Dažnas naujagimio šlapinimasis: ką turėtų žinoti tėvai?

Daugeliui kūdikių susilaukusių tėvų kyla daugybė klausimų, susijusių su mažylio šlapinimusi. Dažniausi jų - kiek šlapių sauskelnių normalu pakeisti kasdien, kokios spalvos ir kvapo turėtų būti kūdikio šlapimas. Šiame straipsnyje aptarsime, kas laikoma normaliu šlapinimosi dažnumu naujagimiams, kokie veiksniai į tai daro įtaką, ir kada reikėtų sunerimti.

Naujagimio šlapinimosi ypatumai

Naujagimių šlapimo pūslė yra labai maža, joje telpa vos apie 15 ml šlapimo. Dėl šios priežasties naujagimis gali šlapintis beveik kas valandą. Tačiau, jei mažylis miega, nereikėtų jo žadinti norint pakeisti sauskelnes.

Visiškai normalu, jei naujagimiui per dieną pakeičiate 4-6 šlapias sauskelnes, nors kartais gali tekti keisti sauskelnes ir kas valandą ar vos kas tris valandas. Žindomų kūdikių šlapių sauskelnių kiekis pirmąją gyvenimo savaitę keičiasi kasdien. Pirmosiomis dienomis naujagimis negaus daug motinos pieno, todėl natūralu, kad gali užtekti pakeisti vos vienas ar dvejas sauskelnes.

• 3-5 dienos: Trečią ar ketvirtą dieną po gimdymo krūtys prisipildys pieno, naujagimis daugiau ir dažniau žįs, tad dažniau teks keisti ir sauskelnes.
• 6 ir vėlesnės dienos: Naujagimiui per 24 valandas turėtų prireikti bent 6-8 sauskelnių. Tačiau jei nuo pat gimimo kūdikis nesiskundžia apetitu ir kas maždaug 3 valandas prašo valgyti, jaudintis neverta.

Kadangi naujagimiai išskiria tik nedidelį kiekį šlapimo, o vienkartinės sauskelnės labai gerai jį sugeria, gali būti sunku atskirti, ar sauskelnės šlapios ir ar jūsų kūdikis pakankamai šlapinasi.

Šlapimo spalva ir kvapas

Naujagimio šlapimas turėtų būti bespalvis arba šviesiai gelsvas. Tačiau jei žindote, kartais galite pastebėti nežymius spalvos pokyčius. Motinos pieno spalvą gali pakeisti tam tikri maisto produktai, maistiniai dažai, papildai ir kt. Koncentruotas šlapimas būna labai tamsiai geltonos spalvos ir skleidžia intensyvų kvapą. Labai koncentruotame šlapime pirmosiomis gyvenimo dienomis gali būti uratų kristalų (šlapimo rūgšties kristalų).

Taip pat skaitykite: Priežiūra nuo pat pradžių

Kada sunerimti?

Štai keletas situacijų, kai reikėtų kreiptis į gydytoją:

• Dehidratacija: Jei kūdikis negauna pakankamai skysčių, jam gali prasidėti dehidratacija - ganėtinai pavojinga būklė.
• Šlapimo takų infekcija: Šlapimo takų infekcija gali pakeisti kūdikio šlapimo kiekį, spalvą ar kvapą.
• Kraujas šlapime: Tiek berniukų, tiek mergaičių vystykluose gali būti šiek tiek kraujo, tačiau dėl skirtingų priežasčių.
  • Pseudomėnesinės: Pirmosiomis gyvenimo dienomis dėl hormonų įtakos naujagimėms mergaitėms gali atsirasti kraujo atspalvio makšties išskyrų.
  • Apipjaustymas: Po apipjaustymo berniukų vystykluose gali būti šiek tiek kraujo.

Kiti svarbūs aspektai

• Higiena: Valykite kūdikio užpakaliuką nuo priekio užpakaliuko link (t. y., nuo šlaplės link išangės), kad išvengtumėte infekcijų.
• Žindymas ir maitinimas mišiniais: Žindančios mamos dažnai jaučia didesnį nerimą nei mamos, maitinančios naujagimius iš buteliuko pieno mišiniu ar nusitrauktu pienu. Kai duodate buteliuką, lengviau žinoti, ar naujagimis gauna pakankamai pieno.

Funkciniai šlapinimosi sutrikimai vaikams

Pediatrų gydomi vaikai dažnai patiria pasikartojančias šlapimo organų sistemos infekcijas ar naktinės enurezės (NE) simptomus (seilėtekis, troškulys) dieną. Jeigu taip nutinka, svarbu apsvarstyti galimą funkcinį šlapinimosi sutrikimą ir ištirti pacientą. Ankstyvoji diagnostika gali užkirsti kelią inkstų pažeidimui, kuris kyla dėl didelio šlapimo pūslės spaudimo.

Funkciniai šlapinimosi sutrikimai vaikams pasireiškia, kai organizme nėra neurologinės patologijos bei įgimtųjų ar anatominių šlapimo organų sistemos sutrikimų. Šie sutrikimai - dažna vaikų problema, sudaranti beveik pusę apsilankymų pas vaikų urologus. Kai kurių pacientų funkciniai šlapinimosi sutrikimai yra glaudžiai susiję su šlapimo pūslės ir žarnyno funkcijos sutrikimais.

Normalaus šlapinimosi fiziologija

Pagrindinės šlapimo pūslės funkcijos - šlapimo kaupimas ir pašalinimas. Jas kontroliuoja autonominė ir somatinė nervų sistemos. Koordinuotas ir visiškas šlapimo išsiskyrimas priklauso nuo nepažeistos inervacijos. Autonominė nervų sistema inervuoja šlapimo pūslę per parasimpatinius ir simpatinius kelius. Simpatinė sistema yra atsakinga už veiksmingą šlapimo pūslės prisipildymą, o parasimpatinė sistema - už šlapinimąsi.

Kai šlapimo pūslė prisipildo šlapimo ir padidėja jos tūris, atsiranda noras pradėti šlapintis. Jeigu nėra patologinių organizmo pakitimų, šis atsakas gali būti sąmoningai pakeistas. Galime sulaikyti šlapinimąsi, jei tam yra netinkamas laikas ar vieta.

Taip pat skaitykite: Svorio augimo rekomendacijos naujagimiams

Manoma, kad gimus vaikui šlapinimasis atsiranda spontaniškai kaip nugaros smegenų refleksas. Nuo 1 iki 2 metų šlapimo pūslės pajėgumas palaipsniui didėja kartu su priekinės ir parietalinės skilties nervų sujaudinimu. Koordinuota veikla tarp galvos smegenų, požievio ir nugaros smegenų nervų centrų, dalyvaujančių reguliuojant šlapimo organų funkcijas, paprastai prasideda sveikiems 4-6 metų vaikams. Šio amžiaus vaikai jau turėtų normaliai šlapintis. Pradėjus valingai kontroliuoti šlapinimąsi, didėjant šlapimo pūslės tūriui, dalis vaikų pradeda šlapintis rečiau. Jau 90 proc. 3 metų ir vyresnių vaikų šlapinasi 3 k./d. ir dažniau. Normaliai vyresni negu 3 metų vaikai šlapinasi 5-6 k./d. Taigi subrendęs organizmas turi didelio pajėgumo šlapimo pūslę, autonomišką išorinio sfinkterio valdymą ir galvos smegenų žievės sugebėjimą skatinti ir slopinti šlapimo pūslės raumens (detruzoriaus) susitraukimą.

Funkcinių šlapinimosi sutrikimų tipai

Funkciniai šlapinimosi sutrikimai - dažna vaikų problema, sudaranti iki 40 proc. apsilankymų pas vaikų urologus. Kai kuriems vaikams šlapimo pūslės disfunkcija būna kartu su žarnyno disfunkcija (šlapinimosi ir tuštinimosi sutrikimais). Funkciniai šlapinimosi sutrikimai - tai toks šlapinimasis, kai organizme nėra pažeistų neuroninių kelių, nėra įgimtųjų ar anatominių šlapimo organų sistemos sutrikimų. Pakitimų gali išsivystyti šlapimo prisipildymo arba pašalinimo etapu. Remiantis urodinaminiais tyrimais, šie šlapinimosi sutrikimai yra klasifikuojami į stimuliavimo sindromą su detruzoriaus nestabilumu ir prisipildymo fazės sutrikimą (kitaip - disfunkcinį šlapinimąsi), kai yra šlapimo šalinimo fazės sutrikimas.

Svarbu šiuos šlapinimosi sutrikimus diagnozuoti laiku, nes tai susiję su pasikartojančiomis šlapimo organų sistemos infekcijomis. Prie funkcinių šlapinimosi sutrikimų priskiriama ir ureterinis refliuksas. Kūdikių šlapimo pūslės tyrimai parodė, kad dažnai pasireiškiantis detruzoriaus nestabilumas iš dalies gali paaiškinti natūralią refliukso eigą, kuri, kaip žinoma, regresuoja su amžiumi. Būtina atkreipti dėmesį į NE simptomus dieną (seilėtekis, troškulys). Enurezė skirstoma į monosimptominę (nėra kitų apatinių šlapimo organų sistemos disfunkcijos simptomų) ir nemonosimptominę (enurezė su apatinių šlapimo organų sistemos disfunkcijos simptomais). Išskiriami 2 pagrindiniai patofiziologiniai enurezės tipai: naktinė poliurija dėl naktį sumažėjančios vazopresino koncentracijos ir per maža pagal amžių šlapimo pūslė, dažnai susijusi su šlapimo pūslės hiperaktyvumu (dažnesnė sergant nemonosimptomine enureze). Galima enurezės priežastis yra abiejų šių patofiziologinių mechanizmų derinys, be to, visiems vaikams būdingas sutrikęs pabudimo iš miego mechanizmas, kada prisipildo šlapimo pūslė.

Ištyrimas

Gydant pacientą, sergantį šlapimo pūslės disfunkcija, turime tiksliai žinoti sukėlusią priežastį. Prieš diagnozuojant funkcinį šlapinimosi sutrikimą, svarbu diferencijuoti funkcinę patologiją nuo organinės.

Viena svarbiausių diagnostikos dalių yra anamnezės rinkimas. Renkant anamnezę, svarbios šios dalys:

Taip pat skaitykite: Kūdikio raida: galvos laikymas

• Šlapinimosi ypatumai: Simptomų, atspindinčių šlapimo pūslės disfunkciją, išsiaiškinimas. Klausiama, ar neatsiranda staigus noras šlapintis, skausmas šlapinimosi metu, ar nereikalingos papildomos stangos, norint pradėti šlapintis, ar nestebima varvanti, intermituojanti, silpna srovė.
• Tuštinimosi ypatumai: Svarbu išsiaiškinti paciento tuštinimosi įpročius. Užkietėjus viduriams, dažnai pacientus vargina ir šlapimo pūslės disfunkcija. Būtina paklausti apie tuštinimosi dažnį, išmatų konsistenciją, formą ir dydį. Reikėtų išsiaiškinti, ar tuštindamasis vaikas nejaučia skausmo, kaip dažnai pasitaiko vidurių užkietėjimo, išmatų nelaikymo epizodai.
• Šeiminė anamnezė: Svarbu išsiaiškinti, ar šeimoje nebuvo šlapimo organų sistemos sutrikimų, ar nėra būdingi vėlyvieji šlapimo pūslės valdymo įpročiai.
• Skysčių vartojimas: Vertinamas suvartojamų skysčių kiekis. Per didelis skysčių vartojimas vakare gali atsispindėti padažnėjusiu šlapinimusi.
• Šlapimo organų sistemos ligų anamnezė: Buvusios šlapimo organų sistemos infekcijos (su / be vezikoureteriniu refliuksu) gali būti stebimos vaikams, sergantiems šlapimo pūslės disfunkcija. Pacientų, turinčių vezikoureterinį refliuksą, gydymas dažnai būna sudėtingesnis.
• Perinatalinė ir neonatalinė anamnezė: Perinatalinė anoksija ar įgimtosios infekcijos gali turėti įtaką normaliai centrinės ar periferinės nervų sistemos funkcijai, šlapimo pūslės funkcijai.
• Neurologinis ir psichologinis išsivystymas: Vaikai, kurie psichologiškai vystosi lėčiau, gali vėliau išmokti kontroliuoti šlapinimąsi. Dauguma pacientų, sergančių šlapimo pūslės disfunkcija, turi padidėjusią riziką sirgti aktyvumo ir dėmesio sutrikimo sindromu.
• Nesutarimai šeimoje, stresas: Manoma, kad funkciniai šlapinimosi sutrikimai yra susiję su elgsenos sutrikimais, atsiradusiais mokant vaiką šlapintis / tuštintis (sėdant ant puoduko).
• Mokymas šlapintis / tuštintis (sėdant ant puoduko): Klausiama, ar procesas nebuvo sudėtingas ir ilgas, ar vaikas nepatyrė streso, ar po mokymų buvo sausieji periodai.

Kita labai svarbi ištyrimo dalis - tai šlapinimosi dienoraštis. Būtina pildyti šlapinimosi dienoraštį ne trumpiau kaip 48 valandas ir įvertinti šlapinimosi dažnį, šlapimo kiekį, šlapinimosi, tuštinimosi ypatumus. Tai suteikia žinių apie funkcinį šlapimo pūslės pajėgumą, neįprastą skysčių vartojimą, poliuriją ir šlapinimosi problemų sunkumą.

Objektyvaus tyrimo metu apžiūrima apatinė nugaros dalis. Ieškoma nugaros smegenų agenezės. Patologiją gali parodyti apatinėje nugaros dalyje esanti presakralinė duobutė, plaukų lopinėlis, lipoma ar nesimetriškas sėdmenų plyšys. Neurologinio ištyrimo metu tiriama apatinių galūnių jėga, gilieji sausgyslių refleksai, koordinacija, tarpvietės ir tiesiosios žarnos jutimai, tiesiosios žarnos sfinkterio refleksai, jėga. Nustačius neatitikimus, galime įtarti šlapimo pūslės disfunkciją.

Tiriant berniukų urologinę sistemą, būtina pacientą apžiūrėti dėl galimos fimozės, o tiriant mergaites, ar nėra sąaugų, trukdančių nutekėti šlapimui. Apžiūrint tarpvietę, reikia įvertinti išangės vietą, odos būklę, išmatas išangėje (jų konsistenciją, kiekį), išangės įtrūkimus, hemorojinius mazgus. Jei įmanoma, reikėtų gyvai įvertinti šlapimo srovę. Nepamiršti įvertinti, ar nėra vaiko seksualinio išnaudojimo požymių.

Laboratoriniai tyrimai nesuteikia daug papildomos ir naudingos informacijos diagnozuojant apatinių šlapimo organų sistemos disfunkciją, todėl reikėtų apsiriboti bendruoju šlapimo tyrimu ir šlapimo pasėliu. Jei atlikus šlapimo tyrimą nustatoma leukociturija, reikia atlikti šlapimo pasėlį, nes vaikams, sergantiems šlapimo organų sistemos disfunkcija, dažnai diagnozuojama ir jų infekcija.

Toliau tiriant funkcinį šlapinimosi sutrikimą, pacientui galima atlikti instrumentinius tyrimus. Derėtų apsvarstyti, ar vaikas atitinka šias indikacijas tolesniam ištyrimui:

• Kelis mėnesius nepavyksta kontroliuoti šlapinimosi konservatyviaisiais gydymo metodais (pvz., tuštinimosi / šlapinimosi dienoraštis).
• Įtariama neurologinė ar anatominė patologija.
• Norint skirti medikamentinį gydymą vaikams, kuriems nepadeda elgesio terapija.
• Nuolat, be pertraukos kartojasi šlapimo nelaikymo epizodai ir įtariama organinė priežastis.
• Dažnos šlapimo organų sistemos infekcijos.
• Įtariamas inkstų pažeidimas, pasireiškiantis proteinurija ar padidėjusiu kreatinino kiekiu kraujyje.

Galimi instrumentiniai tyrimai vaikams, kuriems įtariama šlapimo organų sistemos disfunkcija:

• Tyrimas ultragarsu (UG): Reikėtų atlikti visiems vaikams, kuriems įtariama neurologinė ar anatominė patologija, šlapimo organų sistemos infekcija, ar yra stenozės simptomų (pvz., silpna šlapimo srovė). UG urogenitalinės sistemos tyrimas suteikia informacijos apie:
  • Anatominius neatitikimus.
  • Liekamąjį šlapimą. Daugiau nei 20 ml liekamojo šlapimo rodo esantį nepakankamą šlapimo pūslės išsituštinimą.
  • Šlapimo pūslės sienelės matmenis.
• Cistometrografija (cistometrija): Tai kontrastinis tyrimas, kuriuo yra kateterizuojama šlapimo pūslė, vertinama prisipildymo ir tuštinimosi fazės. Šis tyrimas naudingas diagnozuojant vezikoureterinį refliuksą, padeda vertinant šlapimo pūslės tūrį, formą, išsituštinimą.
• Magnetinio rezonanso tyrimas (MRT): Kiekvienam vaikui, kuriam įtariama neurologine patologija, privalo būti atliktas MRT.
• Šlapimo srovės tyrimas (urofloumetrija): Šis tyrimas atliekamas pacientams, galintiems savarankiškai pasišlapinti.

Gimdyvės priežiūra po gimdymo

Gimdymas yra didelis įvykis moters gyvenime, tačiau po jo moters kūnas patiria daug pokyčių. Vienas iš galimų nemalonių padarinių - šlapimo nelaikymas.

Priežastys: Šlapimo nelaikymas po gimdymo dažniausiai yra susijęs su dubens dugno raumenų silpnėjimu. Gimdymo metu šie raumenys gali būti ištempiami, pažeidžiami ar net sužeisti, ypač jei gimdymas buvo ilgas arba komplikuotas. Kiti veiksniai, prisidedantys prie šlapimo nelaikymo po gimdymo, gali būti gimdymo trauma, hormoniniai pokyčiai ir net cezario pjūvis.

Simptomai: Pagrindinis simptomas yra nekontroliuojamas šlapimo nutekėjimas, kuris gali pasireikšti įvairiais būdais: šlapimo nutekėjimas juokiantis, čiaudint ar kosint, staigus noras šlapintis, dažnas šlapinimasis.

Ką daryti:

1. Dubens dugno pratimai (Kėgelio pratimai): Tai vienas iš efektyviausių būdų stiprinti dubens dugno raumenis.
2. Fizinė terapija: Specializuotas kineziterapeutas gali padėti sukurti tinkamą mankštos programą, skirtą dubens dugno raumenų stiprinimui.
3. Gyvenimo būdo pokyčiai: Sumažinkite kofeino ir alkoholio vartojimą, nes šie gėrimai gali dirginti šlapimo pūslę. Taip pat svarbu išvengti vidurių užkietėjimo, kuris gali dar labiau spausti dubens dugną.
4. Vaistai: Kai kuriais atvejais gydytojas gali paskirti vaistus, kurie padeda sumažinti šlapimo nelaikymo simptomus.
5. Chirurgija: Jei kiti gydymo būdai nėra veiksmingi, gydytojas gali rekomenduoti chirurginį gydymą.

Kada kreiptis į gydytoją: Svarbu kreiptis į gydytoją, jei problema tęsiasi ilgiau nei kelis mėnesius po gimdymo, šlapimo nutekėjimas yra stiprus ir įtakoja jūsų kasdienį gyvenimą, kartu su šlapimo nelaikymu atsiranda kitų simptomų, pvz., skausmas ar kraujas šlapime.

Naujagimių išmatos: kas yra normalu?

Mekonijus: Pirmąją mažylio gyvenimo parą sauskelnėse rasite mekonijų - juodą ar žalsvai juodą, tirštą, lipnią, degutą primenančią ir beveik bekvapę substanciją.

Žindomų kūdikių išmatos: Žindomų kūdikių išmatų spalva paprastai būna ryškios geltonos garstyčių spalvos. Žindomų kūdikių išmatų kvapas yra salsvas, ne toks intensyvus ir ne toks atgrasus. Dažnai išmatose būna smulkių grūdelių - tai yra visiškai normalu.

Mišiniu maitinamo kūdikio išmatos: Mišiniu maitinamo kūdikio išmatos taip pat yra gan skystos, bet tirštesnės nei žindomo kūdikio ir labiau primena dantų pastą nei grietinę ar kečupą.

Tuštinimosi dažnumas: Pirmas 4-6 savaites žindomas mažylis tuštinsis dažniau - po 5 ar daugiau kartų. Mišinuką naujagimio virškinimo sistema virškina lėčiau, tad ir tuštinasi jis rečiau: pirmas 4-6 savaites mažylis tuštinsis 3-4 kartus per dieną. Pasibaigus pirmajam mėnesiui, tuštinimosi dažnis ims retėti.

Pradėjus primaitinimą: Pradėjus primaitinimą, skirtumą pajusite kone iš karto: kakutis taps tirštesnis, tamsesnis, o jo kvapas taps aštresnis nei iki tol. Kartais (ypač primaitinimo pradžioje) išmatose gali pasitaikyti nesuvirškinto maisto gabaliukai.

Vidurių užkietėjimas: Dideli, kieti išmatų gabaliukai gali padaryti įplėšimų mažylio išangėje, todėl išmatose gali būti šiek tiek kraujo. Vidurių užkietėjimas mažiems, kietu maistu dar neprimaitinamiems kūdikiams pasitaiko labai retai (ypač jeigu jie žindomi).

Viduriavimas: Viduriuojant išmatos yra itin skystos, vandeningos, jose gali būti gleivių. Viduriavimą gali sukelti alergija maistui, celiakija (glitimo netoleravimas), tačiau dažniau ir stipresnį viduriavimą lemia virusinės ligos, pavyzdžiui, norovirusas arba rotavirusas.

Pavojus vaisiui dėl alkoholio vartojimo nėštumo metu

Lietuvoje vis dažniau pasitaiko atvejų, kai svaiginasi nėščios moterys. Svaigalų vartojimas - viena dažniausių priežasčių, dėl kurių sutrinka embriono ir vaisiaus vystymasis, smarkiai pažeidžiama vaiko raida ir elgsena.

Vaisiaus alkoholinis sindromas: Maža galva, plokščia nosis, siauri akių plyšiai, neišsivystęs apatinis žandikaulis - tai tik keli veido bruožai, būdingi vaikui, kurio laukdamasi motina svaiginosi alkoholiu. Tokie požymiai gali reikšti vaisiaus alkoholinį sindromą, kurio sunkiausios pasekmės išryškėja vaikui paaugus - jis nesugeba sukaupti dėmesio, atsilieka jo protinė veikla.

Saugios alkoholio dozės nėra: Niekur nėra nustatytos saugios alkoholio dozės besilaukiančiai moteriai. Geriausia išeitis - nulis promilių, nulis rizikos.

Pavojingiausias laikotarpis: Vaisiui žalingi veiksniai yra pavojingiausi 3-10 nėštumo savaitę, tačiau alkoholio poveikis pavojingas iki pat nėštumo pabaigos, nes tai veikia vaisiaus smegenų raidą.

Rizika: Jeigu moteris serga priklausomybės liga, jeigu ji kasdien vartoja svaigalus, tikimybė, kad kūdikis turės įgimtą vaisiaus alkoholinį sindromą, siekia apie 40 proc.

Elgesio požymiai: Daugiausia tokių vaikų atsiduria kūdikių namuose. Jie būna draugiški, smalsūs, bet juos išduoda specifinis elgesys, pavyzdžiui, 3-5 metų vaikas elgiasi kaip plaštakė. Toks vaikas nesugeba susikaupti. Jam viskas įdomu.

tags: #naujagimis #itin #daznai #slapinasi