Naujagimis pavalgęs nemiega: priežastys, simptomai ir sprendimo būdai

Nemiga - tai problema, kuri gali varginti įvairaus amžiaus vaikus, pradedant kūdikiais ir baigiant paaugliais. Kartais ji būna laikina, susijusi su konkrečiomis aplinkybėmis, tačiau kartais gali tapti ilgalaike ir turėti rimtų pasekmių vaiko raidai bei psichinei sveikatai. Todėl svarbu kuo greičiau nustatyti problemą ir imtis tinkamų priemonių.

Vaikų nemigos priežastys

Vidutinė miego trukmė yra skirtinga kiekvienai amžiaus grupei. Sveiki naujagimiai miega ilgiau nei 15 valandų per parą, o jų miegas pasiskirsto 2-4 valandų intervalais. Bėgant laikui, budrumo trukmė ilgėja. Sulaukus vienų metų, vaikas turėtų miegoti visą naktį be pertraukų. Trejų metų vaikai dažnai nebejaučia poreikio miegoti dieną.

Nustatyti tikslią miego trukmę ir kokybę gali būti sudėtinga, todėl būtina atidžiai stebėti vaiką ir reaguoti į bet kokius miego sutrikimus, nes jie gali turėti įtakos jo elgesiui ir nuovargiui dienos metu. Pastebėjus bet kokius simptomus, svarbu pasikalbėti su vaiku, kad išsiaiškintumėte, ar problema tikrai egzistuoja, ir pabandyti nustatyti jos priežastis. Jei problemą pavyksta išspręsti greitai, gydymo gali ir neprireikti.

Dažniausios vaikų nemigos priežastys:

• Traumuojantys išgyvenimai
• Lėtinis stresas (pvz., dėl mokymosi)
• Vaikystės baimės
• Socialinės problemos (pvz., bendraamžių atstūmimas)
• Paros ritmo sutrikimai
• Netinkama mityba (įskaitant gėrimų su kofeinu vartojimą vakare)
• Kai kurių vaistų vartojimas
• Skausmas
• Viršutinių kvėpavimo takų nepraeinamumas dėl alergijos ar infekcijos
• Miego apnėja
• Neurologinės ligos (pvz., epilepsija)
• Psichinės ligos (pvz., depresija)
• Diegliai
• Dantų dygimas

Vaikai, turintys psichikos sutrikimų, dažniau susiduria su miego problemomis. Pavyzdžiui, autizmo spektro sutrikimų turintiems vaikams miego problemos pasireiškia du kartus dažniau, o net 73 proc. vaikų, turinčių depresinių sutrikimų, skundžiasi nemiga. Tokiais atvejais labai svarbu teisingai diagnozuoti ir gydyti.

Taip pat skaitykite: Priežiūra nuo pat pradžių

Vaikų nemigos simptomai

Vaikų nemiga yra sutrikimas, kurį tėvai turėtų kuo greičiau nustatyti. Kūdikių ir vaikų miego stebėsena yra ypač svarbi pirmaisiais gyvenimo metais, kai jų komunikaciniai gebėjimai dar nėra visiškai išsivystę. Tačiau svarbu suprasti, kad mokyklinio amžiaus vaikai ir paaugliai ne visada apie tai pasako, nes gali neturėti pakankamai žinių, kad suprastų, jog tai nėra normalu, arba jiems gali būti gėda apie tai kalbėti.

Tėvams turėtų kelti rūpestį šie simptomai:

• Padidėjęs mieguistumas dienos metu
• Sumažėjęs aktyvumas dienos metu
• Nuotaikos pablogėjimas
• Susikaupimo problemų atsiradimas
• Mokymosi rezultatų suprastėjimas
• Susikaupimo sumažėjimas ir atminties pablogėjimas
• Nenoras užsiimti fizine veikla
• Nuotaikos pablogėjimas vakare

Iš kur atsiranda vaikų baimė užmigti?

Baimė užmigti, psichiatrų vadinama somnifobija, gali sukelti nuolatinį nuovargį, mieguistumą dienos metu, irzlumą ir depresiją. Ją sudėtinga diagnozuoti vaikams, kadangi gali būti painiojama su kūdikiams įprastu miego vilkinimu. Jos kilmė gali būti įvairi, štai keletas priežasčių:

• Stiprus stresas
• Pasikartojantys blogi sapnai
• Šlapinimasis naktį

Kūdikių, ikimokyklinukų, 10 metų amžiaus ir vyresnių vaikų miego problemos kyla dėl įvairių priežasčių, tad kovos su šiuo negalavimu metodai gali būti labai skirtingi. Tačiau negalima numoti ranka į jo simptomus. Jau pasirodžius pirmiesiems simptomams, reikėtų susimąstyti apie jų kilmę ir spręsti problemą, pirmiausia, naminėmis priemonėmis miegui skatinti, o jeigu jie nepadės - apsilankyti pas specialistą.

Miegas yra ypač svarbus, nes tik pailsėjus galima normaliai dirbti dienos metu. Kad būtų užtikrintas fizinis ir protinis pajėgumas, miegas būtinai turi būti sveikas ir be jokių sutrikimų. Miegas, kaip ir mityba, yra ypač reikšmingas normaliai vaikų raidai. Tai, kad vaikai labiausiai auga miegodami, nėra mitas. Būtent naktį hipofizė pagamina daugiausia augimo hormono. Be to, sveikas miegas padeda įsiminti informaciją, sukauptą dienos metu, todėl jis taip pat yra reikalingas sėkmingam mokymuisi.

Taip pat skaitykite: Svorio augimo rekomendacijos naujagimiams

Vaikų miego problemas patartina pasistengti kuo skubiau išspręsti, nelaukiant, kol dėl nuolatinio nuovargio sutriks organizmo veikla.

Paauglių nemiga

Daug tėvų nežino, kad jų vaikas kovoja su nemiga ir kaip ji turi būti gydoma. Tačiau miego sutrikimai yra nepaprastai dažnas reiškinys. Apskaičiuota, kad su ja gali kovoti net 40 proc. vaikų. Uždelstos miego ir budrumo fazės sindromas (DSWPD) yra dažniausiai pasitaikanti paros ritmo sutrikimų forma. Remiantis 2004 m. atliktais AASM (Amerikos miego medicinos akademijos) tyrimais, jis pasireiškia 7-16 proc. paauglių. Tokio amžiaus žmonės dažniausiai patiria mieguistumą po vidurnakčio, nes nuolat vėlina atsigulimo laiką. Neretai dėl to jie negali išsimiegoti ar užmigti.

Nemigą šiame amžiuje lemia daug veiksnių, tačiau pagrindiniai yra šie:

• Psichikos sutrikimai (pvz., baimės ar depresija)
• Hormoniniai pokyčiai
• Pernelyg daug pareigų arba veiklų
• Laiko sau trūkumas (nėra galimybės nurimti prieš miegą)
• Netinkama mityba (per daug greitojo maisto ir gėrimų, kurių sudėtyje yra kofeino)
• Stresas

Tėvai, auginantys paauglius, dažnai nesupranta jų problemų. Paauglys nebūtinai tinginiauja - jis gali tiesiog kentėti dėl nemigos. Vaikui reikia padėti sužinoti ir suprasti, kodėl atsiranda su miegu susijusių sutrikimų.

Kaip gydyti vaikų nemigą?

Kai kuriais atvejais sudėtinga nustatyti vaiko nemigos priežastį arba ją sėkmingai pašalinti. Be to, kartais nepakanka vien tik panaikinti priežasčių, nes problema jau giliai įsišaknijo mažojo paciento psichikoje. Kartais būtini vaistai, tačiau reikėtų turėti mintyje, kad vaikams negalima duoti jokių migdomųjų ar raminamųjų (įskaitant žolinius ir homeopatinius vaistus), prieš tai nepasitarus su gydytoju. Tokie preparatai visada turi didesnį ar mažesnį poveikį centrinei nervų sistemai, todėl prieš juos duodant reikalinga gydytojo konsultacija.

Taip pat skaitykite: Kūdikio raida: galvos laikymas

Visgi yra saugių ir veiksmingų naminių nemigos gydymų būdų. Vieni tiks kūdikiams ir mažiems vaikams, kiti - mokyklinukams. Gydymą galima pradėti nuo kognityvinės elgesio terapijos.

Kalbant apie jauniausiuosius, verta išbandyti tokius metodus kaip:

• Pogulių dieną apribojimas - sutrumpinti pogulius arba apriboti jų skaičių
• Paros ritmo nustatymas - išmokinti vaiką, kad diena skiriasi nuo nakties (pavyzdžiui, netildyti aplinkos, kai vaikas miega dienos metu, užtikrinti, kad būtų gulamasi miegoti ir keliamasi tuo pačiu laiku)
• Tylos užtikrinimas vakare ir naktį - išjungti šviesą ir pašalinti triukšmą kambaryje, kuriame miega vaikas
• Fizinio aktyvumo didinimas dieną (organizmo aprūpinimas deguonimi) - vaikas, kuris turės daugiau fizinės veiklos dienos metu, greičiau užmigs vakare; ypač rekomenduojama veikla gryname ore, kurios metu organizmas atitinkamai aprūpinamas deguonimi - tai taip pat padeda siekti sveiko miego
• Tinkama mityba - vakarienės metu vengti sunkiai virškinamų patiekalų, galinčių sukelti vidurių pūtimą, pilvo skausmus ir virškinimo sistemos spazmus

Kai miego sutrikimai pasireiškia mokyklinio amžiaus vaikams, gali padėti:

• Fizinio aktyvumo didinimas
• Streso šalinimas - padėti mokintis, mažinti su mokymusi susijusį spaudimą, riboti papildomas pareigas (turint per daug pareigų, gali pritrūkti laiko mokyklos nustatytoms pareigoms atlikti ir dėl to gali kilti stresas)
• Dienos ritmo nustatymas - patartina nustatyti tam tikrus laiko tarpus dienos metu (pavyzdžiui, aiškiai atskirti pareigoms atlikti ir poilsiui skirtą laiką, turint galvoje tai, kada vaiko organizmas pasiekia didžiausią fizinį ir protinį aktyvumą, o kada jis sumažėja)

Kūdikis pavalgęs nemiega: galimos priežastys ir sprendimai

Viena dažniausių situacijų, su kuria susiduria tėvai - tai kūdikis, kuris pavalgęs nemiega. Šiai situacijai gali būti keletas priežasčių:

• Nepatenkintas alkis: Naujagimius reikia maitinti nuo 8 iki 12 kartų per parą, t. y. maždaug kas 2-3 val. (arba kas 2 val. dieną ir kas 3 val. Dėl nepakankamai reguliarios mitybos gali ženkliai sumažėti cukraus kiekis naujagimio kraujyje. Svarbu žinoti, kad sumažėjus cukraus kiekiui kraujyje naujagimis gali neturėti jėgų atsikelti, verkti ar rodyti kitų alkio ženklų.
• Diskomfortas: Kūdikis gali būti neramus dėl pilvo dieglių, šlapios sauskelnės, per aukštos ar žemos temperatūros kambaryje.
• Per didelis stimuliavimas: Kūdikis gali būti pervargęs nuo dienos įspūdžių, per daug triukšmo ar šviesos.
• Netinkamas miego režimas: Kūdikio miego ir būdravimo laikas gali būti nesuderintas su jo natūraliu paros ritmu.

Ką daryti?

• Užtikrinkite tinkamą mitybą: Stebėkite, ar kūdikis gauna pakankamai maisto.
• Pašalinkite diskomfortą: Patikrinkite, ar kūdikiui patogu, ar sausos sauskelnės, ar tinkama aplinkos temperatūra.
• Sukurkite raminančią aplinką: Prieš miegą sumažinkite triukšmą ir šviesą, sukurkite raminančią rutiną (pvz., vonią, masažą, lopšinę).
• Nustatykite miego režimą: Stenkitės guldyti kūdikį miegoti tuo pačiu metu kiekvieną dieną.
• Stebėkite kūdikio nuovargio ženklus: Guldyti kūdikį miegoti, kai jis tik pradeda rodyti nuovargio ženklus (pvz., trina akis, žiovauja).

Kaip sureguliuoti kūdikio ritmą

• Pirmas 4-6 savaites iš tiesų nereikėtų kištis į natūralius naujagimio ritmus. Pasižiūrėti į dienotvarkių pavyzdžius, rekomenduojamą miego valandų ir maitinimų skaičių, nes tokios informacijos rasti nesunku, ji yra tiksli ir nusistovėjusi, naudojama visame pasaulyje, palaiminta PSO ir nesikeičia jau daugybę metų.
• Turint gaires - kiek tokio amžiaus kūdikis turi miegoti ir valgyti, kiek miego valandų patariama naktį, o kiek dieną, - reikia susidėlioti savąją dienotvarkę. Tam labai padeda bioritmų lentelės, be kurių savo darbo neįsivaizduoja joks miego specialistas. Reikia atkreipti dėmesį, kad kas 5-6 savaites kūdikio miego ir būdravimo poreikis keičiasi, todėl ir kūdikio dienotvarkė po truputį keisis.
• Susidarius preliminarią dienotvarkę, jau galima kūdikį lenkti prie jos. Tada labai praverčia ir antrasis patarimas - nepamesti galvos dėl tos dienotvarkės. Apsisprendusi mama pirmiausia turėtų kontroliuoti rytinį kūdikio atsikėlimo laiką, kad nebūtų 2 valandų svyravimų, kai vieną rytą keliasi 7, o kitą - jau 9 valandą. Rytinis kėlimosi laikas yra tarsi dienos startas. Į lovytę vaiką reikėtų paguldyti tada, kai jis pavargęs, bet ne pervargęs.
• Mamos sako, kad vaikas parodo, kai nori miego, - trina akutes, žiovauja. Nesutinku, nes vaikas gali be galo norėti miego, o atrodyti žvalus, ir atvirkščiai. Gana dažnai mamos klausia: kūdikis dienos metu pramiega 5-6 valandas, ypač vėsiu oru, kai išnešame į terasą ar balkoną. Vienareikšmiškai - žadinti, nes toks kūdikis, kuris pramiega didžiąją dalį dienos, būdraus naktį, ir gausite patį blogiausią rezultatą - dienos ir nakties supainiojimą. Reikėtų negailėti miegančio kūdikėlio, pažadinti, kad pavalgytų, pabūdrautų, o kada vėl migdyti.

Krūtis - tik pamaitinti, ne užmigdyti

Savo auksinį patarimą kartoju per visas paskaitas - krūtis yra skirta pamaitinti. Koncepcija, kad kūdikis turi būti maitinamas pagal poreikį, turi būti suprasta teisingai. Mamos pienas suvirškinamas trumpiausiai per 1,5 valandos, todėl aišku, kad, jei pavalgęs kūdikėlis po pusvalandžio suverkšleno, jis tikrai nėra alkanas. Gal jis nori dėmesio, rankų ir mamos artumo, bet tikrai ne maisto. Reikėtų adekvačiai įvertinti situaciją ir pajusti, ar kūdikis tikrai alkanas, ar ne. Be abejo, kūdikiai nėra robotukai ir standartinis 3 valandų intervalas ne visiems tinka. Vieni bus iš prigimties užkandžiautojai, jie suvalgys po mažiau, bet dažniau. Mamoms patariu rasti būdų, kaip kūdikį nuraminti ne krūtimi, o supimu, nešiojimu, glostymu, masažu, maudymu ir begale kitų dalykų. Jei vaikas išmoks nusiraminti ir užmigti tik prie krūties, tėvai turės kentėti neramias naktis mėnesius ar net metus. Kūdikio fiziologija tokia, kad jis naktį būtinai prabunda, kai baigiasi vienas miego ciklas ir turi prasidėti kitas. Jei vaikas bus išmokytas užmigti be krūties, jis paniurzgės, bet tuoj vėl įmigs, jei mama paglostys rankytę ar apklostys. Ir atvirkščiai - jei kūdikis bus įpratęs vos prabudęs gauti krūtį, jis kitaip nebeužmigs ir, pasibaigus vienam miego ciklui, verks, kol gaus žįsti. Deja, mūsų kūdikiai įpratinti prabudę tuoj pat gauti krūtį, todėl problema jau tapusi nacionaline.

Kada atpratinti nuo naktinių maitinimų?

Dar gimdymo namuose mamoms pasakoma, kad jeigu naujagimis neprabunda 3 valandas, reikia žadinti tiek dieną, tiek naktį. O jeigu prabunda, kad ir kokiu paros metu, reikia duoti krūtį. Kai mamos klausia, kaip nuo naktinių maitinimų atpratinti 6-7 mėnesių vaiką, pirmiausias paklausiu, kiek kartų jis keldavosi naktį, kai buvo 1 ar 2 mėnesių. Nuostabu, bet dažniausiai atsakymas būna toks: vaikutis keldavosi 1 ar 2 kartus per 10-11 valandų. Tai ideali norma. Tad kas atsitiko, kad sulaukęs 6-7 mėnesių kūdikis pradėjo keltis kas 2 valandas? Mamos turi savo teoriją, jos sako, kad taip yra dėl augimo šuolio arba dygstančių dantų. Deja, noriu nuvilti, priežastis ne ta. Pagalvokite, jeigu visai mažas kūdikėlis kėlėsi per visą naktį 2 kartus, tai kodėl dabar, jau gaudamas papildomo maisto, priaugęs svorio, jis turi valgyti kas 2 valandas, kaip neišnešiotas naujagimis? Tai nelogiška. Vaikas keliasi, nes gal jam skauda dygstančius dantukus, gal nugulėjo šoną ar baigėsi miego fazė, bet tikrai ne dėl to, kad yra alkanas.

Ydingą įprotį galima „perlaužti“ per keletą dienų, tačiau turi dirbti abu - tėtis ir mama, nes nebus lengva. Juk krūtį reikės pakeisti kitu migdymo būdu - dainavimu, glostymu, laikymu ant rankų. Tačiau jei mama ir tėtis bus apsisprendę, nesinervins, ramiai priims vaiko protestą, tai gali pakakti ir 4-5 naktų, kad įvyktų lūžis. Mes per parą turime gauti tam tikrą kalorijų kiekį. Jei didžiąją kalorijų dalį vaikas gauna naktį, visiškai natūralu, kad jis nenorės valgyti dieną. Kai tik vaikutis naktį pradeda valgyti 1 kartą, kaip ir priklauso, jo apetitas dieną akivaizdžiai pagerėja. Nereikia persistengti ir laikyti vaiko naktį alkano, jei tarpas tarp maitinimų didelis, ir jaučiate, kad mažylis verkia iš alkio. Tačiau čia kalbame apie mažus kūdikėlius iki 6-7 mėnesių. Vyresniam visiškai pakanka vieno naktinio maitinimo, nebent mama pati labai nori pamaitinti dar vieną papildomą kartą, kaip „bonusą“. Vienas naktinis valgymas turėtų būti paryčiais, apie 4-5 valandą, kitaip vaikas gali nebeužmigti, o kas norės keltis žiemą 4 ryto kartu su vaiku? Senose pediatrijos knygose rastumėte parašyta, kad naktinius maitinimus reikia keisti duodant vandens ar arbatėlės. Iš tikrųjų vanduo ar čiulptukas atpratins nuo krūties, tačiau… pripratins prie raminimosi vandeniu ar raminimosi čiulptuku.

Kokios yra vaikų nemigos pasekmės?

Vaikams ir paaugliams reikia pakankamai miego, kad jų raida būtų tinkama. Kūdikių miego sutrikimai sukelia sunkiai valdomą verksmingumą, irzlumą ir galimą augimo sutrikimą. Nuovargis, o ypač nemiga, gali turėti didelės įtakos vaiko elgesiui.

Darželinukams gali pasireikšti panašūs nemigos padariniai, be to, atsiras koncentracijos ir mokymosi problemų. Nemiga gali sukelti impulsyvumą arba lemti drovumą, todėl nevyks vaiko socialinė raida. Paauglių smegenys nuolat vystosi, todėl miego sutrikimai taip pat kels koncentracijos ir mokymosi problemų. Be to, dėl miego trūkumo svyruoja nuotaika ir tampa sunku ką nors įsiminti. Sumažėjus produktyvumui, blogėja mokymosi rezultatai. Ignoruojama problema, net jeigu ji ir nėra susijusi su psichikos sutrikimais, lems jų progresavimą. Gali išsivystyti depresija, neurozė ir nerimo būsenos.

Saugus kūdikio miegas

• Naujagimis pramiega didžiąją paros dalį. Naujagimiai nuo gimimo iki maždaug 1 mėnesio amžiaus miega apie 14 - 17 valandų per parą. Jų miegas paroje dažniausiai pasiskirsto trumpais, vienodais internavalais po 2 - 4 valandas, t.y.
• Nesaugi kūdikių miego aplinka yra siejama su staigios kūdikių mirties sindromu. Staigios kūdikių mirties sindromas (SKMS, angl.
• Naujagimiai kvėpuoja labai tankiai, nes jų medžiagų apykaita labai greita ir jiems reikia daug deguonies. Kita vertus, naujagimiams yra būdingi miegojimo metu pasikartojantys, trumpi, 10-20 sekundžių trunkantys kvėpavimo sustojimai, vadinami miego apnėja. Miego apnėja yra siejama su smegenyse esančio kvėpavimo centro nebrandumu, todėl ji dažniau pasitaiko neišnešiotiems naujagimiams.
• Vieną miego ciklą sudaro abi miego fazės, t.y. lėtasis miegas ir greitasis miegas. Naujagimių miego ciklas trunka tik 30 min., kūdikių - apie 1 val. Praėjus vienam miego ciklui naujagimis šiek tiek išsibudina ir gali pabusti arba miegoti toliau, t.y. gali prasidėti dar vienas miego ciklas. Kadangi suaugusiųjų miego ciklai yra ilgesni, per naktį pasikartoja 3-5 ciklai. Jeigu norite, kad naujagimis ar kūdikis pamiegotų truputį ilgiau, stebėkite jo miego ciklus ir pasibaigus vienam miego ciklui (t.y. ~ 30 min.
• Baltuoju triukšmu yra vadinami garsai, kurie veikia raminančiai. Buityje baltuoju triukšmu vadiname įvairius, raminančiai veikiančius, geriau miegoti padedančius foninius garsus, primenančius garsą ššš ar pššš.

Kūdikio miegas ir būdravimo laikas

• Kalbant apie visą mažylio dieną, labai svarbu suprasti, kad vaiko nuotaiką ir miego kokybę lemia ne tik išmiegotos valandos, bet ir tai, koks yra kūdikių būdravimo laikas tarp miegų. Per trumpas būdravimo laikas gali lemti, kad vaikas tiesiog nenorės miegoti, o per ilgas - nuves į pervargimą, neramų užmigimą ir dažnus prabudimus.
• Planuojant ir analizuojant kūdikio miegą visada verta mąstyti dviem kryptimis: kiek valandų per parą miega vaikas ir koks yra kūdikių būdravimo laikas tarp šių miegų. Šie du aspektai yra glaudžiai susiję: jei būdravimo tarpai per ilgi, dažniausiai nukenčia ir bendra miego trukmė bei kokybė.
• Pirmiausiai, kalbant apie vaikus (nesvarbu, tai būtų kūdikio miegas, svoris, gebėjimai ir pan.), sąvokos „normalu“ derėtų stengtis vengti. Kiekvienas vaikas, vertinant įvairiais aspektais, yra individuali asmenybė, tad jo elgesys gali kardinaliai skirtis, nuo, pavyzdžiui, Jūsų draugės ar kaimynės mažylio. Remiantis medicininiais tyrimais ir vaikų raidos duomenimis, pateikiama informacija, kiek miega mažyliai tam tikrame amžiaus tarpsnyje.
• Naujagimių miegas yra labai chaotiškas, tačiau, mažyliui augant, su kiekvienu gyvenimo mėnesiu atsiranda šioks toks ritmas, kurį tėveliai, sudarydami mažyliui ir, žinoma, visai šeimai tinkamiausią dienotvarkę, gali koreguoti. Vaikui augant, dienos pogulių skaičius bei trukmė - mažėja, taip pat trumpėja reikalingas išmiegoti valandų skaičius per parą. Vertinant šias rekomendacijas, labai naudinga kartu žiūrėti ir į tai, kiek laiko vaikas būna pabudęs tarp miegų. Pavyzdžiui, jei bendra paros miego trukmė atrodo tinkama, bet kūdikių būdravimo laikas nuolat „šokinėja“ - vieną dieną būdravimas trunka vos valandą, kitą - jau tris, - dažniausiai tai atsispindi ir elgesyje: vieną dieną vaikas būna linksmas ir pailsėjęs, kitą - irzlus ir pervargęs.
• Naujagimiai pirmą mėnesį turėtų miegoti apie 15 - 18 valandų per parą. Nuo 2 mėnesių iki maždaug 4 mėnesių amžiaus mažyliai per parą jau miega šiek tiek mažiau, įprastai - apie 16 valandų. 5 mėnesių vaikas, įprastai jau turintis pastovesnį miego grafiką, naktį miega 10 - 12 valandų, dieną - apie 3 - 4 valandas. Pastebėjus, jog kažkurį rytą mažylis miega ilgiau nei įprasta, atsispirkite pagundai grožėtis jo saldžiu miegeliu. Nusižengę įprastai dienotvarkei ir leidę mažyliui pamiegoti ilgiau, rizikuojate, jog kitą rytą vaikutis atmerks akis ir parodys norą pradėti dieną anksčiau.
• Lyginant su, pavyzdžiui, dviejų mėnesių kūdikiu, vienerių metų vaikas miega gerokai trumpiau (12 - 14 valandų, iš kurių naktį - 10 - 12, dieną - 2 - 3 valandas). Kartu su šiais pokyčiais natūraliai ilgėja ir kūdikių būdravimo laikas. Kuo vaikas vyresnis, tuo daugiau laiko jam reikia pabūti pabudus. Tai nereiškia, kad verta laukti, kol mažylis visiškai „išsikraus“ - svarbiausia rasti balansą.

tags: #naujagimis #pavalges #nemiega