Po cezario pjūvio operacijos, kaip ir po bet kurios kitos chirurginės intervencijos, moteris gali susidurti su kraujavimo rizika. Šiame straipsnyje išsamiai aptariamos kraujavimo po cezario pjūvio priežastys, rizikos veiksniai, diagnostika, gydymo būdai ir prevencinės priemonės, siekiant užtikrinti motinos sveikatą ir gerovę.
Kraujavimas trečiajame gimdymo laikotarpyje
Kraujavimas trečiajame gimdymo laikotarpyje, kuris prasideda po kūdikio gimimo ir baigiasi placentos išstūmimu, yra susijęs su moters reprodukcine sistema, ypač su gimda, placenta ir kraujagyslių struktūromis. Šiuo laikotarpiu yra didelė tikimybė, kad gali įvykti kraujavimas, jeigu placentos ar gimdos struktūros yra pažeistos arba jei yra problemų su kraujagyslių susitraukimu. Kraujavimas trečiajame gimdymo laikotarpyje yra rimta komplikacija, galinti sukelti didelį kraujo netekimą, kuris gali būti pavojingas tiek motinai, tiek kūdikiui. Ši liga gali pasireikšti įvairiais būdais, priklausomai nuo kraujavimo šaltinio ir intensyvumo. Kraujavimas gali būti vidutinio sunkumo, tačiau jei jis nėra laiku diagnozuotas ir gydomas, gali sukelti sunkių komplikacijų, tokių kaip šokas, anemija ir net mirtis.
Pagrindinės kraujavimo trečiajame gimdymo laikotarpyje priežastys gali būti įvairios. Dažniausiai tai yra placentos atskyrimas, gimdos tonuso sutrikimai, placentos previa arba gimdos raumenų plyšimas. Be to, hormoniniai pokyčiai, kraujagyslių anomalijos, didelis fizinis krūvis ar net infekcijos gali prisidėti prie kraujavimo atsiradimo.
Pagrindinės kraujavimo priežastys po cezario pjūvio
Po cezario pjūvio gausus kraujavimas gali būti nulemtas kelių priežasčių:
- Gimdos tonusas: Viena iš dažniausių priežasčių - tai gimdos tonusas, kai gimda po gimdymo nesusitraukia. Tokiu atveju reaguojama labai greitai, nes kraujuojama iš placentos dydžio pločio vietos ir kyla didelė grėsmė moters gyvybei.
- Gimdymo takų plyšimai: Gimdymo takų plyšimai (gimdos, gimdos kaklelio, makšties, tarpvietės) arba įkirpimų vietoje esantis kraujavimas.
- Placentos problemos: Netaisyklingas placentos įsitvirtinimas arba placentos likutis gimdoje.
- Kraujo krešėjimo sutrikimai: Pati rečiausia priežastis, kodėl moteris gali kraujuoti, tai kraujo krešėjimo sutrikimai. Dažniausiai jau iki gimdymo medikai žino apie moters kraujo krešumo problemą ir gali tam pasiruošti.
Rizikos veiksniai, didinantys kraujavimo tikimybę
Daliai moterų kraujavimo rizika po cezario pjūvio yra didesnė. Tai gali lemti šie veiksniai:
Taip pat skaitykite: Viskas apie cezario pjūvį
- Ankstesnės cezario pjūvio operacijos: Buvusi cezario pjūvio operacija.
- Kraujavimai ankstesnių gimdymų metu.
- Placentos įsitvirtinimo gimdoje sutrikimai ar placentos įaugimas.
- Gimdos pertempimas: Gimdos pertempimas, jei laukiamasi labai stambaus vaisiaus arba yra daug vaisiaus vandenų.
- Daugiavaisis nėštumas.
- Skubi cezario pjūvio operacija ar kitos medicininės intervencijos.
- Ilgai užsitęsęs gimdymas ar skiriami gimdą sutraukiantys medikamentai.
Diagnostika ir tyrimai
Kraujavimas trečiajame gimdymo laikotarpyje diagnozuojamas atlikus kelis tyrimus. Gydytojas gali atlikti fizinį tyrimą, kad nustatytų kraujavimo šaltinį. Ultragarsinis tyrimas padeda įvertinti placentos padėtį ir gimdos būklę. Taip pat gali būti atliekami laboratoriniai tyrimai, siekiant įvertinti kraujo hemoglobino lygį ir bendrą sveikatos būklę.
Gydymo metodai
Kraujavimo gydymas priklauso nuo jo intensyvumo ir priežasties. Lengvo kraujavimo atveju gali būti rekomenduojamas poilsis ir stebėjimas. Sunkesniais atvejais reikalinga medicininė intervencija, tokia kaip intraveninis skysčių tiekimas, kraujo perpylimas ir vaistai, skatinantys gimdos susitraukimą. Jei kraujavimas yra labai intensyvus arba kyla grėsmė motinos ar kūdikio gyvybei, gali prireikti operacijos. Naujoviškos terapijos, tokios kaip hormoninė terapija, taip pat gali būti taikomos siekiant sumažinti kraujavimo riziką ateityje.
Kraujo donorystės svarba
Kraujo donorystė yra gyvybiškai svarbi, ypač pogimdyminiu laikotarpiu. Jei ne donorų kraujas, šiais metais būtume netekę keturių gimdyvių. Kraujo donorų dėka mes galėjome jas išgelbėti - tai tikriausiai didžiausia motyvacija ir atsakymas, kodėl svarbu dovanoti kraują.
Anemija po gimdymo ir jos ryšys su kraujavimu
Nuo mažakraujystės kenčia nemažai ką tik pagimdžiusių mamyčių. Geležies stokos anemija - tai organizmo būklė, kai dėl geležies stokos organizme sumažėja hemoglobino kiekis ir raudonųjų kraujo kūnelių (eritrocitų) skaičius. Ši anemija itin dažnai kamuoja moteris po gimdymo. Dėl nepakankamo geležies kiekio organizme sumažėja hemoglobino ir eritrocitų gamyba, jų kiekis kraujyje, todėl sutrinka kūno organų ir audinių aprūpinimas deguonimi.
Jeigu moteris nesirgo mažakraujyste per nėštumą, ja gali susirgti po gimdymo. Trečiajame nėštumo trimestre pereikvojamos geležies atsargos dėl intensyvaus vaikelio, placentos augimo ir gimdos padidėjimo. Geležis reikalinga ne tik raudonųjų kraujo kūnelių, bet ir mažylio organų bei audinių formavimuisi. Aštuntą-dešimtą mėnesiais mažyliui reikia sukaupti geležies atsargų blužnyje, kepenyse, kaulų čiulpuose. Tokiems poreikiams patenkinti nuo pat pastojimo iki gimimo moteris netenka apie 1000 mg geležies. Gimdydama moteris netenka apie 250 ml kraujo, o tai dar labiau didina geležies deficitą. Nemažai pagimdžiusių moterų iš karto puola laikytis dietos. Netgi nemaitinančioms krūtimi motinoms laikytis dietos po gimdymo negalima, nes nėštumas sukelia stresą ir moterys privalo atgauti jėgas. Žindanti moteris netenka geležies su pienu. Nors šie geležies nuostoliai nėra tokie ženklūs kaip nėštumo metu, bet taip pat juntami. Atminkite, kai moters organizme ima trūkti geležies, nukenčia ne tik motinos, bet ir mažylio organizmas, nes geležies piene nėra pakankamai. Susirgus geležies deficitine anemija pirmiausiai išnaudojamos geležies atsargos moters organuose ir audiniuose, o paskui ir eritrocituose esanti geležis.
Taip pat skaitykite: Ar galima į baseiną po Cezario operacijos?
Mažakraujystės simptomai
Mažakraujystės simptomai gali būti įvairūs ir ne visada iš karto pastebimi:
- Blyškumas (odos ir gleivinių).
- Odos sausumas.
- Nuovargis ir silpnumas.
- Mirgėjimas akyse ir spengimas ausyse.
- Greitesnis pulsas.
- Sumažėjęs aktyvumas (vaikams).
- Didesnis miego poreikis.
- Apetito stoka.
- Plaukų slinkimas, lūžinėjantys nagai, odos pakitimai.
Mažakraujystės diagnostika
Pajutus pirmuosius mažakraujystės požymius reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją. Jis pirmiausiai paskirs kraujo tyrimą - nustatys hemoglobino ir eritrocitų kiekį kraujyje. Taip pat paskirs biocheminį kraujo tyrimą, kurio metu bus nustatytas geležies kiekis kraujyje. Vėliau, paskyrus gydymą, šiuos tyrimus reikės pakartoti po pusantros savaitės tam, kad būtų įvertintas preparato veiksmingumas. Beje, praėjus mėnesiui reikia pažiūrėti, ar padidėjo hemoglobino kiekis.
Mažakraujystės gydymas
Pirmiausiai reikia valgyti maistą, kuriame gausu folio rūgšties, C, B grupės vitaminų ir geležies. Vitaminas C su geležimi sudaro stabilius kompleksus ir trivalentę geležį paverčia dvivalente, kurią organizmas daug geriau pasisavina. Svarbu atminti, kad skirtinguose maisto produktuose yra kitokie geležies junginiai, pavyzdžiui, mėsoje yra gerai organizmo pasisavinamos dvivalentės geležies. Nors kiaulienoje geležies yra mažiau negu, pavyzdžiui, špinatuose ar rupaus malimo duonoje, tačiau iš kiaulienos geležis pasisavinama geriau. Maistą, kuriame gausu geležies, reikėtų užgerti citrusinių vaisių sultimis, mat jose esantis vitaminas C pagerina geležies pasisavinimą. Jei anemijos priežastis yra geležies arba folio rūgšties trūkumas, reikia šių elementų vartoti papildomai. Beveik visada skiriama geriamųjų geležies preparatų. Labiau vertinami skystieji geležies preparatai, kadangi jie geriau pasisavinami ir rečiau sukelia šalutinį poveikį. Kai kuriuose preparatuose yra ne tik geležies, bet ir geležies pasisavinimą gerinančių mikroelementų ir vitaminų - tai sudėtiniai preparatai. Kituose preparatuose yra ne tik geležies, bet ir folio rūgšties, B grupės vitaminų, kurie skatina eritrocitų gamybą. Priklausomai nuo mažakraujystės laipsnio, šie preparatai skiriami po vieną tabletę vieną-tris kartus per dieną iki tol, kol hemoglobino kiekis tampa normalus. Preparate „Fenules”, be geležies, yra C, B grupės vitaminų, gerinančių geležies pasisavinimą. Geležies preparatų nereikėtų vartoti kartu su arbata, kava, pienu, nes šios medžiagos gali susilpninti geležies pasisavinimą. Šių preparatų negalima gerti kartu su kitais vaistais, ypač mažinančiais skrandžio rūgštingumą arba antibiotiku tetraciklinu. Jei moteris vartoja kitų vaistų, reikia palaukti mažiausiai porą valandų ir tik tada gerti geležies preparatą. Svarbu! Nuo geležies galite pradėti tuštintis juodomis išmatomis ir užkietėti viduriai. Jokiu būdu nepradėkite gerti šių preparatų nepasikonsultavę su gydytoju, nes per didelis geležies kiekis yra pavojingas.
Mitybos rekomendacijos
Norint išvengti anemijos svarbu reguliariai valgyti mėsą. Daugiausia geležies turi aviena, jautiena, triušiena, žvėriena (elniena ir stirniena), yra jos ir paukštienoje, žuvyje. Mėsą, paukštieną ar žuvį rekomenduojama valgyti kartu su daržovėmis arba užgerti pagrindinį patiekalą natūraliomis obuolių ar citrusinių vaisių sultimis, kuriose gausu geležies oksidaciją slopinančio vitamino C - tuomet geležies pasisavinimas padidėja net 3 kartus!
Serologinis konfliktas ir hemolizinė liga
Serologinis konfliktas - tai motinos ir vaisiaus kraujo grupių arba Rh (rezus) faktoriaus nesuderinamumas. Dėl serologinio konflikto kyla vaisiaus ir naujagimio hemolizinė liga. Iš motinos kraujo į vaisių patekę antikūnai sukelia raudonųjų kraujo kūnelių (eritrocitų) irimą, vadinamą hemolize. Tuomet vaisiaus kraujyje mažėja šių kraujo elementų, ryškėja mažakraujystė (anemija). Eritrocitų irimo produktai skatina kraujodaros židinius, todėl padidėja kepenys ir blužnis, o kraujyje padaugėja jaunų eritrocitų formų. Dėl padidėjusio kraujagyslių pralaidumo, poodyje ir kūno ertmėse kaupiasi skystis, sutrinka širdies veikla, vaisius gali gimti negyvas.
Taip pat skaitykite: Etapai prieš cezario pjūvį
Rizikos veiksniai
Ligos riziką vaisiui ir naujagimiui sirgti hemolizine liga didina:
- anksčiau buvę gimdymai, savaiminiai persileidimai, nėštumo nutraukimai, negimdiniai nėštumai, cezario pjūvio operacijos, kraujo perpylimai;
- išorinis vaisiaus apsukimas gimdoje, priešlaikinis placentos atsidalijimas, kraujavimas, invazinės procedūros nėštumo metu (vaisiaus kraujo ar vandenų paėmimas tyrimams).
Simptomai
Pagal hemolizinės ligos sunkumą skiriamos trys jos formos:
- lengva (mažakraujystė): būdingas odos ir gleivinių blyškumas, nežymiai padidėjusios kepenys, blužnis;
- vidutinio sunkumo (gelta): būna geltoni vaisiaus vandenys, virkštelė, pirmosiomis gyvenimo valandomis pagelsta oda ir gleivinės, ryškiai padidėja kepenys ir blužnis. Jei išauga labai didelis eritrocitų irimo produkto (bilirubino) kiekis kraujyje, kyla smegenų „apsinuodijimo“ bilirubinu (bilirubininės encefalopatijos) pavojus. Naujagimis tampa mieguistas, vangus, negydant prasideda traukuliai, nugaros raumenų mėšlungis, sutrinka kvėpavimas, ištinka koma.
- sunki (vandenė): naujagimio būklė labai sunki, kartais jis gimsta negyvas. Po gimimo greitai sutrinka kvėpavimas ir širdies veikla. Oda būna labai blyški, su kraujosruvomis, vėliau pagelsta, padidėja kepenys ir blužnis.
Gydymas ir prevencija
Esant serologiniam konfliktui, nėščioji nieko blogo nejaučia, todėl svarbu žinoti apie galimą jo buvimą. Pastojus, pirmo apsilankymo pas gydytoją metu, išsiaiškinama vyro ir moters kraujo grupė bei Rh faktorius. Jei moteris yra Rh neigiama, nustatomas antikūnų prieš Rh faktorių kiekis jos kraujyje, išsiaiškinami rizikos veiksniai. Jei moters kraujyje antikūnų prieš rezus antigeną nėra, taikoma imunoprofilaktika (žr. prevencija) ir antikūnai nėštumo metu nebetiriami. Jei antikūnų randama, jie tiriami kartą per mėnesį nuo 20 nėštumo savaitės. Antikūnų kiekiui didėjant, atliekama amniocentezė - tyrimui paimama vaisiaus vandenų (ultragarso kontrolėje duriama per pilvo sieną ir pritraukiama į švirkštą) bei nustatomas vaisiaus hemolizinės ligos sunkumas, pagal juose esančią bilirubino koncentraciją. Vaisius papildomai tiriamas ultragarsu, vertinama jo smegenų kraujotaka.
Rezus faktoriaus neturinčioms nėščiosioms, kurių kraujyje nerandama antikūnų, taikoma imunoprofilaktika: 28 nėštumo savaitę ir per 24-72 val. po gimdymo (jei naujagimis turi Rh faktorių) į raumenis suleidžiama 300μg anti-Rh imunoglobulino.
Kiti galimi kraujavimo po cezario pjūvio veiksniai
Nors kraujavimas po cezario pjūvio dažniausiai yra susijęs su anksčiau minėtomis priežastimis, svarbu atsižvelgti ir į kitus galimus veiksnius:
- Kraują skystinančių vaistų vartojimas: Yra situacijų, kai moters organizme vyksta būsenos, didinančios krešėjimo riziką, todėl gali pradėti formuotis krešuliai, pavyzdžiui, kojų venose atsirasti trombai. Tokiose situacijose mes turime skirti kraują skystinančius medikamentus. Tačiau bent 12 valandų iki gimdymo mes stengiamės sustabdyti šių vaistų skyrimą, o gydymą pratęsti 12 valandų po gimdymo.
- Insultas po cezario pjūvio: Po cezario operacijos praėjus trims savaitėms ištikus insultui, reikėtų įvertinti, ar tai nėra susiję su nekvalifikuotu gydytojų darbu.
Kada kreiptis į gydytoją
Pogimdyminis laikotarpis tęsiasi nuo 6 iki 8 savaičių. Pasakyti, kiek laiko kraujuoti normalu, būtų netikslu, nes kiekvienos moters organizmas yra skirtingas. Tačiau laikoma, jog pirmąją savaitę kraujingos išskyros yra normalu. Vėliau kraujavimas turėtų vis mažėti ir per 4-6 savaites turėtų atsirasti kitokio pobūdžio išskyros iš gimdos. Jei kraujingos išskyros buvo išnykę, tačiau po kurio laiko vėl atsirado, reikėtų prisiminti, ar nekėlėte sunkių daiktų ir neturėjote didesnio fizinio krūvio. Negausios kraujingos išskyros (kraujo krešuliai) yra galimi ir neturėtų kelti baimės. Tačiau, jei kraujavimas buvo išnykęs ir po kurio laiko iš gimdos pradėjo lašėti ar tekėti kraujas, jums reikėtų kreiptis į prižiūrintį akušerį ar gydytoją akušerį ginekologą.
Prevencinės priemonės
Lietuvoje naudojami tarptautinių sveikatos organizacijų patvirtinti efektyvūs būdai, galintys sumažinti pogimdyminio kraujavimo riziką. Nėštumo metu labai svarbu išsiaiškinti, ar moteris neserga mažakraujyste (anemija). Nustačius anemiją, turi būti skiriamas atitinkamas gydymas, kad moteris gimdymo metu kraujyje turėtų pakankamą kiekį eritrocitų ir organizmas būtų pasiruošęs galimam kraujavimui.
Gimdymo metu taip pat yra taikomos profilaktinės priemonės, pavyzdžiui, aktyvi placentinio laikotarpio priežiūra, turinti tris etapus. Vienas iš jų, kai gimsta naujagimis, moteriai suleidžiamas oksitocinas, padedantis greičiau susitraukti gimdai ir vienu kartu atsidalinti visai placentai. Antras etapas - nustojus pulsuoti virkštelei, ji perspaudžiama, nukerpama ir kontroliuojant švelniai traukiama, jog atsidalinusi placenta greičiau pasišalintų iš gimdos. Paskutinis etapas - trumpas gimdos masažas per pilvo sieną, kad iš jos pasišalintų visi kraujo ir krešulių likučiai. Ankstyvas žindymas - viena iš kraujavimą mažinančių profilaktinių priemonių. Taip pat pirmas dvi valandas per pilvo sieną akušeris reguliariai tikrina gimdos susitraukimą. Naujausia rekomendacija, kai matoma, jog yra labai didelė pogimdyminio kraujavimo rizika, skiriamas tam tikras gimdą sutraukiantis medikamentas.
tags: #mazakraujyste #cezario #pjuvio #operacijos #metu