Įvadas
Motinos ir vaiko globa yra itin svarbi sritis, kurią reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisės aktai. Ši globa apima tiek vaiko laikinąją globą (rūpybą), tiek įvaikinimo klausimus, siekiant užtikrinti vaiko teises ir interesus, kai tėvai negali to padaryti. Straipsnyje aptariami pagrindiniai teisės aktai, reglamentuojantys šią sritį, atkreipiant dėmesį į įstatymų pakeitimus ir jų įtaką vaiko globos procesui.
Vaiko laikinoji globa (rūpyba)
Apibrėžimas ir trukmė
Vaiko laikinoji globa (rūpyba) - tai laikino pobūdžio priemonė, skirta užtikrinti be tėvų globos likusio vaiko priežiūrą, auklėjimą, jo teisių ir teisėtų interesų atstovavimą bei gynimą. Ši globa gali būti vykdoma šeimoje, šeimynoje, globos centre ar vaikų globos (rūpybos) institucijoje. Vaiko laikinoji globa (rūpyba) trunka ne ilgiau kaip dvylika mėnesių.
Laikinosios globos pratęsimas
Išimtiniais atvejais, kai tėvai (tėvas ar motina) deda pastangas pakeisti savo elgesį ir jiems teikiamos socialinės paslaugos bei kita kompleksinė pagalba, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija gali priimti sprendimą tęsti laikinąją globą (rūpybą). Tačiau šis pratęsimas negali būti ilgesnis nei šeši mėnesiai.
Teisiniai pakeitimai ir pereinamieji laikotarpiai
Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad iki 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1879 įsigaliojimo nustatytai vaiko laikinajai globai (rūpybai) 3.253 straipsnio 2 dalyje nustatytas dvylikos mėnesių terminas pradedamas skaičiuoti nuo įstatymo Nr. XII-1879 įsigaliojimo dienos. Taip pat, 2021 m. gruodžio 23 d. įstatymu Nr. XIV-888 nustatyta, kad iki šio įstatymo pakeisto 3.253 str. įsigaliojimo (2022 m. liepos 1 d.) pradėtos vaiko globos (rūpybos) organizavimo procedūros baigiamos pagal iki įstatymu Nr. XIV-888 pakeisto 3.253 str. nuostatas.
Įvaikinimas
Reikalavimai įvaikintojams
Įvaikintojais gali būti pilnamečiai abiejų lyčių asmenys iki penkiasdešimt penkerių metų, tinkamai pasirengę įvaikinti. Įvaikintojai negali būti asmenys, teismo pripažinti neveiksniais arba ribotai veiksniais, asmenys, kuriems yra ar buvo apribota tėvų valdžia, buvę vaiko globėjai (rūpintojai), jei globa (rūpyba) panaikinta dėl jų kaltės, asmenys, nuo kurių buvo atskirtas vaikas, taip pat asmenys, turintys psichikos sutrikimų ar sergantys kitomis ligomis, kurių sąrašą tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija.
Taip pat skaitykite: Ligoninės veikla ir ateities planai
Sutikimas įvaikinti
Jei įvaikinamo vaiko tėvai yra nepilnamečiai ar neveiksnūs šioje srityje, būtinas jų tėvų arba globėjų (rūpintojų) rašytinis sutikimas, patvirtintas teismo. Jei įvaikinamo vaiko tėvai yra ribotai veiksnūs šioje srityje, būtinas jų ir jų rūpintojų rašytinis sutikimas, patvirtintas teismo. Jeigu rūpintojas sutikimo neduoda, ribotai veiksnaus šioje srityje asmens prašymu jo rašytinį sutikimą įvaikinti gali patvirtinti teismas. Šiuo atveju papildomo teismo patvirtinimo nereikalaujama.
Vaiko perkėlimas į būsimų įtėvių šeimą
Tais atvejais, kai vaiko tėvų (tėvo ar motinos) valdžia yra laikinai apribota ir vaikui nustatyta globa vaikų globos institucijoje, vaikas gali būti perkeliamas į asmenų, norinčių vaiką įvaikinti, šeimą, kol bus išspręstas neterminuoto vaiko tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo klausimas. Tokiais atvejais teismas privalo išklausyti vaiką, jei jis sugeba išreikšti savo nuomonę. Norą įvaikinti vaiką, kurio tėvų valdžia laikinai apribota, išreiškusiems asmenims teismas išaiškina, jog vaiko tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimas gali būti panaikintas ir vaikas bus grąžintas į savo biologinių tėvų (tėvo ar motinos) šeimą, taip pat teismas gali nustatyti vaiko ir jo tėvų (tėvo ar motinos), kuriems apribota tėvų valdžia, bendravimo tvarką.
Bandomasis laikotarpis
Būsimiems įtėviams valstybinės įvaikinimo institucijos prašymu ar savo iniciatyva teismas iki įvaikinimo gali nustatyti nuo šešių iki dvylikos mėnesių bandomąjį laiką. Toks bandomasis laikas gali būti skiriamas atsižvelgiant į būsimų įtėvių ir vaiko psichologinį pasirengimą įvaikinti, būsimų įtėvių ir įvaikio bendravimo trukmę iki prašymo įvaikinti ir kitas aplinkybes, dėl kurių gali kilti abejonių, ar vaikas pritaps įvaikintojų šeimoje.
Vaiko nuomonės svarba
Svarbu paminėti, kad sprendžiant dėl vaiko globos ar įvaikinimo, teismas privalo išklausyti vaiko nuomonę, jei jis sugeba ją išreikšti. Tai užtikrina, kad vaiko interesai būtų atsižvelgta į jo paties požiūrį ir norus.
Prioritetai parenkant globėjus (rūpintojus)
Pirmumo teisę tapti globėjais (rūpintojais) turi vaiko giminaičiai, jeigu tai atitinka vaiko interesus. Taip pat, tuo atveju, kai vaiko, kuriam nustatoma globa (rūpyba), brolis ir (arba) sesuo yra įvaikinti, šį vaiką globoti pirmiausia pasiūloma jo brolį ir (arba) seserį įvaikinusiems asmenims, išskyrus atvejus, kai yra vaiką norinčių ir galinčių globoti (rūpinti) giminaičių arba tai prieštarautų vaiko, kuriam nustatoma globa (rūpyba), arba jo brolio ir (arba) sesers interesams.
Taip pat skaitykite: Teisiniai aspektai: motinos atsakomybė
Institucijų vaidmuo
Informacijos teikimas
Švietimo, auklėjimo, sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų, teisėsaugos ir kitokių institucijų bei įstaigų, nevyriausybinių organizacijų darbuotojai, atlikdami savo tiesioginio darbo funkcijas, susijusias su vaikais, taip pat kiti asmenys, turintys duomenų apie nepilnamečius, likusius be tėvų globos, taip pat apie būtinumą ginti nepilnamečių teises ir interesus, privalo apie tai informuoti valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją.
Vaiko teisių apsaugos institucija
Vaikus, kuriems reikalinga globa (rūpyba), nustato ir tokių vaikų apskaitą tvarko ir užtikrina valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija. Ši institucija, gavusi informaciją apie vaiką, kuriam reikalinga globa (rūpyba), privalo užtikrinti laikinosios globos (rūpybos) jam paskyrimą per tris dienas.
Savivaldybės administracijos direktorius
Vaiko laikinoji globa (rūpyba) nustatoma nuo prašymo įregistravimo dienos rajono (miesto) savivaldybėje jos administracijos direktoriaus sprendimu pagal valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos teikimą. Priimant sprendimą dėl vaiko laikinosios globos (rūpybos), rajono (miesto) savivaldybės administracijos direktorius įvertina, ar nėra galimybės vaiko globos (rūpybos) nustatyti šeimoje, šeimynoje arba globėjų centre.
Bendradarbiavimas tarp institucijų
Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta institucija bendradarbiauja su kitų rajonų (miestų) vaiko teisių apsaugos institucijomis, Vyriausybės nustatyta tvarka keičiasi informacija apie vaikų globos institucijose gyvenančius vaikus, kuriems globa nustatyta jų teikimu, informuoja kitų rajonų (miestų) vaiko teisių apsaugos institucijas apie asmenis, išreiškusius norą globoti (rūpinti) vaiką ar vaikus.
Taip pat skaitykite: Istorija apie Trakų cerkvę