Šis straipsnis skirtas moterims, kurios laukiasi ir nori išsiaiškinti, ar jos yra apdraustos Lietuvoje, ypač jei prieš nėštumą nedirbo arba šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose. Jame aptariami sveikatos draudimo klausimai, motinystės išmokos, nėštumo metu patiriami fiziologiniai pokyčiai ir patarimai, kaip su jais susidoroti.
Sveikatos draudimas nėštumo metu
Daugelis moterų, auginančių vaikus, yra apdraustos valstybės lėšomis. Pavyzdžiui, jei moteris yra drausta iki kol vaikui sueis 8 metai, ji gali būti apdrausta ir nėštumo metu. Tačiau, norint užtikrinti nemokamą nėščiosios ir gimdymo priežiūrą, svarbu išsiaiškinti savo draudimo statusą.
Ginekologas gali rekomenduoti užsiregistruoti darbo biržoje. Nors pašalpa nėra pagrindinis prioritetas, nemokama priežiūra ir gimdymas yra labai svarbūs.
Ar reikia stoti į darbo biržą?
Jei moteris nėra dirbusi prieš nėštumą, gali kilti klausimas, ar reikia stoti į darbo biržą (LDB), kad gautų nemokamą nėštumo ir gimdymo priežiūrą. Nors pašalpa gali būti naudinga, pagrindinis tikslas yra užtikrinti nemokamą medicininę priežiūrą.
Motinystės išmoka ir stažas
Norint gauti motinystės išmoką, reikia turėti tam tikrą socialinio draudimo stažą. Vaiko auginimas iki 3 metų įeina į stažą, reikalingą bedarbio išmokai gauti, net jei prieš tai nedirbote ir negaudavote vaiko priežiūros išmokos (VPA). Tačiau motinystės išmoka nėra mokama automatiškai.
Taip pat skaitykite: Kada nėštumo testas rodo klaidingą rezultatą?
Kaip gauti motinystės išmoką?
- Gydytojas suformuos elektroninį nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimą.
- Darbdavys turėtų automatiškai gauti pranešimą apie pažymėjimą, tačiau patartina jį informuoti ir pačiai, ypač jei nuspręsite atostogų neimti arba išeiti į jas vėliau.
- Motinystės išmoka yra 77,58 proc. gavėjos kompensuojamojo uždarbio dydžio (atlyginimo „ant popieriaus“).
- Minimali motinystės išmoka per mėnesį negali būti mažesnė už 8 bazines socialines išmokas (BSI), galiojusias praeitą mėnesį iki teisės gauti išmoką atsiradimo dienos.
Kada galima išeiti į nėštumo ir gimdymo atostogas?
Į nėštumo ir gimdymo atostogas (NGA) anksčiausiai galite išeiti likus 70 kalendorinių dienų iki numatomos gimdymo datos. Pavyzdžiui, jei numatoma gimdymo data yra 2026 m. kovo 28 d., į NGA anksčiausiai galite išeiti 2026 m. sausio 17 d. Atostogos baigsis po 126 kalendorinių dienų.
Kas apdraustas valstybės lėšomis?
Valstybės lėšomis privalomuoju sveikatos draudimu apdrausti:
- Nedirbantys darbingo amžiaus asmenys, turintys įstatymų nustatytą būtinąjį pensijų socialinio draudimo stažą socialinio draudimo senatvės pensijai gauti.
- Vienas iš tėvų (įtėvių), globėjas ar rūpintojas, slaugantis namuose asmenį, kuriam nustatytas neįgalumo lygis (vaiką invalidą), arba asmenį, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis.
Dažni nėštumo simptomai ir patarimai
Nėštumo metu moters organizme vyksta daug pokyčių. Štai keletas dažniausių simptomų ir patarimų, kaip su jais susidoroti:
Rėmuo
- Simptomai: Didėjanti gimda kelia skrandį, todėl maistas ilgiau būna skrandyje. Išsiskiria daugiau skrandžio sulčių, kurios dirgina stemplę.
- Patarimai: Valgyti reguliariai, mažomis porcijomis, bet dažnai ir lėtai. Gerti pakankamai skysčių, daugiau vaikščioti. Vartoti daugiau augalinės ląstelienos, vengti labai karšto ir šalto maisto, aštrių, sūrių, riebių patiekalų, užkandžių prieš miegą. Stengtis daug nesilankstyti, nekilnoti sunkių daiktų, nenešioti varžančių rūbų. Vakarienę valgyti anksčiau ir neiti gulti iškart pavalgius (1-2 val. po valgio), pasikelti galvūgalį (aukštesnė pagalvė). Nevartoti vaistų savo nuožiūra.
Pykinimas ir vėmimas
- Simptomai: Pykina beveik iki 90 proc. nėščiųjų, o vemia apie 60 proc. Labiausiai šis diskomfortas kankina 4-12-tą nėštumo savaitėmis.
- Patarimai: Vėdinti patalpas, maisto gaminimą perduoti partneriui. Valgyti nedidelėmis porcijomis, bet lėtai ir dažnai (kas 2-3 val.). Vengti aštrių kvapų, riebaus maisto, stiprios arbatos ar kavos. Gerti pakankamai skysčių (1,5-2,8 l per parą). Turėti užkandžių (džiūvėsiai, javainiai, jogurtas, vaisiai, daržovės ar riešutai). Pavalgius nesilankstyti, neiti iš karto gulti (valgyti likus 2 val. iki miego), dažniau gulėti ant dešiniojo šono. Stengtis nekilnoti sunkių daiktų. Rytais prieš keliantis iš lovos suvalgyti kokį nors sausą užkandį ir keltis lėtai be staigių judesių. Daugiau būti gryname ore ir išsivėdinti kambarį prieš miegą. Būklei palengvinti galima gerti imbiero arbatą, valgyti imbiero sausainius, pastiles, desertus arba šviežią imbierą.
Nugaros skausmas
- Simptomai: Nugaros skausmą nėštumo metu jaučia apie 50-80 proc. moterų. Šis diskomfortas aplanko maždaug tarp penkto ir septinto nėštumo mėnesio.
- Patarimai: Nekilnoti sunkių daiktų, avėti ortopedinę, patogią avalynę žema pakulne. Sėdint paremti nugarą pagalve. Esant skausmui, nugarą ir strėnas galite šildyti ar masažuoti. Svarbu reguliarus fizinis aktyvumas: mankštos, aerobika vandenyje, joga. Nugaros skausmui sumažinti gali būti efektyvūs Kėgelio pratimai, masažai, akupunktūra.
Kojų venų išsiplėtimas
- Simptomai: Nėštumo metu dėl hormonų veiklos venos atsipalaiduoja, tampa elastingesnės. Be to, kraujui tekėti sunku dėl didėjančios gimdos spaudimo, todėl jis užsilaiko kojų venose.
- Patarimai: Judėjimas: pasivaikščiojimai, plaukimas, mankšta. Lengvas fizinis aktyvumas gerina kraujo cirkuliaciją kojose. Avalynė turi būti patogi. Atsigulus palaikyti kojas pakėlus aukščiau. Vengti ankštų kelnių ir kitų veržiančių rūbų. Stengtis nesėdėti užsikėlus koją ant kojos. Prieš einant miegoti pasidaryti kojoms vonelę, pamasažuoti kojas (pėdas, blauzdas ir šlaunis) per visą ilgį.
Kojų tinimas
- Simptomai: Dažniausiai tinsta pėdos. Jos gali tapti ilgesnės, platesnės. Kartais pasikeičia pėdų, pirštų ir čiurnų forma. Paskui tinimas gali keliauti aukštyn: tinsta blauzdos, šlaunys, gali patinti pilvas, veidas ir rankos.
- Patarimai: Koreguoti mitybą: valgyti daugiau vaisių, daržovių (ypač agurkus), gerti arbatas, vietoje gazuotų gėrimų rinktis vandenį, vengti sūraus maisto. Lengvas fizinis aktyvumas, pakankamas skysčių vartojimas. Vengti ilgalaikės sėdimos ar stovimos kūno padėties, dažnai ją keisti, pagulėti ant kairio šono pakėlus kojūgalį.
Hemorojus
- Simptomai: Nėštumo metu auganti gimda užspaudžia venines kraujagysles, todėl dėl padidėjusio veninio spaudimo gali išsiplėsti tiesiosios žarnos ir išangės venos bei atsirasti mažesnių ar didesnių mazgų.
- Patarimai: Vaistažolių (ramunėlių ar medetkų) vonios po tuštinimosi. Dieta turi būti tokia, kad kuo mažiau kietėtų viduriai (pakankamai vandens, sėklos, sėlenos, košės, kiviai, slyvos ir kt.). Norint tuštintis nekentėti. Po tuštinimosi apsiplauti vandeniu arba naudoti drėgnas vaikiškas servetėles. Vengti kieto ar kvepiančio tualetinio popieriaus. Dieną pagulinėti, kad gimda mažiau spaustų mažąjį dubenį. Vengti kietų kėdžių.
Dantenų kraujavimas
- Simptomai: Dantenos nėštumo metu dėl hormonų pokyčių pasidaro jautresnės, paburksta, todėl dažniau kraujuoja.
- Patarimai: Burnos higiena vis tiek reikia rūpintis ir valyti dantis švelniu šepetėliu bei naudoti dantų pastas, kurios skirtos kraujuojančioms dantenoms. Mokytis taisyklingų dantų valymo judesių, vengti maisto, kuriame yra cukraus. Kamuojant vėmimui nevalyti dantų iškart po vėmimo, o praskalauti burną vandeniu.
Odos pokyčiai
- Simptomai: Maždaug 12-tą nėštumo savaitę labiausiai keičiasi oda, nes placenta pati ima gaminti hormonus ir organizme susidaro hormonų perteklius. Dažniau beria tas moteris, kurias berdavo prieš mėnesines. Pigmentacijos pokyčiai būdingi apie 90 proc. nėščiųjų.
- Patarimai: Svarbu spuogų nespaudyti ir nekrapštyti, o dezinfekuoti. Naudoti apsaugos nuo saulės priemones.
Mėšlungis
- Simptomai: Mėšlungis yra nevalingas, netikėtas ir skausmingas raumenų spazmas. Dažniausiai mėšlungis sutraukia blauzdą, šlaunį ir pėdą.
- Patarimai: Užklupus kojų mėšlungiui reikia stengtis atpalaiduoti ir ištempti sutrauktą raumenį: suimti kojos pirštus ir patraukti aukštyn. Dar galima pabandyti staigiai atsistoti ir pažingsniuoti. Taip pat, galima skaudamą vietą pagnaibyti, pamasažuoti.
Paruošiamieji sąrėmiai
- Simptomai: Nėštumo pabaigoje gimda gali spazmuoti, nes ji ima ruoštis gimdymui. Tai būna paruošiamieji sąrėmiai, kurie trunka apie 30 sekundžių ir užeina kelis kartus per dieną, dažniau vakarais ar naktį.
- Patarimai: Pajutus pirmuosius spazmus nepanikuoti, o įvertinti kokie jie: kiek laiko trunka, kokie laiko tarpai tarp jų. Būklę palengvinti gali dušas, masažas, lengva mankšta, miegas, tam tikra patogi padėtis.
Dažnas šlapinimasis
- Simptomai: Nėščiosioms pakinta šlapimo takų anatomija: šlapimtakiai išsiplečia ir jų raumenys atsipalaiduoja, inkstai didėja, šlapimo pūslės tonusas susilpnėja. Didėjanti gimda spaudžia šlapimo pūslę, todėl padažnėja šlapinimasis.
- Patarimai: Svarbu dar iki nėštumo stiprinti dubens dugno raumenis (Kėgelio pratimai, pilvo šokiai).
Vidurių užkietėjimas
- Simptomai: Apie 40 proc. nėščiųjų turi vidurių užkietėjimą.
- Patarimai: Esant vidurių užkietėjimui labai svarbi yra dieta: valgyti pusryčius, vartoti daugiau skaidulinių medžiagų turinčio maisto (rupių miltų duona, kviečių sėlenos ir kruopos, grikiai, avižos, ankštinės kultūros, riešutai, vaisiai, daržovės, uogos, linų sėmenys), gerti pakankamai skysčių (apie 2 litrus), mažinti mėsos patiekalų, vengti pilvo pūtimą sukeliančio maisto.
Strijos
- Simptomai: Strijas dar vadina nėščiųjų drūžėmis. Tai yra odos patempimai, kurie gali būti ryškiai rausvos, rausvai-melsvos, vėliau pablyškusios ar net permatomos spalvos.
- Patarimai: Strijų profilaktikai ar jų kiekiui sumažinti galima naudoti specialius kremus, aliejus, masažą.
Makšties išskyros
- Simptomai: Nėštumo metu padidėja makšties išskyrų kiekis.
- Patarimai: Stenkitės nešioti natūralaus pluošto apatinius drabužius. Intymiai higienai naudokite specialius prausiklius (pH 3,5-5,5). Jeigu dėl išskyrų reikia nešioti įklotus, tai dažnai juos keiskite. Nesiprauskite pernelyg dažnai.
Odos jautrumas
- Simptomai: Nėštumo metu oda jautriau reaguoja į šaltį, karštį, kosmetiką ir įvairių medžiagų kontaktą. Gali paūmėti lėtinės ligos (seborėjinis dermatitas, žvynelinė ir kt.).
- Patarimai: Odai reikia daugiau priežiūros: po prausimosi netrinkite rankšluosčiu odos, o sausinkite paspaudžiant jį prie odos. Visada po vandens procedūrų pasitepkite odą kremu, emulsija ar pieneliu.
Krūtų jautrumas
- Simptomai: Krūtys brinksta ir tampa jautrios, nes hormonai keičia krūtų audinį ir ruošia kūdikio maitinimui. Krūtinė gali padidėti keliais dydžiais.
- Patarimai: Svarbu patogi liemenėlė, kuri nespaustų krūtinės. Rinkitės natūralų audinį, kuris leistų odai kvėpuoti ir būtų be lankelių.
Nuovargis
- Simptomai: Dažnai nuovargis pasireiškia kaip vienas pirmųjų nėštumo požymių.
- Patarimai: Pamėginti eiti anksčiau miegoti. Jeigu pavyksta, numigti dienos metu.
Mityba
- Simptomai: Nėščiosios organizmas ruošiasi gimdymui ir laktacijai, o tai yra didelis fizinis krūvis ir energijos sąnaudos.
- Patarimai: Nereikia valgyti “už du”, nes nėščios moters energijos poreikiai padidėja nedaug ir viršija nenėščios moters poreikius apie 15 proc.
Nuotaikų kaita
- Simptomai: Nuotaikų kaita yra besikeičiančių hormonų įtaka.
- Patarimai: Stenkitės nepervargti, išsimiegoti, sveikai maitintis ir skirti laiko sau.
Taip pat skaitykite: Nėštumo testo patikimumo vadovas
Taip pat skaitykite: Ankstyvieji nėštumo simptomai