Mindaugas Jusius yra žinomas Lietuvos verslo lyderis, pasižymintis dinamiška karjera ir įvairiapusiais įsipareigojimais. Šiame straipsnyje apžvelgiama jo profesinė veikla, asmeniniai interesai ir požiūris į lyderystę.
Ankstyvasis gyvenimas ir išsilavinimas
Abu Mindaugo Jusiaus tėvai buvo matematikai-programuotojai, o tikslieji mokslai jam visada buvo stiprioji pusė. Nors mokykloje nemažai metų mokėsi literatūrinėje klasėje, vėliau pateko į Vilniaus licėjų. Vilniaus universitete baigė bankininkystės bakalaurą ir magistrantūrą, o ISM vadovų studijos papildė jo išsilavinimą.
Karjera
Ankstesnė patirtis
Prieš tapdamas „Klaipėdos naftos“ generaliniu direktoriumi, M. Jusius dirbo bendrovėje „Swedbank Life Insurance“. Šiame darbe jo komanda dirbo Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje, todėl tekdavo nuolatos važinėti tarp šalių ir bendrauti angliškai.
„Klaipėdos nafta“
2017 m. Mindaugas Jusius pradėjo vadovauti „Klaipėdos naftai“, pakeisdamas laikinai vadovavusį Marių Pulkauninką. Tokį sprendimą priėmė „Klaipėdos naftos“ valdyba. Iki paskyrimo generaliniu direktoriumi, M. Jusius buvo nepriklausomas „Klaipėdos naftos“ valdybos narys, išrinktas 2011 m. spalio 24 d., o 2014 m. balandžio 29 d. jis informavo apie pasitraukimą iš valdybos nario pareigų.
Perimti sėkmingos įmonės vadovo postą M. Jusius įvertino kaip didžiulę atsakomybę. Vienas ryškesnių iššūkių, kuriuos jis įvardijo, yra SGD terminalo technologijos plėtra į kitus terminalus visame pasaulyje. Jis žavisi žmonių kompetencija ir profesionalumu, o tai suteikė jam pasitikėjimo prisidėti prie ambicingų tikslų įgyvendinimo. Įgyvendindama suskystintų gamtinių dujų terminalo projektą, „Klaipėdos nafta“ įgijo unikalios kompetencijos, kuri turi paklausą visame pasaulyje ir turi galimybę eksportuoti žinias, tokiu būdu kuriant vertę įmonės akcininkams, kurių didžiausias yra valstybė, Lietuvos žmonės.
Taip pat skaitykite: M. Basčio skandalai ir veikla
Kiti projektai
M. Jusius aktyviai dalyvauja įvairiuose socialiniuose ir verslo projektuose. Jis aktyviai dalyvavo „Lietuvos Tūkstantmečio rotary“ klubo socialinėje veikloje prieš korupciją ir patyčias. Prisijungė prie Lietuvoje dar jaunos organizacijos YPO („Young Presidents Organization“), vienijančios daugiau nei 130 šalių verslo lyderius. Anksčiau prisidėjo plėtojant vieną iš Kazickų šeimos verslų Lietuvoje. Yra Vilniaus universiteto TSPMI globėjų tarybos narys. Įsitraukė į draudimo rinkos startuolio „Switch4sure“ kūrimą, kur laisvu nuo darbo metu dalinasi savo patirtimi su komanda, vystančia šį projektą.
Darbo ir asmeninio gyvenimo derinimas
M. Jusiaus darbo diena dažnai būna be ribų. Jis prisipažįsta esantis vakaro žmogus, todėl produktyviausiai dirba vakarais ir net naktimis. Dėl didelio užimtumo, jo gyvenimas tapo „čigoniškas“ - lagaminas visada automobilio bagažinėje, o daiktai išsimėtę dviejuose namuose - Vilniuje ir Klaipėdoje.
Šeima jam yra didelis prioritetas. Jis džiaugiasi žmonos palaikymu ir stengiasi rasti būdų, kaip praleisti daugiau laiko su vaikais Domu, Lėja ir Simonu. Kartais šeima kelioms dienoms važiuoja kartu su juo į pajūrį.
Požiūris į lyderystę
M. Jusius tiki, kad lyderiu galima tapti. Jam pasisekė patekti į tokias organizacijas ir situacijas, kurios sudarė galimybę augti ir tobulėti kaip vadovui. Jis nebijo klysti ir garsiai pripažinti savo klaidas, nes tiki, kad tai jį sustiprina ir moko nedaryti klaidų ateityje. Jis pasitiki savo komanda ir stengiasi patarti bei padėti dirbti, o ne griežtai vadovauti.
Gyvenimas Klaipėdoje
Nuo 2017 metų Mindaugas Jusius viena koja gyvena uostamiestyje. Jam, kaip vilniečiui, jūra yra didelė egzotika ir vertybė. Ieškodamas būsto Klaipėdoje, viena iš sąlygų buvo kuo arčiau jūros. Jūra jį įkvepia, o iš darbo kabineto lango atsiveriantis uosto vaizdas primena vaikystę, kai keltu plaukdavo į Nidą.
Taip pat skaitykite: A. Brazausko palikimas Lietuvai
Kultūrinis ir politinis kontekstas Lietuvoje XX a. ketvirtajame dešimtmetyje
Mindaugo Jusiaus biografija yra neatsiejama nuo Lietuvos kultūrinio ir politinio konteksto XX a. ketvirtajame dešimtmetyje. Šiuo laikotarpiu Lietuvoje vyko sudėtingi procesai, susiję su autoritarinio režimo įsigalėjimu, įtampa tarp tautinių ir kosmopolitinių idėjų bei Sovietų Sąjungos įtaka.
Kultūrbolševizmo idėjų sklaida
XX a. ketvirtajame dešimtmetyje Lietuvoje buvo jaučiama kultūrbolševizmo idėjų sklaida. Šios idėjos, propaguojamos per spaudą, literatūrą ir meną, skatino domėjimąsi komunizmu ir Sovietų Sąjungos kultūriniais laimėjimais.
Autoritarinio režimo politika
Autoritarinis režimas, įsigalėjęs Lietuvoje, siekė kontroliuoti kultūrinį gyvenimą ir apriboti bet kokią veiklą, susijusią su komunizmu. Buvo įvesta griežta cenzūra, uždarytos draugijos ir leidiniai, propaguojantys kairiąsias idėjas.
Lietuvių inteligentijos pozicija
Lietuvių inteligentija nevienareikšmiškai vertino kultūrbolševizmo idėjas ir Sovietų Sąjungos įtaką. Vieni palaikė glaudesnius ryšius su Sovietų Sąjunga, tikėdamiesi ekonominės ir politinės naudos, o kiti griežtai pasisakė prieš komunizmą ir siekė išsaugoti tautinę kultūrą.
„Literatūra“ žurnalas
Žurnalas „Literatūra“, redaguojamas Vinco Krėvės-Mickevičiaus, buvo vienas iš leidinių, kuriame buvo jaučiama kairuoliška pakraipa. Žurnalas propagavo socialistines ir internacionalistines idėjas, tačiau sulaukė kritikos dėl tautinių tradicijų nepaisymo ir komunizmo idealizavimo.
Taip pat skaitykite: Mindaugas Rainys: asmeninis gyvenimas
Draugija TSRS tautų kultūrai pažinti
Draugija TSRS tautų kultūrai pažinti buvo organizacija, siekianti supažindinti Lietuvos visuomenę su Sovietų Sąjungos kultūriniais laimėjimais. Draugijos veikla buvo vertinama nevienareikšmiškai - vieni ją laikė naudinga platforma kultūriniam bendradarbiavimui, o kiti - komunizmo propagandos įrankiu.
„Scientia“ istorikų draugija
„Scientia“ istorikų draugija, įkurta 1936 m., taip pat buvo siejama su kairiosiomis idėjomis. Draugijos nariai organizavo renginius, skirtus Paryžiaus komunai ir Ispanijos pilietiniam karui paminėti, o jų paskaitose buvo jaučiama marksistinė pakraipa.
Kairieji rašytojai ir jų kūryba
Kairieji rašytojai, tokie kaip Julius Janonis, Justinas Būtenas ir kiti, savo kūryboje atspindėjo socialinę nelygybę, darbo žmonių gyvenimą ir revoliucines idėjas. Jų kūryba buvo populiari tarp jaunimo ir skatino domėjimąsi komunizmu.
Kultūrinė politika po 1940 m.
Po 1940 m., kai Lietuva buvo okupuota Sovietų Sąjungos, kultūrinė politika radikaliai pasikeitė. Kairieji rašytojai ir menininkai tapo privilegijuoti, o jų kūryba buvo skatinama ir propaguojama.