Laukiantis kūdikio, būsimoms mamoms kyla daugybė klausimų, įskaitant tuos, kurie gali atrodyti nepatogūs. Vienas iš tokių klausimų - mikroklizmos atlikimas prieš gimdymą. Šiame straipsnyje aptarsime, kas yra mikroklizma, kokia jos paskirtis, kokia galima nauda ir rizika, taip pat išnagrinėsime alternatyvas ir pateiksime rekomendacijas.
Mikroklizma prieš gimdymą: kas tai?
Mikroklizma - tai procedūra, kurios metu į tiesiąją žarną įšvirkščiamas nedidelis kiekis skysčio. Anksčiau, prieš prasidedant stūmimo momentui, moteriai būdavo pasiūloma vadinamoji klizma. T. y., dar prieš prasidedant stūmimo momentui gimdyvės organizmas būdavo išvalomas nuo išmatų, atliekant specialią procedūrą ir po to leidžiant moteriai atlikti gamtinius reikalus tualete.
Paskirtis ir nauda
Pagrindinė mikroklizmos paskirtis prieš gimdymą - išvalyti tiesiąją žarną nuo išmatų. Anksčiau buvo manoma, kad tai padeda išvengti nepatogumų gimdymo metu, kai moteris stangindamasi gali netyčia pasituštinti. Tuštinimasis gimdymo metu yra visiškai natūralus ir dažnai pasitaikantis reiškinys. Iš visų gimdyvių, kurios bando pagimdyti natūraliai, maždaug 50-75 procentai pasituština stanginimosi metu.
Teoriškai, išvalius žarnyną, gimdyvė gali jaustis patogiau ir mažiau nerimauti dėl šio aspekto.
Rizika ir šalutiniai poveikiai
Nors mikroklizma laikoma saugia procedūra, ji gali sukelti tam tikrą riziką ir šalutinius poveikius:
Taip pat skaitykite: Išsamus vadovas būsimoms mamoms apie gimdymą
- Diskomfortas: Mikroklizmos atlikimas gali būti nemalonus arba netgi skausmingas.
- Žarnyno mikrofloros sutrikimas: Per dažnai naudojant valomąsias klizmas pakinta normali bakterinė flora ir sutrinka žarnų veikla, dėl to gali imti trūkti organizmui būtinų medžiagų.
- Infekcijos rizika: Nors ir nedidelė, visada yra rizika įnešti infekciją atliekant bet kokią medicininę procedūrą.
- Dehidratacija: Jei klizma atliekama netinkamai, gali pasireikšti dehidratacija.
- Nerekomenduojama: Akušeriai siūlo taip nesielgti.
Ar mikroklizma būtina?
Šiuolaikinėje akušerijoje mikroklizma prieš gimdymą nebėra laikoma būtina procedūra. Tuštinimasis per gimdymą yra visiškai natūralus procesas, prie kurio įpratę tiek akušeriai-ginekologai, tiek ir jiems asistuojantis medicininis personalas.
Alternatyvos mikroklizmai
Jei nerimaujate dėl galimo pasituštinimo gimdymo metu, yra keletas alternatyvų mikroklizmai:
- Natūralus žarnyno išsituštinimas: Prieš gimdymą galite natūraliai pasituštinti, jei jaučiate poreikį.
- Mitybos koregavimas: Likus kelioms dienoms iki numatomos gimdymo datos, galite rinktis lengvesnį maistą, vengti produktų, kurie skatina vidurių pūtimą.
- Atsipalaidavimas: Stresas ir įtampa gali turėti įtakos žarnyno veiklai. Stenkitės atsipalaiduoti ir nesijaudinti dėl to, kas gali įvykti gimdymo metu.
Kada reikėtų pasitarti su gydytoju?
Pasitarkite su savo gydytoju, jei:
- Turite virškinimo problemų.
- Esate susirūpinusi dėl galimo pasituštinimo gimdymo metu.
- Svarstote galimybę atlikti mikroklizmą prieš gimdymą.
Gimdymas ir baimės
Nėštumo metu daugelis moterų su nerimu laukia gimdymo dienos. Be bikinio zonos būsimos mamos taip pat dažnai nerimauja dėl to, kad gimdymo metu gali pasituštinti. Prasidėjus stūmimo momentui gimdyvei tenka iš visų jėgų stangintis, jog naujagimis sėkmingai praeitų gimdymo takus ir atsidurtų išorėje. Tačiau besistanginant drauge ir pasituštinama, nes bekeliaudamas į mūsų pasaulį kūdikis spaudžia tiesąją žarną.
Ką daryti, jei gimdymo metu pasituštinote?
Svarbu suprasti, kad tai yra visiškai normalu ir dažnas reiškinys. Gydytojai ir akušeriai yra prie to įpratę ir nesureikšmina. Nesigėdykite ir nesijaudinkite, tiesiog susitelkite į gimdymą.
Taip pat skaitykite: Darnūs santykiai su gyvūnais auginant kūdikį
Kiti dažni mitai apie gimdymą
Be mikroklizmos, būsimos mamos dažnai nerimauja ir dėl kitų dalykų, susijusių su gimdymu. Aptarkime kelis iš jų:
- Bikinio zonos skutimas: Gydytojai rekomenduoja prieš gimdymą neliesti bikinio zonos skutimosi peiliukais ar kitomis plaukelių šalinimo priemonėmis, nes gerai nematant, kas vyksta, gali likti įpjovimų, jautrių vietų. Moters kūnas dažnu atveju būna dar jautresnis nei iki šiol, tad depiliacija vašku nėštumo metu ar panašūs plaukelių šalinimo būdai gali būti gerokai skaudesni nei įprasta. Be to, akušeriai yra matę visko ir jiems visiškai nerūpi, kokio ilgumo plaukeliai slepiasi po kelnaitėmis. Tad geriausia neeikvoti energijos mąstant, kaip atrodo bikinio zona. Žinoma, jeigu esate įpratusi nuolat šalinti plaukelius ir intymi higiena jums neatsiejama nuo bikinio zonos skutimo, todėl jausitės nepatogiai, jei matysis plaukeliai, tuomet tai darykite ir įpusėjus nėštumui. Tačiau jeigu tą norite daryti tik mąstydami apie gydytojus, tuomet tikrai neverta sukti galvos dėl depiliacijos.
- Epiziotomija (tarpvietės kirpimas): Specialistai kaip tik dažnai kartoja, jog plyšimai gyja greičiau ir dažniausiai netgi nėra tokie gilūs kaip specialiai atlikti kirpimai. Žinoma, būna įvairių atvejų ir negalima sakyti, jog visi plyšimai būna lengvi. Be to, plyšimų tikimybę mažina kėgelio pratimai ir specialus tarpvietės bei makšties masažas. Reguliariai treniruojant intymią vietą, galima tikėtis labai nežymaus sužeidimo arba išvis išvengti plyšimo gimdymo metu.
Gimdymo planas ir lankstumas
Gimdymo metu tikrai neverta galvoti apie pašalinius dalykus. Daugelis mamų, pasiskaičiusios įvairių knygų ir lankydamos užsiėmimus nėščiosioms, nusprendžia, kad nori būtinai gimdyti natūraliai. Tačiau kartais susiklosto nenumatytos aplinkybės, kai tenka suvokti, kad Cezario pjūvis yra geresnė išeitis. Cezario pjūvis ar kita skubi pagalba gali būti atliekama, kai moteris pradeda gausiai kraujuoti ar pastebima, jog kūdikio būklė labai bloga. Tačiau svarbu suvokti, jog gimdant tam pritaikytoje ligoninėje, šalia yra profesionalūs medikai ir visa reikalinga įranga.
Streso valdymas nėštumo metu
Atminkite, jog stresas nėštumo metu neigiamai veikia jūsų atžalą, tad padarykite viską, ką tik galite, jog nepasiduotumėte didelei baimei ir nestresuotumėte dėl artėjančio gimdymo. Medituokite, klausykite ramios muzikos, neleiskite sau pernelyg ilgai mąstyti apie įvairias galimas gimdymo komplikacijas. Jeigu vis tiek itin nerimaujate, ar kritiniu atveju medikai turės visą reikiamą įrangą, galite apsilankyti gimdyklose. Dažnu atveju, bent jau didmiesčiuose, yra rengiamos gimdyklų ekskursijos nėščiosioms. Lietuva gali pasigirti pakankamai gerai išvystytu ligoninių tinklu su visa reikiama įranga.
Gimdyvių mirtingumas Lietuvoje ir pasaulyje
Gimdyvių mirtingumo rodikliai atskleidžia rizikos rimtumą. Bet kalbant apie bendrą tendenciją, gimdyvių mirtingumo rodikliai neatrodo taip gerai, kaip norėtųsi. Ataskaitoje, kurioje 2000-2020 metais buvo stebimas gimdyvių mirtingumas nacionaliniu, regioniniu ir pasauliniu mastu, buvo nustatyta, kad 2020 metais visame pasaulyje mirė apie 287 000 mamų. Tai yra šiek tiek mažesnis kiekis, jei lygintume su 2016 metais, kai mirė 309 000 gimdyvių. Mirčių padaugėjo tose vietovėse, kuriose yra mažiau galimybių laiku gauti sveikatos priežiūros paslaugas. Tad nepaisant to, jog tokių skaudžių nelaimių kartais išties pasitaiko, bent jau Lietuvoje gimdyvių mirtys būna itin retos. Be to, aktyviai siekiama, kad net ir kalbant pasaulio mastu, būtų kuo labiau sumažintas gimdyvių mirtingumas. Norima, jog iki 2030 metų 100 000 gimdymų tektų 70 mirčių.
Vėlyvas nėštumas: rizikos ir privalumai
Šiais laikais vis daugiau moterų atideda vaikų susilaukimą dėl karjeros siekių, noro keliauti, realizuoti save ar dėl finansinio stabilumo. Tačiau, nors medicinos pažanga leidžia moterims lanksčiau planuoti savo gyvenimus, svarbu atsižvelgti į mokslinių tyrimų duomenis apie rekomenduojamą moterų gimdymo amžių ir galimas rizikas.
Taip pat skaitykite: Ovuliacijos reikšmė pastojant
Fizinės ir psichinės brandos skirtumai
Šiuo metu Lietuvoje moterys pirmojo vaiko susilaukia vidutiniškai 28-erių metų. Kasmet daugėja moterų, kurios gimdo būdamos 35-erių ar vyresnės, tačiau jos vis dar sudaro tik apie dešimtadalį visų gimdyvių. Psichologų teigimu, brendimo laikotarpis dabar paprastai baigiasi ne 16-18 gyvenimo metais, o beveik dešimtmečiu vėliau. Maždaug tiek pat pasislinko ir gimdyvių amžiaus vidurkis.
Vilniaus gimdymo namų direktorė Kornelija Mačiulienė teigia, kad vis rečiau moterys gimdo pačiame palankiausiame gimdymui amžiuje, nes tuo metu dauguma koncentruojasi į karjerą, mokslus, finansinę ateitį - stengiasi pakilti kuo aukščiau. Tačiau, jei moteris pastoja būdama 35-erių ar 40-ies metų - reikia tik sveikinti, nes medicina leidžia iš anksto sužinoti apie tykančius pavojus, todėl bijoti nereikėtų.
Psichoterapeutas Eugenijus Laurinaitis savo naujausioje knygoje „Žvilgsnis iš veidrodžio“ teigia, kad dėl įvairių priežasčių šiais laikais ilgiau trunkančios paauglystės laikotarpiu jaunimas gyvena aktyvų socialinį ir lytinį gyvenimą, tačiau nenori įsipareigoti - jie dar nepasiruošę tapti tėvais, jie dar tik ruošiasi tapti suaugusiais. Jo nuomone, toks jaunų žmonių elgesys yra visiškai adekvatus šiuolaikiniam auklėjimui, gyvenimo ritmui ir mąstymui.
Ką žymi 35-erių metų riba?
Visame pasaulyje, o taip pat ir Lietuvoje yra nustatyta, kad aukštos rizikos nėštumu vadinamas toks, kai moteriai gimdymo metu yra 35-eri ir daugiau, o vyrui apvaisinimo metu 42-eji ir daugiau metų.
Gydytojos K. Mačiulienės teigimu, kuo vyresnė moteris, tuo didesnė tikimybė, kad ji bus persirgusi daugiau ligų, laikiusis dietų, patyrusi nemažai stresinių situacijų. Visa tai gali neigiamai atsiliepti nėštumui ir gimdymui. Be to, nors vyresnė moteris turi visas galimybes pastoti natūraliu būdu, dažniausiai to padaryti nebepavyksta pirmojo ciklo metu, prireikia ne vieno bandymo.
Dalis medikų griežtai pasisako prieš gimdymą po 35-erių, tai argumentuodami žymiai dažnesnėmis chromosominėmis anomalijomis, išaugančia gestacinio diabeto, aukšto kraujospūdžio rizika, dažnai nepakankamu vaisiaus augimu, sunkesniu gimdymu, kur kas dažnesnėmis Cezario pjūvio operacijomis, placentos pirmeigos, priešlaikinio gimdymo rizika. Persileidimo tikimybė 20-24 metų amžiaus moterims yra apie 9 proc., esant 35-39 metų išauga iki 20 proc., o sulaukus 42 metų siekia net 50 procentų. Peržengus 35-erių metų ribą taip pat padidėja rizika pagimdyti negyvą vaisių.
Apie 35-37-us metus gerokai sumenksta moters vaisingumas: kiaušidėse buvęs tam tikras fiksuotas skaičius kiaušinėlių su amžiumi vis mažėja, jie tampa nebe taip lengvai apvaisinami. Šią problemą neretai pavyksta išspręsti tik su medikų pagalba. Pastojus pagalbinio apvaisinimo būdu nėštumas dažniausiai būna daugiavaisis, o tai taip pat padidina komplikacijas nėštumo ir gimdymo metu, nes tiek gimdyvei, tiek vaisiui optimalu, kai vaisius būna vienas. Be to, tyrimais patvirtinta, jog vaikai, gimę po pagalbinio apvaisinimo, turi maždaug 2-4 kartus didesnę apsigimimų riziką, dažniau gimsta su širdies ydomis, gastroenterologiniais defektais.
Vienas labiausiai nerimą keliančių faktų yra gana didelė vaisiaus apsigimimų rizika: pasitaiko Dauno, taip pat diagnozuojami Edvardso, Patau sindromai. 18-20 metų moteriai pagimdyti kūdikį su Dauno sindromu tikimybė yra 1 iš 2000, o 35 metų moteriai - 1 iš 220. Visgi gydytoja K. Mačiulienė ragina nepasiduoti baimei, nes vyresniame amžiuje visuomet atliekami genetiniai ir statistiniai tyrimai, todėl nereikia susikoncentruoti tik į gresiantį pavojų. Iš anksto nustatyti galimus vaisiaus vystymosi sutrikimus galima ultragarsinio ar diagnostinio tyrimo pagalba, kuris turėtų būti atliktas kiekvienai besilaukiančiąjai.
K. Mačiulienės teigimu, vyresnėms, bet nebe pirmą kartą gimdančioms moterims tyrimus atlikti taip pat reikia, tačiau ne pirmo nėštumo rizika vyresniame amžiuje jau yra kur kas mažesnė. Pasak jos, galima gimdyti bet kokiame amžiuje, nes medicina tą leidžia, tačiau po 45-erių to daryti nepatariama.
Socialiniai pliusai
K. Mačiulienės teigimu, nėra atlikta tyrimų, galinčių vienareikšmiškai atsakyti, ar daugiau pliusų ar minusų turi vėlyva motinystė. Profesorius Johnas Mirovaskis, savo požiūrį apgynęs ne vienu tyrimu, įsitikinęs, kad puikus amžius susilaukti kūdikio yra ir laikotarpis tarp 34-40 metų.
Nėštumas vėlesniame amžiuje: rizikos ir sunkumai
Nėštumas vėlesniame amžiuje susijęs su tam tikrais sunkumais bei rizikomis. Dažnai vyresnio amžiaus moterims sunkiau pastoti: sulaukus 30 metų, kiaušidžių rezervas po truputį pradeda mažėti. Kiaušidžių rezervas mažėja ne tik dėl amžiaus, bet ir dėl patirtų operacijų, endometriozės, chemoterapijos ir radioterapijos kurso, įvairių genetinių veiksnių ir kt.
Kiekvienas nėštumas yra skirtingas, todėl gydytojų užduotis - įvertinti visas rizikas, atlikti būtinus ir papildomus tyrimus, numatyti komplikacijas. Kuo vyresnė moteris pastoja, tuo didesnė persileidimo rizika. Manoma, kad pastojus 45 m. vidutiniškai vienas iš dviejų nėštumų baigiasi persileidimu. Senstant pakinta hormonų pusiausvyra, galimi gimdos veiklos sutrikimai ir kt.
Tyrimų duomenimis, 40 m. ir vyresnės moterys dažniau gimdo prieš laiką. Tai gali būti susiję su hipertenzija, pagalbiniu apvaisinimu, diabetu, kuriuo moteris sirgo dar prieš pastodama, invazinėmis procedūromis nėštumo metu ir placentos pirmeiga. Visi šie veiksniai susiję su amžiumi.
Vyresnės moterys dažniau serga gestaciniu (nėščiųjų) diabetu: jo rizika po 40 metų išauga net 70 proc. Vyresnio amžiaus nėščiosios patiria didesnę riziką susirgti nėščiųjų hipertenzija. Kaip jau minėta, kuo moteris vyresnė, tuo didesni hormonų pokyčiai, tad gimdymą dažniau tenka skatinti.
Jeigu būsimajai mamai - 35 m., tikimybė, kad kūdikis gims turėdamas patologiją, yra 1 iš 300. Jei moteriai 45 m., tokia tikimybė sieks jau 5 proc. Dėl to vyresnėms nėščiosioms, atsižvelgiant ne tik į amžių, bet ir kitus rizikos veiksnius, dažnai skiriami genetiniai tyrimai. Dalis genetinių tyrimų gali būti atliekami jau nuo 9-12 nėštumo savaitės. Gentinių tyrimų metu nustatomos dažniausios chromosominės ligos - Dauno, Edvardso, Patau, Ternerio ir triploidijos sindromai.
Planuojant nėštumą ir nėštumo metu ypač svarbi folio rūgštis: jos trūkumas siejamas su nervinio vamzdelio defektu. Taip pat svarbūs vitaminai B12, D ir kt.
Fizinis aktyvumas nėštumo metu
Lietuvos akušerių ginekologų draugijos valdybos narė prof. M.Minkauskienė priminė daugeliui būsimų mamų girdėtą posakį, jog nėštumas - ne liga. Todėl laukiantis tikrai nereikėtų keisti įprastų fizinio aktyvumo įpročių, pavyzdžiui, mažiau mankštintis.
Sportuodama nėščioji jaučiasi geriau psichologiškai ir rečiau serga depresija. Ją mažiau vargina pykinimas, nugaros skausmai, oro trūkumas. Fizinis aktyvumas sumažina svorio prieaugį per nėštumą ir nėščiųjų diabeto riziką, o jam esant - padeda kontroliuoti gliukozės kiekį, mažėja preeklampsijos, trombozės tikimybė. Be to, sportuojančios nėščiosios išsaugo raumenų ir širdies-kraujagyslių sistemos fizinį pasirengimą, todėl jos gimdo kiek trumpiau ir lengviau, jų vaisiai būna kiek mažesnio svorio, todėl sumažėja Cezario pjūvio ar instrumentinio gimdymo rizika.
Pasak jos, kad pasiektų minėtą naudą, besilaukiančios moterys turėtų mankštintis iš viso bent 150 minučių per savaitę (t.y. bent 3 kartus per savaitę) vidutiniu intensyvumu.
Prof. M.Minkauskienė primena, jog ne saikingas fizinis aktyvumas, o būtent griežtas lovos režimas didina persileidimo ir priešlaikinio gimdymo riziką. Ligų ir būklių, kai sportuoti nėštumo metu nerekomenduojama, nėra labai daug. Jų atvejais riziką vertiname ir rekomendacijas pateikiame individualiai.
Pasitarti dėl fizinio aktyvumo veiklų ir jų intensyvumo su nėštumą prižiūrinčiu gydytoju verta: jei būsima mama laukiasi dvynių; jei serga hipertenzija (padidėjęs kraujo spaudimas); jei kraujuoja ar yra placentos pirmeiga; jei nėščioji turi gretutinių ligų.
Reikėtų žinoti, jog dėl nėštumo hormonų poveikio didėja raiščių ir sąnarių laisvumas, todėl išauga jų patempimo rizika. Be to, dėl stuburo padėties pokyčio ir pusiausvyros sutrikimų yra didesnė tikimybė nugriūti.
Moterims dažnai primenama, kad sportuojant labai svarbu neperkaisti, nes besivystantis vaisius „nemėgsta“ aukštos mamos kūno temperatūros. Todėl saugiausios ir rekomenduojamos fizinio aktyvumo veiklos yra vaikščiojimas, bėgimas (nėštumo pradžioje), joga ir tempimo pratimai, stacionarus važiavimas dviračiu, plaukiojimas, aerobika vandenyje, šokiai, mažo intensyvumo aerobika. Kiekvienai nėščiajai ypač rekomenduojami dubens dugną stiprinantys Kėgelio pratimai. Jie padeda sumažinti šlapimo nelaikymo ir tarpvietės pažeidimo gimdymo metu riziką.
Tuo metu pavojingomis sporto šakomis dėl galimos pilvo traumos nėštumo metu laikomas futbolas, boksas, imtynės, o dėl galimo nugriuvimo - ir gimnastika, jodinėjimas, čiuožimas, slidinėjimas, tenisas. Dėl galimos vaisiaus embolijos dujomis nerekomenduojamas nardymas su akvalangu.
Medikė pastebi besikeičiančias tendencijas, kurios medikus džiugina. Pasak jos, lietuvės vis drąsiau ir dažniau sportuoja nėštumo metu. Jos ne tik vaikšto ir skaičiuoja nueitus žingsnelius, bet renkasi vandens aerobiką ir plaukiojimą, jogą ir aerobiką, važiuoja dviračiais, šoka ir t.t. Tai labai sveikintina, ypač kai fizinė veikla parenkama kvalifikuoto trenerio.
Danijoje gyvenanti gydytoja akušerė A.Urbutė palygino, kaip kūdikio laukimą ir fizinį aktyvumą derina lietuvės ir danės. Daugelis nėščių moterų yra fiziškai aktyvios, ypač gyvenančios didžiuosiuose miestuose. Pirmiausia, kasdien važinėja dviračiu - daugelis to neatsisako iki pat gimdymo. Taip pat Danijoje yra gausus specializuotų treniruočių nėščiosioms pasirinkimas: nuo jogos ar plaukimo, iki funkcinių treniruočių.
Karantino metu tiek Lietuvoje, tiek ir kitose šalyse išpopuliarėjo nuotolinės treniruotės nėščiosioms. Internetu vedamų treniruočių metu taip pat galima saugiai ir efektyviai sportuoti. Žinoma, saugiausia tai daryti su specialistu, todėl reikėtų atidžiai rinktis nuotolines treniruotes ir jas vedančius žmones.
Geriausia, kai fizinė veikla nėštumo metu parenkama pagal individualius moters poreikius, galimybes bei nėštumo trimestrą. Tai labai priklauso ir nuo to, kokia moteris buvo ir kuo užsiiminėjo prieš nėštumą. Net ir iki tol buvusioms fiziškai aktyvioms moterims nėštumo metu fizinio krūvio nedidinti bei nesiekti sportinių rezultatų. Jei moteris prieš pastodama nesportavo, patariama iškart nepradėti vaikščioti 10 km žygių, o palaipsniui didinti fizinį aktyvumą. Geriausia rinktis tokias treniruotes, kurios pakeltų, o ne sumažintų, energijos kiekį.
Bendrosios rekomendacijos būtų tokios: reikia pasirinkti tokias treniruotes, kurios nesukeltų papildomo streso organizmui (nebūtų pernelyg aktyvios ar pavojingos), kurios pakeltų energijos kiekį, o ne sumažintų. Mankštinantis reikėtų vengti skysčių trūkumo, ilgo gulėjimo ant nugaros, perkaitimo, taip pat svarbu stebėti savo širdies susitraukimų dažnį, nes, esant per aukštam, gali atsirasti dusulys ir sutrikti deguonies pernešimas vaisiui. Sportuojančiai nėščiajai reikia tiesiog klausytis savo organizmo, nepersitempti. Jei pratimas kelia diskomfortą - jį nedelsiant nutraukti.
Reikėtų nutraukti ar sumažinti fizinį aktyvumą, jei jo metu: pablogėjusi bendra savijauta; ima svaigti galva; atsiranda dusulys; susilpnėja vaisiaus judėsiai; taip pat esant priešlaikinio gimdymo požymiams: ima dažnai susitraukinėti gimda, yra sutrumpėjęs gimdos kaklelis ar atsiranda kraujingos išskyros iš genitalijų.
Vėlyvas nėštumas - ne tragedija
Vilniaus gimdymo namų vadovė prof. dr. Kornelija Mačiulienė tikina, kad šiuolaikinės medicinos technologijos leidžia pagimdyti bet kokiame amžiuje. Visgi svarbiausias kriterijus yra moters sveikatos būklė.
Nė vienas gydytojas nerekomenduos moteriai pirmą kartą pastoti ir gimdyti 45-erių, tačiau visą reikiamą pagalbą suteiks. Tokiame amžiuje kūdikį išnešioti sunkiau, tačiau vėlyvas nėštumas tikrai nėra tragedija - dalis moterų su tuo puikiai susitvarko.
Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos vadovė prof. dr. Rūta Nadišauskienė pabrėžė, kad biologinė riba kalbant apie natūralų pastojimą yra 35 metai: Vėliau šis potencialas mažėja. Tad atidedant nėštumą vėlesniam laikui pastoti gali būti sunkiau.
K. Mačiulienė atkreipė dėmesį, kad kasmet stebima tendencija, jog vidutinis gimdyvių amžiaus didėja. Tačiau kuo moteris vyresnė, tuo atsineša didesnę persirgtų ligų puokštę, o kiekviena jų atsiliepia tiek kūdikio išnešiojimui, tiek gimdymui. Anksčiau stebėdavomės, kad Skandinavijoje gimdo sulaukusios 34-35, tačiau ir pas mus šis amžius kasmet didėja, o 35 metų gimdyvės - pakankama norma. Visgi laukiantis 45-erių būna sunkiau išnešioti kūdikį ir prižiūrėti nėštumą. Juo labiau, jei kalbama apie pirmą vaiką. Su metais didėja rizika, kad atsilieps jau persirgtos ligos - natūralu, kad iki 28-30 metų amžiaus moteris jų bus turėjusi mažiau.
Taip pat paprastai vėlesnis nėštumas nerekomenduojamas dėl dažnesnių chromosominių anomalijų, išaugančios gestacinio diabeto, aukšto kraujospūdžio rizikos. Dėl to gali būti nepakankamas vaisiaus augimas, sunkesnis gimdymas, kur kas dažnesnės Cezario pjūvio operacijos, placentos pirmeigos, taip pat auga priešlaikinio gimdymo rizika.
Pašnekovė akcentavo, kad nėštumas - didžiulis krūvis moteriai. Tai ypač nepalankiai atsiliepia vyresnio amžiaus moteriai, yra sekinama skydliaukė. Vaisius daug kalcio ir kitų medžiagų paima iš motinos, todėl nenuostabu, kad po gimdymo moterys skundžiasi tiek silpnesniais plaukais, tiek kaulais. Dėl to labai svarbu pasirūpinti tinkamais papildais.
tags: #mikroklizma #pries #gimdyma