Naujagimio Kakutis: Spalvos, Konsistencijos ir Ką Tai Reiškia Jūsų Kūdikiui

Auginant mažus vaikus, tokie žodžiai kaip "kakutis" ir "sysiukas" tampa kasdienės kalbos dalimi. Naujagimio tuštinimosi ir šlapinimosi dažnumas bei išmatų spalva yra svarbūs rodikliai, atspindintys jo sveikatą ir virškinimo sistemos veiklą. Šiame straipsnyje aptarsime, kokia yra naujagimio išmatų spalvos norma, ką reikėtų žinoti tėvams ir kada kreiptis į gydytoją.

Pirmosios Išmatos: Mekonijus

Pirmąją mažylio gyvenimo parą sauskelnėse rasite mekonijų - juodą ar žalsvai juodą, tirštą, lipnią, degutą primenančią ir beveik bekvapę substanciją. Mekonijus yra sudarytas iš kraujo, odos, gleivių, vaisiaus vandenų mišinio, kurių mažylis "prisivalgė" būdamas mamos pilvelyje. Pirmasis (tikrasis) mekonijus bus tirštas, lipnus ir klampus, primenantis degutą ar mašininę alyvą. Naujagimis turi pasituštinti bent kartą per pirmas 48 valandas, kad medikai įsitikintų, jog neužakusi analinė anga. Mekonijaus pašalinimui labai svarbus priešpienis, kuris (be visų kitų naudingų savybių) veikia kaip laisvinamasis. Pernešiojimo atveju mekonijus gali pasišalinti iš žarnyno dar iki gimdymo: jei mekonijaus patenka į vaisiaus vandenis, jie įgauna žalsvą atspalvį. Mekonijus - beveik bekvapis.

Pereinamosios Išmatos

Maždaug 3-5 parą išmatos vadinamos pereinamosiomis, jose gali būti gleivių, nesuvirškinto baltymo gumulėlių. Tuštinasi kelis kartus per parą.

Motinos Pieno Išmatos

Pirmos savaitės pabaigoje, maždaug 5-6 parą, naujagimis pradeda tuštintis motinos pieno išmatomis - garstyčių spalvos, košelės konsistencijos. Žindomų kūdikių išmatų spalva paprastai būna ryškios geltonos garstyčių spalvos. Žindomų kūdikių išmatų kvapas yra salsvas, ne toks intensyvus ir ne toks atgrasus (nors tikrai bus tėvų, kurie su tokiu vertinimu nesutiks). Dažnai išmatose būna smulkių grūdelių - tai yra visiškai normalu.

Dirbtinio Maitinimo Įtaka Išmatoms

Mišiniu maitinamo kūdikio išmatos taip pat yra gan skystos, bet tirštesnės nei žindomo kūdikio ir labiau primena dantų pastą nei grietinę ar kečupą.

Taip pat skaitykite: Kaip gydyti pienligę?

Tuštinimosi Dažnumas

Nusiteikite, kad reikės labai dažnai keisti naujagimio sauskelnes, tačiau apskritai vaikų tuštinimosi dažnumas yra labai individualus dalykas. Pirmas 4-6 savaites žindomas mažylis tuštinsis dažniau - po 5 ar daugiau kartų. Mišinuką naujagimio virškinimo sistema virškina lėčiau, tad ir tuštinasi jis rečiau: pirmas 4-6 sav. Pasibaigus pirmajam mėnesiui, tuštinimosi dažnis ims retėti. Ilgainiui (įprastai bent 2 sav. sulaukę ir dar vyresni) žindomi kūdikiai gali imti tuštintis dar rečiau - tik kartą per kelias dienas ar net savaitę. Daugelis tėvų sunerimsta, jei kūdikis staiga ima tuštintis rečiau nei įprastai. Taip dažnai nutinka krūtimi maitinamiems vaikams, kai keičiasi motinos pieno sudėtis. Išimtinai žindomiems mažyliams normalu tuštintis 6 ir daugiau kartų per dieną, o iki maždaug dvejų mėnesių amžiaus - tuštintis po/per kiekvieną žindymą. Tačiau jei išmatos staiga tampa kitokios konsistencijos, itin vandeningos, atsiranda aštresnis kvapas (kartais ir gleivės) ir tai kartojasi daugiau nei 3 pasituštinimus iš eilės - galima įtarti viduriavimą. Mišiniu maitinami mažyliai įprastai tuštinasi 1-4 kartus per parą iki maždaug dvejų mėnesių amžiaus, vėliau - dažniausiai 1-2 kartus.

Pirmasis Šlapinimasis

Pirmą kartą naujagimis turi pasišlapinti per 48 valandas. Pirmosiomis dienomis šlapinasi retai, šlapimas gali būti rausvas (dėl šlapimo rūgšties kristalų). Pirmųjų šlapių sauskelnių galite tikėtis 12-24 val. po gimimo. Kai kurie naujagimiai pirmosiomis dienomis gali šlapintis raudonos ar oranžinės spalvos šlapimu - tokią spalvą suteikia šlapimo rūgšties kristalai. Kai kurių naujagimių mergaičių sauskelnėse, makšties srityje, galite aptikti šiek tiek kraujingų išskyrų. Tai - mamos hormonų poveikis, ir tai visiškai normalu.

Kada Nerimauti Dėl Tuštinimosi?

Svarbiausia - pažinti savo kūdikio „normalų“ ritmą, o pastebėjus pokyčius, kurie kelia nerimą - nedelsti pasikonsultuoti su gydytoju.

Trūksta Pieno

Jei visą dieną nesulaukiate "kakučio": gali būti, kad vaikui trūksta pieno. Beveik visais atvejais to priežastis yra neefektyvus žindymas, neteisingas spenelio apžiojimas (mamos skundžiasi, kad vaikas nuolat "kabo" prie krūties), o ne nepakankama pieno gamyba.

Nenormali Išmatų Spalva

• Tamsios, juodos išmatos: sudarytos iš suvirškinto kraujo (vadinamos „melena“). Kreiptis į medikus reiktų, jeigu mažylis jau perėjo „mekonijaus fazę“, geležies papildų nevartojama, o išmatos tampa juodos. Išskirtinai retais atvejais juodos išmatos gali rodyti kraujavimą virškinamąjame trakte.
• Raudonos žele pavidalo išmatos: gali rodyti kraujavimą žarnyne. Raudonas kraujas suvirškintas tampa juodu.
• Šviesios, beveik baltos išmatos: spalvą išmatoms suteikia tulžis, taigi baltos ar labai šviesios išmatos reiškia, kad kepenys išskiria per mažai tulžies. Baltos, pilkos ar baltai gelsvos , „kreidiškos“ išmatos gali rodyti sutrikusią kepenų funkciją. Viena dažniausių tokių išmatų priežasčių - tulžies latakų atrezija.

Viduriavimas

Aiškiausias požymis - išmatos tokios skystos, kad išteka per sauskelnių viršų (gulinčiam naujagimiui), susitepa nugara. Jei kūdikis (ypač - naujagimis) viduriuoja, nedelsdami kvieskite gydytoją. Viduriavimas gali būti viruso ar kitos kūdikiams pavojingos ligos simptomas.

Taip pat skaitykite: Viskas apie Apgar skalę

Fiziologinis Kataras

10-14 gyvenimo parą prasideda fiziologinis kataras (kitaip dar vadinamas fiziologiniu viduriavimu), kuomet naujagimis ima tuštintis skystomis išmatomis kelis kartus per parą. Išmatose gali būti gleivių, nesuvirškinto baltymo gumulėlių. Tai nepavojinga, tačiau dirgina kūdikio odą, todėl reikia dažniau keisti sauskelnes, ilgiau leisti pabūti be sauskelnių, tepti apsauginiais kremais pagal poreikį. Kataras prasideda dėl to, kad motinos pienas tampa brandus.

Ką Daryti, Jei Kūdikis Tuštinasi Retai?

Jei išmatos minkštos, kūdikis tuštinasi lengvai, be didelių pastangų, jei jis guvus ir gerai jaučiasi - vadinasi, toks retesnis tuštinimasis jam yra normalus. Jei kūdikis (vyresnis nei 1 mėn.) visais kitais atžvilgiais sveikas, normalu, net jei tuštinasi kartą per 7-10 dienų.

Gleivės Išmatose

Gleivių gali atsirasti dėl įvairių priežasčių, pavyzdžiui, dėl virusinio susirgimo, maisto produktų netoleravimo. Pavyzdžiui, dygstant dantukams ir pagausėjus seilėtekiui, nes mažylis dalį seilių nuryja. Jei sauskelnių turinys labiau primena gelsvai žalsvą gleivių monstrą, tai gali būti dėl kelių priežasčių : alergijos/jautrumo arba žarnyno infekcijos. Esant netolerancijai ar alergijai (ypač karvės pieno baltymo) išmatos dažnai būna žalios, kartais jose gali pasirodyti ir kraujo siūlelių. Tokiu atveju mažyliai dažniau atpila, yra neramūs, gali būti ir bėrimų.

Kraujas Išmatose

Kraujo išmatose gali būti dėl kelių priežasčių. Kraujo gali patekti ir žindant, jei mamos speneliai yra sutrūkinėję ir kraujuoja. Jei kūdikis maitinamas pieno mišiniu, jis gali būti alergiškas jame esantiems karvės pieno baltymams, todėl įprastą mišinį gali tekti pakeisti alergiškiems vaikams skirtu mišiniu. Dideli, kieti išmatų gabaliukai gali padaryti įplėšimų mažylio išangėje, todėl išmatose gali būti šiek tiek kraujo. Juodi taškeliai ar siūleliai žindomo mažylio sauskelnių turinyje gali būti dėl kraujuojančių spenelių.

Pradedant Primaitinimą

Pradėjus primaitinimą, skirtumą pajusite kone iš karto: kakutis taps tirštesnis, tamsesnis, o jo kvapas taps aštresnis nei iki tol. Kartais (ypač primaitinimo pradžioje) išmatose gali pasitaikyti nesuvirškinto maisto gabaliukai. Kai primaitinti įprastu maistu pradedama jaunesnius nei 5-6 mėnesių kūdikius, jų virškinimas irgi dažnai sutrinka: išmatos suskystėja, stebimi nesuvirškinto maisto likučiai, gleivės, putos. PSO rekomenduoja išimtinai žindyti kūdikius iki 6 mėn. amžiaus.

Taip pat skaitykite: Vaikų mezginiai

Viduriavimas: Ką Svarbu Žinoti

Viduriuojant išmatos yra itin skystos, vandeningos, jose gali būti gleivių. Viduriavimą gali sukelti alergija maistui, celiakija (glitimo netoleravimas), tačiau dažniau ir stipresnį viduriavimą lemia virusinės ligos, pavyzdžiui, norovirusas arba rotavirusas (viduriavimas būdingas ir po skiepijimo rotavirusinės infekcijos vakcina).

Kūdikių Viduriavimo Priežastys

Viduriavimas kūdikiams gali kilti dėl daugybės skirtingų priežasčių. Kartais jis gali būti trumpalaikis ir susijęs su paprastais virškinimo pokyčiais, tačiau kitais atvejais viduriavimas gali signalizuoti apie rimtesnius sveikatos sutrikimus.

• Infekcijos: Dažniausiai jas sukelia virusai, bakterijos ar parazitai. Virusiniai susirgimai, tokie kaip rotavirusas ar norovirusas, yra labai paplitę tarp mažų vaikų ir kūdikių. Bakterinės infekcijos, tokios kaip salmonelės, Escherichia coli (E. coli) ar Campylobacter, taip pat gali sukelti viduriavimą. O parazitinės infekcijos yra retesnės, bet taip pat gali sukelti ilgalaikį viduriavimą.
• Mitybos pokyčiai: Staigūs pokyčiai kūdikio mityboje gali sukelti laikiną virškinimo sistemos disbalansą, dėl kurio atsiranda viduriavimas. Pradedant kūdikį maitinti kietu maistu, jo virškinimo sistema turi prisitaikyti prie naujų maistinių medžiagų, kas gali sukelti virškinimo sutrikimų.
• Antibiotikų vartojimas: Antibiotikai gali paveikti kūdikio žarnyno mikroflorą, naikindami ne tik kenksmingas, bet ir naudingas bakterijas. Tai gali sukelti disbalansą žarnyne ir taip paskatinti viduriavimą.
• Alergijos ir netolerancijos: Kūdikiai gali būti alergiški karvės pieno baltymams. Alerginė reakcija gali sukelti viduriavimą, kartu su kitais simptomais, tokiais kaip bėrimas, vėmimas ar pilvo pūtimas.

Kada Kreiptis Į Gydytoją Dėl Viduriavimo?

• Jei pasireiškia dehidratacijos požymiai: Dehidratacija yra viena rimčiausių komplikacijų, kuri gali atsirasti dėl viduriavimo, ypač jei kūdikis praranda daug skysčių per trumpą laiką. Jei kūdikis rečiau šlapinasi ir jo sauskelnės išlieka sausos ilgiau nei įprastai, tai gali būti ženklas, kad jis prarado per daug skysčių. Taip pat atkreipkite dėmesį jei kūdikio burna atrodo sausa. Dėl dehidratacijos kūdikis gali verkti be ašarų, o taip pat gali atrodyti vangus arba atvirkščiai - labai neramus ir suirzęs.
• Jei išmatose matomas kraujas: Tai gali reikšti rimtesnę infekciją, kaip bakterinė infekcija, žarnyno uždegimą ar net alerginę reakciją į maistą.
• Jei viduriavimas užsitęsia: Jei viduriavimas trunka ilgiau nei 1-2 dienas ir kūdikio būklė blogėja, būtina kreiptis į gydytoją.
• Jei vaikas karščiuoja: Jei viduriavimą lydi karščiavimas (aukštesnis nei 38°C), tai gali rodyti infekciją. Viduriuojantis kūdikis karščiuoja, ir temperatūra nekrenta žemiau 38,5 laipsnių su vaistų pagalba/ kyla iki 40 laipsnių .
• Jei vaikas vemia: Jei viduriavimą lydi dažnas vėmimas, tai gali reikšti rimtesnį virškinimo sistemos sutrikimą, tokį kaip rotavirusinė infekcija.
• Jei pasireiškia stiprus pilvo skausmas ir pilvo pūtimas: Jeigu kūdikis atrodo labai neramus, riečia kojas ar stipriai verkia, gali būti, kad jis jaučia stiprų pilvo skausmą ar pūtimą.
• Jei kūdikis atsisako valgyti ar gerti: Jei kūdikis atsisako valgyti arba gerti ilgesnį laiką, tai taip pat yra priežastis susirūpinti. Jei keletą valandų kūdikis atsisako valgyti ir gerti, vemia, viduriuoja, pakinta jo elgesys, pvz.

Kaip Padėti Kūdikiui Namuose, Kai Jis Viduriuoja?

• Užtikrinkite pakankamą skysčių kiekį: Viena svarbiausių užduočių, kai kūdikis viduriuoja, yra užtikrinti, kad jis neprarastų per daug skysčių. Tokiu atveju maitinimo krūtimi nutraukti nereikia. Gydytojas nuspręs, ar mišinukais maitinamam kūdikiui turėtų būti skiriamas mišinys be laktozės.
• Mitybos pakeitimai viduriavimo metu: Kai kūdikis viduriuoja, svarbu atidžiai stebėti jo mitybą. Venkite vaisių sulčių, kurios turi daug cukraus, taip pat venkite riebaus maisto ir produktų, kurie turi daug skaidulų. Verčiau rinktinės lengvai virškinamą maistą, virtą garuose ar troškintą.
• Tinkama higiena: Po kiekvieno sauskelnių keitimo būtina kruopščiai nusiplauti rankas su šiltu vandeniu ir muilu. Visi kūdikį prižiūrintys namiškiai privalo kruopščiai ir dažnai plautis bei dezinfekuoti rankas. Taip pat svarbu kuo dažniau keisti sauskelnes, kad būtų išvengta odos sudirginimo. Dėl viduriavimo kūdikio oda gali tapti jautri, todėl rekomenduojama naudoti apsauginius kremus, kurie apsaugo odą nuo sudirginimo ir iššutimų. Taip pat svarbu reguliariai sterilizuoti maitinimo buteliukus ir žindukus. Žaislai, kuriuos kūdikis gali imti į burną taip pat turi būti švarūs.

Disbiozė Naujagimiams

Ne tik pilvuko negalavimų, bet ir rimtesnių bėdų gali atsirasti tada, kai pakinta žarnyne esančių bakterijų sudėtis, t. y atsiranda disbiozė. Tai yra įvairių priežasčių pasekmė, kuriai būdingas žarnyno mikrofloros pažeidimas, kai sumažėja naudingųjų bakterijų. Šis negalavimas gali atsirasti kūdikiams nuo gimimo ir bet kuriame amžiuje. Naujagimių žarnynas nėra sterilus, jie gauna mikroorganizmų dar būdami mamos įsčiose. Taigi, vaisiaus žarnyno mikrobiotą lemia ir mamos sveikata. Per pirmąsias vaiko gyvenimo valandas į jo žarnyną patenka mamos žarnyno ir makšties flora (natūralaus gimdymo metu). Mikrofloros formavimąsi skatina glaudimas prie mamos ir maitinimas krūtimi. Naujagimio žarnyno ekosistemos vystymasis yra sudėtingas procesas, kurį gali paveikti daugybė veiksnių. Bakterijų disbalansas gali atsirasti dėl daugelio priežasčių. Natūraliu būdu gimusių naujagimių žarnyno mikrobiotoje vyrauja naudingosios bakterijos. Neišnešiotų kūdikių mikrobiota formuojasi vėliau, joje daugiau sąlyginai patogeninių bakterijų, kurios nekenkia tik tada, kai imunitetas yra stiprus. Sveikas vaikas, gimęs natūraliai, maitinamas motinos pienu ir laiku išleistas namo su mama, turi nedidelę disbiozės tikimybę. Tačiau ateityje dėl įvairių priežasčių bakterijų pusiausvyra gali pasikeisti ir įsivyrauti ligas sukeliančios bakterijos. Tai dažnai nutinka dėl antibiotikų vartojimo, streso. Jeigu pastebėsite kelis išvardytus simptomus, kreipkitės į savo pediatrą. Žarnyno mikroflora atlieka daug funkcijų: ji yra svarbi stipriam imunitetui, sintezuoja kai kuriuos vitaminus, neleidžia daugintis sveikatai žalingiems mikroorganizmams, padeda šalinti toksinus, dalyvauja virškinimo procese, skaido nesuvirškintas maisto liekanas. Todėl svarbu atkreipti dėmesį į mikroorganizmų disbalanso simptomus ir laiku imtis veiksmų. Disbiozė nėra atskira liga, o kitų patologinių procesų organizme pasekmė. Mikroflorai atkurti skiriami probiotikų preparatai, kurių sudėtyje yra naudingųjų bakterijų, skirtų kompensuoti jų trūkumą organizme. Tai yra laktobakterijos ir bifidobakterijos. Naudingosioms bakterijoms daugintis reikalinga mitybinė terpė. Todėl būtini ir prebiotikai. Tai oligosacharidai, inulinas, pektinas, laktozė, skaidulos ir kitos medžiagos. Daug šių medžiagų turi ruginė duona, daržovės, vaisiai, ankštiniai augalai. Svarbus disbiozės prevencijos ir bakterijų pusiausvyros atkūrimo veiksnys yra tinkama mityba. Bakterijų pusiausvyros sutrikimo priežastis žindomam kūdikiui gali būti mamos mityba. Disbiozės kamuojamiems vyresniems vaikams patariama neduoti aštraus, riebaus, rūkyto maisto, rinktis kuo natūralesnius produktus be daugybės įvairių maisto priedų, jiems reikėtų vengti saldumynų, rafinuotų maisto produktų. Idealu, jei naujagimis iš karto po gimimo, o ir vėliau, maitinamas išskirtinai motinos pienu iš krūties. Per pirmąsias 4 val. po gimimo, jei tik leidžia mamos ir vaiko sveikatos būklė, naujagimiui reikia pasiūlyti krūtį. Pirmosiomis valandomis po gimdymo iš krūties teka gelsvas priešpienis, jis yra labai kaloringas, todėl mažylis pasisotina jau nedideliu jo kiekiu.

Kiti Svarbūs Aspektai

• Atpylimas: Valgydami ar iš karto pavalgę, atsirūgdami, kūdikiai dažnai atpila suvalgyto pieno. Žindant kūdikį, patartina daryti pertraukas ir leisti jam vieną ar kelis kartus atsirūgti. Kai kūdikis vemia keletą kartų dienos bėgyje; daugkartinį vėmimą gali sąlygoti kai kurios medžiagų apykaitos ligos (pvz.
• Tuštinimosi ritmas: Kūdikių tuštinimosi ritmas gali žymiai svyruoti, nuo tuštinimosi kartą per savaitę iki tuštinimosi po kiekvieno maitinimosi, ir būti normos ribose. Dėl šios priežasties kūdikių vidurių užkietėjimą nėra paprasta atpažinti.
• Vidurių užkietėjimas: Vidurių užkietėjimas mažiems, kietu maistu dar neprimaitinamiems kūdikiams pasitaiko labai retai (ypač jeigu jie žindomi). Apie vidurių užkietėjimą praneša ne tuštinimosi nebuvimas, bet išmatų išvaizda. Jei kakučiai labai kieti ar panašūs į akmenukus, vaiką turi apžiūrėti gydytojas. Kartais tai rodo, kad organizmui trūksta skysčių. Kiti dehidratacijos požymiai yra sumažėjęs ašarų ir seilių kiekis, pasikeitęs žvilgsnis bei įdubęs momenėlis (vieta viršugalvyje tarp dviejų kaulų). Daug tėvų mano, kad jei besituštindamas kūdikis raudonuoja, jam tikriausiai užkietėję viduriai, bet paprastai taip nėra. Konsistencija Kūdikius iki 6 mėn. gydytojai rekomenduoja maitinti vien tik motinos pienu, kuriame yra visų reikalingų medžiagų, todėl tokio amžiaus vaikų kakučiai dažnai yra labai skysti.
• Ką daryti, jei kūdikis linkęs rečiau tuštintis: 4-8 mėn. kūdikiams per parą galima duoti 60 - 120 ml, o 8-12 mėn. Linkusiems rečiau tuštintis kūdikiams papildomą maitinimą pradėkite nuo vaisių tyrelės, pvz. slyvų, obuolių, vėliau į racioną įtraukite kriaušių, abrikosų, pasiūlykite saldžiųjų bulvių (batatų). Iš daržovių tiktų brokoliai, špinatai. Jei tuštinimosi dažnis ženkliai suretėja, pvz. Jei kūdikis ima neįprastai elgtis, norėdamas išvengti tuštinimosi, pvz.
• Kūdikių diegliai (kolikos): Kūdikių diegliai arba kolikos - tai būklė, kai pirmųjų gyvenimo mėnesių kūdikis pernelyg daug, t. y. ilgiau nei 3 val. per parą, verkia be aiškios priežasties. Kiekvienas verksmo epizodas turi aiškią pradžią ir pabaigą, nepriklausomai nuo to, kas vyko iki tol - kūdikis galėjo juoktis, niurzgėti, valgyti ar net miegoti. Kūdikis verkti pradeda staiga, dažniausiai vakare. Verksmas kolikos metu yra garsesnis, intensyvesnis, aukštesnių tonų, lyginant su įprastu kūdikio verksmu; jį galima pavadinti rėkimu. Verkdami jie prisiryja oro, jiems pučia pilvą. Verksmo metu pilvukas gali būti įtemptas ir gurguliuoti, nugara išriesta lanku, kojos pritrauktos prie pilvo ar ištiestos, pėdos šaltos, sugniaužti kumščiai, įtemptos ištiestos rankos. Ką tėvai bedarytų, nuraminti taip rėkiantį vaiką yra labai sunku ar net neįmanoma. Paprastai dėl kolikos kenčiantys smarkiai verkiantys kūdikiai yra sveiki, jie gerai valgo ir auga, atrodo vis išalkę, prašo valgyti. Kitos stipraus verksmo priežastys, apie kurias reikėtų pagalvoti, gali būti alkis, skausmas dėl mechaninio dirginimo ar sužeidimo, sušalimas ar perkaitimas, nuovargis ar per didelis įsijaudrinimas, padidėjęs jautrumas maistui; šiuo atveju turi būti dar ir kiti simptomai, pvz. Tai periodas, keliantis didelį stresą tiek kūdikiui, tiek namiškiams. pamėginkite kūdikį migdyti netoli monotoniškus, lygaus intensyvumo dažnius skleidžiančių buities prietaisų, pvz. švelniais judesiais pagal laikrodžio rodyklę pamasažuokite kūdikio pilvelį, ant pilvuko uždėkite šiltą sausą daiktą, pvz. Jei nenumaldomas verksmo priežastis gali būti kūdikio sužeidimas, pvz. maitinant krūtimi, mama gali pamėginti laikinai atsisakyti tam tikrų produktų, kurie įtakoja didesnę dujų gamybą žarnyne (kopūstai, ankštiniai). Neramiems mažyliams nuo mažumės galima naudoti kai kurių augalų arbatas. Neramiems 1-5 mėn.

tags: #naujagimio #kakutis #zalia #gumulelis