Kiekviena šeima siekia, kad jų mažylis augtų sveikas ir optimaliai didėtų jo svoris. Tai pasiekiama stebint kūdikio svorio augimo pokyčius. Šis rodiklis ypač svarbus pirmaisiais gyvenimo mėnesiais, vertinant bendrą kūdikio sveikatos būklę. Ankstyvas nukrypimų pastebėjimas leidžia laiku imtis priemonių ir užtikrinti sėkmingą vaiko augimą bei vystymąsi.
Svorio augimo stebėjimo svarba
Naujagimių ir kūdikių svorio pokyčių stebėjimas yra tiesiogiai susijęs su:
- Bendros vaiko savijautos ir sveikatos užtikrinimu. Nuoseklus svorio priaugimas yra svarbus sparčiai augančių smegenų veiklai, optimaliam kaulų ir raumenų vystymuisi bei viso organizmo funkcionavimui.
- Galimų sutrikimų signalizavimu. Svorio pokyčiai gali įspėti apie infekcijas ar kitas sveikatos problemas.
- Tėvų pasitikėjimo ir ramybės suteikimu. Stebint, ar vaikelis auga normaliai ir atitinka nustatytas normas, tėvai jaučiasi ramiau.
Augimo standartai Lietuvoje ir pasaulyje
Lietuvoje ūgio ir svorio grafikai parengti pagal Medicinos mokslų daktarės J. Tutkuvienės metodinių rekomendacijų leidinį „Vaikų augimo ir brendimo vertinimas“, kurį rekomenduoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija. Šiuo leidiniu vadovaujasi šalies pediatrai bei šeimos gydytojai.
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) 2006 metais atliko didelės apimties tyrimą, kuriuo atnaujino globalius svorio, ūgio, galvos apimties ir kitus parametrus vaikams nuo gimimo iki 5 metų. Tyrime dalyvavo daugiau nei 8000 kūdikių ir vaikų iš Brazilijos, Ganos, Indijos, Norvegijos, Omano ir JAV. Dalyviai turėjo būti pilnai išnešioti, sveiki, natūraliai gimę ir žindomi bent 4-6 mėnesius.
Tyrimo išvados:
Taip pat skaitykite: Mitai apie kūdikius su marškinėliais
- Žindymas yra biologinė norma, todėl vaikų augimo rodiklius reikia vertinti per šią prizmę.
- Visame pasaulyje žindomi vaikai auga ir vystosi panašiai.
- Mitybiniai ir aplinkos faktoriai turi didesnę įtaką vaiko augimui nei genetika.
- Normaliai augantys žindomi vaikai yra šiek tiek lengvesni ir aukštesni nei manyta anksčiau.
- Žindomų kūdikių svorio augimas pirmaisiais mėnesiais yra spartesnis, bet vėliau lėtėja.
- Mamos pienu maitinami kūdikiai, net jei jų svoris tam tikrais laikotarpiais mažesnis nei mišiniu maitinamų, auga sveiki ir turi mažesnę antsvorio bei nutukimo riziką.
Šios augimo kreivės tapo visuotiniais standartais, padedančiais sveikatos specialistams visame pasaulyje vertinti kūdikių augimą ir vystymąsi.
Svorio augimo normos žindomiems kūdikiams
Remiantis PSO tyrimo duomenimis, žindomi kūdikiai per pirmąjį gyvenimo mėnesį priauga apie 155-241 gramą per savaitę arba 20-30 gramų per dieną. Vėliau augimo tempas lėtėja ir per 4-6 mėnesius priaugama apie 92-126 gramus per savaitę arba 11-16 gramų per dieną. Sulėtėjęs svorio augimas nuo 6 mėnesių yra normalus, nes nuo ~6 gyvenimo savaitės iki maždaug 6 mėnesio kūdikių išgeriamo mamos pieno kiekis per parą išlieka panašus (apie 750 ml).
Svorio augimo tendencijos:
- Svorio netekimas po gimimo: Naujagimis netenka 5-7% (kartais iki 10%) savo kūno svorio dėl aplinkos pokyčių ir skysčių netekimo. Jei netenkama daugiau, reikia įvertinti žindymo iššūkius.
- Svorio augimas: Nuo 4-5 gyvenimo paros vaikelio svoris turėtų pradėti augti.
- Gimimo svorio atgavimas: Per 10-14 dienų kūdikis turėtų atgauti gimimo svorį.
- Svorio prieaugis per pirmuosius 3 mėnesius: Turėtų priaugti bent 1,5 kg arba ne mažiau kaip 500 g/mėn., skaičiuojant nuo mažiausio svorio.
- Svorio padvigubinimas: Iki 4-6 mėnesio vaikas turėtų padvigubinti gimimo svorį.
- Svorio patrigubinimas: Iki 12 mėnesio vaikas turėtų patrigubinti gimimo svorį.
Po svorio netekimo pirmosiomis dienomis, naujagimiai palaipsniui pradeda priaugti svorio ir tikimasi, kad tas prieaugis augimo lentelėse seks nuosekliai savo liniją, t.y. procentilę. Jeigu matavimo rezultatai neperžengia nustatytų kraštutinių ribų, nėra labai svarbu, ties kuriuo skaičiumi yra jūsų vaiko rodiklis, bet yra tikimasi tolygaus ir nuoseklaus augimo.
Sunerimti reikėtų, kai:
Taip pat skaitykite: Kalbos raidos patarimai
- Augimas ne toks spartus, kokio tikimasi.
- Nuosekliai neseka savo procentilės linijos arba peržengia kitas linijas, žymimas augimo lentelėse.
- Netenka svorio.
Vertinant augimo rodiklius, svarbu atkreipti dėmesį į bendrą paveikslą ir vertinti svorį bei ūgį. Dėl staigaus ūgio šuolio svorio augimas gali būti ne toks spartus. Kilus klausimų ar nerimaujant dėl kūdikio augimo rodiklių, naudinga konsultuotis su pediatru ar šeimos gydytoju.
Vidutiniai svorio prieaugio skaičiai
Žemiau esančioje lentelėje pateikiami vidutiniai svorio augimo rodikliai gali skirtis, priklausomai nuo individualių vaiko augimo ypatybių; žinotina, kad berniukai paprastai priauga šiek tiek daugiau svorio nei mergaitės. Naujagimių maitinimo būdas taip pat gali turėti tiesioginės įtakos svorio augimui. Pirmaisiais mėnesiais mišiniu maitinamų mažylių svoris dažniausiai auga sparčiau nei žindomų kūdikių. Taip gali būti dėl to, kad maitinant iš buteliuko, dėl stiprios tėkmės sumaitinamas maisto kiekis yra didesnis už vaiko poreikį.
PSO atkreipia dėmesį, kad per greitas svorio augimas kūdikystėje gali būti susijęs su vėlesnėmis sveikatos problemomis, kaip nutukimas ir medžiagų apykaitos sutrikimai. Todėl rekomenduojama, kad net ir mišiniu maitinami kūdikiai būtų stebimi, siekiant užtikrinti, kad jų svorio augimas būtų sveikas ir subalansuotas.
| Amžius | Vidutinis mėnesio priaugimas, g | Vidutinis dienos priaugimas, g |
|---|---|---|
| 0-4 mėn. | 620-964 | 20-30 |
| 4-6 mėn. | 368-504 | 11-16 |
| 6-12 mėn. | 200-320 | 6-10 |
Gimimo svoris ir jo reikšmė
Žmogaus kūno sudėjimą lemia genai, tačiau kūno svorį visais gyvenimo laikotarpiais, įskaitant ir paslėptąjį motinos įsčiose, veikia daugybė veiksnių. Tai fizinis motinos aktyvumas, mityba, žalingi įpročiai, aplinkos tarša ir kt. Atsižvelgiant į visus šiuos veiksnius, sunku nustatyti gimimo svorio etaloną, todėl naudojamos įvairios kreivės. Mergaitės dažniau būna lengvesnės už berniukus. Normalus išnešioto naujagimio svoris yra tarp 2,5 ir 3,5 kg.
Kartais mažyliai gimsta mažesnio svorio dėl neišnešiotumo ar kitų priežasčių (motinos ar vaisiaus liga, žalingi įpročiai, ypač rūkymas nėštumo metu). Naujagimis, gimęs mažiau 2,5 kg, laikomas mažo gimimo svorio, mažiau 1,5 kg - labai mažo gimimo svorio, o mažiau 1 kg - ypatingai mažo gimimo svorio. Naujagimis, kuris neatitinka gimimo svorio pagal nėštumo trukmę, vadinamas hipotrofišku.
Taip pat skaitykite: Kūdikio mitybos pradžia (5 mėn.)
4 kg ir daugiau sveriantys naujagimiai laikomi didelio gimimo svorio. Jie vadinami hipertrofiškais arba makrosomiškais - ypač sveriantys 4,5 kg ir daugiau, o 5 kg ir daugiau - tiesiog gigantais.
Motinos kūno sudėjimas ir naujagimio svoris
Tyrimai parodė, kad motinos, kurioms nėštumo pradžioje trūko svorio, priauga daugiau svorio nėštumo metu, nei motinos, turinčios normalų ar per didelį kūno masės indeksą. Mokslininkai mano, kad liesos moters organizmas nėštumo metu pirmiausia stengiasi atgauti trūkstamą kūno masę iki fiziologiškai įprastinės.
Tyrinėtojų duomenimis, nepakankamą kūno masės indeksą turinčių nėščiųjų kiekvienas priaugtas kilogramas vidutiniškai padidina naujagimio kūno masę beveik 50 g, o antsvorį turinčių motinų kiekvienas priaugtas kilogramas naujagimio kūno masę padidina tik 12 g. Dručkiai, sveriantys daugiau nei 4 kg, dažnai gimsta liesoms mamytėms, o tai didina nėštuminio diabeto, padidinto kraujospūdžio riziką motinoms ir cezario pjūvio bei pooperacinių komplikacijų riziką.
Ar didelis naujagimis - gerai?
Pagal Lietuvos statistikos duomenis, gimdymų, užbaigtų cezario pjūvio operacija, daugėja. Nors operacijos priežastys yra įvairios, didelė naujagimio masė yra viena iš jų. Tuo tarpu Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja cezario pjūvio operacijų skaičių palaikyti ne daugiau 15 proc. visų gimdymų.
Itin didelio svorio naujagimis yra vargas ir jam pačiam, ir mamai.
Kaip užtikrinti normalų vaiko svorį įsčiose
Tyrimai parodė, kad mažai judančių, nesportuojančių mamyčių naujagimiai taip pat gimsta didesnės kūno masės, nei reguliariai sportuojančių ar fizinį darbą nėštumo metu dirbančių moterų. Didelės reikšmės turi dieta. Moterų, kurios pirmąjį nėštumo trimestrą gausiai naudojo baltyminius produktus, naujagimiai taip pat sveria virš 4 kilogramų.
Siekiant, kad vaikelis gimtų normalaus svorio, reiktų:
- Rūpintis subalansuota mityba jau prieš nėštumą, kad susiformuotų geri mitybos įpročiai.
- Prieš nėštumą sportuoti, o pastojus tęsti tinkamą nėščiųjų sportą, kaip joga, pilvo šokis.
- Merginoms niekada nepradėti rūkyti, o jei tokia bėda atsitiko, tai planuojant pastoti būtinai mesti šį ypač vaikelį žalojantį užsiėmimą. Rūkančių ar prirūkytoje patalpoje būnančių, pasyviai rūkančių motinų vaikeliai gimsta ne tik mažo gimimo svorio, bet ir pažeista centine nervų sistema.
- Kontroliuoti priaugamą svorį per nėštumą. Mokslininkai yra net pateikę rekomendacijas mažą kūno masės indeksą turinčioms moterims (mažiau 19,8 KMI) priaugti 12,5-18,0 kg, o turinčioms normalų kūno masės indeksą (19,8-26,0 KMI) - priaugti 11,5-16,0 kg. Atitinkamai per didelį kūno masės indeksą turinčioms moterims (daugiau 26,0 KMI) rekomenduojama priaugti 7-11,5 kg. Taip galėtų būtų sumažinta rizika gimdyti per didelio svorio naujagimį.
Genetiniai veiksniai ir gimimo svoris
Reikėtų pamiršti nuostatas, kad motina gimė mažo ar didelio gimimo svorio, tai ir ji gimdys visus kaip vienas tokius pačius vaikelius. Gali būti taip, kad vienas vaikelis gimė per mažo svorio pagal nėštumo trukmę, o kitas - normalus ar net per didelis. Tai priklausys nuo daugelio, jau anksčiau minėtų veiksnių. Taip pat tada, jei tėvas ir/ar motina yra smulkaus kūno sudėjimo, bet kūno masės indeksas normalus, greičiausiai gims mažo svorio vaikeliai, kurie kartais neįtilps į vaisiaus auginimo ar naujagimio svorio kreives.
Hipotrofija ir jos rūšys
Gimus naujagimiui, kartais galime matyti, kad jis ilgas, liesas, galvutė didelė. Tai vėlyvoji, asimetrinė hipotrofija, atsiradusi dėl sutrikusių riebalų kaupimo. Tokia hipotrofija yra palankesnė tolesnei mažylio raidai. Tačiau, kai gimsta simetriškai atrodantis, liesas vaikelis, mažutė ir galvelė - tai rodo sutrikusį visų ląstelių vystymąsi, taigi ir smegenų ląstelių (o tai gali nulemti įvairius tolesnės raidos sutrikimus). Tokiems naujagimiams po gimimo ypač atidžiai stebimas cukraus kiekis kraujyje. Jei jis per mažas ir nepasiseka koreguoti ankstyvu, ypač dažnu žindymu, tai tuomet palaikoma gliukozės lašine infuzija. Žemas cukraus kiekis - hipoglikemija - tokiems naujagimiams yra pavojinga, nes gali pažeisti smegenis ir tolesnė tokio vaikelio raida taip pat gali sutrikti.
Hipotrofiški mažyliai neturi pakankamai riebalų atsargų poodiniame sluoksnyje, dėl to jie labai jautrūs atvėsimui, kurį visiškai nesunkiai toleruoja išnešioti, normalaus svorio naujagimiai. Jei „skruzdėliukams” nepakanka šilumos ant mamytės krūtinės, tai tokiems mažyliams gali prireikti papildomų šilumos šaltinių - šildomų čiužininių ar lempų, o kartais net inkubatorių. Jų elgesys, jei nėra gretutinių ligų, būna toks pat kaip išnešiotų, jie aktyvūs, nori ypač dažnai valgyti, kartais būna piktoki. Gal pyksta, kad teko pabadauti?
Kai vaisiaus hipotrofija nustatoma tiriant echoskopu, mamytės ir tėveliai labai sunerimsta. Natūraliai kyla klausimas - ar echoskopiniai matavimai patikimi. Echoskopinio tyrimo tikslumas su leistina 10 proc. paklaida yra 94 proc. Tai labai patikimas tyrimas, bet kaip visur ir visada gali būti klaidų. Viskas priklauso nuo to, kaip atliktas matavimas: nuo kurios iki kurios sienelės, ties kuria vieta, kokiu kampu ir pan. Svarbu ir kokio naujumo ir tobulumo ultragarsinio tyrimo aparatas, kokios jo kompiuterinės programos. Patarimas būtų paprastas - džiaugtis, kai matavimai atitinka normą, būti dėmesingiems, kai nuo normos stebimi nukrypimai, bet visada palikti sau viltį, jog gali būti klaida ir vaikelis gims normalaus svorio.
Šiais laikais stebimas ne tik vaisiaus kūnelio augimas echoskopu, bet atliekama ir doplerometrija, t.y. pastebėjus sulėtintą vaisiaus augimą, stebima ir smegenų kraujotaka. Pastebėjus nepageidaujamus pakitimus smegenų kraujotakoje, jei yra ir vaisiaus hipotrofija, provokuojamas gimdymas. Dažniausiai atliekama skubi cezario pjūvio operacija net esant neišnešiotam vaisiui.
Didelio svorio naujagimiai
Motinos dažnai klausia, ar gerai gimdyti natūraliais takais didelio svorio naujagimį. Reikia visada laikytis taisyklės, kad natūraliais takais ir be komplikacijų praėjęs gimdymas ir gimimas - didelė laimė ir sėkmė tiek motinai, tiek naujagimiui.
Ypač paplitęs klaidingas įsitikinimas, kad daugiau 4 kg gimusį naujagimį reikia kažkaip ypatingai maitinti, kad jam nepakaks motinos pieno ir reikia duoti papildomai mišinuko arba net košę nuo 3 mėnesių. Naujagimiams „galiūnams” galioja tos pačios maitinimo taisyklės, kaip ir gimusiems normalaus svorio. Juos reikia pažindyti po gimdymo per pirmas 2 valandas ir maitinti kas 1,5-2-3 val. pagal naujagimio poreikį, nedarant pertraukų naktį. Papildomą maitinimą reikia pradėti nuo 6 mėnesių, tęsiant žindymą tokiu pačiu ritmu.
Įsitikinimas, kad didelio svorio kūdikiui reikia daugiau maisto, įsigalėjęs ir tarp pačių medikų, ypač vyresnės kartos. Jie pasilikę prie senų žinių, kai medikai buvo mokinami maitinti kūdikius jau nuo antros savaitės pagramdant obuoliuko, nuo trečio mėnesio - duodant košę. Mamos tada pasikliovė medikų žiniomis. Joms buvo draudžiama žindyti kūdikius naktį, kad „pailsėtų skrandukai”. Daugybė patarimų, slopinančių pieno gamybą, padarė savo darbą. Mišiniais ir košėmis primaitinti kūdikiai miegodavo ir miega ilgiau. Sunkų, jų virškinimo sistemai tik labai pusėtinai pritaikytą maistą, jie virškina 3-4 valandas. Žindomas kūdikis nori valgyti dvigubai dažniau, nes motinos pienas suvirškinamas per 2 val., o motinos organizmą būtina stimuliuoti, kad skirtųsi hormonas, užtikrinantis pieno gamybą, kas 2-3 val. Deja, labai dažnai dažnas kūdikio noras žįsti, ypač „dručkio”, yra interpretuojamas kaip maisto trūkumas ir nemotyvuotai pradedamas primaitinimas mišinuku ar košėmis.
Vaiko fizinio vystymosi vertinimas
Nustatant vaiko mitybą labai svarbus antropometrinis tyrimas, nustatomas vaiko fizinio vystymosi lentelių pagalba. Atliekant antropometrinį vaiko tyrimą, vertinami svarbiausi rodikliai - kūno svoris ir ūgis. Vaikų fizinio vystymosi lentelėse (diagramoms) naudojamas procentilinis metodas, kurio esmė yra tokia: ūgio (svorio ar kitų matmenų) dydžiai suskirstomi į 100 intervalų. Kiekvienam dydžių intervalui nubraižoma kreivė (diagrama). Pavyzdžiui, jei gydytojas sako, kad judviejų mažylio ūgis yra 70-toje ūgio procentilėje, tai reiškia, kad 70% tokio amžiaus mažylių yra mažesni nei jūsiškis ir 30% - aukštesni. 3-97 procentilių tyrimo duomenys yra normalūs ir rodo, kad fizinis vaiko išsivystymas yra normalus. Dažnai būna, kad sveikų vaikų ūgio ir kūno svorio kreivės svyruoja tarp 25-os ir 75-os procentilių. Tačiau jei vaiko ūgio ir kūno svorio kreivės kyla progresuojančiai aukštyn ar leidžiasi žemyn ir neišlaiko bendros tendencijos, vadinasi, yra sutrikusi mityba. Jei vaiko kūno svoris neatitinka ūgio, vadinasi, nepakankama vaiko mityba atsirado per trumpą laiko tarpą. Jei vaiko ūgis atsilieka ir neatitinka vaiko amžiaus, priežastis gali būti lėtinė mitybos stoka.
Kaip matuoti vaiko ūgį:
- Jei vaikas dar negali tvirtai stovėti, matuokite paguldę mažylį ant grindų taip, kad remtųsi viršugalviu į sieną. Tuomet švelniai ranka ištiesinkite vaiko kojytes per kelius ir pasižymėkite, iki kurios vietos siekia kulniukai. Tuomet centimetru ar liniuote pamatuokite atstumą nuo sienos iki pažymėtos vietos.
- Vaikas kuris jau gerai stovi, turėtų atsistoti prie sienos, ištiesinti kelius, nugarą, galvą laikyti tiesiai.
Kaip pasverti vaiką:
- Kol kūdikis dar mažas, tiksliausiai jį pasvers pediatras specialiai tam skirtomis svarstyklėmis. Tačiau jei nori tai padaryti namuose, įprastomis kūno svarstyklėmis, tačiau atkreipkite dėmesį, kokia yra jų paklaidos riba - kai kurių svarstyklių paklaida yra iki 0,5 kg, o tai kelių savaičių kūdikiui yra labai daug.
- Jei sversitės kūno svarstyklėmis, guldyti kūdikį ant jų bus nepatogu (o gal net ir pavojinga), tad geriausias būdas yra pradžioje pasisverti dviese su kūdikiu (laikant jį ant rankų), po to vienam (-ai. Tuomet iš bendro su kūdikiu svorio atimti savąjį - taip gausite kūdikio svorį. Geriausia, kad kūdikis būtų kuo mažiau aprengtas, geriausia nuogas.
Ūgio ir svorio lentelės pagal amžių
| Amžius | Mergaičių ūgis (cm) | Mergaičių svoris (kg) | Berniukų ūgis (cm) | Berniukų svoris (kg) |
|---|---|---|---|---|
| Naujagimis | 49-52 | 3,0-3,8 | 50-53 | 3,2-3,9 |
| 6 mėn. | 64-68 | 6,5-8,2 | 66-70 | 7,0-8,5 |
| 1 m. | 72-78 | 8,5-10,5 | 74-80 | 9,0-11,0 |
| 2 m. | 83-88 | 10,5-13,5 | 85-90 | 11,0-14,0 |
| 3 m. | 92-98 | 13-15,5 | 93-99 | 13,5-16 |
| 4 m. | 98-105 | 15-17,5 | 99-106 | 15,5-18,5 |
| 5 m. | 104-112 | 17-20,5 | 105-113 | 18-22 |
| 6 m. | 109-117 | 19-23 | 111-119 | 20-24 |
| 7 m. | 114-122 | 21-26 | 116-124 | 22-27 |
| 8 m. | 119-128 | 23-29 | 121-130 | 24-30 |
| 9 m. | 124-134 | 26-33 | 127-136 | 27-34 |
| 10 m. | 129-139 | 29-36 | 132-142 | 30-38 |
Svarbu atminti, kad tai yra apytikslės normos, pagrįstos Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijomis. Kiekvienas vaikas auga individualiai, todėl nukrypimai nebūtinai reiškia problemą.
Kada kreiptis į gydytoją
Reikėtų pasitarti su pediatru, jei:
- Vaiko svoris ar ūgis stipriai atsilieka arba viršija normas.
- Pastebite staigų svorio augimą ar kritimą.
- Vaikas dažnai serga, yra vangus ar neturi apetito.
- Yra genetinių ar hormoninių ligų šeimos istorijoje.
Ką gali padaryti tėvai
- Reguliariai matuokite vaiko ūgį ir svorį (pvz., kartą per 3-6 mėn.).
- Užtikrinkite visavertę mitybą ir pakankamą fizinį aktyvumą.
- Rinkitės sveikus užkandžius, ribokite cukraus ir perdirbtų produktų kiekį.
- Skatinkite gerus miego įpročius - augimo hormonai aktyviausi miego metu.