Naujagimio kaktos raukšlelės: priežastys, svarbiausi odos priežiūros patarimai

Įvadas

Pirmaisiais gyvenimo metais kūdikio oda yra itin jautri ir reikalauja ypatingos priežiūros. Šiame straipsnyje aptarsime naujagimių odos ypatumus, dažniausias problemas, tokias kaip sausumas ir kaktos raukšlelės, bei pateiksime patarimus, kaip tinkamai prižiūrėti kūdikio odą.

Naujagimio odos ypatumai

Pirmaisiais gyvenimo metais mažylio oda nėra tobula - ji dar tik bręsta. Odelė kol kas per silpna, kad gerai apsaugotų nuo įvairių išorinių dirgiklių, neatspari infekcijoms. Ilgai mirkusi vaisiaus vandenyse odelė, gimus kūdikiui, patenka į kitokią aplinką, prie kurios turi prisitaikyti. Pirmaisiais gyvenimo metais viršutinis odos sluoksnis (epidermis) yra plonas. Be to, silpniau funkcionuoja prakaito ir riebalų liaukos. Kūdikio oda greitai praranda drėgmę ir linkusi išsausėti.

Dažnos naujagimių odos būklės

Pirmosiomis savaitėmis po gimimo naujagimius gali varginti įvairūs bėrimai:

Baltieji naujagimių spuogai (milia): Maži, balti gumbeliai, atsirandantys dėl užsikimšusių riebalinių liaukų.
Naujagimių aknė (acne neonatorum): Spuogeliai, panašūs į paauglių aknę, kuriuos sukelia hormonų poveikis.
Naujagimių toksinė eritema: Raudonos dėmės su baltu ar geltonu centru, kurios yra nekenksmingos ir praeina savaime.
„Gandro žnybis“ ir „Angelo bučinys“: Rausvos, netaisyklingos formos dėmės ant sprando arba kaktos ir akių vokų, kurios dažniausiai išnyksta per pirmuosius metus.
Naujagimių gelta: Odos ir akių obuolių pageltimas, kuris pasireiškia 2-3 parą po gimimo ir paprastai išnyksta savaime.
Naujagimių pleiskanojimas (seborėjinis dermatitas): Pleiskanojanti galvos oda, kuri yra labiau estetinė problema ir praeina per pirmuosius metus.
Padidėjusios naujagimio krūtys: Pabrinkusios krūtys, kurios pasireiškia pirmąją savaitę po gimdymo ir išnyksta savaime.
Padidėjęs naujagimio plaukuotumas: Plonyčiai plaukeliai, dengiantys kūdikio kūną, kurie nukrenta per pirmąsias savaites po gimimo.
Epšteino perlai: Smulkūs, balti gumbeliai ant kūdikio dantenų arba gomurio.

Dažna naujagimio odos reakcija iš vandens patekus į sausą orą yra pleiskanojimas. Jis atsiranda ant pilvuko, krūtinės, kojyčių ir rankyčių. Tai normalus reiškinys, odai prisitaikant prie naujų sąlygų, kuris paprastai praeina savaime. Ką tik gimusiam mažyliui ant kaktos, nosies ar smakro gali pasirodyti balti spuogai, tai naujagimių aknė (lot. milia). Jie taip pat išnyksta savaime. Kitas adaptacinis odos pokytis - prakaitinis bėrimas - rausvi taškeliai ant kaktos, kūno.

Sausos naujagimio odos priežastys

Sausa naujagimio oda yra dažna problema, kurią gali sukelti įvairūs veiksniai:

Taip pat skaitykite: Kaip gydyti pienligę?

Odos prisitaikymas prie pasikeitusios aplinkos: Po gimimo, prisitaikant prie naujų sąlygų, oda ima aktyviau atsinaujinti, šalinasi negyvos ląstelės, formuojasi natūrali odos mikroflora.
Varškinio dangalo (vernikso) trūkumas: Kuo daugiau ant naujagimio kūno varškinio dangalo (lot. verniksas) gimimo metu, tuo mažesnė tikimybė, kad oda bus sausa.
Fiziologinis odos pleiskanojimas: Būdingas naujagimiams iki 2 savaičių, praeina savaime.
Ribotos odos regeneracinės savybės vaisiui esant įsčiose: Vaisių supantis amniono skystis riboja odos atsinaujinimo procesus.
Vaisiaus vandenų poveikis: Verniksas plonėja laikui bėgant, todėl kuo ilgiau vaikelis būna gimdoje, tuo mažiau jo lieka ir tuo prasčiau oda apsaugoma nuo vaisiaus vandenų poveikio.
Sausas oras: Sausas oras, ypač žiemą, išdžiovina viršutinį odos sluoksnį. Centrinis šildymas, krosnys, židiniai, šildytuvai sausina orą patalpose.
Netinkamos odos priežiūros priemonės: Per dažnas maudymas, prausimas su muilu gali sausinti odą, nes muilas šalina natūralius odos riebalus.
Ankšti, sintetinio pluošto, vilnoniai, lininiai drabužiai: Dirgina, trina odą.
Karštas vanduo: Išplauna odos riebalus.
Genetinės ligos: Egzema, atopinis dermatitas, ichtiozė ir kt. genetinės ligos gali sukelti labai sausą odą.

Odos išsausėjimui turi įtakos sausas oras, karštis ir šaltis, kiti dirgikliai, taip pat - netinkama priežiūra. Sausa oda pasidaro šiurkšti, pleiskanoja, parausta, susilpnėja barjeras, apsaugantis nuo įvairių aplinkoje esančių medžiagų. Tokioje odoje gali atsirasti įtrūkių, pro kuriuos lengva prasiskverbti patogeniniams mikroorganizmams ir alergenams, galintiems sukelti uždegimą. Ilgas buvimas vonioje, ypač karštame vandenyje, nuplauna natūralią apsauginę odos plėvelę, todėl epidermis tampa pažeidžiamas.

Sausos odos simptomai

Pleiskanojantys, besilupantys plotai.
Oda gali būti rausva.
Niežulys.
Oda gali išsausėti bet kurioje kūno vietoje, dažniausiai ant veido, rankų (ypač ant alkūnių) ir kojų (ypač ant kelių).
Labai išsausėjusi oda gali netgi suskeldėti, o tai - skausminga. Kartais įtrūkimai kraujuoja, į juos patenka infekcija.

Kada kreiptis į gydytoją

Jei tepant nereceptiniais preparatais, vaiko odos būklė negerėja.
Išsausėję odos plotai paraudę, niežtintys.
Išsausėjusio odos plotai darosi skausmingi - yra infekcijos rizika.
Jei vyresnio nei 2 savaičių naujagimio oda lupasi.

Sausos naujagimio odos priežiūra

Drėkinkite odą: Naudokite emolientus (medicininiai drėkinamieji kremai), kūdikių drėkinamuosius losjonus ar aliejukus.
Tinkamos odos priežiūros priemonės: Naudokite tik drungną vandenį, itin minkštas kempinėles ar šluostes.
Nelupinėkite, nešveiskite odos: Senoji oda padeda formuotis naujajai.
Tinkamas namų mikroklimatas: Drėgmės lygis naujagimio (kūdikio) kambaryje turėtų būti apie 50-60 %. Naudokite oro drėkintuvą.
Trumpas maudymas: Maudykite vaiką trumpai, vanduo turi būti šiltas, bet ne karštas. Kasdien vaiko nemaudykite, ypač žiemą ar sauso oro laikotarpiu.
Švelnūs prausikliai: Maudydami vaikus, nenaudokite muilo, prausiklių su kvapais, vonios burbulų. Prauskite vien vandeniu ar skystu prausikliu be muilo. Galite įpilti į vonią specialių vonios aliejų (naudokite atsargiai - nuo jų vonia būna slidesnė).
Bepreliai kremai ir losjonai: Naudokite bekvapius, nedirginančius kremus, losjonus. Galite išbandyti priemonę su glicerino kremu. Vaikui odą tepkite reguliariai, geriausia - du kartus per dieną ar dažniau. Patartina tepti po prausimo, kai oda dar šilta ir drėgna.
Laisvi drabužiai: Renkite vaikus laisvais medvilniniais drabužiais, po vilnoniais ar sintetiniais drabužiais apvilkite medvilninius drabužėlius.

Taigi, maudynių laiką rekomenduojama apriboti iki dešimties minučių, o vanduo turi būti šiltas (ne karštas ir ne šaltas). Kūdikio oda itin jautriai reaguoja į kosmetikoje esančias medžiagas. Naudokite specialiai vaikams skirtą minkštą, švelnų prausiklį, kuriame nėra agresyvių ar kenksmingų cheminių medžiagų. Jo pH turėtų būti neutralus. Rinkitės maudymosi gelius ir skystus muilus su drėkinamaisiais komponentais, nes jie padeda apsaugoti odą. Venkite prausiklių su dažikliais ir kvapiosiomis medžiagomis, kurios išsausina odą ir gali ją pažeisti. Net ir švelnaus prausiklio nedera naudoti kiekvienąsyk, jo užtenka vieną kartą per savaitę. Kitoms maudynėms pakanka šilto vandens. Rinkitės drabužius iš natūralių audinių be šiurkščių siūlių. Tokie audiniai kaip medvilnė, yra minkšti, nesukelia alergijos ir leidžia odai lengvai kvėpuoti. Kūdikio drabužiai ir patalynė skalbiami tik su specialiais vaikiškais skalbikliais be agresyvių cheminių medžiagų.

Sauskelnių dermatitas

Ypač jautrios odos zonos yra sauskelnių srityje, kuri liečiasi su šlapimu ir išmatomis, taip pat - odos raukšlės. Dažniausiai kūdikius užklumpanti bėda - vystyklų dermatitas. Bėrimų atsiranda ant sėdmenų, pilvo apačioje, šlaunų viršuje, lytinių organų srityje. Oda parausta, gali atsirasti įtrūkimų, žaizdelių, pūlinukų.

Priežastys

Odos kontaktas su šlapimu ir išmatomis.
Odos neleidžiama “prasivėdinti”.
Nepritaikytos kūdikiui arba prastos kokybės higienos priemonės.

Priežiūra

Reguliariai keiskite sauskelnes (naujagimiams - kas 1-2 val., vyresniems - kas 4 val.).
Kruopščiai nuplaukite kūdikio odelę vandeniu ir atidžiai nusausinkite prieš keičiant naujas sauskelnes.
Neeksperimentuokite su sauskelnėmis.
Leiskite odelei “prasivėdinti” (bent 10 min. po užpakaliuko prausimo).
Turėkite pasiruošę tinkamas priemones sauskelnių dermatitui ir iššutimams spręsti iš anksto (pvz., Dermolivo putas nuo iššutimų ir sauskelnių dermatito).

Prieš kiekvieną sauskelnių keitimą kūdikį būtina apiplauti tekančiu šiltu vandeniu iš čiaupo. Intymiai kūdikio higienai tinka vaikiškas prausiklis, kuris naudojamas jį maudant. Jei nėra galimybės vaiko nuprausti po tekančiu vandeniu, galite naudoti drėgnas servetėles ar specialiai kūdikio odai valyti skirtą skystį. Šios priemonės nuo pat gimimo pravers naktį ar kelionėje, taip pat - kitais atvejais, kai negalite išmaudyti kūdikio. Ypač kruopščiai išvalykite odos raukšles: aplink kaklą, pažastis, kirkšnis, užpakaliuką. Ten kaupiasi prakaitas ir nešvarumai.

Kūdikių odos priežiūros principai

Optimali aplinkos temperatūra: Vaiko kambaryje reikėtų palaikyti 20-21 laipsnio temperatūrą ir nepamiršti vėdinimo.
Oro vonios: Keletą kartų per dieną palepinkite mažylį oro voniomis.
Maudynės: Paprastai naujagimį galima maudyti tą pačią dieną, grįžus iš gimdymo namų, kad odelė neišsausėtų, užtenka maudynių kas antrą dieną. Jeigu kūdikis labiau prakaituoja, ypač vasarą, prausti jį vonioje galima ir kasdien. Kasdien prausti su muilu ar geliu nereikia, kad nenusiplautų apsauginis riebalinis odelės sluoksnis. Prausiklius naudokite 2-3 kartus per savaitę. Maudykite kūdikį šiltame vonios kambaryje (22-25 laipsnių), vanduo turi būti 36-37 laipsnių temperatūros.
Odos drėkinimas po maudynių: Po kiekvienų maudynių itin jautrias vietas: sauskelnių plotą, visas kūdikio odos raukšles ir pažastis; kruopščiai ištepkite vaikišku aliejumi, pieneliu ar kremu.
Galvos plovimas: Galvytę užtenka išplauti kartą per savaitę su kūdikiams skirtu šampūnu, kuris negraužia akyčių.
Užpakaliuko priežiūra: Pasišlapinusio kūdikio užpakaliukui nuprausti užtenka tekančio vandens, o pasituštinusį mažylį galima apiprausti su vaikišku prausikliu. Drėgnomis servetėlėmis valykite kūdikį tik tuomet, kai negalite jo nuprausti.
Sauskelnių keitimas: Nelaikykite vaiko su šlapiomis sauskelnėmis. Jas reikia keisti 6-8 kartus per dieną ir būtinai po kiekvieno pasituštinimo.
Apsauga nuo aplinkos veiksnių: Nuo vėjo, šalčio ir saulės spindulių reikia apsaugoti specialiais kremais, kuriais patepkite atviras kūno vietas prieš išeidami į lauką.
Tinkama kosmetika: Palaikyti odelės drėgmę padeda iš natūralių medžiagų pagaminti losjonai, pieneliai, kremai, kurie švelniai prausia, maitina ir apsaugo kūdikio odelę. Kai kurių aliejų, pavyzdžiui, migdolų, sudėtis panaši į odos riebalų, todėl jie lengvai įsigeria ir prisotina odelę naudingų medžiagų, kurios pagerina apsaugines funkcijas. Maudant kūdikį, specialaus aliejuko galima įlašinti į vandenį. Puikus drėkiklis - taukmedžio sviestas, kuriame yra vitamino A, E, riebiųjų rūgščių.

Naujagimių trumpalaikiai bėrimai

Per pirmas dvi savaites nuo gimimo ant naujagimio odelės galima pastebėti keletą rūšių bėrimų. Daugelis yra gerybines eigos, greitai nunyksta be jokio gydymo. Dažniausiai antrą gyvenimo dieną atsirandančios gelsvai rausvos spalvos, 1-2 mm dydžio papulės arba pustulės apsuptos raudonu vainikėliu - tai toksinė eritema. Delnai ir padai nepažeidžiami. Neretai pasitaiko ir baltieji spuogai (milija). Tai balsvos kietokos papulės (kaip perlai), dažniausiai atsirandančios ant šnervių, kaktos ir skruostų. Praeina be gydymo. Dėl motinos hormonų poveikio gali atsirasti ir naujagimių spuogų (naujagimių acne), kuriems prireikia gydymo (dezinfekuojančios, antibakterinės priemonės).

Taip pat skaitykite: Viskas apie Apgar skalę

Kitos odos problemos

Prakaitinė: Atsiranda dėl netinkamos odos priežiūros ar perkaitimo. Bėrimas gali būti įvairus - nuo rausvų dėmelių, smulkių rausvų ar balkšvų spuogelių iki vandeningų pūslelių. Dažniausiai beria raukšlių sritis: kaklą, pažastis, alkūnių, kelių linkius, gali išplisti į nugarą, krūtinę. Šias vietas gali niežėti. Nuprausus bėrimus galima patepti kūdikių odos priežiūrai skirtais kremais. Svarbiausia, kad vaikutis būtų švarus, ne per daug prirengtas, neperkaistų ir nenusikasytų. Per kelias dienas spuogeliai išnyksta. Jei bėrimas stiprėja, plečiasi, būtina kreiptis į gydytoją.
Seborėjinis dermatitas: Lėtinė uždegiminė liga, kuri dažniausiai atsiranda kūdikiams nuo 2 savaičių iki 3 mėnesių amžiaus (trunka apie 10-12 savaičių) arba paaugliams. Iš pradžių pastebima rausvų, pasidengusių riebiomis pleiskanomis dėmių ar židinių. Dažniausiai apima plaukuotąją galvos dalį, veidą, didžiąsias raukšles. Dėl gydymo geriausia kreiptis į specialistą. Pleiskanų luobelė ant naujagimio galvos. „Lopšio kepurė“ yra seborėjinio dermatito forma, būdinga maždaug 50% kūdikių pirmaisiais gyvenimo mėnesiais. Gan tvirtos, žvynelius primenančios gelsvos (bet gali būti ir balkšvos, rusvos spalvos) pleiskanos padengia vaiko galvą tarsi kepurė. Tiksli „lopšio kepurės“ atsiradimo priežastis nėra žinoma, tačiau manoma, pleiskanos atsiranda dėl labai aktyvios riebalinių liaukų veiklos. Manoma, kad labai aktyvią riebalinių liaukų veiklą lemia į vaiko organizmą patekę mamos hormonai ir biotino (B grupės vitaminao) stoka. Kitos teorijos teigimu, seborėjinį dermatitą sukelia grybeliai ir bakterijos. Pleiskanų luobas atrodo negražiai, tačiau pavojaus ir diskomforto dažniausiai nekelia. Šiai procedūrai galima naudoti ir kitus aliejus, tačiau dauguma jų yra klampesni, „sunkesni“ arba turi sudėtinių dalių, kurias ne visada toleruoja itin plona ir jautri kūdikių odelė. „Lopšio kepurė“ labai retais atvejais gali stipriai sustorėti, oda po pleiskanų luobu ir aplink jį gali parausti, trūkinėti, kraujuoti. Sunerimti ir į medikus kreiptis reikia, jeigu seborėjinis dermatitas išplinta ir pažeidžia ne tik galvos odą, bet ir kitas kūno vietas. Pleiskanojantys plotai gali atsirasti ant akių vokų, ausų, aplink nosį, tarpkojyje ir kūno raukšlėse.
Egzema, atopinis dermatitas: Odos uždegimas, kurį gali sukelti ar provokuoti įvairūs dirgikliai: odos priežiūros ir skalbimo priemonės, vaistai, vilna, sintetika, tam tikri maisto produktai (pienas, kiaušinis, kviečiai ir t.t.), namų dulkės, žiedadulkės, pelėsis ir t. t. Nustatyta, kad dermatitas gali būti paveldimas. Didesnė rizika susirgti žmonėms, kurių oda labai išsausėjusi, susilpnėjusios jos apsauginės savybės. Vaikučių oda plonesnė ir jautresnė, todėl dermatitas juos vargina gana dažnai. Požymiai: oda parausta, atsiranda papulės, pūslelės, šašeliai, pleiskanojimas. Pažeistą vietą smarkiai niežti, todėl vaikai juos nukaso. Tokia vieta šlapiuoja, atsiranda didelis infekcijos pavojus. Egzema gali komplikuotis infekciniu dermatitu, pūliniu, rože, limfmazgių uždegimu. Kūdikiams ir vaikams iki 2 metų amžiaus dažniausiai beria veidą (skruostus, apyburnio sritį, kaktą, ausų kaušelius), galvos plaukuotąją dalį, liemenį, rankas ir kojas. Vaikams iki 10 metų - kaklą, alkūnių, riešų linkius, pakinklius, būdingas paraudimas aplink akis. Pusei vaikų bėrimai nunyksta iki 2, apie 90 % - iki 6 metų amžiaus. Gydant svarbiausia išsiaiškinti ir pašalinti arba vengti alergeno, dirginančių medžiagų poveikio, naudoti gydytojo dermatologo paskirtus tepalus.
Vėjaraupiai: Liga prasideda pakilusia temperatūra, vaikas tampa vangus, blogiau valgo ir miega, gali skaudėti galvą. Po keleto dienų pasirodo bėrimas: iš pradžių atsiranda dėmelė, jos centre - pripildyta skaidraus skysčio pūslelė, šiai supliuškus, po 3-5 dienų susiformuoja šašelis. Viename plote galima rasti ir dėmelių, ir pūslelių, ir šašelių. Toks bėrimas atsiranda ant veido, plaukuotos galvos dalies, liemens, rankų, kojų, kartais - net lytinių organų ir burnos. Išbertas vietas stipriai niežti. Bėrimas gali trukti iki 7 parų, beria bangomis. Niežuliui palengvinti vartojami antihistamininiai preparatai. Karščiavimui mažinti - vaistai nuo temperatūros. Taip pat vietiškai dezinfekuojantys, sutraukiantys skysčiai.
Tymai: Pradžia - kaip įprastinės virusinės kvėpavimo takų ligos: temperatūra, sloga, kosulys. 1-3 dienas iki kūno išbėrimo ant minkštojo gomurio atsiranda raudonų dėmių, o ant paraudusios skruostų ir lūpų gleivinės, dantenų - pilkšvai baltų aguonos grūdo dydžio dėmelių. Po 2-5 dienų nuo simptomų pradžios temperatūra vėl pakyla, atsiranda bėrimas, kuriam būdingas laipsniškas plitimas: berti pradeda nuo veido, galvos, paskui išplinta ant kaklo, krūtinės, liemens, rankų, o per 3 dienas išberia visą kūną. Beria raudonomis dėmėmis nelygiais kraštais, kurios plečiasi ir susilieja į didesnes dėmes. Dažnai prisideda ir akių junginės uždegimas. Dėl gydymo būtina kreiptis į gydytoją.
Raudonukė: Liga prasideda staiga. Pakyla temperatūra, atsiranda sloga, ima skaudėti gerklę ir parausta akytės. Mažesniam vaikui gali padidėti kaklo limfmazgiai, o paauglėms mergaitėms gali skaudėti sąnarius. Burnos gleivinėje matomi smulkūs, blyškiai rausvi taškeliai. Paskui padidėja pakaušio limfmazgiai. Po 1-2 dienų išberia švelniai rausvomis dėmelėmis visame kūne. Jos kiek iškilusios virš odos, bet nesusilieja. Bėrimas išnyksta po 2-3 dienų. Raudonukei gydyti vaistų nėra, skiriama vaistų bendrai savijautai gerinti.
Tridienė karštinė: Būdingas staiga atsirandantis ir tris dienas trunkantis karščiavimas (vaiko kūno temperatūra gali pakilti net iki 40 laipsnių). Po to temperatūra staiga nukrinta ir visame kūno plote atsiranda šviesiai raudonos spalvos bėrimas, trunkantis pora dienų. Bėrimas išnyksta savaime. Specifinio gydymo nėra. Gydytojas įvertina vaiko sveikatą atmetimo būdu - ištiria šlapimą, apžiūri gerklę, ar kaklo raumenys neįtempti ir pan. Savijautai pagerinti duodama mažinančių karčiavimą vaistų ir kuo daugiau skysčių. Jei temperatūra vis nekrenta, prasideda traukuliai, būtina skubi gydytojo pagalba.
Meningokokinė infekcija: Pati pavojingiausia infekcija, pasireiškia bėrimu. Pradžia primena peršalimą: karščiavimas, šaltkrėtis, sloga, kosulys. Jei vaikučio imuninė sistema stipri, viskas tuo ir pasibaigia. Bet jei bakterija patenka į kraują, vystosi sepsis, kurio požymis - specifinis bėrimas. Pirmiausiai išberia veiduką, ypač skruostus, sėdmenis, šlaunis. Bėrimas būna labai smulkus, mažais ploteliais, kartais primena žvaigždėtą dangų. Galima atlikti stiklinės mėginį: prie išbertos vietos reikia prispausti stiklinę permatomu dugnu. Jei prispaudus bėrimas pranyko, vadinasi, tai ne meningokokinė infekcija, o jei jis išlieka - būtina kuo skubiau vykti į ligoninę! Kiti būdingi požymiai: galvos skausmas, vėmimas, sprando raumenų įtampa (pabandžius galvytę smakru prilenkti prie krūtinės, jaučiama raumenų įtampa, kuri sukelia skausmą), galvytės padėtis (vaikas instinktyviai lošiasi atgal, riečia prie savęs kojytes).
Skarlatina: Būdingas karščiavimas, galvos skausmas. Vaiką pykina, jis gali vemti. Dažnai kartu prasideda angina. Po 1-2 parų pasirodo bėrimas: veidas tampa ryškiai raudonas, savo spalva išsiskiria tik nosies-smakro trikampis, kuris lieka baltas. Smulkiais raudonais taškeliais išberia ir daugiau kūno vietų: pažastis, kirkšnis, pilvą, kojų bei rankų lenkiamąjį paviršių. Būdingas požymis, jog paspaudus pirštu, bėrimas išnyksta. Po kelių ligos dienų liežuvis tampa avietinės spalvos. Bėrimas gali trukti nuo vienos dienos iki savaitės. Vėliau pradeda luptis padų, rankų oda, ji tampa šiurkšti, pleiskanoja. Skarlatina gydoma antibiotikais.
Užkrečiamasis moliuskas: Virusinis susirgimas, plintantis kontakto būdu. Dažniausiai serga vaikai nuo 1 iki 5 metų. Pasireiškia rausvomis papulėmis įdubusiais centrais, paspaudus išteka balta, į varške panaši masė. Gydoma sausinančiais, dezinfekuojančiais skysčiais, naudinga skysto azoto aplikacija.
Bėrimų Pažeistos Alkūnės: Bėrimai ant alkūnių yra odos būklė, kai alkūnių srityje atsiranda raudonų, niežtinčių, kartais skausmingų ar pleiskanojančių dėmių. Alkūnės yra dažna vieta, kur atsiranda įvairūs bėrimai dėl to, kad oda šioje vietoje nuolat lenkiama, trinasi ir gali būti jautri. Bėrimus gali sukelti įvairios priežastys, įskaitant alergijas, odos ligas ar kitas sveikatos būkles.
Galimos Alkūnių Bėrimų Priežastys: Alkūnių bėrimus gali sukelti įvairios priežastys, kurios gali būti susijusios su odos ligomis ar išoriniais dirgikliais.
Psoriazė: Dažna lėtinė odos liga, kurios metu ant alkūnių atsiranda storų, sausų ir sidabriškai baltų pleiskanų.

Taip pat skaitykite: Vaikų mezginiai

tags: #naujagimio #raukslytes #ant #kaktos