Nėštumas - ypatinga moters būsena, kurios metu jos kūne vyksta daugybė pokyčių. Šiame straipsnyje aptarsime įvairius nėštumo aspektus, nuo mitybos ir fizinio aktyvumo iki emocinės būklės ir galimų komplikacijų. Išnagrinėsime, ar įmanoma pastoti jau esant nėščiai, kokie mitai ir realybė lydi mėnesines nėštumo metu, ir kokios yra saugaus nėštumo rekomendacijos.
Ar įmanoma pastoti jau esant nėščiai?
Teoriškai taip, bet praktiškai tai itin retas atvejis. Reiškinys, vadinamas superfetacija, yra būsena, kai užsimezga dvi naujos gyvybės skirtingu laiku, tačiau mažyliai gimsta tą pačią dieną. Kitaip tariant, vienu metu gimsta du mažyliai, bet jie nėra dvyniai. Tačiau ši tikimybė žmonėms yra labai maža.
Mėnesinės nėštumo metu: mitas ar realybė?
Trumpas atsakymas - ne. Nepaisant plačiai paplitusių mitų, nėštumo metu įprastų mėnesinių nebūna. Vis dėlto ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu kai kurios moterys gali pastebėti dėmių - šviesiai rausvų arba tamsiai rudų išskyrų. Jei kraujavimo pakanka, kad užpildytų higieninę priemonę, tikėtina, kad nesate nėščia. Tačiau jei jūsų nėštumo testas buvo teigiamas, o kraujavimas gausus, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją.
Kaip vyksta mėnesinės ir kodėl jos sustoja nėštumo metu?
Įprastai mėnesinės vyksta tada, kai neįvyksta apvaisinimas. Kiaušialąstė iš kiaušidės išsiskiria kartą per mėnesį, ir jei ji nesusilieja su spermatozoidu, organizmas ją pašalina kartu su gleivinės likučiais per makštį. Kai pastojama, kūnas pradeda ruoštis nėštumui, todėl mėnesinių ciklas sustoja.
Kodėl nėštumo metu gali pasirodyti kraujas?
Kraujavimas nėštumo metu gali turėti daug priežasčių, o ne visos jos reiškia pavojų. Maždaug 15-25 % moterų ankstyvojo nėštumo metu pastebi nežymų kraujavimą. Ypač atkreipkite dėmesį, jei jis pasireiškia kartu su šiais simptomais:
Taip pat skaitykite: Kaip suderinti motinystę ir save?
- Stiprus mėšlungis ar pilvo skausmas
- Nugaros skausmas
- Alpimas, silpnumas
- Peties skausmas
- Karščiavimas
- Gausus kraujavimas (panašus į įprastas mėnesines)
- Intensyvus pykinimas ir vėmimas
- Makšties išskyrų pakitimai
Tokiais atvejais būtina skubiai kreiptis į gydytoją. Kraujavimas po pirmojo trimestro niekada nėra „normalus“ ir visada reikalauja medicininio įvertinimo.
Mityba nėštumo metu
Gydytojų teigimu, mityba nėštumo metu yra labai svarbi. Ji turėtų būti visavertė ir subalansuota. Mitybos pagrindą turėtų sudaryti duona, grūdiniai produktai, vaisiai ir daržovės, nes jų sudėtyje daug skaidulinių medžiagų, vitaminų bei mineralų. Žaliose daržovėse gausu ir folio rūgšties, kuri labai svarbi normaliai nėštumo eigai bei vaisiaus vystymuisi.
Taip pat svarbu vartoti baltymų turinčio maisto - mėsos (tai geležies šaltinis), žuvies (joje gausu omega 3 riebiųjų rūgščių), pieno produktų (jie kalcio šaltinis).
Nėštumo metu negalima laikytis dietų ir riboti suvartojamo maisto kiekio. Jei vaisius gaus per mažai maisto medžiagų, sutriks jo raida. Gimę mažo svorio naujagimiai būna silpnesni, o užaugę dažniau serga širdies ir psichikos ligomis, cukriniu diabetu. Tačiau „valgyti už du“ taip pat nereikėtų, nes tuomet kyla rizika priaugti per daug svorio, o dėl to didėja nėštumo ir gimdymo komplikacijų rizika.
Per parą rekomenduojama išgerti apie 2300 ml grynų skysčių (geriausia paprasto geriamo vandens), o jei skaičiuoti kartu su maistu gaunamus skysčius - apie 3000 ml. Apskaičiuojant reikalingą suvartoti skysčių kiekį, taip pat galima vadovautis taisykle - 10 ml grynų skysčių 1 ūgio centimetrui.
Taip pat skaitykite: Vaiko teisių perspektyvos
Siekiant apsisaugoti nuo salmoneliozės, toksoplazmozės, listeriozės, nėštumo metu patariama vengti termiškai neapdorotų mėsos, žuvies, kiaušinių patiekalų, neplautų vaisių ir daržovių. Taip pat nerekomenduojama valgyti jūros gėrybių, vytintos mėsos, saliamio, pelėsinio sūrio, nepasterizuoto pieno produktų, majonezo. Jūrų žuvys savo organizme kaupia sunkiuosius metalus, todėl jas rekomenduojama valgyti tik kartą per savaitę.
Specialistai vis dar diskutuoja apie tai, koks kofeino kiekis yra saugus nėščiajai ir vaisiui. Pasaulio Sveikatos Organizacijos (PSO) ekspertai, Jungtinės Karalystės ir JAV akušeriai ginekologai laikosi nuomonės, kad nėščiosioms leistina dienos kofeino norma neturėtų siekti 200 mg. Tokį kofeino kiekį galima gauti iš 1-2 puodelių kavos (priklausomai nuo kavos stiprumo). Geriausia apsiriboti vienu kavos puodeliu per dieną. Svarbu žinoti, kad kofeino taip pat yra juodojoje ir žaliojoje arbatoje, šokolade. Kofeinas gali padidinti persileidimo riziką ir didesnis jo kiekis gali būti kenksmingas.
Pasak S. Neverauskienės, vienas iš svarbiausių elementų nėštumo metu - folio rūgštis, kuri yra reikšminga įvairioms organizmo funkcijoms. Pradėti ją vartoti rekomenduojama jau planuojant pastoti, o pastojus - tęsti bent 12 pirmųjų nėštumo savaičių. PSO rekomenduoja per parą vartoti 400 μg folio rūgšties ir netgi tęsti jos vartojimą visą nėštumą. Įrodyta, kad folio rūgšties vartojimas svarbus vaisiaus nervų sistemos vystymosi anomalijų profilaktikai.
Taip pat nėščiosioms rekomenduojama gauti 1000 mg kalcio per parą. Vitamino D skiriama nėščiosioms, kurios retai būna gryname ore, saulėje, dažniau būna namuose, vartoja mažai šio vitamino turinčių maisto produktų: riebios žuvies, kiaušinių, grūdinių produktų. Mūsų šalyje saulėtų dienų nėra labai daug, todėl net ir būnant gryname ore, tikimybė gauti pakankamai vitamino D per odą išlieka maža. Geležies preparatų skiriama esant mažakraujystei. Kadangi nėštumo metu yra didelis geležies poreikis, mažakraujystė pasireiškia itin dažnai. Polivitaminų skiriama nėščiosioms, kurių mityba yra nepakankama, kurioms yra didesnė priešlaikinio gimdymo rizika ar kurių vaisiaus augimas yra sulėtėjęs. Magnis skiriamas esant mėšlungiui. Nėščiosioms rekomenduojama vitamino C paros dozė yra 100 mg. Vitaminas C padeda geriau pasisavinti geležį.
Gydant nėščiųjų mažakraujystę, rekomenduojama papildomai vartoti vitamino C turinčių maisto produktų (pvz., brokolių, braškių, pomidorų, citrusinių vaisių), bet ne vitamino C tablečių. Vartojant dideles vitamino C dozes atsiranda inkstų akmenų formavimosi rizika.
Taip pat skaitykite: Reikalavimai ir dokumentai norint atidaryti banko sąskaitą naujagimiui
Vaistai nuo skausmo nėštumo metu
Gan dažnai nėščiausias kankina galvos ir nugaros skausmai, o vaistai nuo skausmo yra vieni iš dažniausiai vartojamų vaistų nėštumo metu. Įvairių apklausų duomenimis, daugiau nei 60 proc. moterų juos vartoja savarankiškai. Tačiau tam tikri analgetikai, laisvai parduodami vaistinėje (ibuprofenas, aspirinas, naproksenas, diklofenakas ir kt.) gali ženkliai padidinti nepageidaujamų vaisiaus ir nėštumo pasekmių riziką.
Pasak V. Uzelienės, vis dar trūksta aiškių gairių, kaip gydytojui įvertinti analgetikų poveikio motinai ir negimusiam kūdikiui riziką ir naudą, ir įrodymais pagrįstų rekomendacijų, kaip saugiai valdyti skausmą nėštumo metu. Tačiau būtina žinoti, kad kai kuriuos vaistus nuo skausmo (ir ypač jų kombinacijas) nėštumo metu galima vartoti tik gydytojui paskyrus. Taigi, nėščia moteris turėtų vengti bet kokių vaistų, o jei atsiranda būtinybė, juos vartoti tik paskyrus gydytojui.
Žalingi įpročiai nėštumo metu
Žalingų įpročių būtina atsisakyti ne tik nėštumo metu, bet jau jį planuojant. Įrodyta, kad alkoholis gali sukelti persileidimą, priešlaikinį gimdymą, priešlaikinį placentos atsidalinimą. Jį vartojant kyla grėsmė, kad vaisius turės alkoholio sindromą (centrinės nervų sistemos pažeidimas, veido deformacijos, mažas svoris), klausos, regėjimo, širdies ir kraujagyslių, šlapimo, lyties organų vystymosi defektų, o jau paaugusiam vaikui galimi protinės ir neurologinės raidos sutrikimai, bendravimo, mokymosi problemos.
Su nėštumu šie žalingi įpročiai nesuderinami. Saugios alkoholio dozės nėščiajai nėra, narkotikai ir tabakas - taip pat. O jei nėščioji visa tai vartoja kartu - daroma dar didesnė žala būsimai gyvybei.
Fizinis aktyvumas nėštumo metu
Saikingas fizinis aktyvumas padeda išvengti nugaros skausmų ir pasiruošti gimdymui. Labai naudingi dubens dugno raumenis stiprinantys Kėgelio pratimai, gerinantys šlapimo sulaikymą nėštumo metu ir po gimdymo, o taip pat bendrą sveikatos būklę. Tinka ir vaikščiojimas, joga, plaukiojimas, lengvi tempimo pratimai, neintensyvi aerobika. Mankštinantis reikia nepamiršti vartoti skysčių ir vengti perkaitimo.
Nors nėštumo metu mankštintis galima, prieš tai individualias fizinio aktyvumo galimybes reikėtų aptarti su nėštumą prižiūrinčiu specialistu. Net jeigu moteris iki nėštumo aktyviai sportavo, pastojus reikėtų sumažinti krūvį.
Nesportuokite per daug įtemptai, kad nesutriktų kvėpavimas. Mankštintis reikėtų tokiu tempu, kad galėtumėte laisvai kalbėtis. Prieš mankštos seansus reikia apšilti, o po to atvėsti. Po 16 nėštumo savaičių rekomenduojama nutraukti bet kokius pratimus, kurie apima gulėjimą ant nugaros, nes įsčiose, esant tokiai padėčiai, spaudžiama viena iš didelių venų. Venkite mankštintis karštomis drėgnomis sąlygomis, nes labiau tikėtina, kad kai esate nėščia, mankštos metu Jums bus per karšta, o tai gali būti pavojinga Jūsų kūdikiui.
Kelionės nėštumo metu
Mokslinių įrodymų, kad sveikai nėščiajai, neturinčiai jokių nėštumo komplikacijų, kelionės didintų persileidimo ar priešlaikinio gimdymo riziką, nėra. Saugiausia keliauti antrame nėštumo trimestre, tačiau prieš kelionę būtina apsilankyti pas nėštumą stebintį specialistą, kuris įvertins nėščiosios būklę ir galimų komplikacijų riziką. Kartais tokio vizito metu paaiškėja, kad keliauti negalima.
Daugiausia kalbama apie nėščiųjų keliones lėktuvu. Radiacijos dozės, gaunamos skrydžio metu ar einant pro oro uosto patikros skenerius, yra labai mažos ir neturi didesnės įtakos žmogaus (vaisiaus) sveikatai. Pakenkti gali tik dažni ilgi skrydžiai.
Jei skrydis trunka ilgiau nei 4 valandas, nežymiai didėja giliųjų kojų venų trombozės rizika. Ją sumažinti galima tokio skrydžio metu dėvint kompresines kojines, geriant daugiau vandens ir reguliariai (kas 30 minučių) pasivaikštant po kabiną ar bent sėdint pamankštinant kojas. Nėščiajai rekomenduojama sėdėti prie tako esančioje vietoje ir prieš kelionę pasidomėti oro linijų bendrovės taisyklėmis, taikomomis nėščiosioms.
Jei leidžia moters sveikata, keliauti galima, ypač jeigu kelionės susijusios su poilsiu, geromis emocijomis, komfortišku transportu ir oro sąlygomis. Saikingas buvimas saulėje yra naudingas, suteikia pozityvumo, atpalaiduoja. Saulės šviesa gali padėti vaisiaus kaulų vystymuisi nėštumo metu, sustiprinti imuninę sistemą. Tačiau svarbu nesimėgauti saule per ilgai, ypač tuomet, kai ji yra kaitriausia. Nėštumo metu hormonų kiekis keičiasi, todėl oda tampa jautresnė nei bet kada anksčiau. Tiesiogiai saulėje rekomenduojama būti tik iki 11 ir po 17 valandos, kai spindulių aktyvumas mažiausias ir negresia perkaitimas bei dehidratacija.
Nėštumo metu labai svarbu neperkaisti. Perkaitimas - pavojinga būklė, kai sutrinka kūno temperatūros reguliacija, organizme susikaupia šilumos perteklius, kurio kūnas jau nesugeba pašalinti. Kūno temperatūra pakyla iki 38-41 laipsnių, oda parausta, skauda ir svaigsta galva, troškina, vargina dažnas širdies plakimas, atsiranda vangumas, netenkama sąmonės. Nėščiajai negalima lankytis pirtyse ir soliariumuose. Bet galima plaukioti baseine - šis užsiėmimas labai naudingas nėščiajai. Jo metu lavinamas raumenynas, grūdinamasi, palaikomi socialiniai ryšiai su kitomis besilaukiančiomis. Tačiau plaukimo užsiėmimai turėtų būti ne ilgesni nei 45 minutės. Kaip ir užsiimant bet kokia fizine veikla, taip ir plaukiojant baseine, svarbu nepervargti ir stebėti savo būklę. Pykinimas, perkaitimo simptomai, pasirodžiusios išskyros ar kraujas iš makšties, pilvo skausmai - tai simptomai, rodantys, kad reikia tuoj pat nutraukti plaukiojimą.
Miego kokybė nėštumo metu
Sutrikęs miegas yra vienas dažniausių nėščiųjų nusiskundimų. Ypač paskutiniaisiais mėnesiais kokybiškai išsimiegoti tampa vis sunkiau. Norint pagerinti miego kokybę, reikėtų stengtis gultis ir keltis tokiu pat laiku, prieš miegą pasivaikščioti lauke, paklausyti ramios muzikos, pamedituoti, paskaityti knygą ar žurnalą. Nepatartina žiūrėti blogas emocijas keliančių televizijos laidų ar filmų.
Keletą valandų iki miego nerekomenduojama valgyti ar gerti daug skysčių. Reikėtų pasirūpinti, kad miegamajame būtų vėsu, oras gaivus, miegant patartina dėvėti natūralaus pluošto, gerai prakaitą sugeriančius ir orą praleidžiančius naktinius drabužius, vengti sintetinių audinių. Verta išbandyti nėščiųjų pagalvę - ji padės rasti patogesnę padėtį miegojimui. Jei vis dėlto užmigti nepavyksta, pasikonsultuokite su gydytoju. Nerekomenduojama gerti vaistų, nebent juos paskirtų gydytojas.
Emocinė būklė nėštumo metu
Labai dažnai nemigos priežastys gali būti susijusios su stresu. Galite jausti nerimą dėl gimdymo arba nerimauti dėl to, kaip suderinsite darbą su motinyste. Šios mintys palaiko budrumą ir gali būti sunku nuo jų atitraukti dėmesį. Tačiau nerimauti nėra produktyvu. Vietoj to, kad nuolat apie kažką galvotumėte, pamėginkite visus savo rūpesčius užrašyti ant popieriaus lapo. Tai suteiks galimybę apsvarstyti galimus sprendimus ir padės nuraminti mintis, kad galėtumėte kokybiškai pailsėti.
Nėštumas yra pereinamasis etapas moters gyvenime, o bet kokio perėjimo metu žmogaus emocijos gali svyruoti. Fiziniai moters kūno pokyčiai nėštumo metu sulaukia daug dėmesio, tuo tarpu emociniams jo skiriama kur kas mažiau. Nėštumas - nuostabus laikas, tačiau jis kelia ir didelį stresą, dėl kurio emocijos gali tapti lengvai kintančios. Nėra visiškai aišku, kodėl atsiranda emociniai svyravimai, bet žinoma, kad moters kūne vyksta nemažai pokyčių ir jie visi yra susieti su jos emocijomis. Viena iš priežasčių gali būti hormonų lygio pokyčiai. Pastebėta, kad nėštumo metu būdingas užmaršumas, verksmingumas, nuotaikų kaita.
Antruoju ir trečiuoju trimestrais, kai nėštumas tampa labiau matomas ir moteris priauga daugiau svorio, ji gali jaustis nepatenkinta savo kūnu ir pasikeitusia išvaizda, o tai gali turėti įtakos jos savivertei. Kai kurios nėščios moterys stebisi savo greitai besikeičiančiu kūnu ir jaučiasi gražios bei spindinčios, o kitos nerimauja dėl svorio padidėjimo ir figūros atgavimo po gimdymo. Nėštumo metu tiek nerimo, tiek baimės sistemos moters smegenyse sustiprėja. Nėštumo pabaigoje moteris gali bijoti skausmo gimdymo metu arba jaudintis, kad kažkas gali nutikti ne taip. Yra daug dalykų, kurių moteris negali kontroliuoti nėštumo metu ir šis netikrumas gali pakurstyti baimę keliančias mintis.
Nors nėščia moteris turėtų patirti pilnatvę ir palaimingą kūdikio laukimą, nėštumo metu ji visgi turi susitaikyti su daugybe apribojimų, gyvenimo būdo pokyčių savo gyvenime. Jie gali apimti mitybos pokyčius, darbo vietos pritaikymą, fizinę veiklą, sportą ir kt.
Hormonų įtaka emocinei būklei
Nėštumo metu endokrininės liaukos išskiria daug daugiau hormonų nei anksčiau. Kai kurie iš jų iš tiesų gali paveikti nuotaiką.
- Progesteronai ir estrogenai: Šių hormonų vaidmuo per nėštumą ypatingas: jie atsakingi už jo palaikymą ir gimdymą. Moteriškieji lytiniai hormonai progesteronai saugo ir „globoja“ apvaisintą kiaušialąstę (atpalaiduoja gimdos raumenis ir mažina jų įtampą). Dabar per parą jo pasigamina tiek, kiek anksčiau per visą mėnesinių ciklą. O estrogenai ruošia jūsų visą kūną motinystei ir kartu su progesteronais skatina vystytis pieno liaukas. Psichikai šių hormonų poveikis priešingas vienas kitam: estrogenas aktyvina, o progesteronas ramina. Štai todėl esate tokia dirgli, kartais net pati savęs negalite suprasti. Tačiau progesteronas ne tik ramina, bet dar ir slopina. Todėl išsiblaškymas - kasdienis jūsų palydovas.
- Kortizolis: Jis sutelkia organizmo išteklius vaisiui auginti ir išnešioti. Tai įtampos hormonas, bet nėščiąją veikia lyg dopingas sportininkus, tik kartais gali sukelti neaiškų nerimą.
- Adrenalinas: Jūsų organizmas dabar dirba už du. Tam reikia milžiniškos energijos. Į pagalbą atskuba hormonas adrenalinas. Tai jis priverčia širdį greičiau plakti, sparčiau ima dirbti ir kiti organai, padidėja kraujospūdis. Tačiau nuotaikoms adrenalino poveikis nėra malonus. Tampate nervingesnė, norisi išlieti pyktį, iškelti sceną, papriekaištauti, kad per mažai jumis rūpinasi.
- Endorfinai: Skaitomos knygos, žiūrimi spektakliai, filmai jums atrodo genialūs, o žmonės aplink - mieli ir geri. Tai endorfinų - džiaugsmo ir palaimos hormonų poveikis. Jie užaugina laimės sparnus, suteikia besilaukiančiai moteriai ramybę ir poilsį reikiamą akimirką.
- Oksitocinas ir prolaktinas: Oksitocinas atsakingas už gimdos raumenų susitraukimus gimdant, o prolaktinas - už pieno gamybą. Šie hormonai dar vadinami ir meilės hormonais, nes jiems veikiant atsiranda emocinis ryšys su mažyliu, prieraišumas. Oksitocinas mamą daro jausmingą.
Kaip įveikti blogą nuotaiką?
Valgykite reguliariai, sveikai. Į savo valgiaraštį įtraukite bananų, brokolių, avokadų, citrusinių vaisių, rupaus malimo grūdų produktų. Rinkitės produktus, kuriuose yra natūralaus sargo nuo įtampos - chromo (pomidorus, obuolius, kiaušinius, sūrį ir kt.). Nepiktnaudžiaukite kofeino turinčiais gėrimais.
Padovanokite sau malonių įspūdžių, gerą nuotaiką ir savijautą. Išeikite pasivaikščioti, lankykite baseiną, atlikite lengvą mankštą.
Nėštumas vyresniame amžiuje
Šiandien kūdikio besilaukianti vyresnė pora jau turėtų nebestebinti, tačiau iš aplinkinių ji vis dar išgirsta dvejonių ir netgi atkalbinėjimų. Vyresnis amžius nėštumo metu gali būti ne tik rizikos veiksnys, bet ir privalumas, kadangi pastebėta, jog tikimybė susilaukti ypač gabaus vaiko yra kur kas didesnė. Daug svarbiau yra tėvų gyvenimo būdas ir bendra sveikata, o ne amžius. Jeigu moteris savo sveikata nesirūpino, turėjo žalingų įpročių, tai būdama 27-erių turės net didesnę riziką susilaukti genetine liga sergančio vaikelio nei 39 metų sveikai gyvenanti moteris.
Su tėvų amžiumi didėja tikimybė susilaukti ypač gabių vaikų, nes pozityvi tėvų gyvenimiška patirtis per epigenetinius mechanizmus persiduoda būsimiems vaikams. Tačiau reikėtų įvertinti, kad su amžiumi vis tiek didėja ligų tikimybė, kadangi net ir labai saugant savo sveikatą, senstant organizmui, sensta ir lytinės ląstelės. Tyrimai rodo, kad jeigu nėščiosios amžius - 35 metai, tikimybė, kad vaikas gims su chromosomų patologija, yra viena iš 300, jei moteriai - 45-eri, - įgimto defekto rizikos santykis yra 1 iš 20.
Jei nuspręsta vaikelio susilaukti esant bent 35-erių arba jei būsimajam tėčiui yra daugiau nei 42-eji, būtina apsilankyti pas genetikos specialistą ir atidžiai susipažinti bei įvertinti visas galimas rizikas. Genetinį tyrimą nėščiajai galima atlikti net nuo 9 savaitės, o vietoje kelių genetinių tyrimų atlikti vos vieną - tai ypač svarbu vyresnėms būsimoms mamoms, kadangi sumažinus tyrimų skaičių, sumažėja ir rizika jų metu pakenkti kūdikiui, be to, sužinoma kur kas daugiau informacijos, tad galima iš anksto pasiruošti. Šiuolaikiniai nėščiųjų tyrimai vaisiaus genetines ligas leidžia nustatyti beveik 100 proc. tikslumu.
Priklausomybė nuo alkoholio nėštumo metu
Sveikatos apsaugos viceministrės Linos Jaruševičienės teigimu, besilaukiančios moterys, kurios negeba atsisakyti žalingų įpročių, elgiasi neatsakingai, nes taip sukelia didžiulę grėsmę naujai gyvybei. Saugios alkoholio dozės nėščiajai nėra, narkotikai ir tabakas - taip pat.
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, iš 1000 naujagimių 1-3 gimsta su sunkia alkoholio žala vaisiui, tad VAS spektro atvejų skaičius sudaro apie 1 procentą bendroje populiacijoje. Tyrimai rodo, kad iki 30 proc. moterų vartoja alkoholį nėštumo metu, tad teoriškai ir Lietuvoje nėštumo metu galėtų alkoholį vartoti iki 9000 moterų per metus. Svarbu žinoti, kad alkoholio nulemti vaisiaus raidos sutrikimai yra negrįžtami ir sergančių VAS vaikų išgijimas neįmanomas. Nėštumo metu joks alkoholio kiekis nėra saugus. Tad nėštumo metu alkoholio vartojimo reikėtų atsisakyti.
Rezus faktoriaus neatitikimas
Apie nėštumą ir priežiūrą, kai motinos ir vaisiaus kraujo rezus faktorius neatitinka, pasakoja Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Nėštumo patologijos sektoriaus vadovė, gydytoja akušerė ginekologė doc. Tai yra kraujo grupių rezus faktoriaus neatitikimas, kuris kelia pavojų tik tuomet, jei neigiamą kraujo grupę turinti moteris nešioja vaisių, kuris teigiamą kraujo grupę paveldėjo iš savo tėčio. Taip nutinka iki 50 proc. atvejų, bet tam tikros komplikacijos moteriai ir vaisiui iškyla antrojo nėštumo metu.
Pavojus vaisiui iškyla, jeigu dėl įvairių priežasčių moters kraujyje atsiras antikūnai. Tai reiškia, kad vaisiaus kraujas, turintis rezus teigiamą faktorių, pateko į motinos kraują. Motinos imuninė sistema pagamina antikūnus prieš vaisiaus raudonuosius kraujo kūnelius. Antikūnai iš motinos kraujo, patekę į vaisiaus kraujotaką, suardo vaisiaus eritrocitus (raudonuosius kraujo kūnelius). Vaisiui, dar esant gimdoje, pradeda vystytis mažakraujystė. Jeigu moters, kuri turi neigiamą kraujo grupę, kraujyje jau nustatomi pasigaminę antikūnai, imunoprofilaktika neefektyvi, nes vaisius turi jau padidintą mažakraujystės išsivystymo riziką.
Ši priežiūra moteriai nesukelia papildomo diskomforto, nes atliekami tik neinvaziniai tyrimai. Moteriai atliekamas ultragarsinis tyrimas, kurio metu matuojama vaisiaus kraujotaka. Jei matome, kad mažakraujystė progresuoja ir nėštumo trukmė nėra didelė (vaisius dar neišnešiotas), tuomet perpilame kraują vaisiui dar jam esant gimdoje. Kraujo perpylimai vaisiui Lietuvoje atliekami dviejuose perinataliniuose centruose (Kaune ir Vilniuje). Jei nėštumo pabaigoje atsiranda vaisiaus mažakraujystės požymiai, vaisiaus kraujo perpylimo gimdoje neatliekame.