Įvadas
Kada į kūdikio racioną įtraukti natūralų jogurtą? Tai klausimas, kuris jaudina daugelį tėvų. Šiame straipsnyje išnagrinėsime, nuo kokio amžiaus galima duoti jogurto kūdikiui, kokią naudą jis teikia, kaip išsirinkti tinkamą produktą ir į ką atkreipti dėmesį.
Pieno produktai kūdikio mityboje: kada ir kodėl?
Jei žindote kūdikį, klausimų dėl pieno jums nekyla - duodate geriausia, ko šioje Žemėje mažyliui gali reikėti. Žinoma, kad mažyliui vertingiausias jo mamos pienas, tačiau kai dėl vienų ar kitų priežasčių, anksčiau ar vėliau jis baigiasi, mamos susimąsto, kuo jau tas mišinukas geresnis už karvės pieną. Todėl iki metukų Europos pediatrų gastroenterologų draugija griežtai nerekomenduoja jo duoti kūdikiui. Maža to, tyrimais įrodyta, kad pieno mišinys lieka labai vertinga vaikų maisto raciono dalis net iki trejų metų.
Kūdikiams ir mažiems vaikams iki 6 mėnesių amžiaus pagrindinis maistas - motinos pienas arba pieno mišinys, kurį palaipsniui pradeda keisti tirštas maistas. Iki dvejų metų vaikams rekomenduojama vartoti tik vaikų mitybai skirtus pieno produktus, nes įprastiniai pieno produktai turi daugiau baltymų, tai gali būti vaikų alergijos pieno baltymams priežastis (alergijos požymiai yra viduriavimas, vėmimas, bėrimas, pasunkėjęs kvėpavimas, mikrokraujavimas iš virškinamojo trakto (ypač pirmojo pusmečio kūdikiams).
Karvės pienas: kodėl nerekomenduojamas kūdikiams iki metų?
Kūdikių mityboje baltymų stygius pasitaiko labai retai. Dažniausiai kūdikių sveikatą sutrikdo baltymų perteklius. Visų pirma jis pavojingas tuo, kad gali sukelti kūdikiui alergiją - tokią, kurios vėliau nepavyks taip lengvai atsikratyti. Ištirta, kad jei 6-12 mėn. kūdikis girdomas ne motinos pienu ar mišinėliu, o karvės pienu, jis gauna 2-3 kartus daugiau baltymų, nei rekomenduojama.
Kodėl tuomet vyresni vaikai geria karvės pieną ir jį gerai toleruoja? Kūdikių virškinimo sistemos fermentai dar nėra iki galo susiformavę, dažnai trūksta laktazės - fermento, skaidančio pieno cukrų (ypač tai aktualu neišnešiotiems mažyliams). Ypač dažna kūdikių ir mažų vaikų problema - mažakraujystė. Pagrindinė jos priežastis - nepakankamas geležies kiekis maiste, ypač nuo 4-6 mėn. amžiaus. Kuo anksčiau pradedamas vartoti karvės pienas, tuo didesnė rizika prasidėti mažakraujystei. Be to, susidaro užburtas ratas - jei mažakraujystės ir nebuvo, ji gali atsirasti, nes didžiulis karvės piene esantis baltymų kiekis gali sukelti alergiją ir žarnyno gleivinės mikrokraujavimą. Dar vienas niuansas - karvės piene yra labai mažai vitamino C. Manoma, kad dėl to blogėja ir taip mažo karvės piene esančio geležies kiekio pasisavinimas.
Taip pat skaitykite: Imuniteto stiprinimas vaikams
Antra, karvės ar ožkos piene yra per didelis baltymų kiekis, o patys baltymai yra kitokios struktūros, sunkiau virškinami. Karvės pieno iki vienerių metų išvis negalima duoti.
Rauginti pieno produktai: alternatyva karvės pienui
Kefyras, rūgpienis, varškė ar jogurtas - visai kas kita nei pienas. Juos organizmas pasisavina lengviau ir net tris kartus greičiau negu saldų karvės pieną. Jogurte ir varškėje laktozė suskaidyta, o pieno baltymų kiekis mažesnis, todėl šie produktai lengviau virškinami. Net pieno baltymui alergiški mažyliai, suvalgę jogurto, varškės, paragavę kefyro ar rūgpienio, retai sulaukia alerginės reakcijos.
Natūralų jogurtą, kefyrą ir nedidelius kiekius varškės ar sūrio galima į vaiko racioną įvesti kiek anksčiau, apie 7-10 vaiko gyvenimo mėnesį. Fermentacijos proceso metu šiuose produktuose pieno baltymai yra suskaidomi į tokius, kokius gali įveikti net ir nebrandi kūdikio virškinimo sistema.
Natūralus jogurtas: nauda ir ypatybės
Nuo kitų rauginto pieno produktų jogurtas skiriasi tuo, kad turi mažai išrūgų ir labai daug gerųjų bakterijų. Be to, jogurtas net kelis kartus geriau nei pienas aprūpina organizmą kalciu - jo indelyje jogurto daugiau nei tame pačiame kiekyje pieno! Be to, jogurto bakterijos padeda geriau tą kalcį pasisavinti virškinamajame trakte.
Kaip ir kiti pieno produktai, jogurtas yra puikus gyvūninės kilmės baltymų ir kalcio šaltinis, todėl vaikui labai reikalingas. Jogurte esančios bakterijos padeda skaidyti maisto medžiagas, neleidžia daugintis „blogosioms” žarnyno bakterijoms. Tyrimai rodo, kad kasdien valgant jogurtus su gyvosiomis Acidophilus ir Bifidus kultūromis, jie gerina žarnyno veiklę ir papildo gerosiomis bakterijomis. Be to, jogurtai su laktobacilomis ir bifidobakterijomis stiprina imuninę sistemą. Jogurtas ypač naudingas pavartojus antibiotikų, atsiradus disbakteriozei.
Taip pat skaitykite: Kaip išsirinkti kūdikių muilą
Dažniausiai jogurtas praturtinamas lactobacillus ir bifidobacterium - dirbtiniu būdu dauginamomis žmogaus žarnyno bakterijomis. Patekusios į žarnyną, jos atkuria sveiką bakterijų pusiausvyrą, kuri sutrinka susirgus ir vartojant vaistus, ypač antibiotikus.
Kada galima duoti jogurto kūdikiui?
Kūdikių mitybos specialistai nerekomenduoja metukų neturintiems vaikams siūlyti karvės pieno, tačiau jogurto ir varškytės pusmetinukas jau gali ragauti. Todėl jogurtas ir net varškė tinka kūdikiams nuo 7-10 mėnesių. Pagal PSO rekomendacijas jogurtas,kefyras duodami nuo 10-12men. Išimties tvarka trumpai galiojančio jogurto be priedų galima duoti kūdikiams nuo 10 mėn. 11-12 gyvenimo mėnesį kūdikiams išimties tvarka gali būti duodama kefyro, rūgpienio, pasukų, o varškės - kai sukanka vieneri metai.
Kadangi kūdikis jau ragavo vaisių ir daržovių, juos galima maišyti su jogurtu. Pavyzdžiui, su mėlynėmis, bananais persikais ar net daržovėmis.
Kaip duoti jogurto pirmą kartą?
Kaip ir kiekvieno naujo maisto, iš pradžių reikia duoti nedaug - 1 valgomąjį šaukštą. Kas antrą-trečią dieną pridėkite po tokį pat kiekį ir stebėkite vaiko reakciją: ar nesutriko tuštinimasis, ar neatsirado vėmimo, vidurių pūtimo, ar neatsirado niežtinčio odos paraudimo bei bėrimo. Atsiradus minėtoms reakcijoms produkto nebeduokite. Jei minėtos reakcijos neatsiranda, pamažu patiekalo porciją didinkite iki tokios, kokią vaikas gali suvalgyti.
Per priešpiečius ar pavakarius mažyliui rekomenduojama suvalgyti apie 100 ml jogurto. Jei vieną dieną vaikui davėte jogurto, kitą dieną pasiūlykite varškės.
Taip pat skaitykite: Šeimos planavimas natūraliai
Kaip išsirinkti tinkamą jogurtą kūdikiui?
Svarbu atkreipti dėmesį į jogurto riebumą. Vaikams galima rinktis riebesnius jogurtus (daugiau nei 1,5 proc.), nes jų virškinimo sistema geriau įsisavina pieno riebalus nei kitų produktų (pvz., riebios mėsos) riebalus. Vaikams neverta duoti lieso. Jis skirtas tiems žmonėms, kurie nori suliesėti, o augančiam organizmui to nereikia.
Geriausia rinktis tokius, kuriuose yra pakankamai gyvųjų laktobakterijų. Tai vadinamieji gyvieji jogurtai. Paprastai ant jų pakuotės būna nurodytas neilgas laikymo terminas. Geriausia, kai jis ne ilgesnis negu dvi savaitės. Tokiame jogurte yra labai daug naudingų bakterijų. Pasibaigus vartojimo laikui jogurto nebeduokite. Geriausia pirkti tiek, kiek vaikas gali suvalgyti vienu metu, nes laikant šaldytuve atidarytą indelį sparčiai dauginasi įvairūs mikrobai.
Kuo mažiau turintys medžiagų, pažymėtų E raide su skaičiais, įvairiais saldikliais, išskyrus cukrų, gliukozę, fruktozę (vaisių cukrų).
Biologiškai vertingesni yra trumpai galiojantys ir su žodeliais „bio“, „probiotinis“, gyvų bakterinių kultūrų jogurtai. Gyvų bakterijų jogurtai slopina daugelio patogeninių (organizmui žalingų) bakterijų dauginimąsi žarnyne. Gyvų bakterijų bio-jogurtai ypač tinka tiems, kurie netvarkingai maitinasi - „užkanda bet ką ir bet kur“, dažnai patiria stresus, gydosi antibiotikais.
Jogurtas su priedais ar be?
Geriausia mažyliui duoti jogurto, kuriame yra natūralių vaisių gabalėlių, o ne maisto aromatizatorių. Visada geriausia pirkti tokį, kuriame yra kaip galima mažiau konservantų. Geriausia išeitis - natūralaus skonio jogurtą pagardinti šviežiomis uogomis, vaisiais.
Namuose pagaminti jogurto pagardai yra be konservantų, todėl jie vertingesni už pirktus, kad ir kaip jie būtų pareklamuoti (pvz., praturtinta vitaminais uogienė ar džemas). Šaldiklyje užšaldytose uogose ir vaisiuose dauguma vitaminų ir kitų biologiškai aktyvių medžiagų išlieka beveik nepakitusi. Tik tuomet, kai namuose nėra „šaldiklio produkcijos“, jogurtus galima pagardinti namine uogiene.
Vaikams, ypač mažiems, netinka jogurtus gardinti braškėmis, žemuogėmis, nes dalis vaikų jų netoleruoja. Taip pat nedera jogurtų gardinti medumi, nes paragavę tokio jogurto vaikai gali atsisakyti valgyti nesaldinto. Jogurtai gardinami prieš pat valgymą. Uogos, nesvarbu - šviežios ar šaldytos, turi būti sutrintos ir po to sumaišomos su jogurtu. Jogurtai, gardinti lietuviškomis uogomis ir vaisiais, naudingesni nei jogurtai su citrusiniais vaisiais ar jų sultimis, bananais, kiviais. Jogurtų vaikams iki 3 m. negardinkite riešutais. Jogurto gardinimas vanile, cinamonu, šokoladu yra mažiau vertingas nei uogomis ir vaisiais.
Laktozės netoleravimas ir alergija pieno baltymams
Iki dviejų metų amžiaus laktozės netoleravimas yra retas reiškinys: kūdikių organizmas yra prisitaikęs pienui, kaip maisto šaltiniui ir todėl gamina fermentą laktazę, kuris atsakingas už laktozės skaidymą. Gera žinia yra ta, kad tarp europiečių laktozės netoleruojančių yra palyginti nedaug - iki 15%, šis negalavimas labiau būdingas Azijos ir Afrikos šalių gyventojams.
Greitojo tipo alergiją sukelia imunoglobulinas E (IgE). Šio alergijos tipo atveju susidaro specifiniai IgE antikūnai, alergijos simptomai (išbėrimas, tinimas, pilvo spazmai, vėmimas, viduriavimas, sutrikęs kvėpavimas) pasireiškia greitai, per kelias minutes ar pirmas dvi valandas po kontakto su pieno baltymu. Lėtojo tipo alergiją sukelia ne imunoglogulinas E (IgE). Kartais ši alergija dar vadinama pieno baltymo netoleravimu, ir dažniau pasitaiko kūdikiams ir vaikams nei suaugusiems. Lėtojo tipo alergijos atveju dalyvauja kitų klasių specifiniai imunoglobulinai, imuniniai kompleksai ar ląstelės, o simptomai (vėmimas, pilvuko skausmas, egzema) pasireiškia lėčiau, per 24-72 val. Išbėrimas ar kvėpavimo sutrikimai šios alergijos atveju nepasireiškia.
Jei įtariate, kad jūsų vaikas netoleruoja laktozės ar yra alergiškas pieno baltymui, būtinai pasitarkite su vaiko gydytoju. Apribojus pieno produktų vartojimą, reikės alternatyvių kalcio šaltinių.
Svarbu žinoti, kad vaikams, netgi netoleruojantiems laktozės, jogurtas gali būti įtrauktas į valgiaraštį.
Kiti pieno produktai kūdikio racione
Varškė
Varškės duokite, kai vaikui sukaks metai. Varškės galima duoti ne dažniau kaip 2 kartus per savaitę. Jos vienam kartui duokite 1, po to - 2, vėliau 3-5 arbatinius šaukštelius. Varškę galima duoti su kruopų košėmis. Varškė yra baltymų koncentratas - didelis krūvis dar ne visai subrendusiems inkstams, todėl daugiau ir dažniau jos duoti nedera.
Parduotuvėje pirktos termiškai neapdorotos varškės mažiems vaikams duoti neatsargu, nes nors ir laikoma šaltai, ji greitai genda. Todėl varškę patartina dėti į karštus patiekalus, su ja pagaminti patiekalų (varškėčių, virtinių sklindžių). Pakaitinta varškė gali būti duodama su naminiai pagardais - trintomis žaliomis ar atšildytomis uogomis.
Suaugusiesiems skirta varškė kūdikiams netinka, nes joje per daug baltymų, į sudėtį įeina konservantų. Ypač daug alergiją sukeliančių priedų - desertinėje varškėje.
Kefyras
Kefyro sudedamosios medžiagos teigiamai veikia daugelį žmogaus organizmo funkcijų. Be naudingųjų bakterijų, sudėtyje yra mineralų bei svarbiausių aminorūgščių, taip pat kalcio ir magnio - nervų sistemai svarbių mineralinių medžiagų. Taip pat gausu vitaminų B12, B1 ir K. Kefyras stiprina imuninę sistemą, be to, labai tinka linkusiems į alergiją vaikams. Geriausia rinktis įprastą 2,5 proc. riebumo kefyrą.
Kefyro reikėtų vaikui duoti kaip užkandžio - priešpiečiams, pavakariams. Reikia atsiminti, kad dėl mielinio rūgimo kefyre susidaro alkoholio. Vienos dienos rūgimo kefyre yra 0,2 proc. spirito, dviejų dienų - 0,4 proc., trijų dienų - 0,6 proc. Todėl duoti mažiems vaikams labai daug kefyro nepatartina. Užtenka puodelio per dieną - ir būtinai šviežio.