Šis straipsnis skirtas išnagrinėti sudėtingas motinystės patirtis, apimančias tiek fizinius, tiek emocinius iššūkius. Jame aptariamos pogimdyvinės depresijos priežastys ir gydymo būdai, taip pat nagrinėjama reta nervų-raumenų liga miastenija ir jos įtaka nėštumui bei gimdymui. Be to, atkreipiamas dėmesys į gimdymo metu patiriamas traumas ir medicininio personalo elgesį, kuris gali turėti ilgalaikį poveikį moters psichinei sveikatai. Straipsnyje remiamasi asmeninėmis patirtimis ir medicinine informacija, siekiant atskleisti motinystės realybę ir būtinybę užtikrinti tinkamą pagalbą ir paramą moterims šiuo svarbiu gyvenimo etapu.
Gimdymo Patirtys ir Emociniai Iššūkiai
„Kai laukiausi, galvojau, kad bus gėlės ir oksitocino jūros, o kai gimė vaikas, visas lūkestis subliuško…“, - tokia patirtimi dalijasi 35-erių Marija (vardas pakeistas). Labai jau intymus tas dalykas - gimdymas. O intymius dalykus norisi pasilikti sau. Bet šiuo atveju supratau, kad, jei nesidalinsiu, niekas niekada nesikeis. Jei mes nesidalinsime savo patirtimis garsiai, o tik savame uždarame ratelyje paverkšlensime apie tai, kaip viskas pas mus supeliję, tie pelėsiai niekada ir neišnyks, jie dauginsis kaip parazitai, palikdami mumyse savo nuodus. Taigi šis tekstas gal pasaulio ir neapvers aukštyn kojomis, parazitams sąžinės nepabudins.
Kūno pokyčiai, stiprūs vidiniai išgyvenimai, įprastos kasdienybės praradimas - tai tik keli dalykai, kuriuos patiria ką tik kūdikio susilaukusios moterys. Skirtingi šaltiniai teigia, kad melancholija po gimdymo užklumpa 50-80 proc. „Aš negalėjau miegoti, valgyti, jaučiausi beviltiška, pati blogiausia mama, kuri nieko nesugeba, pastoviai verkiau.
Melanchonija po gimdymo nėra sutrikimas, o būsena, kai moteris patiria staigią nuotaikų kaitą, liūdesį, nerimą, irzlumą, pasimetimo jausmus. Vis tik, tai nesutrukdo pasirūpinti savimi ir vaiku, o savijauta palaipsniui gerėja. Jeigu tokia būsena užsitęsia, galima įtarti depresiją.
Iki 20 proc. pagimdžiusių moterų serga depresija, t.y., maždaug 1 iš 6 šeimų susiduria su pogimdymine depresija. Sakau šeimų, nes moters išgyvenama pogimdyminė depresija paliečia visą šeimą.
Taip pat skaitykite: Svarbi informacija apie lytinių organų pokyčius nėštumo metu
Dažniausiai, kalbant apie pogimdymine depresiją, įprasta galvoti, kad su ja susiduria tik moterys. Ne, depresines nuotaikas po gimdymo gali išgyventi ir vyrai. Jiems neretai trūksta informacijos apie tai, nes vyrauja stipraus vyro įvaizdžio kultas, o pagrindinis dėmesys būna nukreiptas į moterį ir vaiką. Vyrų depresija gali turėti tų pačių neigiamų pasekmių visai šeimai kaip ir moters depresija.
Taip pat gali būti sunku arba visiškai neįmanoma jausti meilės ir prisirišimo vaikui, kilti pyktis, kurį dažnai lydi kaltė. Su tuo gali atsirasti ir savižudiškos mintys ar ketinimai, kartais - net noras sužaloti vaiką ar kad jo apskritai nebūtų.
Rizikos Veiksniai ir Pagalba
Ar yra koks nors faktorius, kuris lemia, kad moteris suserga pogimdymine depresija? Ne, nebūtinai. Kartais moteris gali būti sirgusi depresija praeityje ir nėštumas bei gimdymas tarsi ją sugrąžina. Kartais tai būna tiesiog susiję su hormonų pokyčiais po gimdymo. Įtakos gali turėti ir paties gimdymo aplinkybės - skubotas cezario pjūvis ar hospitalizacija nėštumo metu. Patirtas fizinis ar žodinis smurtas, kitos itin nepalankios aplinkybės taip pat yra stiprūs rizikos faktoriai.
Programa „Drauge“ padeda sudėtingą gyvenimo etapą išgyvenantiems tėvams, veikiausiai, tarp jų yra ir turinčių pogimdyminę depresiją. Ką iš jų girdite? Taip, programoje tikrai yra moterų, kurios patiria pogimdyminės depresijos simptomus ir kreipiasi pagalbos, nes jaučiasi vienišos, neturi su kuo kartu išbūti šiame etape. Visada skatiname kreiptis ir į specialistus, jeigu matome, kad reikia jų pagalbos.
Minėjote, kad 1 iš 6 moterų serga pogimdymine depresija ir kad labai svarbu sulaukti pagalbos. Kokia situacija yra dabar? Liūdna, tačiau tik maždaug 20 proc. moterų, turinčių depresijos simptomų, kreipiasi pagalbos. Nemaža dalis jų jaučia gėdą, bijo aplinkinių pasmerkimo, kaltinimų, kad yra bloga mama.
Taip pat skaitykite: Pavojai nėštumo metu: kritimai
Tačiau svarbu nelikti vienoms su tokia savijauta ir pasitarti su žmogumi ar specialistu, kuriuo pasitikima. Depresiją turinčios moterys negali tiesiog susiimti, ko kartais iš jų tikisi aplinka. Čia tas pats, kaip prašytume sergančio žmogaus nekosėti.
Iš tokių dalykų galėtų padėti dažnesnis išėjimas į lauką, pasivaikščiojimas gryname ore, lūkesčių sau ir vaikui sumažinimas, sveika mityba, žalingų įpročių atsisakymas, kiek tai įmanoma, kokybiškesnis miegas.
Kristelerio Manevras: Pavojinga Praktika?
Štai taip per gimdymą, siekiant išstumti kūdikį, medikai spaudžia gimdyvės pilvą - gimdos dugną. Tai vadinama vokiečių mediko Kristelerio manevru, jo paties aprašytu dar prieš pusantro šimto metų. Moterys iš įvairių Lietuvos ligoninių liudija, kad tas manevras joms buvo atliktas.
Tai sukelia šonkaulių lūžius, gali sukelti kepenų, gimdos plyšimus, kitus plyšimus. Kovoti prieš gimdos spaudimą Nerijus ryžosi kai tapo liudininku, kokius didžiulius sužalojimus gimdant teko išgyventi jo žmonai.
Nepaisant medikų tikinimų, gimimo be smurto aktyvistų teigimu, gimdos dugno spaudimas Lietuvos ligoninėse naudojamas per dažnai, nors ir Sveikatos apsaugos ministerija, ir Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja jo vengti. Vilnietis Nerijus paskelbė peticiją ir renka parašus reikalaujant uždrausti Kristelerio manevrą.
Taip pat skaitykite: Skubios kontracepcijos tablečių veikimas
Ją jau pasirašė apie 300 žmonių, moterys prisipažįsta dėl medikų veiksmų patyrusios daug sužalojimų. O štai vilnietės Jūratės glėbyje - trijų mėnesių Jurgis. Šis mažylis taip pat gimė po to, kai medikai ėmė spausti mamai gimdą. Tačiau Jūratė dėl to nesipiktina, nes mano, jog kitaip gimdymas mažyliui galėjo baigtis tragiškai. Kadangi buvo labai greitai išstumtas, vaikas šiaip gimsta lėčiau, per takus eina, jis buvo visas mėlynas, kraujosruvų buvo akyse, mėlynių, visas mėlynas buvo.
Lietuvos ginekologų ir akušerių asociacija nesutinka, kad būtų uždraustas Kristelerio manevras, ir esą medikai dabar naudoja silpnesnį spaudimą nei prieš šimtmetį. Lietuvos ginekologų prezidentė spėja, kad mūsų šalyje gimdos dugnas gali būti spaudžiamas iki 5 proc. gimdymų, panašiai kaip ir Švedijoje ar Šveicarijoje.
Tiesa, nors Kristelerio manevro jaunoji medikų karta Lietuvos universitetuose nėra mokoma, praktikoje matydamos tai darant vyresnes, patirtį gali perimti ir toliau tęsti.