Martynas Švėgžda von Bekker - smuikininkas, muzikos pedagogas, kompozitorius ir žinomas Lietuvos menininkas, save įvardijantis kultūros ginklanešiu arba net muzikos kariu. Jis yra ypatingos ir išskirtinės lietuvių šeimos atžala, tapusi dar viena ryškia lietuvių kultūros liudytoja pasaulyje.
Šeima ir Įkvėpimas
M. Švėgžda von Bekkeris gimė itin spalvingoje, žinomoje menininkų šeimoje. Tėtis Algimantas Švėgžda (in memoriam) - grafikas, tapytojas, mąstytojas, mama Agnietė Rafaelė Bekerytė (von Bekker)-Švėždienė - scenografė. Senelė (babytė) iš Tėčio pusės - Paulina Eringytė-Švėždienė - prūsė - mokytoja, Močiutė iš Mamos pusės - Elena Strazdaitė-Bekerienė - viena žymiausių nepriklausomos Lietuvos smuikininkių ir Martyno įkvėpėja.
Prieškariu, Prezidento Antano Smetonos teikimu, Elena Strazdaitė buvo apdovanota Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino ordinu. Atkurtoje nepriklausomoje Lietuvoje, 1998 metais už nuopelnus Lietuvos valstybei ir pastangas, garsinant Lietuvos vardą pasaulyje bei padedant jai integruotis į pasaulio valstybių bendriją, Elenai Strazdaitei-Bekerienei buvo įteiktas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino 5-ojo laipsnio ordinas.
Senelis iš Mamos pusės - Povilas Bekeris vokietis (Paul von Bekker) - orkestro „Vilnius“ dirigentas, dainų švenčių daugkartinis vyriausiasis dirigentas, kompozitorius, apie 40 metų dirbęs chorvedžiu. Meilę muzikai ir smuikui Martynas Švėgžda von Bekker paveldėjo iš savo močiutės smuiko virtuozės Elenos Strazdaitės-Bekerienės.
Mokslai ir Kūrybinis Kelias
Pats smuikininkas M. Švėgžda mokėsi M. K. Čiurlionio mokykloje, smuiko mokytojų Tado Šerno, Gintvilės Vitėnaitės, Ingridos Armonaitės, Emilijos Armonienės klasėse, tačiau Močiutė Elena Strazdaitė-Bekerienė liko pagrindine kelrode žvaigžde. Tuomet sekė smuiko studijos Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (LMTA) pas prof. Turbūt nuo 1989 metų, kuomet pirmą kartą išvykau gyventi į Hamburgą.
Taip pat skaitykite: M. Samsono biografija
Vienuolikos metų Martynas jau koncertavo su Vilniaus simfoniniu orkestru. Studijas pradėjo pas profesorių Raimundą Katilių Vilniuje ir baigė pas profesorių Marką Lubotsky Hamburge, kur su pagyrimu išlaikė baigiamąjį egzaminą. Dar studijuodamas Lietuvoje ir Vokietijoje Martynas Švėgžda von Bekker tapo įvairių nacionalinių ir tarptautinių konkursų laureatu - tarp jų ir tarptautinio Brahmso konkurso Hamburge nugalėtoju.
Būtent tada sąmoningai ir prasidėjo jo, kaip smuikininko, tarptautinių kultūros akcentų dėliojimas ir savosios šalies atstovavimas. Dažnai prisimindavo Močiutę. Tuomet sekė šešeri, neišdildomų įspūdžių ir atradimų, kupini solinių koncertinių gastrolių Europoje, meninių bei savitumo paieškų metai Paryžiuje ir visoje Prancūzijoje.
1990 m. Martynas Švėgžda von Bekker pradėjo koncertinę veiklą Europoje, Azijoje ir JAV. Tarptautinis Martyno Švėgždos von Bekker koncertinis gyvenimas prasidėjo Paryžiuje. Jis pasirodė scenoje su Hansu-Dieteriu Baumu, Igoriu Uryashu, Nikolajumi Lugansky, Detlefu Krausu, Yurijumi Mazurkevichiumi.
Kultūrinė Veikla ir Garbės Atašė
Tikruoju kultūros „ambasadoriumi“ tapo 1997 metais, Prancūzijoje, kuomet jam teko garbė talkinti ir būti Lietuvos ambasadorės UNESCO, diplomatės Ugnės Karvelis artimu patikėtiniu bei pagalbininku. Bendradarbiaudamas su tuometine Lietuvos ambasadore prie UNESCO Ugne Karvelis, Martynas Švėgžda von Bekker pradėjo vykdyti įvairialypę kultūrinę veiklą, už kurią 1997 m. buvo paskirtas Lietuvos kultūros garbės atašė. Tuo metu ir buvo jam suteiktas Lietuvos jaunimo garbės kultūros atašė vardas.
2001 m. Martynas Švėgžda von Bekker įkūrė tarptautinę tarpdisciplininę platformą „Alternatyvieji klasikinės muzikos festivaliai“. Atlikėjo vadovaujamas projektas veikė iki 2012 m.
Taip pat skaitykite: Martyno Driuko gyvenimo istorija
Pedagoginė Patirtis
Atlikėjas įvairialypę pedagoginę patirtį sukaupė dėstydamas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, Hamburgo aukštojoje muzikos ir teatro mokykloje (Hochschule für Musik und Theater), Karališkojoje Danijos muzikos akademijoje, Lisabonos aukštojoje muzikos mokykloje ir Bostono universitete. Nuo 2003 Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje dėsto smuiko specialybę. 1992 - 1995 dirbo Mark Lubotsky asistentu Hamburgo aukštojoje muzikos ir teatro mokykloje (Hochschule für Musik und Theater).
Bendradarbiavimas su Lietuvių Bendruomenėmis
M. Švėgžda von Bekker pabrėžia ypatingą ryšį su Bostono lietuvių bendruomene. Tą, ką pamatė ten, neprilygo niekam, ką prieš tai esąs patyręs. Tai yra seniausia bendruomenė Amerikoje. Mes labai daug įveikėme kartu. Norėčiau juos išskirti kaip itin vieningą lietuvių bendruomenę. 2010 m. vasario 17 d. žaibišku greičiu įvykdytas Lietuvos tūkstantmečio minėjimas valstybiniame lygmenyje, sujungus bendras visų lietuvių pasaulyje pajėgas.
Patriotizmas ir Pasaulio Pilietybė
Taip, man kaip niekada puikiai sekasi būti Lietuvos patriotu ir pasaulio piliečiu. Turint tokias galimybes laisvai keliauti ir dalyvauti Tėvynės ir pasaulio gyvenimuose - neišnaudoti jų tiesiog nedera. Dėka taip išvystytų susisiekimo ir komunikacijos priemonių, man puikiai sekasi bendrauti su lietuviais tiek namuose tiek svetur, su įvairiais festivalių organizatoriais, menininkais, visuomenės veikėjais, institucijomis. Didžiąją dalį savo atostogų praleidžiu gimtinėje, Šimonių girioje - labai dažnai į ją sugrįžtu.
Kūrybiniai Tikslai ir "Lietuvos XXI a. raiška smuikui"
Mano tikslas buvo skatinti jaunųjų kompozitorių susidomėjimą kūryba smuikui solo - tai itin svarbi ir aktuali kūrybinio repertuaro dalis. Neseniai nuvilnijo pozityvūs ir teigiami Jūsų išleistos kompaktinės plokštelės „Lietuvos XXI a. raiška smuikui“ atgarsiai Lietuvoje - įvykusio pristatymo metu Kaune „POST“ galerijos salė sausakimša nuo klausytojų, meno mėgėjų, profesionalų gausos. Albumą sudaro 12-ka dešimties skirtingų, po pasaulį išsibarsčiusių lietuvių jaunųjų kompozitorių - Monikos Sokaitės, Agnės Mažulienės, Lukecijos Petkutės, Karolinos Kapustaitės, Linos Posėčnaitės, Rasos Bartkevičiūtės, Jono Jurkūno, Dominyko Digimo, Kristupo Bubnelio ir Veslavo Sobieskio - kūriniai smuikui solo.
Tarptautinė Mobili Menų Akademija
Taigi ši, spalio 6 d. duris atversianti tarptautinė mobili menų akademija - mano ilgai brandintos minties pasekmė. Akademijos tikslas - sujungti menus, aprėpti ir ieškoti naujų meno krypčių, naujų raiškos bei reprezentacijos formų pabrėžiant minties nepriklausomumą, ypatingumą, savitumą. Jaunimui leisti bendrai kurti savitas modernias išraiškos formas bei jų pristatymo būdus ir galimybes. Akademija (AAofA) startuoja Vokietijoje, tačiau tolygiai veiks ir reziduos Lietuvoje bei Prancūzijoje.
Taip pat skaitykite: Martyno Vaidoto kūryba
Dalyvavimas Antano Baranausko Minėjime
Šių metų sausio 25 dieną Anykščių A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialiniame muziejuje vyko renginiai, skirti Antano Baranausko 190-ųjų gimimo metinių minėjimui. Jų siela tapo Martynas Švėgžda von Bekkeris, parengęs didžiulį solinį rečitalį, kuriame skambėjo jo paties sukurto Romui Kalantai skirto kūrinio, muzikinio kodo-matricos „Šventa Ugnis“ smuikui solo, pasaulinė premjera.
Prieš koncertą įvyko kitas reikšmingas renginys, taip pat sumanytas Martyno: 2019 metais jam su bendraminčiais įkūrus „Girių spiečių“, žmonių iniciatyva saugoti ir ginti Lietuvos miškus natūraliai išsivystė į šio sambūrio ir Antano Baranausko kūrybines sąsajas, tad Martynas pasiūlė rašytojo gimtadienio proga surengti ir gamtosaugai skirtą renginį. Idėja įsikūnijo žaibiškai, per trejetą savaičių.
Minėjimą pradėjo buvęs muziejaus direktorius Antanas Verbickas, didžiausią kalbos dalį skyręs Antano Baranausko, mokėjusio griežti įvairiais muzikos instrumentais, smuiko likimo peripetijoms, kaip jis keliavo iš rankų į rankas, ir kaip galop vėl atsidūrė gimtinėje.
Atsiminimai apie Senelį Povilą Bekerį
Užtikrintai galiu jums pasakyti, kad mūsų dabartiniame Lietuvos kultūriniame lauke niekas jau nieko nežino apie tai, kas tas LTRS mėgėjų simfoninis orkestras „Vilnius“ buvo, kokią svarbą šalies kultūriniame bei intelektualiniame-visuomeniniame gyvenime turėjo, kokias to laiko mokslo asmenybes, dėstytojus ir mokytojus, LTSR žymius piliečius ir muzikus orkestras jungė ir spietė į bendrą būrį, kokią unikalią erdvę tais komunistiniais laikais kolektyvas „Vilnius“ sostinėje užėmė.
Gyvenimo Kredo
Džiaugtis, tai kitas reikalas, man tai labiausiai tinka. O džiaugtis mėgstu kas dieną! Ko gero, daugiausia džiaugiuosi ištikimybe sau ir ištverme, drąsa, valia, asmenine laisve ir nepriklausomybe, ištikimybe užsibrėžtiems tikslams, sveikata, artimųjų laime ir skalsa, bičiulių geromis naujienomis, mažais kasdienos „stebuklais“, protėvių išmintimi.
Muzika - Tai…
Muzika yra tai, per ką mes turime galimybę transformuotis, muzika yra burtai ir mistika, dievų kalba, suteikianti jautrios sąmonės ir turtingos-kūrybingos sielos asmenims išskirtinius virpesius-dažnius, gebančius perteikti energetinį minčių krūvį, įgalinantį sąmonės ir kūno metamorfozes. Muzika gimdo, gydo ir taip pat kankina bei užmuša. Ji yra galingas mediumas.
Martynas Švėgžda von Bekker ir Irena Veisaitė
Lietuvą pasaulyje garsinantis smuikininkas Martynas Švėgžda von Bekker su Irena Veisaite prisimena susipažinęs prieš daugiau nei 20 metų Prancūzijos ambasados Vilniuje surengtame priėmime. Kartu su žurnaliste Olga Ugriumova šiek tiek vėlavome į Bastilijos paėmimo dienos minėjimą ir stoviniavome ambasados kiemo pakraštyje, kol kiti svečiai nekantriai būriavosi prie bufeto. Olga atkreipė mano dėmesį į kitą, taip pat lūkuriuojančią, grupelę ir paklausė, ar pažįstu ten esančią Ireną Veisaitę.
Po Ugnės Karvelis mirties buvau tik grįžęs iš Paryžiaus namo, Vilniun. Lietuvoje Uspaskichas „virė politinius barščius“, Paksas „skraidė po prezidentūrą“, o jaunimas, paliktas savo valiai, iš nevilties būriavosi ir „laižė“ alų Vokiečių gatvėj vakarais. 2004-aisiais Lietuvoje tvyrojo šalta, pilna baimės ir neužtikrintumo aplinka. Taksi grojo „russkoje radio“, televizijos rodė sovietinius filmus, žmonės gatvėje tebebuvo susigūžę, nusivylę, dažnai pikti, pilni nežinios ir pagiežos, įtarimų, bijantys laisvai reikštis, nepaprastai sunkiai besiverčiantys. Nežinia kankino visus.
O štai Irena buvo visiškai kitokia - ji buvo tiesiog pasauliui empatiškas žmogus, pasaulio žmogus! Man priėjus, ji šypsojosi atvirai ir šiltai, užtikrinta savimi, neturėdama jokios dirbtinės - reprezentacinės, laikysenos ar povyzos, spindinčiomis gerumu akimis, be jokių išankstinių nuostatų, manierų ar kompleksų - LAISVA! Joje pamačiau Lietuvos ateitį, terpę veikti kartu, kurti, tiesiog būti ir likti savimi! Lieku amžinai dėkingas Olgai už pažintį su Irena!