Algirdas Mykolas Brazauskas - iškili figūra Lietuvos politikoje, palikusi ryškų pėdsaką šalies istorijoje. Jo politinė karjera apima laikotarpį nuo sovietinės Lietuvos iki atkurtos nepriklausomybės, o jo indėlis į šalies raidą yra neabejotinas. Šiame straipsnyje apžvelgiama A. Brazausko biografija, jo veikla einant svarbiausias valstybės pareigas, jo politinis palikimas bei kontroversijos, lydėjusios jo karjerą.
Ankstyvasis gyvenimas ir karjeros pradžia
Straipsnyje nepateikiama konkrečios informacijos apie A. Brazausko ankstyvąjį gyvenimą ir karjeros pradžią.
Prezidento kadencija: Pamatai ateičiai
Baigęs savo, kaip pirmojo atkurtos nepriklausomos Lietuvos prezidento, kadenciją, A. Brazauskas porai metų iš politikos pasitraukė. „Kai jis baigė prezidento kadenciją, partijos kolegos primygtinai siūlė ir ragino kelti jo kandidatūrą antrai kadencijai. Bet jis buvo apsisprendęs ir sakė, kad tikrai neis.
Grįžimas į politiką: Premjero kėdė
Viską sumaišė 2000-2001 metai, kai įvyko Seimo rinkimai. Juose dalyvavo A. Brazausko socialdemokratinė koalicija, gavo 51 vietą, o tai - nemažai. 2001-aisiais, kaip priminė M. Tamošaitis, įvyko dviejų partijų - Lietuvos demokratinės darbo partijos ir Lietuvos socialdemokratų partijos - jungtuvės, po jų politinės jėgos lyderiu ir buvo išrinktas A. Brazauskas. „Jis buvo ekonomistas, jam buvo aktualu, kad jis galėtų dirbti ministru pirmininku. Jis tokią idėją piršo ir kolegoms, jau nuo 2000-2001 metų neslėpė, kad jei grįš į aktyvią politiką, tai save mato tik ministro pirmininko kėdėje“, - portalui LRT.lt kalbėjo M. Tiesa, formuoti Vyriausybę A. Brazauskui buvo patikėta ne iškart.
Pirmiausia prezidentas V. Adamkus Vyriausybę pasiūlė formuoti dviem politinėms jėgoms - Artūro Paulausko socialliberalams ir Rolando Pakso Liberalų sąjungai. Visgi tokia draugystė ilgai netruko, prasidėjo partnerių nesutarimai, o galiausiai, kaip pasakojo M. Tamošaitis, A. Paulauskas su A. „Reikia matyti, kad pats A. Brazauskas norėjo grįžti į politiką ir į ją grįžo, bet jei būtų A. Paulauskas ir R. Paksas darniai dirbę, tai kad ir kaip A. Brazauskas būtų norėjęs, jis į premjero kėdę nebūtų atsisėdęs“, - portalui LRT.lt kalbėjo M. Jis pasakojo, kad, prieš pradedant dirbti A. Brazausko vadovaujamam ministrų kabinetui, visuomenė jau buvo pavargusi nuo politinių intrigų ir nuolatinių kalbų, kad R. Pakso vadovaujama Vyriausybė gali griūti bet kurią dieną. Anot istoriko, A. Reikia matyti, kad pats A. Brazauskas norėjo grįžti į politiką ir į ją grįžo, bet jei būtų A. Paulauskas ir R. Paksas darniai dirbę, tai kad ir kaip A. Brazauskas būtų norėjęs, jis į premjero kėdę nebūtų atsisėdęs. M. „O paskui prasidėjo R. Pakso [apkaltos] skandalas. Tada A. Brazausko vaidmuo buvo labai svarbus, nes prezidentas realiai nedirbo, Seimas buvo užsiėmęs jo skandalu, tad realiai tuo metu dirbo tik Vyriausybė. O kas stovėjo už tos Vyriausybės? A. Brazauskas. Reikia pripažinti, kad stabilumą jis teikė, su tuo sutinka net ir politiniai oponentai“, - kalbėjo M.
Taip pat skaitykite: M. Basčio skandalai ir veikla
Premjero veikla ir pasiekimai
Prie Vyriausybės vairo A. Brazauskas iš viso stovėjo beveik penkerius metus - premjeru jis tapo 2001-ųjų liepą, praėjus porai savaičių po to, kai iš pareigų pasitraukė Rolandas Paksas. Antrą kartą ministrų kabinetas A. Brazausko atsistatydino 2006 m. birželį. Likus mėnesiui iki penktųjų metinių einant ministro pirmininko pareigas, 2006-ųjų birželį, A. Kaip tuomet rašė žiniasklaida, palikęs pareigas A. „Aš bandžiau porą metų būti pensininku, man atrodo, pasisekė. Tikiuosi, kad pasiseks ir dabar kažką veikti. Tada, dvejus metus būdamas pensijoje, parašiau knygą, bet jos neišleidau. Aš ją išleisiu, turiu sau visiškai konkrečią užduotį“, - dieną, kai prezidentui Valdui Adamkui įteikė Vyriausybės atsistatydinimo pareiškimus, žurnalistams kalbėjo A. Jo bendražygiai dabar pamena, kad už tuomečio premjero galėjai jaustis kaip už mūro, o jo vadovavimą ministrų kabinetui tik sustiprino patirtis, įgyta vadovaujant visai valstybei.
Apie A. Brazausko nuopelnus Lietuvai ir šalies politikai portalui LRT.lt kalbėjo ir ekspertai. Nemaža dalis pirmojo A. Brazausko kabineto ministrų buvo pakviesti dirbti ir antrojoje jo vadovaujamoje Vyriausybėje. Šiuo metu Europos Parlamente (EP) dirbanti ir Lietuvos socialdemokratų partijai vadovaujanti V. Blinkevičiūtė, portalo LRT.lt paklausta apie darbą A. „Tas laikotarpis tikrai nebuvo lengvas, buvo daug tam tikrų iššūkių, turėjome juos įveikti. Sakyčiau, kad A. Brazausko vadovaujamos Vyriausybės laikotarpis buvo stiprus, reikalingas Lietuvos žmonėms“, - portalui LRT.lt pasakojo V. Kalbėdama apie A. „Už jo, kaip sakau, galėjai jaustis kaip už mūro. V. Blinkevičiūtė kalbėjo, kad vienas svarbiausių darbų, atliktų tuo metu, kai Vyriausybei vadovavo A. Brazauskas, buvo sėkmingas stojimo į ES ir NATO procesas. „Man atrodo, kad su tuo iššūkiu buvo gana sėkmingai susidorota. Ji prisiminė ir istoriją apie tai, kaip buvo nutarta didinti senatvės pensijas. V. „Pamenu, per svarstymą premjeras A. Brazauskas paklausė „tai gal jau galima kiek nors padidinti pensijas, kokia padėtis „Sodros“ biudžete?“. Aš atsakiau, kad „taip, premjere, galima, mes galėsime nuo rugsėjo 1-osios pridėti 4 litus prie pensijos“. Aš taip džiaugiausi, didžiavausi tais 4 litais, nes 4 litai yra 19 mln. Puikiai atsimenu, A. Brazauskas taip pažiūrėjo, sako: „Kiek? 4 litais? Tai, Vilija, gal bent 5 litus būtų galima pridėti?“ Aš atsakiau, kad „premjere, pinigų neturėsime“, bet jis buvo teisus. Iš tikro, kai baigėme tuos metus, suskaičiavome, kiek buvo mokesčių sumokėta, kiek socialinio draudimo įmokų, - jis buvo teisus“, - su šypsena darbą A. Brazausko Vyriausybėje prisiminė V. Jeigu pateikdavai įstatymo projektą, jei yra argumentų ir sugebi įrodyti, kad tai yra būtina, palaikymas visada būdavo.
Abiejose A. Brazausko vadovaujamose Vyriausybėse dirbo ir Zigmantas Balčytis. Vienoje jis ėjo susisiekimo, o kitoje - finansų ministro pareigas. Pasak Z. Balčyčio, A. „Su juo buvo labai lengva dirbti. Jis komandos narius visada palaikydavo, paskatindavo ir nesinaudodavo savo autoritetu ten, kur nereikia“, - kalbėjo Z. Paklaustas, kokią įtaką A. Brazauskui, kaip premjerui, turėjo jo darbas prezidentu, Z. „Tokių pareigų ėjimas palengvino premjero darbą. Manau, kad jam tai tikrai padėjo. Buvo nesudėtinga įtikinti dėl tam tikrų sprendimų, nes jis pats buvo renkamas žmonių. Manau, kad jis įnešė rimties į Lietuvos politiką“, - prisiminė dabar Seime dirbantis Z. Būtent Z. Balčytį po savęs premjeru norėjo matyti A. Brazauskas, tačiau tokiai kandidatūrai palaikymo pritrūko ir Seime, ir V. Tiesa, V. Blinkevičiūtė neslėpė, kad netrūkdavo ir griežtesnio A. Brazausko žodžio. „Visgi prisimenu, kad tai buvo žodžio žmogus, jei pasakydavo, tai ir padarydavo. Tai labai didelė vertybė“, - kalbėdama su portalu LRT.lt A. Brazauską prisiminė V. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) politologas L. Bielinis portalui LRT.lt kalbėjo, kad laikotarpį, kuomet veikė A. Brazausko Vyriausybė, galima pavadinti lūžio metais. „Buvo matyti, kad jis puikiai išmanė ekonominę ir ūkinę Lietuvos situaciją, visi rodikliai jam buvo žinomi mintinai. Manau, tai išties padėjo spręsti problemas, suvokti procesų eigą ir orientuotis visame chaose, kurio tikrai buvo“, - sakė L. Politologas kalbėjo, kad itin svarbu buvo tai, jog tuometis premjeras sugebėjo sukontroliuoti „didžiulę partinės nomenklatūros masę“ ir ją suvaldęs užkirto kelią galimiems vidiniams konfliktams. Taip, anot L. Tiesa, nors A. Brazauskui būnant premjeru Lietuva įstojo į ES ir NATO, politologo manymu, reikia nepamiršti vieno svarbaus įvykio, įvykusio jam dar būnant prezidentu, - 1995 metais viešėdamas Izraelyje A. Buvo matyti, kad jis puikiai išmanė ekonominę ir ūkinę Lietuvos situaciją, visi rodikliai jam buvo žinomi mintinai.
Kontroversijos ir kritika
Visgi penkeri A. Brazausko premjeravimo metai nepraėjo be trūkumų ir kontroversijų. Politologas L. Bielinis teigė, jog reikia nepamiršti, kad į laisvos Lietuvos politiką A. „Jo prisirišimas prie senų draugų išliko. Tokiu būdu jie savotiškai iškreipė politinį santykį, nes visiems buvo matoma, kad ta senoji nomenklatūra, brazauskinė nomenklatūra, ima dominuoti“, - komentavo L. Kad A. Brazausko darbas premjero poste neapsiėjo be neramumų, kalbėjo ir istorikas M. Tamošaitis. Pirmiausia jis įvardijo „Alitos“ privatizavimo istoriją. Vyriausybės vadovu dirbant A. Brazauskui, „Alita“ už 57 mln. litų buvo parduota jos vadovų komandai, nors geriausią pasiūlymą - beveik 91 mln. Seimo laikinoji tyrimo komisija, nustačiusi, kad valstybei buvo padaryta daugiau nei 30 mln. litų žala. Paskui, kaip žinia, viską užgožė Kristinos Brazauskienės „Draugystės“ viešbučio reikalai.
2007-aisiais Konstitucinis Teismas nusprendė, kad Vyriausybės nutarimas, įteisinantis akcinės bendrovės „Alita“ privatizavimą, prieštarauja Konstitucijai. Seimo narių grupė vėliau dar kartą kreipėsi į Konstitucijos sargus teigdama, kad sprendimas, priimtas antikonstitucinio nutarimo pagrindu, irgi prieštarauja Konstitucijai. „Paskui, kaip žinia, viską užgožė Kristinos Brazauskienės „Draugystės“ viešbučio reikalai“, - sakė M. Šio viešbučio privatizavimo istorija prasidėjo dar A. Brazauskui einant prezidento pareigas - 1998-aisiais, baigiantis A. Brazausko prezidento kadencijai, tuomet dar tik būsima jo žmona K. Brazauskienė (tuomet Butrimienė) valdė 30 proc. Kaip pranešė dienraštis „Lietuvos rytas“, likus mėnesiui iki A. Brazausko kadencijos šalies vadovo poste pabaigos, buvo nutarta parduoti dar 18 proc. valstybei priklausiusių 52 proc. viešbučio akcijų. Painią „Draugystės“ viešbučio privatizavimo istoriją ėmėsi aiškintis Seimas - A. Brazauskui vis dar būnant premjeru buvo sudaryta parlamentinė tyrimo komisija, ji tyrė, ar A. Apie šią istoriją knygoje „Paskutinė kadencija“ rašė ir tuomet prezidentu buvęs V. Adamkus: „Spauda narsto K. Brazauskienės viešbučio „Crowne plaza“ (buvusi „Draugystė“) privatizavimo istoriją, kažkokius sandorius su jos verslo partneriu „Lukoil“ filialo Lietuvoje vadovu Ivanu Paleičiku. Susidaro įspūdis, kad jau antrą savaitę Vyriausybė ir Seimas daugiau nieko neveikia, tik aiškinasi šią istoriją ir savo santykius. Prezidentas rašo, kad su A. Brazausku aptarė „Draugystės“ viešbučio privatizavimo klausimus, bet premjeras tuomet teigė neketinantis aiškintis Seimo komisijai, nes visuomet dirbo Lietuvai, o ši istorija tėra šmeižtas. Visgi V. Adamkus viešai paskelbė raginantis premjerą A.
Taip pat skaitykite: Mindaugas Rainys: asmeninis gyvenimas
Būtent A. Brazauskui būnant premjeru, 2002-ųjų balandį, žiniasklaidoje pasirodė jo ir tuomet dar Butrimienės pavarde žinotos K. Brazauskienės nuotraukos iš atostogų Egipte. „Na, čia jau mano reikalas. Atsiprašau, bet šia tema aš nekalbėsiu“, - tuomet „Lietuvos rytui“ sakė A. Brazauskas. Tą patį 2002-ųjų balandį Lietuvą apskriejo žinia, kad premjeras sumainė žiedus su K. Vyriausybės, kuriai vadovavo A. Brazauskas, griūtis prasidėjo prezidentui V. Adamkui pareiškus, kad jis nepasitiki dviem ministrais, į ministrų kabinetą deleguotais Darbo partijos. „Susidariusi padėtis liudija rimtą politinę krizę“, - savo kalboje, kurioje taip pat pareiškė nepasitikėjimą dviem ministrais, teigė tuometis prezidentas V. Laikotarpį, kuomet griuvo antrasis A. Brazausko ministrų kabinetas, prezidentas V. Adamkus prisiminė ir savo knygoje „Paskutinė kadencija“. Knygoje, sudarytoje iš savo, kaip šalies vadovo, dienoraščių, V. Adamkus rašė, kad A. „A. Brazauskas nemato galimybės toliau dirbti su darbiečiais net ir pakeitus, kaip numatyta, du ministrus“, - dienoraščiuose rašė V. Atsistatydindama 13-oji Vyriausybė priėmė pareiškimą. „Mūsų pastangos išlaikyti ekonominį, socialinį ir politinį stabilumą nesulaukė palaikymo. Knygoje V. Adamkus rašė, kad net ir po to, kai A. Brazauskas atsistatydino, jie palaikė asmeninius ryšius, o susitikę pasikalbėdavo apie valstybės padėtį, politinį gyvenimą. V. Adamkus neslėpė ir kad eidamas prezidento pareigas ne kartą į A. „Deja, A. Brazausko liga progresavo. Jis silpo, bet ir tokiomis liūdnomis aplinkybėmis mes retsykiais pasikalbėdavome, mūsų ryšys nenutrūko iki pat jo gyvenimo pabaigos“, - knygoje „Paskutinė kadencija“ draugystę su A. Brazausku prisiminė prezidentas V.
Palikimas
Kalbėdamas apie A. Brazausko vadovaujamos Vyriausybės pasiekimus, M. „Biudžetas buvo geras, infrastruktūra buvo kuriama, tvarkomi geležinkeliai, vidaus keliai. Buvo politikos tęstinumas. Nors iki 2000-ųjų valdė dešinieji, nebuvo nukrypta nuo kelio. Reikėjo parengti ES namų darbus, NATO. Viskas buvo daroma, bet žinoma, tai buvo ne tik A. Visgi net ir darbams vykstant 2006-aisiais A. Brazauskas nutarė atsistatydinti. Pasak M. Tuo metu jau šlubavo premjero sveikata ir nors, kaip sakė istorikas, A. Visgi, anot M. „Vyriausybės griūtis įvyko dėl konflikto su Darbo partija, su kuria po 2004 metų rinkimų buvo sudaryta valdančioji koalicija. Žiniasklaidoje buvo nuskambėję priekaištai, kad A. Brazauskas nesitaria su koalicija, nors realiai viską savo rankose norėjo turėti Viktoras Uspaskichas - jis norėjo šokdinti ir Vyriausybę, ir A. Vėliau iš Vyriausybės pasitraukė du Darbo partijos ministrai ir tai buvo viena iš priežasčių, neleidusių toliau darbuotis. A. Brazauskas tuomet nusprendė, kad geriau tiesiog viską baigti, tada koalicija turėtų iširti ir joje neliks Darbo partijos. Vyriausybės griūtis įvyko dėl konflikto su Darbo partija, su kuria po 2004 metų rinkimų buvo sudaryta valdančioji koalicija. M.
Be to, M. Tamošaitis sakė, kad dar 2004-aisiais A. „Sakyčiau, valstybinis požiūris į daugelį dalykų“, - paklaustas, koks yra A. Anot jo, tai iliustruoja Valdovų rūmų pavyzdys: „Daugiausia jie atstatyti jo iniciatyva, jis labai rūpinosi, net ir atsistatydinęs buvo Valdovų rūmų atstatymo komisijos pirmininku.
Taip pat skaitykite: Grigelis ir transporto inovacijos