Kristina Meidė - viena sėkmingiausių Lietuvos karjerisčių, vadovavusi didžiausioms šalies įmonėms. Jos istorija įkvepia, o patirtis leidžia pažvelgti į vadovavimo užkulisius, iššūkius ir atsakomybes. Šiame straipsnyje panagrinėsime K. Meidės karjeros kelią, vadovavimo principus ir vertybes, kurios padėjo jai pasiekti sėkmę.
Karjeros pradžia ir iššūkiai
K. Meidė pripažįsta, kad karjeros pradžioje net neplanavo tapti vadove. Pirmasis pasiūlymas vadovauti nedideliam kolektyvui jai atrodė bauginantis. „Kai pagalvodavau apie moteris, kurios vadovauja, tai man atrodė, kad vadovaudama atimčiau iš vaikų mamą, iš vyro žmoną ir t.t. Tokios minties sau net nesvarstydavau, nes tai man atrodė didelė auka“, - prisimena K. Meidė.
Tačiau, nepaisant abejonių, ji priėmė iššūkį. Anot K. Meidės, žmonės joje įžvelgė savybes, kurios nepriklausė nuo užimamų pareigų: atsakomybės jausmą, atkaklumą ir optimizmą. „Turėjau savybių, kurios manyje buvo nepriklausomai nuo to, ką veikiau gyvenime. Viena jų - atsakomybės jausmas, kai prisiimi kažkokį įsipareigojimą, duodi žodį ir tavimi kažkas pasitiki. Jei aš pažadėjau, tai darysiu viską, kad pateisinčiau lūkesčius, tuomet man nesunku niekas ir pusės sunkumų net nepriimu, nesvarbios ir bemiegės naktys“, - teigia K. Meidė.
Sektoriaus keitimo baimė
Vienas didžiausių iššūkių K. Meidės karjeroje buvo sprendimas pakeisti sektorių. Po beveik dvidešimties metų darbo finansų srityje, ji pajuto, kad augimas sulėtėjo. „Finansų sektoriuje praleidau beveik dvidešimt metų. Ten buvo daug dinamikos, daug išmokau per tuos metus, bet, žinote, būna etapas, kai viskas sekasi gerai, tarsi viskas gerai, bet aplanko tas jausmas, kad tu žinaiu, ką darysi rytoj, ką planuosi pavasarį, o tavo augimas sulėtėja“, - pasakoja K. Meidė.
Baimė žengti į nepažįstamą sritį buvo didžiulė. „Tie pirmieji spąstai yra tikrai didžiulė baimė, nes kai dvidešimt metų pradirbi vienoje įmonėje, tai atrodo, kad nieko daugiau ir nemoki. Moki dirbti banke, esi ekspertas ir perėjai visas grandis: aš pradėjau nuo klientų aptarnavimo ir dešimt metų tai dirbau. Kai ateini į naują sektorių, tai apie jį žinai mažai“, - prisimena K. Meidė.
Taip pat skaitykite: Gyvenimas teatro ir televizijos scenoje
Vis dėlto, ji įveikė baimę ir priėmė naują iššūkį farmacijos sektoriuje. Pirmosios dienos buvo nelengvos, tačiau atkaklumas ir noras mokytis padėjo jai greitai įsitvirtinti. „Pasakysiu nuoširdžiai, pirmas dienas farmacijos sektoriuje, kai sėdėjau susirinkimuose, tai kartais nesuprasdavau, ką jie kalba. Aš nesu farmacininkė, tad nežinojau jų terminų ir turėjau daug iššūkių. Taigi, baimė žengti į kitą sritį gali įkalinti ir tuomet pasitenkinimo nelieka, nes suvoki, kad nebeaugi, o drąsos žengti kitą žingsnį - pritrūko. Ką pasakyčiau šiandien - baisus tik pirmas kartas“, - dalinasi K. Meidė.
Vadovavimo principai
K. Meidė pabrėžia, kad vadovas turi nuolat mokytis ir tobulėti. Ji pati po studijų universitete mokėsi dar daugiau. Svarbus vadovo bruožas - gebėjimas prisiimti atsakomybę, tačiau ne už viską.
Atsakomybės pasidalijimas
K. Meidė atvirauja, kad karjeros pradžioje ji prisiimdavo per daug atsakomybės sau, globodavo darbuotojus. „Kai turi stiprų atsakomybės jausmą ir esi ta nauja vadove, kuri mokosi būti vadove, aš manau, kad spąstai, kurie mane tikrai įtraukė, buvo tas noras globoti ir prisiimti labai daug atsakomybės sau: darbuotojui nesiseka, rezultatai nedžiugina, aš pirmiausia užduodu klausimus sau, ar viską teisingai išaiškinau, ar kontrolės mechanizmas tinkamas ir t.t.“, - pasakoja K. Meidė.
Tačiau laikui bėgant ji suprato, kad svarbiausia - išmokyti žmones būti atsakingais už save. „Reikėjo laiko suvokti, kad tie klausimai geri ir aš turiu juos sau užduoti, bet kiekvienas žmogus iš esmės yra laisvas nuspręsti dirbti gerai, eiti į darbą motyvuotas ar ne, norėti augti ar ne ir t.t. Kai aš tai suvokiau, nustojau atsakomybę prisiimti sau. Supratau, kad mano kaip vadovės pati didžiausia atsakomybė yra išmokyti žmones tapti atsakingais už save“, - teigia K. Meidė.
Kompetencija vs. lojalumas
K. Meidė mano, kad tiek kompetencija, tiek lojalumas yra svarbūs, tačiau kompetenciją galima įgyti. Jei žmogus turi potencialą ir norą mokytis, jis gali nuversti kalnus. „Jei matai asmenines žmogaus savybes, potencialą ir norą mokytis, tai tikrai imčiau tokį žmogų į komandą, nes jis visko išmoks ir nuvers kalnus. Išmokti galima praktiškai viską. Lojalumas yra vertybinė savybė, tad tai pakeisti yra be galo sunku“, - aiškina K. Meidė.
Taip pat skaitykite: Kūrybos kelias: Kristina Sabaliauskaitė
Vis dėlto, lojalumas turi būti abipusis. Jei žmogui svarbūs tik asmeniniai interesai, jo kompetencija tampa mažiau svarbi.
„Demokratūra“: demokratija ir diktatūra
K. Meidė vadovaujasi principu, kurį vadina „demokratūra“. Pirmiausia, priimant sprendimus, vyksta demokratija: aptariamos visos nuomonės, įvertinamos rizikos. Tačiau, kai sprendimas priimtas, prasideda „diktatūra“: siekiama užsibrėžtų tikslų. „Turiu tokį terminą „demokratūra“. Tai demokratija ir diktatūra, tačiau labai svarbi jų seka. Demokratija, kai priimdami sprendimą viską aptariame ir visi išsako savo nuomonę, įsivertiname rizikas. Tada, kai jau pasakėme „taip“ ir susitarėme, kad einame siekti užsibrėžtų tikslų - tada prasideda diktatūra“, - aiškina K. Meidė.
Šis principas padeda išvengti situacijų, kai sprendimai priimami skubotai, o vėliau atsiranda daugybė priežasčių, kodėl jų įgyvendinti nepavyksta.
Nepopuliarūs sprendimai
K. Meidė pripažįsta, kad kartais tenka priimti nepopuliarius sprendimus žmonių atžvilgiu. Tokiais atvejais jai padeda atvirumas ir sąžiningumas su komanda. „Man padeda atvirumas. Kai turi komandą, kuriai rūpi įmonė ir tu atvirai su ja šnekiesi, tuomet nėra taip sunku priimti sprendimus, kurie yra nepopuliarūs“, - teigia K. Meidė.
Vis dėlto, sunkiausia atsisveikinti su žmonėmis, su kuriais užsimezgęs ypatingas ryšys. Tačiau K. Meidė visada prisimena, kad pirmiausia yra atsakinga už įmonę. „Aš visada prisimenu, kad įmonės vadovė esu dėl svarbios priežasties: esu atsakinga už šią įmonę. Kai suprantu, kad įmonė pirmiausia, tada atsiriboju nuo veidų, vardų ar pavardžių. Suprantu, kad jei noriu, kad įmonė nueitų ten, kur reikia, o man reikia kitų įgūdžių, kurių tas žmogus neturi, tai ir reikia priimti tą sunkiausią sprendimą ir nepasiduoti pagundai nuleisti lūkesčių, o surasti tą žmogų, kuris padės įmonei“, - aiškina K. Meidė.
Taip pat skaitykite: Radžiukynaitės karjera ir pasiekimai
„Šventoji trejybė“
K. Meidė teigia, kad sėkmingai veikiančioje įmonėje turi būti patenkinti akcininkai, klientai ir darbuotojai. Ji juokais tai vadina „šventąja trejybe“. Jei bent viena iš šių dedamųjų susvyruoja, tai tik laiko klausimas, kada kris ir kitos dvi.
K. Meidė stengiasi sukurti tokią atmosferą, kad darbuotojai jaustųsi gerai ir galėtų pasiekti geriausių rezultatų su gera nuotaika. „Ką labiausiai norėdavau sukurti kiekvienoje įmonėje, tai tą jausmą, kad pačių geriausių rezultatų galima pasiekti su gera nuotaika. Po kažkiek laiko tai tampa tiesiog įmonės dalimi. Su gera nuotaika ir energija, o ne su kirviu ir nuolatiniu jausmu, kad kažkas tau spardo į nugarą“, - teigia K. Meidė.
Gyvenimo pamokos
K. Meidė dalinasi penkiomis pamokomis, kurios jai padėjo gyvenime:
- Sakyti „taip“ galimybėms.
- Pasikliauti intuicija.
- Neužstrigti praeityje.
- Laiku atpažinti netinkamus žmones.
- Prisiimti atsakomybę už savo sprendimus.
Darbas Raudonajame Kryžiuje
Po sėkmingos karjeros versle, K. Meidė netikėtai tapo Lietuvos Raudonojo Kryžiaus vadove. Nors ši pozicija finansiškai mažiau pelninga, ji teikia K. Meidei didelį pasitenkinimą. „Tai buvo metai, kai aš mažiausiai uždirbau. Bet aš jaučiausi laimingiausia“, - sako K. Meidė.
Šiandien K. Meidė vadovauja Lietuvos Raudonajam Kryžiui, vienijančiam daugiau kaip 15 tūkst. savanorių. Organizacija teikia pagalbą pažeidžiamiems žmonėms, ligoninėms, slaugos namams ir vakcinacijos centrams.