Šiame straipsnyje apžvelgsime naminių kiaušinių gamybą Joniškio krašte, atkreipiant dėmesį į vietos ūkininkų patirtį, veislių įvairovę ir rinkos tendencijas. Aptarsime ne tik tradicinius auginimo būdus, bet ir naujoves, kurios padeda ūkininkams prisitaikyti prie kintančių vartotojų poreikių.
Vietos ūkininkų patirtis
Gataučių seniūnijos Mekių kaimo ūkininkas Gediminas Jančauskas noriai dalijasi savo patirtimi auginant dedekles vištas. Jis teigia, kad kaime darbštus žmogus visada buvo sotus, užsiaugindavo ne tik daržovių, bet ir kitų gėrybių. Pasak G. Jančausko, auginti paukščius nereikia didelių investicijų, svarbu turėti pasiryžimo ir nusiteikimo imtis tokios veiklos. Jis pataria laikyti mėsines dedekles, nes tai ekonomiškiau ir taupiau - šeimai nereikės mėsos pirkti parduotuvėje ar turguje, be to, mėsinių dedeklių ir kiaušiniai kokybiški, mažiau cholesterolio.
Vištos - vietoj karvių ir kiaulių
Gediminas Jančauskas iš Kauno į Mekių kaimą su šeima gyventi sugrįžo antrąjį kartą. Po keliolikos metų Jančauskai vėl persikėlė į Mekių kaimą, nusipirko vienkiemį ir ėmėsi ūkinės veiklos. Prieš septynerius metus G. Jančauskas įregistravo savo valdas. Žemės jis turi nedaug - apie 70 arų, todėl nusprendė laikyti vištas.
Pirmaisiais metais įsigijo tradicinių dėsliųjų rudųjų vištų. Po to nusprendė auginti mėsines dedekles, mat pradėjo domėtis retomis naminių paukščių veislėmis, vyko į parodas, lankė seminarus. Jau penktus metus augina veislinius paukščius, per sezoną turguje parduoda apie du tūkstančius viščiukų. Kol kas savo inkubatoriaus neturi, todėl kiaušinius perinti veža į netoli Kauno esantį inkubatorių. Perinimo sezonas tęsiasi tris mėnesius: balandžio, gegužės ir birželio. Inkubaciniai kiaušiniai yra brangesni, o kitu metų laiku, kai neperina viščiukų, kiaušinius parduoda maistui.
Veislių įvairovė
Gedimino aptvaruose galima rasti įvairių veislių vištų ir gaidžių: žaliakojės kurapkinės, jubiliejinės Kučino, minorkos, australorpai, taip pat yra ir fazanų. Pasak ūkininko, patys produktyviausi yra australorpų veislės paukščiai. Kiekvienai veislei kieme įrengtas atskiras aptvaras, atskiras įėjimas į ūkinį pastatą. Paukščiams lesinti iš ūkininkų perka grūdus ir kombinuotųjų pašarų.
Taip pat skaitykite: Varėnos krašto skelbimai apie kiaušinius ir kalakutus
Mėsinės dedeklės
„Nedideliame ūkyje labiau apsimoka laikyti ne tradicines dėsliųjų veislių vištas, o mėsines dedekles, taip daug ekonomiškiau, paprastai tariant, du viename - ir mėsa, ir kiaušiniai. Gaidžiai sveria net po keturis kilogramus, šeimos stalui užtektinai galima užsiauginti ekologiškos mėsos. Labai gražūs mano paukščiai, ne kartą vežiau į parodas. Šių metų pradžioje veislinių paukščių parodoje jubiliejinė Kučino višta pelnė trečiąją vietą, atitiko savo veislės standartus“, - pasakojo Gediminas.
Žalių kiaušinių paslaptis
Publikacijoje „Velykinės anomalijos“, “Šiaulių kraštas“, rašyta, jog žmonės neša neįprastos spalvos vištų kiaušinius - jų lukštai yra žalsvi arba melsvi. Joniškyje gyvenanti ponia Genovaitė paaiškino, kodėl gi vištos peri žalius kiaušinius.
Pasak joniškietės, prieš 12 ar 13 metų, Kriukų seniūnijoje gyvenanti moteris turguje pirko iš Norvegijos ar Olandijos atvežtas vištaites. Šios ir pradėjo dėti tokius kiaušinius. Ponios Genovaitės tėtis iš šios moters gavo žalių kiaušinių ir juos padėjo perėti vištoms. Paukštyčiai išsirito. Moteris prisimena, kad tėtis laikė gal penkiolika vištų, kurios į gūžtas dėjo tik žalios spalvos kiaušinius. Šių kiaušinių moteris į Joniškį veždavosi kibirais. Kiaušinius dovanodavo ar parduodavo visiems norintiems.
Žaliakiaušės vištos
„Žmonės žalių kiaušinių parsivežti atvažiuodavo iš Jauniūnų, Skaistgirio, Meškuičių. Mano sesuo kiaušinius vežė į Kuršėnus. Kiek žinau, jų jau yra Biržuose, Pasvalio krašte. Ir jokio čia stebuklo nėra“, - pasakojo moteris. Dar moteris pastebėjo, kad tokius kiaušinius dedančios vištos yra keistokos - jos skraido. Todėl vištos laikomos 3 metrų aukščio aptvare ir dar joms sparnus reikia pakirpti. „Įprastos naminės vištos yra ramios, jos nepaskrenda, nes yra daug sunkesnės už žaliuosius kiaušinius dedančias dedekles. Ir kai žalius kiaušinius dedančias vištas papjauni, mėsytės nieko nėra“, - patirtimi dalijosi moteris. Kai šių vištų laikydavo daugiau, žmonėms duodavo iš jų išsiritusią porelę - vištytę ir gaidelį, nes galvojo: jei pora skirsis, gal po kurio laiko žalių kiaušinių nebedės?
Verslo galimybės kaime
Gataučių seniūnė Agnė Daugėlaitė pritarė idėjai, kad ūkininkai dalytųsi sukaupta patirtimi, bandytų imtis naujos veiklos, nes verslumui skatinti reikia postūmio. Kaime dabar mažai kas belaiko melžiamų karvių, nepeni ir bekonų - pieno ir mėsos eina pirkti į parduotuvę. Pasak seniūnės, tuščiuose tvartuose, daržinėse galima ne tik vištas laikyti, bet ir triušius, kas turi jėgų, galėtų ir kelias ožkas auginti. Juk kaime darbštus žmogus visada buvo sotus, užsiaugindavo ne tik daržovių, bet ir kitų gėrybių.
Taip pat skaitykite: Patarimai būsimiems tėvams dėl gyvūnų
Kiaušiniai Velykų stalui
Jau daugiau nei dvidešimt metų gastronomijos srityje besisukantis D. Špakauskas atviras - maisto gamyba yra jo kasdienybė ir aistra, tačiau jam Velykos visų pirma reiškia šeimą, dalijamąsi ir buvimą kartu. „Mes dažniausiai švenčiame didelėje kompanijoje - susirenka apie 15-20 žmonių. Stalas visada būna ilgas, gausiai nukrautas, ir, svarbiausia, šiltas nuo žmonių. „Kartais kepame vištą, o kartais ruošiame didelį kumpį, glazūruotą su medumi ir garstyčiomis. Pasirinkimus diktuoja ir susibūrimo metas. Jei šventė vyksta ryte - puikiai tinka lengvesni patiekalai, tokie kaip avokado skrebutis su kiaušiniu. Pietums - rekomenduoju škotiškus kiaušinius, kurie visiems palieka įspūdį. O jei renkatės vakare - tada galima gaminti ką nors solidesnio, sočiau - kad visi būtų pavalgę ir laimingi“, - pataria D.
Tradiciniai ir modernūs patiekalai
Panašiai savo meniu styguoja daugelis, sako Gintarė Kitovė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė. „Įvairovė - žodis, tikriausiai geriausiai apibūdinantis lietuvišką Velykų stalą. Tradicinę baltąją mišrainę lydi dar bent kelios skirtingos salotos, kiekvienoje giminėje varžomasi, kas gražiau ir originaliau nudažys margučius. Prisimenami ir tokie nuo seno mėgstami patiekalai kaip virtas liežuvis, bet parduotuvėse ieškoma ir įdomesnių skonių - užtepėlių, įmantresnių vytintų mėsos gaminių, trumais skanintos buratos, omarų putesių. Pagrindiniams patiekalams dažniausiai renkamasi tai, ko be didelių pastangų ir išlaidų pakaktų visai šeimai pamaitinti: kepama velykinė antis su obuoliais, ant iešmų veriami šašlykai ar grilinami kepsniai. Ir viską lydi kuo daugiau šviežumo - kad vaišės džiugintų tiek spalvomis, tiek skoniu“, - pastebi G.
Kiaušinių patiekalai
Kas iškyla atmintyje ir svajonėse, kai įsivaizduojate Velykų stalą? „Pirmiausia - šviežios daržovės: pomidorai su druska, pipirais, svogūnėliais, alyvuogių aliejumi. Šalia būtinai turi būti šviežių agurkų - dalį galima netgi šviežiai pasimarinuoti. Stalas neapsieina ir be mėsos gaminių - pjaustytų kumpių, dešrų, kažko tikro ir sočiai. Žinoma, kiaušiniai - šventės akcentas. Tradicinius kietai virtus ir įvairiausiomis spalvomis bei technikomis nuspalvintus margučius ar pusiau perpjautus ir pikantiškais priedais įdarytus kiaušinius gamins bene visi. Tačiau D. „Tai kietai arba minkštai virtas kiaušinis, apvyniotas prieskoniais pagardintu kiaulienos ar jautienos faršu, apvoliotas džiūvėsėliuose ir iškeptas. Labai tinka tiems, kurie mėgsta sočiau. O tiems, kurie mėgsta lengviau - siūlau virti be lukšto („poached“) kiaušinius ir patiekti su trinta avokado mase ant paskrudintos duonelės su česnaku, druska, pipirais ir šviežiais krienais. Toks pusryčių variantas labai tinka Velykoms. Dar rekomenduočiau šalia pasigaminti ir šviežią padažą iš grietinės, majonezo ir žolelių - puikiai dera prie visų Velykinių patiekalų“, - patarimais dalijasi D. Svarbiausia, pasak jo, kad ant stalo būtų ne tik skanus maistas, bet ir šiluma, artumas - tai ir yra tikroji Velykų šventė.
Kaimiškų produktų įvairovė Joniškio krašte
Be naminių kiaušinių, Joniškio kraštas gali pasigirti ir kitais kaimiškais produktais. Ūkininkai siūlo įvairią mėsą, daržoves, pieno produktus ir duonos gaminius.
Mėsos produktai
- Kiauliena. Ūkininko užauginta kiauliena, maitinama ūkyje auginamais pašarais.
- Elniena. Laabai skani šalto rūkymo ELNIENOS DEŠRYTĖ, pagaminta iš nuosavame ELNIŲ ŪKYJE užaugintų gyvūnų mėsos.
- Žąsiena ir antiena. Parduodama Žasų ir ančių skerdiena.
- Aviena. Parduodu avių mėsą.
- Jautiena. UAB „Mėsos guru“ - tai pietvakarių Lietuvoje, Šakių rajone, įsikūrusi moderni, aukščiausios kokybės jautieną ruošianti ir rinkai tiekianti kompanija.
Pieno produktai
- Pienas, varškė, sūriai, grietinė. Ūkininkas Tadas Krapikas užsiima gyvulininkyste bei pieno produktų perdirbimu.
- Ožkų pieno produktai. Ūkininko Manto Baršio „Laužėnų kaimo sūrinės“ šeimos ūkyje auginamos ožkos, duodančios skanų, mišku kvepiantį pieną. Ožkų pienas perdirbamas į kelių rūšių brandintą, šviežią sūrį bei jogurtą.
Duonos gaminiai
- Ruginė duona. Įmonė savo veiklą pradėjo kepdama kaimišką ruginę duoną ir pyragus. Visa duona kepama pagal senovinius receptus malkomis kūrenamoje krosnyje.
- Šakočiai. Mažoji bendrija „Chotėjus“ yra įsikūrusi Panevėžyje. Veikla prasidėjo nuo šakočių kepimo, kurie kepami pagal receptą, atkeliavusį iš „smetoniškos“ Lietuvos laikų, kuomet dar niekas nežinojo apie maisto priedus, dažiklius ir kitas sintetines maisto medžiagas bei priedus.
Kiti produktai
- Rauginti agurkai ir daržovės. Ūkininkai Dalia ir Edvardas Abukauskai raugia įvairiausius vaisius ir daržoves.
- Medus ir bičių produktai. Algirdas Misiūnas puoselėja nemenką bitininkystės ūkį.
Tiesioginis pardavimas ir mobilūs turgeliai
Daugelis ūkininkų savo produkciją parduoda tiesiogiai - turguose, mugėse ar mobiliuose turgeliuose. Tai leidžia pirkėjams įsigyti šviežių, kokybiškų produktų tiesiai iš gamintojų.
Taip pat skaitykite: Kiaušinių alternatyvos
Mobilūs turgeliai Vilniuje
*Antradieniais - Lelevelio g./Vienuolio g., Vilniuje, prie ŽŪM.*Žvėryno mikrorajone, Sėlių g., Vilnius; Karoliniškių mikrorajone, L. Asanavičiūtės g.
Slapukų naudojimas internetinėse parduotuvėse
Informacija, kurią pateikiame internetinėje parduotuvėje, yra bendro pobūdžio. Išsamesnė informacija pateikiama ant produkto pakuotės. Internetinės parduotuvės naudoja slapukus, kad prisitaikytų prie jų poreikių ir norų, suteiktų funkcionalumą. Pavyzdžiui, šie slapukai prisimena Jūsų pageidaujamą kalbą, paieškas ir anksčiau peržiūrėtas paslaugas/prekes, todėl nereikėtų iš naujo įvesti prisijungimo duomenų. Šuos slapukus naudojame įgyti įžvalgų apie tai, kaip mūsų lankytojai naudojasi Bendrovės svetaine, iš kur atėjote, bei informaciją apie datą ir laiką, naudotus paieškos žodžius ir kt., sužinotume, kaip vartotojai naršo mūsų svetainėje po to, kai jiems parodoma reklama internete, reklamą. Slapukas (angl. Cookie) - tai mažas tekstinis failas, kurį interneto svetainė įrašo į Jūsų kompiuterio arba mobilaus prietaiso naršyklę, kai Jūs apsilankote svetainėje. Slapukai taip pat naudojami tam, kad būtų užregistruota, ar sutinkate, kad Bendrovės svetainėje būtų naudojami slapukai, kad šis klausimas nebūtų užduodamas kiekvieną kartą apsilankant svetainėje.
tags: #naminiai #kiausiniai #joniskyje