Šis straipsnis skirtas apžvelgti įvairias asmenybes, vardu Kristina, gimusias 1984 metais, remiantis prieinama informacija. Aptarsime skirtingas gyvenimo sritis, kuriose šios moterys pasižymėjo, nuo meno iki sporto ir netgi teisėsaugos.
Kristina Ališauskaitė-Volungevičė: tapytoja, vandens veido kūrėja
Viena iš ryškesnių asmenybių - Kristina Ališauskaitė-Volungevičė, gimusi 1984 metais Klaipėdoje. Ji yra talentinga tapytoja, kurios darbai nagrinėjami ir įtraukiami į meno akademines knygas. 2003 m. ji baigė Eduardo Balsio menų gimnaziją, o 2009 m. - tapybos magistro studijas Vilniaus dailės akademijoje.
Kristinos kūryba yra įvertinta Baltijos šalių konkurse „Jaunojo tapytojo“ publikos prizu (2013 m.) bei Kultūros ministerijos individualia stipendija (2014 m.). Ji yra tarptautinių konkursų finalistė ir atrankinių parodų dalyvė, tokių kaip „Charlottenborg Spring Exhibition“ (2019 m.), „Arte Laguna Prize“, „Saatchi Painted Faces“, „Incubarte“. Jos kūriniai eksponuoti MO muziejaus parodoje „Kodėl taip sunku mylėti?“, kurią kuravo Peter Greenaway`us ir Saskia Boddeke. Nuo 2007 m. ji aktyviai dalyvauja parodose Lietuvoje bei užsienyje.
Filosofas Vytautas Ališauskas apibūdina Kristinos Ališauskaitės-Volungevičės kūrybą kaip stovinčią priešingai graikų filosofo Talio teiginiui, jog tikrovė sudaryta iš vandens. Anot jo, Kristina tikrovę regi ir mums parodo pirmiausia kaip vandenį, tačiau ne tą kasdienį, bet kaip pačią tikrovės dinamiką, akimirką kaip amžinybę, pačią Būtį, kaip Įvykį. Jos paveiksluose vaizduojami fontanai nėra technologijos padaras, o visa, kas atrodo kieta, tvirta, pasirodo esą akyta, korėta, trapu ir gali atsigauti tik pasinėrę į vandens pirmapradiškumą.
Vesta Kalvytė: šachmatininkė, Lietuvos čempionato prizininkė
Kita Kristina, gimusi 1984 metais, yra Vesta Kalvytė - šachmatininkė, FIDE moterų meistrė. Ji 2012 metais Lietuvos moterų šachmatų čempionate užėmė antrąją vietą. Šis čempionatas vyko Vilniuje, viešbutyje „Crowne Plaza Vilnius“. Vesta Kalvytė (ELO 2087) varžėsi su 21 kita šachmatininke dėl medalių ir garbės atstovauti Lietuvai Pasaulio šachmatų olimpiadoje.
Taip pat skaitykite: Kristinos Meidės karjeros kelias
Kristina, nukentėjusi nuo smurto: teisėsaugos akiratyje
Deja, ne visos Kristinos, gimusios 1984 metais, istorijos yra susijusios su menu ar sportu. Liepos 22 d. į Panevėžio ligoninę kreipėsi moteris (gimusi 1984 m.) dėl galvos, juosmens, dešinės plaštakos, kepenų, kasos bei blužnies sumušimų. Ji paaiškino, kad apie dvi savaites Panevėžyje, Vilniaus g., pažįstamo asmens nuomojamame bute, ją nuomininkas laikė prieš jos valią ir mušė. Įtariamasis neblaivus (1,73 prom. alkoholio) vyras (gimęs 1971 m.) buvo uždarytas į areštinę. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 146 str. 2 d. (neteisėtas laisvės atėmimas). Šis incidentas atspindi skaudžią smurto artimoje aplinkoje problemą.
Kitos Kristinos: muzika ir kultūra
Reikėtų paminėti ir Kristiną Mikuličiūtę-Vaitkūnienę, nors ir gimusią 1955 m., tačiau svarbią Lietuvos kultūrai. Ji yra muzikologė, aktyviai dalyvaujanti kultūriniame gyvenime, skaitanti paskaitas, komentuojanti koncertų programas ir rengianti parodas. Nors ji negimė 1984 metais, jos veikla yra svarbi norint suprasti Kristinos vardo reikšmę Lietuvos kultūroje. Ji baigė Lietuvos muzikos ir teatro akademiją 1984 metais.
Kristina Mikuličiūtė-Vaitkūnienė nuo 1985 m. gyvena Kaune, dirba M. ir K. Petrauskų lietuvių muzikos muziejuje. 1990-1991 m. dėstė lietuvių muzikos istoriją J. Naujalio muzikos gimnazijoje. 1995-2004 m. J. Naujalio muzikos gimnazijoje dėstė užsienio muzikos istoriją, nuo 2004 m. dėsto muzikologijos praktiką muzikos teorijos specialybės moksleiviams. Nuo 2003 m. - Lietuvos kompozitorių sąjungos narė.
K. Vaitkūnienė propaguoja muziką įvairiuose visuomenės sluoksniuose - skaito paskaitas miesto visuomenei, moksleiviams, pedagogams, muziejininkams, komentuoja koncertų programas įvairiose Kauno salėse, skaito pranešimus jubiliejiniuose žymių muzikų vakaruose ir kitokiuose renginiuose ne tik Kaune, bet ir įvairiuose Lietuvos regionuose. Paskelbė straipsnių periodinėje spaudoje, dalyvavo televizijos ir radijo laidose. M. ir K. Petrauskų muziejuje suorganizavo daugiau kaip 1000 renginių - koncertų, jubiliejinių minėjimų, seminarų, festivalių ir kitokių projektų. M. ir K. Petrauskų lietuvių muzikos muziejaus padalinyje J. Gruodžio memorialiniame muziejuje parengė J. Gruodžio gyvenimo ir kūrybinės veiklos ekspoziciją, taip pat nemažai laikinų parodų iš muziejaus fondų.
Svarbiausi jos darbai yra sudaryti leidiniai:
Taip pat skaitykite: Gyvenimas teatro ir televizijos scenoje
- Antanas Kučingis: laiškai, dokumentai, atsiminimai.
- Lietuvos kompozitorių sąjungos Kauno skyrius.
- Juozas Naujalis.
- Mikas Petrauskas.
- Stasys Šimkus.
- Kipras Petrauskas.
- Juozas Gruodis. 1884-1948.
Ji taip pat skaitė pranešimus konferencijose ir publikavo straipsnius periodinėje spaudoje.
Taip pat skaitykite: Kūrybos kelias: Kristina Sabaliauskaitė