Surogatinė motinystė, dar vadinama pakaitine motinyste, yra donorystės forma, kai moteris įsipareigoja pastoti, išnešioti vaisių ir pagimdžiusi naujagimį atiduoti jo norinčiai porai, atsisakydama motinystės teisių. Ši praktika, nors ir turinti gilias istorines šaknis, šiandien kelia daug etinių, teisinių ir socialinių klausimų, ypač Lietuvoje, kur surogatinė motinystė nėra įteisinta.
Surogatinės Motinystės Būdai ir Sutartys
Yra du pagrindiniai pakaitinės motinystės būdai:
- Moteris išnešioja kitos poros kūdikį, kai žmonos kiaušinėlis apvaisinamas laboratorijoje vyro sperma ir įsodinamas į pakaitinės motinos gimdą.
- Pakaitinė motina apvaisinama kūdikio susilaukti norinčios šeimos vyro sperma.
Surogatinės motinystės atveju pasirašoma sutartis, kurioje pakaitinė motina atsisako visų teisių į naujagimį, o būsimi tėvai įsipareigoja apmokėti su nėštumu ir gimdymu susijusias išlaidas bei pasiimti naujagimį, nepaisant jo sveikatos būklės. Atlyginimas pakaitinei motinai už išnešiojimą sutartyje nurodomas ne visada. Kai kuriose valstybėse pripažįstama tik altruistinė pakaitinė motinystė, o kitose (pavyzdžiui, Indijoje, Pietų Afrikos Respublikoje, Rusijoje) įteisinta ir komercinė surogatinė motinystė.
Istorinis Kontekstas ir Dabartinė Pasaulinė Praktika
Pakaitinė motinystė žinoma nuo senovės, teisiškai pirmą kartą apibrėžta Hamurapio įstatyme. Kai kurios tautos (pvz., Pietų Afrikos, Havajų) ją laikė draugiškumo ženklu ir nesavanaudiška pagalba nevaisingoms poroms. Kai kurių Europos valstybių (pvz., Ispanijos) karališkosios šeimos naudodavosi pakaitinės motinos paslaugomis, jei teisėta žmona negalėdavo pagimdyti sūnaus. Surogatinė motinystė pradėta apibrėžti sutartimis Jungtinėse Amerikos Valstijose XX amžiaus pabaigoje.
JAV dauguma valstijų turi įstatymus, susijusius su surogacija, tačiau teisinis reglamentavimas varijuoja nuo visiško draudimo ir kriminalizavimo iki pakankamai liberalaus požiūrio. Europoje situacija taip pat nevienoda. Daugelyje šalių nėra surogacijos sritį reglamentuojančių įstatymų, o kai kuriose ji yra uždrausta, numatant ir baudžiamąją atsakomybę. Liberalus požiūris į surogaciją vyrauja Jungtinėje Karalystėje, Graikijoje, Danijoje, kur leidžiama altruistinė surogacija, tačiau ji griežtai reglamentuota.
Taip pat skaitykite: Prekyba žmonėmis ir moterimis: apžvalga
Surogatinė Motinystė Lietuvoje: Teisinis Statusas ir Perspektyvos
Lietuvoje surogatinė motinystė nėra įteisinta. Jei surogatinė motina pagimdo vaiką Lietuvoje, pagal šalies įstatymus vaikas bus laikomas jos, o būsimi tėvai neturės jokių teisių į jį. Advokato Ginto Gustaičio teigimu, surogatinė motinystė Lietuvoje gali būti kvalifikuojama kaip sunkus kriminalinis nusikaltimas - vaiko pardavimas, už kurį baudžiama laisvės atėmimu nuo 5 iki 15 metų. Parsivežus tokį vaiką iš užsienio, kyla reali rizika, kad jis bus atimtas, o pora bus persekiojama baudžiamojo kodekso tvarka.
Nors Lietuvoje surogacija draudžiama, kiaušialąsčių ir spermos donorystė yra įteisinta. Donorų ląstelės gali būti naudojamos poroje, kuriai po gimdymo ir priklausys naujagimis. Jokių teisių donorai į naujagimį neturi. Ląstelių donorystė yra anoniminė ir altruistinė.
Įstatymų Leidėjų Iniciatyvos ir Debatai
Lietuvoje ne kartą mėginta teisiškai reglamentuoti dirbtinį apvaisinimą, įskaitant ir surogacijos klausimą, tačiau iki šiol tai nepadaryta. 2001 m. įsigaliojusio Civilinio kodekso straipsnyje numatyta, kad dirbtinio apvaisinimo sąlygas, būdus ir tvarką, taip pat vaiko, gimusio dirbtinio apvaisinimo būdu, motinystės bei tėvystės klausimus reglamentuoja kiti įstatymai, tačiau toks įstatymas vis dar nepriimtas.
Seime svarstyti įvairūs dirbtinio apvaisinimo įstatymų projektai, pasižymėję skirtingais požiūriais į donorystę, embrionų šaldymą ir kitus klausimus. Tačiau nė vienas iš jų nebuvo priimtas dėl prieštaringų nuostatų ir kritikos.
Pastaruoju metu vėl atgimsta diskusijos dėl surogatinės motinystės įteisinimo Lietuvoje. Laisvės partija siūlo, kad pagalbinio apvaisinimo paslaugos būtų prieinamos ir vienišoms moterims ar nesusituokusioms poroms. Tačiau šis siūlymas sulaukia kritikos, teigiant, kad vaikas nėra gyvūnas, kurio galima tiesiog užsinorėti, ir kad reikia galvoti apie vaiko teisę žinoti abu tėvus ir augti su jais.
Taip pat skaitykite: Diagnostika ir karščiavimas
Etiniai ir Socialiniai Aspektai
Surogatinė motinystė kelia daug etinių ir socialinių klausimų, susijusių su moterų išnaudojimu, prekyba žmonėmis, vaiko teisėmis ir šeimos samprata.
Argumentai Už Surogaciją
- Surogacija yra vienintelis būdas turėti genetinį ryšį su savo vaiku tiems, kurie negali susilaukti natūraliai. Tai apima ir LGBT bendruomenę, kuriai surogacija dažnai yra viena iš nedaugelio galimybių turėti savo vaikų.
- Surogacija reikalinga, jei moteris gali pastoti, bet negali išnešioti.
- Absoliutus surogacijos draudimas atima iš šeimų galimybę turėti vaikų.
Argumentai Prieš Surogaciją
- Surogacija prieštarauja gerai moralei ir visuomenėje nusistovėjusioms normoms.
- Surogacija lemia didesnes problemas, tokias kaip moterų išnaudojimas, prievarta, prekyba žmonėmis, organais ir kūdikiais.
- Ekonomiškai pažeidžiamos moterys gali būti labiau linkusios tapti surogatinėmis motinomis dėl finansinių priežasčių, o tai gali sukelti etinių problemų.
- Surogacija gali tapti verslo priemone, o ne humanišku procesu, skirtu padėti šeimoms.
- Surogatinė motinystė gali tapti nacionalinio saugumo grėsme, kai turtingi užsieniečiai samdo surogatines motinas, kad pagimdytų vaikus, kurie įgyja pilietybę, bet gyvena ir yra auklėjami kitose šalyse.
- Surogatinė motinystė devalvuoja prenatalinio laiko - kūdikio ir motinos ryšio motinos įsčiose - svarbą.
Surogatinės Motinystės Kaina
Vis dėlto tapti tėvais šiuo būdu nėra nei paprasta, nei pigu. Surogatinės motinystės kaina gali siekti nuo 100 iki 175 tūkst. JAV dolerių, įskaitant kiaušinėlių donorystę, advokatų paslaugas, keliones, surogatinės motinos atlyginimą, agentūros mokesčius, teisinius mokesčius, draudimą ir medicinines išlaidas. Už vaiko išnešiojimą surogatinei motinai sumokama vidutiniškai 30-60 tūkst. JAV dolerių.
Taip pat skaitykite: Gimdymas: etapai ir priežiūra