Šiame straipsnyje apžvelgiamas mitingas, skirtas atkreipti dėmesį į vaikų teisių apsaugos klausimus Lietuvoje. Mitinge dalyvavo įvairių visuomenės grupių atstovai, turintys skirtingas nuomones ir reikalavimus dėl vaikų teisių apsaugos politikos.
Mitingo Apžvalga
Mitingas vyko prie Seimo rūmų, kur susirinko nemažai žmonių, laikančių raudonus balionus ir valstybines vėliavas. Dalis susirinkusiųjų stovėjo ant Martyno Mažvydo bibliotekos laiptų. Mitingo organizatorių plakatuose buvo skelbiama: „Stop vaikų grobimui“, „Sergančią šeimą reikia gydyti, o ne žudyti“. Organizatoriai planavo, kad mitinge dalyvaus iki 1 tūkst. žmonių. Į renginį atėjo nemažai tėvų su vaikais, taip pat nemažai ir vyresnio amžiaus žmonių. Mitinge dalyvavo ir kaunietė Eglė Kručinskienė, kurios bylą dėl galimo smurto prieš vaiką neseniai prokuratūra perdavė teismui. Tarp susirinkusiųjų buvo ir daugiau tėvų, kurie apkaltinti smurtu prieš vaiką, jų istorijos nušviestos žiniasklaidoje, o bylos dėl galimo smurto perduotos teismui. Mitinge taip pat dalyvavo Garliavos įvykiuose išgarsėjusi kaunietė Audronė Skučienė. Prie šios grupės feisbuke yra prisijungę per 70 tūkst. žmonių.
Dalyvių Nuomonės ir Reikalavimai
Mitingo dalyviai išreiškė įvairias nuomones ir reikalavimus dėl vaikų teisių apsaugos. Kai kurie dalyviai teigė, kad vaikai turi augti su savo tėvais, o ne su žmonėmis, kurie gauna didžiulius pinigus už tai. Jie teigė mylį savo vaikus ir norintys, kad jie augtų jų tikrojoje šeimoje. Iš scenos skambėjo raginimai: „Nereikia jų gelbėti, reikia jiems tik ištiesti pagalbos ranką“. Joje vėliau pasirodė aktorius Gediminas Storpirštis. Jis pasidalijo asmenine patirtimi, kai vaikystėje sunkiai susirgo ir jam ilgą laiką teko gyventi gydymo įstaigoje be tėvų. „Mušti vaiką yra blogai, bet toks paėmimas iš šeimos yra psichopatiškas ir veidmainiškas“, - sakė aktorius.
Mitingo rezoliucijoje sakoma, kad smurto prieš vaikus atvejai leidžia susidaryti nuomonę, kad savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus „specialistės netinkamai ir abejingai atlieka savo darbą“, todėl reikalaujama jų atsistatydinimo. Su mitinguotojais penktadienį susitiko savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Antanas Pavolis. Jis ragino palaukti dėl keturmečio mirties pradėtų tyrimų pabaigos. Anot jo, tyrimai turėtų atskleisti atsakingus asmenis. „Jūs turbūt girdėjote ministro pasakymą, kad vaiko teisių skyriai bus centralizuoti, bus tiesiogiai pavaldūs ministerijai ar kokiam nors padaliniui, iš principo jie imasi šito vaidmens, jie visą šitą darbą koordinuos. „Jūs žinote, kad vyksta ikiteisminis tyrimas, mūsų komisija taip pat vykdo tyrimą, tai aš į klausimą (apie atleidimus) galėčiau atsakyti po to, kai bus išvados. Atsakomybę turi prisiimti tie žmonės ir nuobaudos skirtos tiems, kurie nepadarė savo darbo, tam ir yra tyrimai atliekami.
Prieštaraujančios Nuomonės
Šalia minios buvo susirinkusi ir grupelė vyrų ir moterų, kurie nepalaikė minios idėjų. Jie teigė, kad kiekvienas vaikas turi teisę užaugti nepatirdamas fizinių bausmių ir pasisakė prieš bet kokias fizines bausmes vaikams. Anot jų, tos įstatymo pataisos, kurias nori pateikė, berods, 58 Seimo nariai, jos iš esmės leistų vėl naudoti fizinį smurtą prieš vaikus, jeigu nelieka mėlynių ar jis nestiprus. Jie mano, kad bet koks fizinis smurtas prieš vaikus žaloja. Vaiko teisės yra žmogaus teisės. Oponentų pusėje taip pat dalyvavo Seimo narys Tomas Tomilinas. Jis sako, kad vaikų teisių apsaugos reforma atskleidė, jog socialinė politika yra gana silpna, jai tinkamas dėmesys nebuvo skiriamos. „Aš norėčiau nuraminti šeimas. Aš nežinau, kaip tai padaryti. Nėra jokio norvegų sąmokslo Lietuvoje, tai tiesiog neegzistuoja. Ne man tai komentuoti, kas tai kursto. Norvegų fondai, jei ir dirba Lietuvoje, jie padeda tam tikras sistemas pakeisti, kaip ir Europos Sąjunga padėjo pakeisti nuo Rytų iki Vakarų“, - žurnalistams sakė T. Tomilinas. Jis sakė, kad dabar svarbu nepasiduoti manipuliacijoms.
Taip pat skaitykite: Efektyvus bendravimas su vaikais
Mykolas Majauskas padalino užsienyje išleistas brošiūras rožiniais viršeliai „Draudimas taikyti fizines bausmes vaikams“, o paskui jo vadovaujama grupė patraukė arčiau mitinguotojų. Jau prieš tai kitokios nuomonės šalininkai buvo užpulti dviejų į ginčus mėginusių įklampinti jaunuolių, viską aplinkui filmavusių ir įrašinėjusių.
Ginčai ir Diskusijos
Mitingo metu neišvengta ginčų ir diskusijų tarp skirtingų nuomonių šalininkų. Vis dėlto ginčų apie vaikų teisių apsaugą prasmės nesuprato nė patys dalyviai. Kiti mėgino aiškinti vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo, apie kurį nuo scenos kalbėjo Seimo narys valstietis Mindaugas Puidokas, pataisų esmę.
Vaikų Dalyvavimas Mitinge
Į protestą prie Seimo dalis žmonių atsivedė ir savo vaikus. Specialistai pažymi, kad dalyvavimas taikiame mitinge vaikui gali būti naudingas, tačiau kritikuoja įvykius prie Seimo. Paauglių dalyvavimas taikiuose ir demokratiškuose mitinguose gali būti geras dalykas. Vis dėlto vaikų dalyvavimą proteste prie Seimo R. Dičpetrienė vertina kitaip. „Gelbėkit vaikus“ vadovės teigimu, kyla klausimas, kaip tėvai užtikrino mažiausiųjų - ikimokyklinukų ar net kūdikių - poreikius. Svarbu ir tai, išskiria R. Ji atkreipia dėmesį, kad leidimas protestui buvo išduotas iki 17 val., tačiau žmonės nesitraukė, o minia buvo išsklaidyta tik apie antrą valandą nakties: „Jei tėvai su vaikais pasiliko po 17 val., jie jau buvo nelegalaus renginio dalyviai. Anot „Gelbėkit vaikus“ vadovės, stebėdami protestą vaikai liudijo ir suaugusiųjų nederamą, agresyvų elgesį. Tai yra absoliučiai netinkamas elgesys, nes vaikai mokosi iš praktinio pavyzdžio - skleidžiama tokia žinia, kad nuomonę reiškiame kumščiais, argumentuoja R. R. Dičpetrienė primena, kad per protestą aikštėje stovėjo kartuvės - jei vaikams nebuvo paaiškintas kontekstas, jie gali likti su savo versija ir įsivaizdavimu, o tai gali kelti didelę baimę, nesaugumo jausmą. O kai kuriems protestuotojams vaikai buvo tapę skydais. Apie tai anksčiau pasakojo ir Seimo narys Andrius Navickas: „Prisipažįstu, sunku patikėti savo akimis, nes man už automobilio pastatomas ketverių (bent taip pasirodė) metų vaikas - kaip gyvas barjeras.
Vaikai pagal protinius pajėgumus, gebėjimus ir patirtį niekaip negali suvokti, kas vyksta suaugusiųjų gyvenime, įsitikinusi S. Markuckienė. „Kitaip tariant, mes galime sudaryti klaidingą įvaizdį, kas yra tiesa ir kaip reikia ją rasti. Vaikas emociškai reaguoja, nes neturi tiek patirties, gebėjimų, įgūdžių“, - teigia S. Anot jos, stiprūs garsai ir kita aplinka vaikui sukelia baimę ir išgąstį: „Mes, suaugę, sugebame įvertinti, iš kur garsas ateina, žinome, kad garsus automobilių pypsėjimas ir yra tik garsus automobilių pypsėjimas, kad grėsmės nėra. Tokioje aplinkoje sudirginama visa streso būklė - „kaukis arba bėki“, sudirginama psichika, emocijos. Vaikui dar sunkiau nurimti tuo atveju, jei šaukia ir priešinasi ne tik aplinkiniai, bet ir tėvai - matydamas tėvus neviltyje ir siaube, vaikas jaučiasi bejėgiškas, negalintis nieko padaryti, tvirtina S. „Bejėgiškumo jausmas, kad nieko negali padaryti. Per didžiulį išgąsti gali išsivystyti minios baimė, sustiprėti agresyvumas - vaikas mato, kad suaugę taip elgiasi, vadinasi, tai yra priimtina“, - vardija S. Taigi psichologė ragina, kad rugsėjo 10 dieną planuojamas mitingas apsieitų be vaikų. Niekada nežinai, kas gali nutikti, kalba ji, - jau turime patirties, kad gali kilti riaušės. „Ne dėl savęs - dėl vaiko. Savo poziciją galima išreikšti ir kitais būdais, o dengtis vaiku kaip priedanga, kaip priežastimi yra šantažo būdas. Būtų gerai, kad demonstracijos apsieitų be vaikų“, - pabrėžia S.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė pabrėžia - aktyvus vaikų dalyvavimas visose visuomenės gyvenimo srityse ir nuomonės reiškimas yra skatintinas. Tačiau, portalui LRT.lt komentuoja I. „Šios įtvirtintos vaiko teisės skatina ir sudaro prielaidas kiekvienam vaikui aktyviai dalyvauti visuomenės gyvenime. Vaiko tėvai ir kiti jo atstovai turi teisę ir pareigą vadovauti vaikui įgyvendinant nustatytas teises taip, kad tai atitiktų besivystančius vaiko sugebėjimus. Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia tėvai tarpusavio sutarimu. Todėl, atsižvelgiant į vaiko auklėjimą, jo fizinius, psichinius duomenis, ugdyti vaiko pareigų suvokimą šeimoje ir visuomenėje yra palikta tėvams. Tai yra pagrindinė žinutė - tėvai sprendžia dėl vaikų dalyvavimo“, - LRT.lt sako I. Tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą turi taip ugdyti vaiką, kad jis taptų atsakingu visuomenės nariu, naudodamasis savo teisėmis ir laisvėmis laikytųsi visuotinai pripažintų elgesio normų“, - teigia I. Čia I.
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie „Gandrelį“
Rezonansą Sukėlę Įvykiai
Rezonansą visuomenėje sukėlė dviejų mažamečių vaikų paėmimo iš kauniečių Kručinskų šeimos istorija. Vaikai paimti, kai praeivis užfiksavo, kaip motina sudavė vienam iš vaikų, kai šis jos neklausė. Mažamečiai grąžinti į šeimą įsikišus dviem Seimo nariams, surengus piketą prie Kauno vaiko teisių apsaugos tarnybos. Taip pat tai ne pirmas didelio atgarsio sulaukęs smurto prieš vaikus atvejus šioje savivaldybėje - prieš metus šio rajono Saviečių kaime tėvas du savo vaikus įmetė į šulinį.
Įstatymų Pakeitimai
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija rengia įstatymų pakeitimus dėl vaiko teisių apsaugos. Savo projektą parengė ir grupė parlamentarų.
Vytauto Šustausko Pasisakymas
Koks mitingas be Vytauto Šustausko. Stovyniuodamas aikštėje jis minėjo, kad iš Kauno atvažiavo autobusas ir mikroautobusas, tačiau kauniečiai nevieningi - jie pasklido minioje.„Vyksta pasikėsinimas į brangiausią turtą - į vaiką. O pats ar negavai į kailį? Gavai. Ir aš gavau. Bet užaugome normaliais žmonėmis. O dabar jau tūkstančius vaikų atėmė. Kur jie?“ - klausė skandalingas Kauno politikas. Nors per kitus mitingus jis garsiai rėždavo kalbas, šį kartą šnekėjo be ugnelės.
Taip pat skaitykite: Vaikų kirpykla "Pas Voveryką"