Šis straipsnis skirtas dviejų skirtingų, bet įkvepiančių moterų - Onos Kasparavičienės ir Elvyros Kairiūkštytės - gyvenimo istorijoms. Viena jų - daugiavaikė mama, apdovanota už nuopelnus Lietuvai, kita - talentinga grafikė, palikusi ryškų pėdsaką Lietuvos mene. Šios moterys, nors ir skirtingos, abi yra pavyzdys stiprybės, atsidavimo ir meilės Lietuvai.
Ona Kasparavičienė: Motinystės triumfas
Šaukėnuose gyvenanti Ona Kasparavičienė, išauginusi septynis vaikus, Motinos dienos išvakarėse buvo pagerbta ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu. Lietuvos Prezidentės Dalios Grybauskaitės apdovanojimas - tai pripažinimas moters atsidavimo šeimai ir Lietuvai.
Šeimos istorija
Onos ir Stanislovo Kasparavičių šeima, kurioje užaugo keturios dukros ir trys sūnūs, yra tikras darnios šeimos pavyzdys. Jųdviejų kelias prasidėjo prieš 45 metus, o Stanislovas prisimena, jog vestuvės buvo „pasiutusios“, mat sutapo su gegužės pirmosios švente ir keturiomis laisvomis dienomis. Pora susipažino per draugus, kai Onai buvo 31 metai. Stanislovui patiko Onos ramybė ir grožis. Jie abu pripažįsta, kad vedybos pavyko, o gyvenimas kartu iki šiol - tai didelis džiaugsmas.
Gyvenimo iššūkiai ir džiaugsmai
Kasparavičiai pasakoja, kad per ilgus metus kartu rimtai nesipyko. Ona prisimena, kad jei vyras grįždavo išgėręs, ji jį apšaukdavusi, tačiau greitai viskas susitvarkydavo. Stanislovas jai pritaria, teigdamas, kad nebuvo kada pyktis, nes reikėjo dirbti ir kolūkyje, ir savo namuose.
Ponia Ona prisimena, kad vaikai taip pat daug padėdavo tėvams. Vyresnės mergaitės vesdavo mažuosius dvynukus į darželį, o Onelė daug padėdavo prie ūkio. Stanislovas taip pat buvo darbštus. Kai Ona išvažiuodavo į ligoninę gimdyti, jis vaikams virdavo valgyti. Vaikai klausydavo tėvo, o jam pačiam maisto gaminimas nebuvo sunkus darbas.
Taip pat skaitykite: Lietuva ir Ukraina: dingusių žmonių likimai
Darbai ir rūpesčiai
Ona dirbo įvairius darbus: Vaiguvos invalidų namuose sanitare, virėja, vėliau seserimi - šeimininke. Persikėlus į Šaukėnus, teko dirbti kūrike kultūros namuose, paskui valgykloje. Net žolės miltų agregato mašinistės darbo nesibaidė. Vėliau darbavosi mokyklos valgykloje. Nesirinko darbo, ką pasiūlė, tą ir dirbo.
Didžiausias turtas - vaikai
Šiandien Kasparavičiai, sulaukę 76 metų, po truputį darbuojasi savo ūkelyje. Didžiausias jų turtas - vaikai. Trys jų gyvena Vokietijoje, o keturi liko Lietuvoje. Vyriausioji dukra Indra Heynold ūkininkauja ir augina keturis vaikus. Remigijus dirba vyriausiuoju meistru „Putokšnio“ bendrovėje Šiauliuose. Rita Aust dirba auklėtoja Vokietijoje, o Laima pasirinko žemės ūkio mokslus. Onutė gyvena Vokietijoje, o Stasys dirba Blaufelden mieste „Labor sistem“ įmonėje.
Ona Kasparavičienė sako užmiršusi vargus ir neapgailestauja dėl daugiavaikės motinos likimo. Kiek Dievas davė, tiek gimdė. Darbas namuose turėjo auklėjamąjį poveikį vaikams, nebuvo kada šlaistytis gatvėse. Tėvai pasiilgsta užsienyje gyvenančių vaikų. Dukra Rita ir sūnus Stasys dažniau parvažiuoja į namus. Jų vaikai išmokyti lietuviškai šnekėti.
Elvyra Kairiūkštytė: Menininkės likimas
Elvyra Kairiūkštytė - viena įdomiausių ir talentingiausių praėjusio amžiaus Lietuvos grafikių, kurios gyvenimas ir kūryba glaudžiai susiję su Kuršėnais. Ji nežinojo savo tikrojo vardo, pavardės, tėvų ar kilmės. Visa, kas buvo tikra jos gyvenime - tai kūryba, gyvas charakteris ir Kuršėnų vaikų namai.
Gyvenimo pradžia
Oficialiose biografijose rašoma, kad Elvyra Kairiūkštytė gimė Vilniuje, tačiau rasta ji buvo 1950 metų gruodžio 13-ąją prie Širvintų ligoninės. Pamestinukę atidavė į Širvintų ligoninę, o vėliau mergaitė atsidūrė Vilniuje, kur iki septynerių metų augo Vilniaus pirmuosiuose vaikų namuose. Čia ji susitiko su Monika Visipavičiūte, su kuria vėliau augo Kuršėnų vaikų namuose. Jų draugystė tęsėsi iki pat Elvyros mirties.
Taip pat skaitykite: Kaip elgtis, jei dingo vaikas
Sovietinėje santvarkoje buvo įprasta vaikus kilnoti iš vienų vaikų namų į kitus. Pirmus metus, kai ji atsidūrė Kuršėnuose, jos dar neleido į mokyklą, nes mergaitė buvo labai mažo ūgio. Taip ji, vieneriais metais vyresnė už savo bendraklasius, pradėjo lankyti aštuonmetę mokyklą šalia Kuršėnų vaikų namų, o vėliau Kuršėnų 1-ąją vidurinę mokyklą (dabar - S. Anglickio pagrindinė mokykla).
Nežinoma kilmė
Elvyrai buvo sunku išgyventi nežinomybę dėl savo šeimos. Ji bandė ieškoti archyvuose, bet nieko nerado. Vėliau ji buvo susikūrusi savo mitą - kad ji iš garsiosios dailininkų, kompozitorių Kairiūkščių giminės. Į Kuršėnų vaikų namus mergaitė jau atvažiavo su Kairiūkštytės pavarde, kuri greičiausiai buvo parinkta atsitiktinai, kaip ir visiems pamestinukams, kurių tėvai nežinomi.
Klasės draugė Viktorija Kasparavičienė prisimena, kaip eidama su Elve iš mokyklos namo, ji dažnai šnibždėdavo, kad jai pažadėta duoti iš archyvo paskaityti dokumentų. „Tai sakydavo su tokia viltimi“, - mena Viktorija. Draugės ragino Elvyrą pabandyti dalyvauti paieškų laidoje televizijoje, tačiau ji nedrįso, bijodama, kad vėl nieko neras.
Kūryba ir draugystė
Po vidurinės mokyklos 1969 metais Elvyra Kairiūkštytė norėjo stoti į Vilniaus dailės akademiją (tuometinį Lietuvos TSR valstybinį dailės institutą). Ji įstojo į grafikos specialybę. Jos ištikima draugė rašytoja Jolita Skablauskaitė taip pat studijavo rūbų modeliavimą S. Žuko technikume.
Viktorija Kasparavičienė atsimena, kaip jos visos šventė Kūčias. „Kaip Elvyrai patiko tos mūsų Kūčios. Ji tokias savo pirmąsias Kūčias prisimindavo ilgai. Juk vaikų namuose niekas Kūčių nešvęsdavo“, - pasakojo Viktorija. Ji prisiminė ir tai, kokia Elvė buvo išradinga išdaigininkė su pritrenkiančiomis idėjomis, kurios atsiskleisdavo tik prie labai artimų žmonių, kuriais ji besąlygiškai pasitikėjo.
Taip pat skaitykite: Pagrobimas Vilniuje
Kuršėnų vaikų namai
Nepaisant sunkių gyvenimo sąlygų, Kuršėnų vaikų namai Elvyrai suteikė galimybę lavintis ir tobulėti. Vaikų namų auklėtiniai būdavo vežami į geriausius klasikinės muzikos koncertus, rengiami teminiai vakarai apie dailę, o dailės mokytoja pasakodavo apie menininkus ir jų kūrybą. Elvyra lankė įvairius būrelius ir buvo labai sportiška.
Baigusi Kuršėnuose mokyklą, išvykusi studijuoti ir tapusi žinoma menininke, Elvyra Kairiūkštytė niekada nepamiršo Kuršėnų vaikų namų ir čia sutiktų žmonių. Ji ypač artima buvo su vaikų namų vadovėmis Teofile Betlinskiene ir Antonina Rastenyte.
Kūrybinis palikimas
Elvyros Kairiūkštytės kūrybinį palikimą paveldėjusi Regina Norvaišienė su savo vyru suskaitmenino ir aprašė visą jos kūrybą. Elvyra niekada nekalbėdavo apie kūrybą ar siužetus, tačiau visada pabrėždavo, kad jos darbai yra ypatingi. Ji jautė savo kūrybos vertę ir ją suvokė labai aiškiai.
Visi stebėjosi tuo, kad Elvyra Kairiūkštytė raižė linoleumą be jokių eskizų - ji atsiduodavo vaizduotei ir be jokio bendro eskizo sudėdavo savo atskirus raižinių fragmentus spaudui. Pakeitus laikams, pablogėjus sveikatai ir netekus galimybės spausdinti savo grafikos darbų, Elvyra Kairiūkštytė ilgam dingo iš parodų salių. Vėliau jos kūryboje atsirado ilgi piešiniai, o paskutinėje parodoje buvo eksponuojamas piešinių ciklas „Šviesa“.
tags: #dingo #vaikas #kasparaviciene