Įvaikinimas ir globa yra svarbūs procesai, skirti užtikrinti tėvų globos netekusių vaikų gerovę. Lietuvoje ši sritis reglamentuojama įstatymais, kurie prioritetą teikia vaiko interesams ir teisei augti šeimoje. Šiame straipsnyje aptariami įvaikinimo ir globos procesai Lietuvoje, atsižvelgiant į teisinius aspektus, tarptautinio įvaikinimo ypatumus bei visuomenės lūkesčius.
Įvaikinimo proceso Lietuvoje apžvalga
Įvaikinimas - tai procesas, kurio metu sukuriami tokie patys teisiniai santykiai, kaip tarp tėvų ir vaikų. Įvaikintiems vaikams suteikiamos tokios pat asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos, kaip ir biologiniams vaikams. Tai reiškia, kad įvaikinus vaiką, pasibaigia biologinių tėvų ir jų giminaičių teisės bei pareigos įvaikintam vaikui. Įvaikinimo panaikinti negalima, o įvaikinimo santykiai išlieka net ir įtėviams ar įvaikiams mirus.
Nacionalinis ir tarptautinis įvaikinimas
Įvaikinimas gali būti nacionalinis, kai procesas vyksta šalies viduje, arba tarptautinis (tarpvalstybinis), kai vaiką įvaikina užsienyje gyvenantis asmuo ir perkelia jį gyventi į kitą šalį. Lietuvoje prioritetas teikiamas globai (rūpybai) ar įvaikinimui Lietuvos Respublikoje nuolat gyvenantiems asmenims.
Istorinis kontekstas
Lietuvoje įvaikinimo teisinis reglamentavimas turi ilgą istoriją. 1918-1940 m. šalyje veikė keturios civilinių įstatymų sistemos, kurios nustatė skirtingus reikalavimus įvaikintojams. Pavyzdžiui, Užnemunėje ir Klaipėdos krašte įvaikintojas turėjo būti ne vyresnis kaip 50 metų ir už įvaikį vyresnis ne mažiau kaip 15-18 metų. Sovietinės okupacijos metais įvaikinimą reglamentavo 1926 m. Rusijos Sovietų Federacinės Socialistinės Respublikos santuokos, šeimos ir globos įstatymų kodeksas, kuris numatė galimybę panaikinti įvaikinimą, jei tai atitiko vaiko interesus. Nuo 2001 m. įvaikinimo klausimus reglamentuoja Civilinis kodeksas ir kiti teisės aktai.
Pagrindinės sąlygos
Įvaikinti galima nepilnamečius vaikus (ne jaunesnius kaip 3 mėnesių), kurių abu tėvai arba turėtas vienintelis iš tėvų yra nežinomi, mirę, teismo paskelbti mirusiais, pripažinti neveiksniais arba jiems neterminuotai apribota tėvų valdžia. Būtinos įvaikinimo sąlygos apima būsimųjų įtėvių norą įvaikinti konkretų vaiką, vaiko biologinių tėvų ar globėjų sutikimą, o vaikams, vyresniems nei 10 metų, būtinas rašytinis sutikimas būti įvaikintiems. Šiuos sutikimus tvirtina teismas.
Taip pat skaitykite: Rekomendacijos dėl lytinio švietimo globos namuose
Įvaikinimo tarnybos vaidmuo
Įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atlieka svarbų vaidmenį įvaikinimo procese. Ji atlieka įvaikinamųjų ir įvaikintojų apskaitą, sudaro jų sąrašus, tikrina įvaikintojų pasirengimą įvaikinti ir atstovauja valstybei visose įvaikinimo procedūrose. Tarnyba taip pat patikrina būsimų įtėvių gyvenimo sąlygas, būdą ir sveikatos būklę. Jei įvaikinimas atitinka vaiko interesus, būsimieji įtėviai teikia prašymą teismui dėl vaiko įvaikinimo.
Teismo procesas
Teismas, gavęs įvaikinimo tarnybos prašymą arba savo iniciatyva, gali nustatyti 6-12 mėnesių bandomąjį laikotarpį, per kurį vaikas perkeliamas gyventi į būsimųjų įtėvių šeimą. Įvaikinimo prašymas teisme nagrinėjamas ypatingosios teisenos tvarka. Lietuvos Respublikos piliečių prašymus nagrinėja apylinkės teismai, o užsienio valstybių piliečių - Vilniaus apygardos teismas. Įvaikinimo byla nagrinėjama uždarame teismo posėdyje.
Vaiko nuomonės svarba
Svarbu pastebėti, kad kiekvieno tėvų globos netekusio vaiko nuomonę globėjas privalo pateikti Tarnybai prieš vaiko įrašymą į Galimų įvaikinti vaikų apskaitą. Jeigu vaikui nustatoma nuolatinė globa, sprendimą dėl to priima teismas. Jei vaikas palaiko itin artimus ryšius su broliais, seserimis, seneliais, giminėmis ar net tėvais, jis gali nesutikti dėl įvaikinimo ir tokiu atveju, atsižvelgiant į vaiko nuomonę, jis nebus siūlomas įvaikinti.
Tarptautinis įvaikinimas
Užsienio piliečiai, norintys įvaikinti vaiką, prašymą ir visus reikiamus dokumentus turi pateikti savo šalyje veikiančiai akredituotai užsienio organizacijai. Šiuo metu Lietuvoje tarptautinį įvaikinimą vykdo 9 akredituotos organizacijos, įsikūrusios Italijoje, JAV, Švedijoje, Ispanijoje, Naujoje Zelandijoje ir Kanadoje.
Prioritetai
Visais atvejais prioritetas teikiamas tėvų globos netekusio vaiko globai (rūpybai) ar įvaikinimui Lietuvos Respublikoje nuolat gyvenantiems asmenims. Vaikui netekus tėvų globos, pirmiausia ieškomi artimieji giminaičiai, asmenys, susiję su vaiku emociniais ryšiais, taip pat tėvų globos netekusio vaiko brolius/seseris įvaikinusios ar globojančios šeimos.
Taip pat skaitykite: Įvaikinimo perspektyvos Lietuvoje
Ikiteisminės procedūros
Ikiteisminės tarptautinio įvaikinimo procedūros pradedamos tik tada, jei per 6 mėnesius nuo vaiko įrašymo į Galimų įvaikinti vaikų sąrašą nebuvo gauta LR piliečių prašymų įvaikinti ar globoti vaiką, jei vaiko globėjas (rūpintojas) pritaria, kad vaiko interesus geriausiai užtikrintų tarptautinis įvaikinimas, ir jei tokiam siūlymui pritaria Tarpinstitucinė įvaikinimo komisija.
Akredituotų organizacijų atsakomybė
Akredituotos organizacijos įsipareigoja ir teikia Tarnybai grįžtamąją informaciją apie įvaikintus vaikus (per pirmuosius 2 metus po įvaikinimo - kas pusę metų, kitus 2 metus - kartą per metus, po 4 metų po įvaikinimo - kai to pareikalauja Tarnyba). Ši informacija apima pranešimus apie įvaikinto vaiko integraciją į šeimą, gyvenimo sąlygas, vystymąsi, sveikatą ir vaizdinę medžiagą.
Užsienio šeimų integracija
Kai kurios užsienio piliečių šeimos, prieš priimdamos sprendimą įvaikinti vaiką iš Lietuvos Respublikos, atvyksta į šalį, susipažįsta su kultūra, ragauja tradicinį maistą ir pradeda mokytis lietuvių kalbos. Dalis užsienio piliečių šeimų stengiasi išsaugoti įvaikinto vaiko identitetą: prisijungia prie savo gyvenamojoje šalyje veikiančių lietuvių bendruomenių, kurios puoselėja Lietuvos tradicijas, sudaro sąlygas vaikui mokytis lietuvių kalbos, dalyvauja įvairiuose renginiuose ir namuose gamina lietuviškus tradicinius patiekalus. Užsienio piliečių šeimos dažnai bendrauja su kitomis iš Lietuvos Respublikos įvaikinusiomis šeimomis, sudarydamos galimybes įvaikintiems vaikams bendrauti tarpusavyje.
Įvaikinimo trukmė ir visuomenės lūkesčiai
Jeigu dėl įvaikinimo kreipiasi Lietuvoje nuolat gyvenanti šeima, pageidaujanti įvaikinti sveiką vaiką iki vienerių metų, įvaikinimo procedūra vidutiniškai trunka iki 1 metų ar net ilgiau. Lietuvos Respublikos piliečiai dažniausiai pageidauja įvaikinti sveiką ar su nežymiais sveikatos sutrikimais nuo 3 mėn. iki 2 metų amžiaus mergaitę. Mažesnė dalis šeimų pageidauja įvaikinti vaiką iki 3 metų amžiaus ar vyresnį. Lietuvių šeimos retai kada sutinka įvaikinti vaiką, kurio tėvai serga psichinėmis ligomis, turi proto negalią, priklausomybę alkoholiui ar narkotikams, baimindamiesi galimų pasekmių vaiko vystymuisi, sveikatai ir raidai.
Specialiųjų poreikių vaikai
Užsienio šalių piliečiams sudaromos galimybės įvaikinti tik specialiųjų poreikių turinčius vaikus, t. y. tuos vaikus, kuriems nebuvo surasta Lietuvos Respublikos piliečių šeima, galinti globoti ar įvaikinti.
Taip pat skaitykite: Vaiko priežiūros atostogos Lietuvoje: kas priklauso?
Mitų paneigimas
Apie įvaikinimą sklando nemažai mitų, kurie neatitinka tikrovės. Pavyzdžiui, teigiama, kad įvaikinti galima tik mažus vaikus. Iš tiesų, Lietuvos Respublikos įstatymai nustato, kad kai įvaikinamas dešimties metų sulaukęs vaikas, būtinas jo rašytinis sutikimas.
tags: #mokslincius #vaiko #globa #ir #ivaikinimas