Įvadas
Skiepai yra vienas didžiausių medicinos laimėjimų, padedantis apsaugoti vaikus nuo sunkių ir kartais mirtinų infekcinių ligų. Tačiau sprendimas dėl skiepų naujagimiams neretai kelia tėvams klausimų ir abejonių. Šiame straipsnyje aptarsime galimas priežastis, dėl kurių tėvai gali svarstyti atidėti skiepus, pateiksime rekomendacijas ir svarbią informaciją, kuri padės priimti pagrįstą sprendimą. Nerekomenduojama atidėti vaikų skiepijimų pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių MMR vakcina, jeigu nėra pagrįstų priežasčių: kontraindikacija skiepui arba liga.
Tymų Pavojus ir Prevencija
Tymai - per orą plintanti užkrečiamoji liga, sukeliama virusų. Tačiau plisti gali ir per kvėpavimo takų išskyromis užterštas rankas ar kitus aplinkos daiktus. Jeigu asmuo yra imlus tymams, užsikrėsti užtenka 15 min., jeigu bendraujama artimai (veidas į veidą) arba būnama toje pačioje patalpoje. Tymais sergantis asmuo gali užkrėsti kitus dar 4-5 dienas iki ir 4 dienas po bėrimo atsiradimo. Prevencija - skiepijimai kombinuota tymų, epideminio parotito, raudonukės (MMR) vakcina. Lietuvoje nuo tymų vaikai pradėti skiepyti 1964 m., nuo 1996 m. vartota trivalentė MMR vakcina, 1988 m. pridėta antroji MMR vakcinos dozė.
Klinikiniai Tymų Simptomai
Dažniausiai susirgimo tymais pradžioje (prodrominiu laikotarpiu) pasireiškia karščiavimas, vėliau - konjunktyvitas, sloga, kosulys, atsiranda Kopliko dėmės. Charakteringas makulopapulinis bėrimas, kuris neniežti. Bėrimas paprastai pasireiškia 3-7 ligos dieną, prasideda veido srityje, už ausų, vėliau išplinta į kitas kūno vietas; bėrimas išlieka 4-7 dienas. Inkubacijos laikotarpis - 10-12 dienų (gali svyruoti nuo 7 iki 18 dienų).
Rekomendacijos dėl Skiepijimo nuo Tymų
Skiepai - efektyviausia priemonė, siekiant apsisaugoti nuo tymų. Vadovaujantis PSO rekomendacijomis, aukštos skiepijimų apimtys nuo šių ligų pasiekiamos, kai kiekvienoje savivaldybėje paskiepijama ne mažiau kaip 95 proc. vaikų. Vaikai turėtų būti paskiepyti pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių dviem tymų, raudonukės ir epideminio parotito (MMR) vakcinos dozėmis 15-16 mėn. ir 6-7 metų amžiaus. Šie skiepijimai vykdomi Valstybės biudžeto lėšomis, už skiepijimą mokėti nereikia. Jeigu vaikas laiku nepaskiepytas, jam sudaromas individualus skiepijimo planas, atsižvelgiant į skiepijamo asmens amžių ir skiepijimo indikacijas, nurodytas imuninio vaistinio preparato charakteristikų santraukoje, sudarant galimybę nemokamai pasiskiepyti dviem MMR vakcinos dozėmis.
Suaugusiesiems rekomenduojama įsivertinti savo skiepijimų ar sirgimo būklę. Pagal poreikį reikėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją dėl šios informacijos patikslinimo. Neskiepytiems, skiepytiems tik viena vakcinos doze ar nesirgusiems asmenims rekomenduojama viena MMR vakcinos dozė (nekompensuojama). MMR vakcina rekomenduojama, jeigu planuojamas šeimos pagausėjimas, siekiant apsaugoti būsimą naujagimį. Tačiau nėščiųjų skiepyti MMR vakcina negalima ir paskiepytoms moterims rekomenduojama 1 mėnesį saugotis nėštumo. Asmenys, gimę iki 1986 m. galėjo būti skiepijami tik viena vakcinos doze, todėl jie taip pat yra imlūs tymams, ir jiems rekomenduojama antroji MMR vakcinos dozė (nekompensuojama). Norintiems pasiskiepyti rekomenduojama kreiptis į savo šeimos gydytoją.
Taip pat skaitykite: Naujagimių dvynių drabužių patarimai
Informacija asmenims, turėjusiems sąlytį su sergančiuoju tymais
Sąlytį su sergančiu tymais turėjusiems asmenims rekomenduojama kreiptis į savo šeimos gydytoją ir pasiskiepyti per 72 val. nuo sąlyčio. Nesuspėjus pasiskiepyti per nurodytą laikotarpį, būtina išlaukti visą inkubacinį laikotarpį (21 d.) ir pasiskiepyti, jeigu nesusergama. Skiepijama ta pačia vakcina, kaip ir pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių trivalente tymų, raudonukės ir epideminio parotito (MMR) vakcina valstybės biudžeto lėšomis. Visiems sąlytį turėjusiems asmenims rekomenduojama stebėti savo sveikatos būklę 18 dienų po sąlyčio ir 21 dieną po taikytos poekspozicinės imunoprofilaktikos. Atsiradus simptomams, panašiems į peršalimą, gripą ar tymus, rekomenduojama kreiptis į savo šeimos gydytoją. Sergantieji tymais pagal klinikines indikacijas nuo susirgimo pradžios iki ketvirtos dienos nuo bėrimo atsiradimo turi būti izoliuojami namuose ar ligoninėje.
Gripo Pavojus ir Prevencija
Gripas - tai ūmi virusų sukelta kvėpavimo takų infekcija, pasireiškianti karščiavimu, sausu kosuliu, gerklės, galvos ir raumenų skausmu, nuovargiu ir silpnumu. Tarp žmonių gripo virusas plinta oro-lašeliniu būdu, žmonių imlumas gripui yra didelis. Greičiausiai infekcija plinta mažose, prastai ventiliuojamose patalpose, dulkėmis užterštose patalpose. Inkubacinis periodas - 24-72 val., dažniausiai 48 val. Karščiavimas ir respiraciniai sindromai tunka 4-7 dienas, sausas kosulys ir nuovargis išlieka dar vieną ar dvi savaites. Gripas pavojingas ir dėl sunkių sukeliamų komplikacijų, tokių kaip plaučių uždegimas, akių uždegimas, sinusitas, miokarditas, encefalitas, meningitas ir kt. Veiksmingiausia gripo kontrolės priemonė - vakcinacija.
Rizikos Grupės ir Nėščiųjų Skiepijimas
Rizikos grupėms priklausantys asmenys kasmet skiepijami valstybės lėšomis finansuojama sezoninio gripo vakcina. Rizikos grupės: 65 m. amžiaus ir vyresni asmenys; asmenys, sergantys lėtinėmis (širdies kraujagyslių, plaučių ligomis, bronchine astma, metabolinėmis, inkstų ligomis, cukriniu diabetu, asmenys, kuriems yra imunodeficitinė būklė) ligomis; medicinos įstaigose dirbantys asmenys; asmenys, gyvenantys socialinės globos ir slaugos įstaigose; nėščiosios.
Nėštumo laikotarpiu imuninė sistema slopinama, todėl organizmui sunkiau kovoti su infekcinėmis ligomis. Skiepai nėštumo laikotarpiu apsaugo besilaukiančią moterį bei jos kūdikį nuo gripo ir jo sukeliamų komplikacijų. Vakcina apsaugo kūdikį nuo gripo ne tik nėštumo laikotarpiu, bet ir pirmaisiais gyvenimo mėnesiais. Skiepytis nuo gripo galima bet kuriuo nėštumo periodu, moksliniais tyrimais įrodyta, kad vakcinal neturi neigiamo poveikio besilaukiančioms moterims ir jų kūdikiams. Gripo vakcina retai sukelia šalutinius poveikius, o pasitaikantys poveikiai būna lengvi ir trumpalaikiai, pavyzdžiui, skausmas ir paraudimas dūrio vietoje, neaukšta temperatūra, mieguistumas. Pasaulio sveikatos organizacija besilaukiančias moteris įvardija kaip prioritetinę grupę skiepyti nuo sezoninio gripo dėl didesnio imlumo infekcijai nėštumo ir ankstyvuoju pogimdyminiu laikotarpiu.
Lietuvoje nėščiosios skiepijamos valstybės lėšomis, kadangi priklauso rizikos grupei. Įvertinus pasiskiepijusių nėščiųjų skaičių kiekvienu gripo sezonu, stebima didėjimo tendencija, tačiau nėščiosios gripo vakcina skiepijasi vangiai. Europoje gripo vakcinacijos apimtys didesnės, pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje nuo gripo paskiepijama apie 50 proc. besilaukiančių moterų. Kasmet Europoje paskiepijama apie 65 proc. besilaukiančių moterų.
Taip pat skaitykite: Viskas apie pampersų keitimą naujagimiams
Kaip Apsisaugoti nuo Gripo?
Veiksmingiausia apsaugos nuo gripo priemonė - skiepijimas sezoninio gripo vakcina. Kitos prevencijos priemonės:
- Rankų higiena - pagrindinė nespecifinės profilaktikos priemonė.
- Patariama neplautomis rankomis neliesti akių, nosies ar burnos.
- Laikytis kosėjimo ir čiaudėjimo higienos - užsidengti nosį ir burną, panaudotas nosinaites išmesti tam skirtose vietose.
- Nuolat vėdinti patalpas.
- Pajutus gripo simptomus, patariama neiti į darbą ar ugdymo įstaigą, likti namuose.
- Vengti sąlyčio su sergančiais asmenimis.
- Nuolat stiprinti savo sveikatą - grūdintis, laikytis sveikos mitybos, fizinio aktyvumo rekomendacijų ir pan.
Pneumokokinė Infekcija ir Jos Prevencija
Pneumokokinė infekcija - tai ūmi bakterinė infekcija, kuri gali sukelti įvairias ligas. Dažniausiai pneumokokinės infekcijos sukėlėjas sukelia plaučių uždegimą, bet gali būti ir meningito, anginos, endokardito bei kitų ligų priežastimi, tai priklauso nuo infekcinio proceso lokalizacijos. Pneumokokai - viena dažniausia pneumonijų bei viduriniosios ausies uždegimų priežastis. Pneumokokinė infekcija gana plačiai paplitusi tiek vaikų, tiek suaugusiųjų tarpe, ypač didelė rizika - vaikams iki 5 m. ir vyresniems nei 65 m. Šių bakterijų neretai galima rasti visiškai sveikų žmonių nosiaryklėje. Sukėlėjas plinta oro lašeliais, kuomet patenka į žmogaus apatinės kvėpavimo takų dalis, dauginasi, dėl to vystosi kvėpavimo takų uždegimas.
Simptomai ir Gydymas
Pneumokokinė infekcija - tai skirtingai kliniškai pasireiškiančių ligų, kurias sukelia pneumonijos streptokokas, grupė. Pneumokoko sukeltų ligų klinikinė eiga nesiskiria nuo kitų bakterijų sukeltų ligų, tačiau dažniausiai būna labai sunki. Galima išskirti kelis simptomus: staigus karščiavimas, stiprus skausmas krūtinės srityje, kosulys, dusulys, tačiau pneumokokinė infekcija neturi jai būdingų specifinių klinikinių simptomų. Gydymui naudojami antibiotikai, tačiau registruojama vis daugiau atsparumo jiems atvejų. Todėl skatinama remtis atitinkamomis gydymo rekomendacijomis. Susirgus rekomenduojama kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą pas savo šeimos gydytoją, kuris skirs atitinkamą gydymą.
Kaip Apsisaugoti nuo Pneumokokinės Infekcijos?
Nors didelį vaidmenį ligos išvengimui vaidina nespecifinės apsaugos priemonės: imuniteto stiprinimas, bendrų asmens higienos įgūdžių taikymas ir kita, tačiau skiepai yra pati efektyviausia apsisaugojimo priemonė nuo pneumokokinės infekcijos. Šiuo metu Europoje naudojamos dviejų tipų vakcinos: konjuguotos ir polisacharidinė pneumokokinės infekcijos vakcinos. 10-valente konjuguota pneumokokinės infekcijos vakcina skiepijami kūdikiai ir vaikai iki 5 metų amžiaus, 13-valente konjuguota pneumokokinės infekcijos vakcina skiepijami kūdikiai, vaikai, paaugliai ir suaugusieji. Paskiepijus konjuguotomis vakcinomis susidaro ilgalaikis imunitetas. Polisacharidine pneumokokinės infekcijos vakcina skiepijami vyresni nei 2 metų vaikai ir suaugę. Imunitetas susidaro 5 metams.
Pneumokokinės Infekcijos Rizikos Grupės (nemokamas skiepijimas)
Vaikų (2-18 metų amžiaus) pneumokokinės infekcijos rizikos grupės (jei neskiepyti nuo pneumokokinės infekcijos anksčiau):
Taip pat skaitykite: Pagalba auginant naujagimį
- sergantys bronchų astma, cistine fibroze, bronchektazine liga;
- sergantys cerebriniu paralyžiumi, mioneuralinių jungčių ir raumenų ligomis;
- turintys įgimtas širdies ydas;
- sergantys cukriniu diabetu;
- sergantys navikais;
- sergantys lėtinėmis inkstų ligomis;
- vaikai, kuriems atliekama hemodializė ar peritoninė dializė;
- sergantys lėtinėmis kepenų ligomis;
- esant imunosupresinėms būklėms: turintys imunodeficitą, sergantys reumatinėmis ligomis, po kraujodaros kamieninių ląstelių ar žmogaus organų, ar audinių transplantacijos, esant įgimtai ar įgytai asplenijai;
- vaikai su kochleariniais implantais;
- sergantys ŽIV sukelta liga ar ŽIV infekuoti.
Suaugusiųjų (vyresnių nei 18 metų) pneumokokinės infekcijos rizikos grupės:
sergantys lėtine inkstų liga, kai glomerulų filtracijos greitis (GFG) <30ml/1,73m2;
sergantys nefroziniu sindromu;
asmenys, kuriems atliekama dializė ar peritoninė dializė;
sergantys navikais;
asmenys po kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacijos;
asmenys po parenchiminių organų transplantacijos;
sergantys reumatinėmis ligomis;
sergantys kepenų fibroze ir ciroze;
asmenys, kuriems nustatyta hiposplenizmas ar įgimta asplenija;
asmenys, kuriems nustatytas cerebrospinalinio skysčio nutekėjimas;
asmenys su kochleariniais implantais;
sergantys ŽIV sukelta liga ar ŽIV infekuoti;
asmenys, kuriems nustatyta jatrogeninė imunosupresija;
asmenys, kuriems nustatytas imunodeficitas su vyraujančiais antikūnų pakitimais, kombinuoti imunodeficitai, imunodeficitas kartu su kitais pagrindiniais sutrikimais, įprastas kintamasis imunodeficitas arba kiti imunodeficitai.
asmenys, sergantys:
- 1 tipo cukriniu diabetu;
- kitu patikslintu cukriniu diabetu;
- 2 tipo cukriniu diabetu, jeigu jiems planuojama chirurginė operacija;
- 2 tipo cukriniu diabetu, jeigu jie yra vyresni nei 65 metų ir jiems papildomai nustatyta 2 tipo cukrinis diabetas su daugybinėmis mikrokraujagyslinėmis ir kitomis patikslintomis nekraujagyslinėmis komplikacijomis, 2 tipo cukrinis diabetas su inkstų komplikacija, 2 tipo cukrinis diabetas su kraujotakos komplikacija, kardiomiopatija, kardiomiopatija, sergant ligomis, klasifikuojamomis kitur, bent viena iš širdies išeminių ligų, širdies nepakankamumas arba bent viena iš atitinkamų lėtinių apatinių kvėpavimo takų ligų;
- asmenys, sergantys kita lėtine obstrukcine plaučių liga;
- asmenys, sergantys širdies nepakankamumu.
Rizikos grupių asmenims įskiepijama viena pneumokokinės infekcijos polisacharidinės konjuguotos vakcinos dozė, išskyrus vaikus ir suaugusiuosius po kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacijos, kurie turi būti skiepijami 4 dozėmis pneumokokinės infekcijos polisacharidinės konjuguotos vakcinos pagal vakcinos specialiosiose produkto charakteristikose nurodytą skiepijimo schemą. Norintiems pasiskiepyti rekomenduojama kreiptis į savo šeimos gydytoją.
Nemokamas Skiepijimas nuo Stabligės, Difterijos ir Kokliušo
Gyventojai gali nemokamai pasiskiepyti nuo stabligės, difterijos ir kokliušo. Šiuos skiepus, saugančius nuo itin sunkių infekcinių ligų, reikia atnaujinti kas dešimt metų. Norintiems pasiskiepyti rekomenduojama kreiptis į savo šeimos gydytoją. Pasiskiepyti šiuo metu galima nemokamai, nes pagal Nacionalinę imunoprofilaktikos programą nuo 2009 m. vyksta planinė suaugusių asmenų, vyresnių nei 26 m. amžiaus, vakcinacija nuo difterijos ir stabligės valstybės biudžeto lėšomis.
Vaikų Skiepijimo Kalendorius
Profilaktinių vaikų skiepijimų kalendorius yra skiepijimų, rekomenduojamų vaikams nuo gimimo iki 15-16 m., sąrašas. Šiame kalendoriuje įrašyti skiepai yra nemokami. Vaikų skiepų kalendorius ir konkrečių skiepų skiepijimo schemos yra sudaromos vadovaujantis vakcinų aprašais, įvertinus didžiausią užsikrėtimo bei sunkios ligos eigos, šalutinių poveikių riziką viename ar kitame amžiaus tarpsnyje, epidemiologinę situaciją ir kt. Nerekomenduojama atidėti skiepų arba nutraukti skiepijimų, nes tai siejama su užkrečiamųjų ligų protrūkiais, kurie labai pavojingi tiek nepaskiepytam/ netinkamai paskiepytam žmogui, tiek kitiems, pažeidžiamiems visuomenės nariams (pavyzdžiui, naujagimiams ir kūdikiams, kurie didžiąją dalį vakcinų gauna tik nuo 2 mėn. Kai kurių skiepų ilgam atidėti negalima arba nerekomenduojama.
Mitai apie Skiepus ir Moksliniai Argumentai
Vienas populiariausių ir ypatingas aistras keliančių gandų, kad skiepai yra neva farmacijos kompanijų pramanas siekiant pasipelnyti, o juos rekomenduojantys gydytojai suinteresuoti finansiškai, todėl pacientams nepasako tiesos. Medicinos diagnostikos ir gydymo centro infekcinių ligų gydytoja Gabrielė Gaižutytė tiems, kuriuos jaudina tokie ir panašūs gandai, pataria kliautis ne jais, o argumentais. Argumentai išdėstyti moksliniuose medicinos straipsniuose, juose pateikiami klinikinių tyrimų duomenys. Gydytoja atkreipia dėmesį, jog duomenis apie skiepus pateikia tokios pripažintos ir nepriklausomos struktūros kaip Pasaulio sveikatos organizacija, JAV ir Europos Sąjungos sveikatos kontrolės centrai. Visos šios organizacijos teigia, kad skiepai nuo sezoninio gripo yra vienintelė efektyvi gripo infekcijos kontrolės ir profilaktikos priemonė. Tuo tarpu mokslas nėra įrodęs, kad gripo vakcina yra žalinga.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai informuoja, jog šiuo metu Lietuvoje sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis didėja. Todėl dabar yra pats tinkamiausias metas apsispręsti dėl skiepų. Tai ypač aktualu kūdikio besilaukiančioms moterims. Jas Pasaulio sveikatos organizacija įtraukė į rizikos grupę. Joje taip pat atsidūrė mažyliai nuo šešių mėnesių iki penkerių metų, senyvo amžiaus asmenys, sergantys lėtinėmis ligomis, bei sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai. Besiskiepijančių nėščiųjų Lietuvoje kasmet daugėja. Štai 2013 ir 2014 metais nuo gripo pasiskiepijo tik 73 nėščiosios. O 2015 ir 2016 metais šis skaičius išaugo iki 268. Tačiau tai tesudaro vos 0,28 proc. visų besilaukiančių moterų mūsų šalyje! Taigi nors padėtis ir keičiasi, bet labai lėtai. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje nuo gripo skiepijasi apie 60 proc. nėščių moterų. Faktai iškalbingi ir, deja, ne mūsų naudai.
Kodėl Besilaukiančios Moterys Gripu Serga Sunkiau?
Gripas yra viena iš dažniausių virusų sukeliamų kvėpavimo takų infekcijų. Prasidėjus dideliam sergamumui, ši liga nesirenka. Besilaukiančioms moterims gripo komplikacijų rizika ir tikimybė, kad dėl šios infekcijos jos bus paguldytos į ligoninę, yra daug didesnė nei kūdikio nesilaukiančių bendraamžių moterų. Priežastis ta, kad nėščiosios imuninės sistemos aktyvumas yra prislopintas. Kūdikio imuninę sistemą pilvelyje sudaro tiek tėvo, tiek motinos genetinio fondo pusės. Motinos imuninė sistema tarsi kovoja su vyro imunine sistema. Jei mamos imuninė sistema sugebėtų sunaikinti tėvo perduotą informaciją, gyvybė būtų neįmanoma, tačiau to neįvyksta, nes nėščiosios imuninės sistemos stiprumas yra prislopintas. Dėl šios priežasties besilaukianti moteris tampa daug neatsparesnė infekcijoms, todėl priklauso rizikos grupei.
Kaip Gripas Gali Paveikti Vaisiaus Vystymosi Raidą?
Gripo virusas į kraują nepatenka ir neprasiskverbia pro placentą, tačiau dėl citokinų (imuninės sistemos hormonų) išsiskyrimo ir karščiavimo gali pasireikšti vaisiaus sklaidos trūkumai, padidėti nėštumo nutrūkimo ar pirmalaikio gimdymo rizika. Gripo virusas pavojingas visą nėštumą, tačiau pirmąjį nėštumo trimestrą ypač pavojingas vaisiaus raidai. Jei ketvirtą savaitę nėščią moterį paveiks gripo virusas, nėštumas gali baigtis persileidimu.
Komplikacijos Nėščiajai ir Vaisiui
Dažniausios komplikacijos nėščiosioms ir kitiems žmonėms nesiskiria. Tai - gripinė pneumonija (plaučių uždegimas), kuri gali pereiti į bakterijų sukeltą plaučių uždegimą ir sukelti ūminį kvėpavimo nepakankamumą. Kitos galimos komplikacijos: sinusitas, ūmus bronchitas, tonzilitas, otitas. Retesniais atvejais - širdies raumens uždegimas (miokarditas), galintis sukelti širdies nepakankamumą, raumenų uždegimas (miozitas), varginantis ilgai užtrunkančiais stipriais raumenų skausmais, ar net poliradikuloneuritas. Poveikis vaisiui gali pasireikšti vaisiaus skaidos trūkumu, gali padidėti nėštumo nutrūkimo ar pirmalaikio gimdymo rizika, kyla didesnė rizika dėl naujagimio pneumonijos.
Kada Rekomenduojama Skiepytis nuo Gripo Nėštumo Metu?
Inaktyvintose skaldyto viruso ar komponentinėse gripo vakcinose gripo viruso nėra, todėl paskiepytai nėščiajai vakcina ligos sukelti negali. Nėščiųjų skiepijimas gripo vakcina apsaugo nuo sunkios ligos ar jos komplikacijų ne tik moterį, bet ir naujagimį pirmaisiais gyvenimo mėnesiais. Skiepyti gripo vakcina galima ne tik nėštumo metu, bet ir pagimdžius, žindant. Nėščiosios priskiriamos gripo rizikos grupei, todėl jos gali būti skiepijamos nemokamai bet kurį nėštumo etapą. Skiepyti sezonine gripo vakcina rekomenduojama iki gripo sezono pradžios, nepriklausomai nuo nėštumo. Kitais atvejais skiepijimą galima atidėti iki antrojo nėštumo trimestro ir vakcinuoti nuo 28 iki 32 nėštumo savaitės. Tuo metu vaisiui perduodamas didžiausias apsauginių antikūnų kiekis.
Ar Yra 100 Proc. Garantija, Kad Pasiskiepijusi nuo Gripo Moteris Juo Nesusirgs?
Pati vakcina ligos sukelti negali. Tačiau vakcinos apsauga nuo sezoninio gripo viruso nėra šimtaprocentė. Jei pasiskiepijus vis dėlto susergama gripu, ligos eiga dažniausiai būna labai lengva, išvengiama sunkių komplikacijų ir vaisiaus pažeidimo.
Kiek Laiko Turi Praeiti, Kol Pradės Veikti Skiepai?
Apsauginis imunitetas susidaro praėjus maždaug dviem savaitėms nuo paskiepijimo.
Kaip Efektyviai Stiprinti Organizmo Imuninę Sistemą ir Apsisaugoti nuo Viruso?
Skiepijimas sezonine gripo vakcina yra vienintelė kontrolės ir profilaktikos priemonė. Visos nėščiosios, nepriklausomai nuo nėštumo laiko, iki gripo sezono pradžios valstybės lėšomis turėtų pasiskiepyti inaktyvinta sezonine gripo vakcina. Svarbu, kad motinos imunizacija suteikia pasyvų imunitetą kūdikiui pirmaisiais jo gyvenimo mėnesiais - taigi apsaugoma ne tik motina, bet ir vaisius bei gimęs kūdikis pirmaisiais gyvenimo mėnesiais. Rekomenduojama nėščiosioms vengti kontakto su sergančiais asmenimis, skatinti pasiskiepyti sezonine gripo vakcina ir kitus šeimos narius bei neužmiršti dažnai plauti rankų.
#
tags: #naujagimiui #atideti #skiepus