, išgirdęs stipresnį garsą ar pakeitęs padėtį, staiga išsigąsta ir skėsteli rankomis, taip pat yra normalus. Toninis kaklo refleksas, kai pasukus kūdikio galvytę į šoną, toje pačioje pusėje esanti ranka ir koja išsitiesia, o priešingos pusės ranka ir koja susilenkia, taip pat yra įgimtas. Raumenų tonuso padidėjimas yra būdingas ir įprastas pirmaisiais kūdikio gyvenimo mėnesiais.
Miego Mioklonijos
Tai tik miego metu būdingi judesiai, pasireiškiantys 1-3 iš 1000 naujagimių. Dažniausiai prasideda per pirmąsias 15 naujagimio gyvenimo dienų ir tęsiasi iki 6-7 mėn. Mioklonijas gali išprovokuoti stipresnis supimas, netikėtas prisilietimas, pozos pokytis (pvz., sauskelnių keitimas miegančiam mažyliui).
Hipoglikemija
Hipoglikemija arba cukraus kiekio kraujyje sumažėjimas naujagimiams gali pasireikšti traukuliais, trūkčiojimu, drebėjimu. Siekiant išvengti hipoglikemijos, naujagimius būtina maitinti bent kas 3-4 val.
Kūdikių Karščiavimas ir Traukuliai
Traukulių priepuolis paprastai prasideda, kai kūdikio ar vaiko temperatūra staiga pakyla iki 39°C ar daugiau. Priepuolio metu vaikas praranda sąmonę, sustingsta jo galūnės, kartais jis trumpam nustoja kvėpuoti, galūnės ima trūkčioti, išblykšta oda (gali ir pamėlti), akys užsiverčia.
Kada Kūdikiui Karščiavimas Turėtų Kelti Nerimą?
Mažo laipsnio karščiavimas - 37,1-37,9 oC. Apie kūdikio karščiavimą galima kalbėti, kai termometras rodo 38 oC. Tokią temperatūrą turinčius kūdikius iki 6 mėnesių amžiaus turi apžiūrėti gydytojas, vyresnius kūdikius gydytojas turi apžiūrėti tada, kai jų temperatūra pakyla virš 38,4 oC. Jeigu iki 4 metų amžiaus vaikui temperatūra pakyla iki 40 oC, būtina kuo greičiau duoti karščiavimą mažinančių vaistų.
Kūdikių Karščiavimo Priežastys
Kūdikiui mažo laipsnio karščiavimas gali atsirasti dėl vakcinacijos. Tai dažnas reiškinys, taigi neturėtų kelti nerimo tėvams, jeigu tokia būklė trunka iki 48 valandų, organizmas reaguoja į vaistus nuo karščiavimo ir temperatūra neviršija 40,5 oC, o bendra vaiko būklė yra gera. Tokia būklė kyla kaip imuninės sistemos reakcijos į vakcinoje esančius virusus ir bakterijas pasekmė.
Kūdikiams karščiavimas gali būti susijęs su:
- Perkaitimu
- Stipriu verksmu
- Ausies uždegimu
- Angina
- Peršalimu
- Skiepais
- Virusinėmis ar bakterinėmis infekcijomis
Kiti kūdikių karščiavimo simptomai: sloga, kosulys, gerklės ir galvos skausmas, bloga savijauta, vėmimas, viduriavimas, išbėrimas ir kiti odos pokyčiai. Esant labai aukštai temperatūrai, kartais pasireiškia traukuliai. Tokiais atvejais reikia skubiai kreiptis į gydytoją. Vėliau gydytojas gali nusiųsti vaiką neurologiniam ištyrimui, kad būtų išvengta smegenų pažeidimo. Nedidelį karščiavimą paprastai sukelia perkaitimas. Tokiu atveju neretai užtenka nurengti dalį drabužėlių.
Ką Daryti, Kai Kūdikis Karščiuoja?
Rekomenduojama mažinti karščiavimą, kai temperatūra yra didesnė nei 38 oC. Tai padaryti galima tiek vaistais, tiek tradicinėmis priemonėmis (vėsūs kompresai, vėsinamoji vonelė, drėgna paklodė). Vaiko karščiavimo mažinimas labai dažnai siejamas su vaistų, kurių sudėtyje yra paracetamolio ar ibuprofeno, vartojimu (ibuprofenas nerekomenduojamas sergant inkstų ligoms, dehidratacijai ir vėjaraupiais). Vaikams iki 12 metų amžiaus negalima duoti vaistų, kurių sudėtyje yra acetilsalicilo rūgšties, nes tai gali sukelti kepenų pažeidimą.
tags: #naujagimiui #nera #nei #paros #yra #traukuliukai