Tėvų globos netekimas yra didelis iššūkis vaikui, todėl valstybė ir visuomenė turi užtikrinti jam galimybę augti saugioje, ramioje ir mylinčioje aplinkoje. Šiame straipsnyje aptariama tėvų globos netekusių vaikų situacija Lietuvoje, esamos globos formos, iššūkiai ir perspektyvos.
Globos formos ir pažanga Lietuvoje
Pastaraisiais metais Lietuvoje padaryta didelė pažanga globos srityje. Atrastos naujos globos formos, pritraukiama daugiau norinčių globoti šeimų, atsisveikinta su paskutiniais instituciniais vaikų globos namais. Visa tai leidžia empatiškai pažvelgti į tėvų globos netekusio vaiko situaciją ir palengvinti jam kelią iki rūpestingų, atsakingai globos misijai pasirengusių žmonių širdžių. Tėvų globos netekusiems vaikams tai suteikia dar vieną progą patirti artimojo rūpestį ir saugumą.
Šeimos aplinkoje augančių tėvų globos netekusių vaikų skaičius nuolat auga. Per dvejus metus tėvų globos netekusių vaikų, gyvenančių šeimai artimoje aplinkoje - pas globėjus (rūpintojus), budinčius ar nuolatinius globotojus ar šeimynose, padaugėjo nuo 79 proc. (4682 iš 5900 tėvų globos netekusių vaikų) iki 81 proc. (4416 iš 5433 tėvų globos netekusių vaikų). Džiugu, kad dauguma savivaldybių nustatytą rodiklį viršija, o visos šalies mastu mes galime lygintis su tokia gilias vaikų globos tradicijas turinčia šalimi kaip Norvegija - ten gyvenančių šeimose vaikų skaičius siekia 88 proc.
Budintys globotojai
Auga ir saugaus laikino apgyvendinimo pas budinčius globotojus, kurie nesusiję su vaiku giminystės ar kitais emociniais ryšiais, atvejų skaičius. Per dvejus metus laikinai pas budinčius globotojus apgyvendintų vaikų skaičius išaugo nuo 58 proc. iki 71 proc. Vis mažiau į krizines situacijas patekusių vaikų laikinai apgyvendinama globos institucijose. Nuo 2023 m. daugiau nei 80 proc. į krizę patekusių vaikų pas budinčius globotojus sėkmingai apgyvendino Palangos, Rietavo, Zarasų, Kėdainių, Pakruojo, Biržų, Druskininkų, Kaišiadorių, Visagino, Joniškio, Varėnos, Raseinių, Utenos, Telšių, Šiaulių ir Kelmės globos centrai.
Budintys globotojai turi pasiryžti įvairioms situacijoms, nebijoti neprognozuojamų pokyčių. Matome, kad naujų budinčių globotojų paruošiama vis daugiau.
Taip pat skaitykite: Problemos ir perspektyvos
Savivaldybių vaidmuo ir iniciatyvos
Viena iš sėkmingai globėjus pritraukiančių savivaldybių - Šiaulių rajono, kuriame veikia Kuršėnų šeimos namų globos centras. Specialistai čia pasitelkia įvairias kūrybiškas priemones. Dienoraščių pagrindu buvo išleistos knygos, kuriose aprašomos gyvenimiškos istorijos, pateikiami patarimai, kaip kalbėtis, užmegzti ryšį su vaiku, suteikti jam visapusišką pagalbą. Su žmonėmis kalbamės viešuosiuose renginiuose, kviečiame į biblioteką pasižiūrėti filmus apie globą, rengiame knygų pristatymus ir jas dovanojame, diskutuojame, kviečiame užsukti į mūsų feisbuko puslapį. Neskatiname iš karto tapti globėju, kviečiame pamažu pasidomėti, susipažinti su globa, laukiančiais iššūkiais, pamąstyti apie vertybes, naudą sau ir visuomenei. Be to, svarbu mažinti įvairias nuostatas, paneigti vis dar egzistuojančius mitus.
Kuršėnų globos namuose gyveno apie 50 vaikų, dabar šeiminiuose namuose, dviejuose butuose, gyvena aštuoni vaikai, o šeimose - daugiau kaip šimtas. Jau kelerius metus iš eilės visiems vaikams užtikrinama saugi aplinka pas budinčius globotojus. Mūsų parengti budintys globotojai sudaro sutartis su kaimyninėmis Akmenės, Panevėžio, Tauragės savivaldybėmis, Šiaulių miestu. Daug dėmesio skiriama ir jaunajai kartai - lankomasi mokyklose, kur pasakojama apie globą ir kodėl ne visi vaikai gali gyventi šeimose. Einame ir į kolegijas, universitetus, kur ruošiami pedagogai, kalbame, ką reiškia ugdyti globojamą vaiką, kodėl tėvų globos netekusiems vaikams svarbu gyventi šeimos aplinkoje, ką reiškia trauminė patirtis.
Bendruomeniniai vaikų globos namai
Tokių namų atidarymas - vienas pirmųjų žingsnių šalyje vykdant Institucinės globos pertvarką, kurios tikslas - iš šeimų paimtiems vaikams suteikti kuo labiau šeimai artimą aplinką. Biologinės šeimos vaikui nepakeis niekas. „Mes esame tik krantas, prie kurio vaikas gali laikinai prisiglausti“, - vaizdingai sako jis. Ir priduria per savo darbo metus matęs jau ne vieną reformą, bet paskutinioji, anot jo, pati geriausia. „Tai pažanga.
Vaikai patys tvarko namų aplinką, kompostuoja lapus, ravi ir laisto gėlynus, net pjauna veją, nes turi ir žoliapjovę. Lauke visada yra ką veikti, nes namą supa 19 arų sklypas. Patys vaikai sudarė budėjimo virtuvėje grafiką, patys tvarkosi ir savo kambariuose. Ši šeimyna turi ir savo banko kortelę, ir net automobilį, kurį įsigijo už paramos lėšas.
Savivaldybės Socialinės paramos skyriaus Socialinių paslaugų poskyrio vedėja Audronė Barauskienė irgi akcentuoja, kad visų socialinių darbuotojų siekis yra kuo ilgiau išsaugoti vaikui tikrąją šeimą, o jei nepavyksta - rasti globėjus. Vienareikšmiškai vaikams geriau bendruomeniniuose namuose. Jie turi savo kiemą, daugiau pareigų, gyvena nedidelėmis grupelėmis. Tiesa, nuolat ieškoma ir globėjų. Šiuo metu Šilutės rajone apie 100 vaikų auga globėjų šeimose, o išmokos 3 vaikus globojančioms šeimos siekia apie 2000 eurų. Ir tai ne pabaiga: jau svarstoma artimiausiu metu kiekvienam globojamam vaikui pridėti dar po 50 eurų.
Taip pat skaitykite: Netekusių tėvų globa
Iniciatyvos ir kampanijos
Šį mėnesį Centrinė projektų valdymo agentūra (CPVA) pradeda ES investicijų komunikacijos kampaniją, finansuojamą iš Europos socialinio fondo -„Aš toks, kaip ir tu. Aš ne iš kitos planetos. Priimk tėvų globos netekusius vaikus į savo pasaulį“. Siekiama skatinti visuomenės suvokimą, kad globoti tėvų netekusius vaikus yra kilnu ir prasminga bei keisti neigiamas nuostatas dėl globojamų vaikų integracijos į visuomenę. Komunikacijos kampanijos metu didelis dėmesys skiriamas parodyti, jog vaikai, kuriems reikia globos, yra tokie pat kaip ir visi. Jiems reikalinga meilė, tikėjimas ir abipusis ryšys ieškant namų, kuriuose jie būtų laukiami.
Keletą vaikų globojanti šeimyna - ne vieninteliai jaukios Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos ir globos centrus vienijančio tinklo „Vaikai yra vaikai“ iniciatyvos „Tu gali tapti namais“ herojai. Per didžiąsias metų šventes prasidedančios iniciatyvos metu 10 globėjų ir budinčių globotojų dalinasi savo patirtimi, džiaugsmu bei iššūkiais ir kviečia tapti globėjais.
„Vaikus globojame trumpai, tačiau tas jausmas, kad tu vaikui suteikei tai, ką gali geriausia, lydi tave ir toliau bei teikia daug džiaugsmo“, - sako budinti globotoja Greta Janavičienė iš Gargždų. „Vaikai yra vaikai“ ambasadorė, dailininkė, TV laidų vedėja Nomeda Marčėnaitė prisipažįsta, kad iki šiol sulaukia aplinkinių padėkų, jog jos atviri interviu ir pasakojimai apie įsivaikinimo patirtis, žmones pastūmėjo tapti įtėviais ar globėjais. „Geri pavyzdžiai ir šilti pasakojimai paskatina, motyvuoja, tačiau ne viskas bus lyg pro rožinius akinius. Visiems būna ligos, paauglystė, krizės, išbandymai, į kuriuos nežinos kaip reaguoti nei globėjai ar įtėviai, nei vaikai. Tačiau tiek globojant, tiek įsivaikinant ar auginant biologinius vaikus, visuomet pirmoje vietoje yra besąlyginė meilė, kuri padės įveikti kliūtis“, - sako N.Marčėnaitė. Ji atkreipia dėmesį, kad globai reikia pasiruošti, lygiai taip, kaip ir savo biologinių vaikų auginimui.
Stebuklas mums būtų, jog po šios žmogiškumo iniciatyvos kuo daugiau žmonių susimąstytų apie vaikų globą - trumpalaikę ar ilgalaikę ir bent kelios dešimtys žmonių priimtų sprendimus globoti“, - sako Rugilė Ladauskienė, globos centrus vienijančio tinklo „Vaikai yra vaikai“ vadovė.
Valstybės parama ir ateities perspektyvos
Pasak socialinės apsaugos ir darbo ministrės Monikos Navickienės, per pastaruosius kelerius metus globos sistema išgyveno nemažai pokyčių ir visi jie yra sutelkti į tai, kad visi vaikai rastų namų šilumą ir gautų kokybišką pagalbą budinčių globotojų ir globėjų šeimose be jokių tarpinių stotelių - ligoninių, institucijų, krizių centrų. „Šiandien galime drąsiai sakyti - institucinė globa Lietuvoje nyksta. Didelis džiaugsmas tarti žodį AČIŪ tiems žmonėms, kurie, nepaisant visų iššūkių, kartais galbūt ir nuovargio, į savo šeimas priima vaikus. O mes kuriame priemones, kurios padėtų globėjams, budintiems globotojams, įtėviams turėti šalia reikalingą patarimą, palaikymą ir pagalbą - būtent šiuo tikslu sukūrėme globos centrų tinklą, kuris veikia kiekvienoje Lietuvos savivaldybėje. Nuolat organizuojame veiklas, skirtas stiprinti globos centrų specialistų kompetencijas. Nuo 2022 m. padidėjo vaiko globos (rūpybos) išmokos dydis, kuris pradėtas diferencijuoti ir pagal vaiko amžių. Ir toliau ieškome būdų, kaip didinti paramą ir pagalbą globėjams, budintiems globotojams, įtėviams siekiant surasti dar daugiau žmonių, galinčių ir norinčių priimti į savo šeimą vaikus, netekusius tėvų globos“, - sako M.Navickienė.
Taip pat skaitykite: „Naminukų kačių namų“ veikla
Ilmos Skuodienės, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovės, teigimu, kiekvienam vaikui šeima - tai tvirtovė, kurioje jie jaučiasi saugūs, išgirsti, užtikrinamos jų prigimtinės teisės ir gerovė. Labai svarbu kurti jaukias, prasmingas iniciatyvas, kurios pakviestų atverti žmonių širdis kilniems darbams. Jos primena, kad dar yra vaikų, kurie sulaukia gražiausių metų švenčių būdami vieni ir atkreipia visuomenės dėmesį, paskatina žmones rinktis kilnų globėjo kelią.
Iššūkiai ir poreikiai
Visgi dar nemažai vaikų gyvena institucinėje globoje ir laukia globėjų, kurie priims juos į savo šeimą. Šalyje trūksta ir budinčių globotojų, kurie laikinai, šeimoje įvykusios krizės metu pasirūpintų vaikais, ir nuolatinių globėjų, kurie užaugintų vaikus iki pilnametystės arba kol jie taps savarankiškais žmonėmis ir iškeliaus kurti atskirų gyvenimų. Atkreipiame dėmesį, jog ypatingai trūksta budinčių ir nuolatinių globėjų netekusiems tėvų globos vaikams, kurie turi fizinės ar psichinės sveikatos sunkumų. Taip pat pastebime, kad institucijose dažniausiai auga vaikai, kuriems daugiau nei 10 metų, arba tai trijų ar daugiau vaikų brolių ir seserų grupė.
Globėjais gali tapti vieniši, susituokę ar partnerystėje gyvenantys žmonės, neturintys ir turintys vaikų, nuo 21 iki 65 metų amžiaus, galintys sukurti sąlygas vaikui ar vaikams augti - būstas turi būti saugus, taip pat užtikrintos galimybės vaikui pagal amžių turėti savo erdvę žaidimams, pamokų ruošai, atskiras kambarys paaugliui, taip užtikrinant jo privatumą.
Asmeninės patirtys ir įžvalgos
Užauginti vaiką - laimingų žmonių privilegija. Jei norite būti laimingi ir padaryti laimingu bent vieną tėvų globos netekusį vaiką - veikite ryžtingai. Matant jūsų atkaklumą, kitiems neliks nieko kito kaip tik jus palaikyti, esant poreikiui, padėti. Jūs galite būti tie, kurie savo sprendimu atverti širdį pakeisite vaiko ir visų jo sekančių kartų likimus. Argi tai neprilygsta stebuklui?“, - klausia globėja.
Kiekviena šeima unikali. Vieni globėjai gauna galimybę padėti ir tai juos praturtina, įprasmina. Kitai šeimai vaikai praplečia pasaulio matymą, jie atranda suvokimą, kad žmonės gyvena įvairiai, išeina iš, taip vadinamo, savo socialinio burbulo ir tai jiems yra dovana. O mes gavome galimybę augti, tobulėti, per kito pažinimą pažinti save“, - sako šiuo metu 17-metį paauglį globojanti specialistė.
Kaip tapti globėju?
Jeigu turite minčių, kad galėtumėte padėti bent vienam vaikui, kreipkitės dėl konsultacijų į savo miesto globos centro specialistus. Gyvas pokalbis su specialistu jums gali ypatingai padėti. Specialistai, dirbantys globos ir įvaikinimo srityje, turi specialių žinių, kurios jums gali padėti greičiau ir tvirčiau priimti sprendimą.
Labai svarbu išdrįsti keistis, leisti sau mokytis iš vaikų. Kiek jie turi atsparumo, išminties ir lengvumo, kurio mums, suaugusiems, taip dažnai trūksta, gebėjimo būti čia ir dabar“, - sako L.Nausėdaitė, patarianti nuo pat pradžių būti atviru su savimi ir, pageidautina, su specialistais dėl visų globos baimių, kokios jos bebūtų.