Mankštos reikšmė naujagimiui: nuo raumenų tonuso iki harmoningos raidos

Kiekvienas naujagimio judesys, nuo galvytės pakėlimo iki pirmojo žingsnio, priklauso nuo darnios raumenų veiklos. Vienas svarbių rodiklių, parodančių normalią nervų sistemos ir raumenų veiklą, yra raumenų tonusas. Tai nežymi, nuolatinė raumenų įtampos būsena ramybės metu, būtina tam, kad galėtume išlaikyti kūno padėtį, judėti ir koordinuoti veiksmus. Normalus raumenų tonusas yra svarbus sveikos kūdikio raidos požymis, tačiau kartais pasitaiko jo sutrikimų. Šiame straipsnyje aptarsime raumenų tonuso ypatumus naujagimiams, galimus sutrikimus, jų priežastis ir gydymo būdus, pabrėždami mankštos ir masažo svarbą kūdikio raidai.

Kūdikio raumenų tonusas: kas tai?

Kiekvienas kūdikio judesys, nuo galvytės pakėlimo iki pirmojo žingsnio, priklauso nuo darnios raumenų veiklos. Vienas svarbių rodiklių, parodančių normalią nervų sistemos ir raumenų veiklą, yra raumenų tonusas. Tai nežymi, nuolatinė raumenų įtampos būsena ramybės metu, būtina tam, kad galėtume išlaikyti kūno padėtį, judėti ir koordinuoti veiksmus. Normalus raumenų tonusas yra svarbus sveikos kūdikio raidos požymis, tačiau kartais pasitaiko jo sutrikimų.

Normalus naujagimio tonusas: ar standumas yra blogai?

Daugelis tėvų pastebi, kad ką tik gimęs mažylis atrodo gana įsitempęs: jo rankytės ir kojytės dažniausiai sulenktos, kumštukai sugniaužti, judesiai gali atrodyti nekoordinuoti. Tai yra fiziologinis hipertonusas - normali naujagimio būsena, susijusi su jo padėtimi gimdoje ir dar nesubrendusia nervų sistema.

Šis padidėjęs tonusas paprastai palaipsniui mažėja per pirmuosius kelis gyvenimo mėnesius (dažniausiai iki 2-3 mėnesių pabaigos). Kūdikis darosi vis laisvesnis, jo judesiai tampa tikslingesni, atsiranda daugiau aktyvumo. Todėl nedidelis standumas pirmaisiais mėnesiais neturėtų kelti didelio nerimo.

Raumenų tonuso sutrikimai: tipai ir požymiai

Kartais raumenų tonusas būna ne tik laikinai padidėjęs, bet iš tiesų sutrikęs. Gydytojai išskiria kelis pagrindinius tonuso sutrikimų tipus:

Taip pat skaitykite: Antakalnio klinikos: mankšta būsimoms mamoms

• Hipertonusas (Padidėjęs tonusas): Kai fiziologinis tonuso padidėjimas neužtrunka arba yra pernelyg ryškus.

  • Požymiai:
    • Kūdikis atrodo nuolat įsitempęs, standus.
    • Sunku lankstyti jo rankytes ir kojytes, pakeisti padėtį.
    • Gali būti sunku aprengti, nurengti, išvalyti odos raukšleles pažastyse, kirkšnyse.
    • Guldomas ant pilvo stipriai riečiasi atgal, kelia galvytę per daug anksti ir per aukštai.
    • Vėliau gali stovėti ant pirštų galų.

• Hipotonusas (Sumažėjęs tonusas): Kai raumenys yra pernelyg atsipalaidavę.

  • Požymiai:
    • Kūdikis atrodo suglebęs, ištižęs, tarsi „skudurinė lėlė“.
    • Guli neįprastai išsiskėtęs („varlytės“ poza).
    • Blogai laiko galvytę, ji svyra atgal ar į šonus.
    • Gali būti sunku žįsti, ryti.
    • Judesiai vangūs, atrodo silpnas.

• Distonija (Kintantis tonusas): Kai raumenų tonusas nuolat svyruoja - kūdikis tai įsitempia, tai visiškai atsipalaiduoja.

• Tonuso asimetrija: Kai tonusas skirtingas dešinėje ir kairėje kūno pusėse.

  • Požymiai:
    • Kūdikis nuolat riečiasi į vieną pusę (panašiai į „C“ raidę).
    • Galvytę suka labiau į vieną pusę.
    • Paguldytas ant pilvo dažnai verčiasi tik ant vieno šono.
    • Viena rankytė ar kojytė aktyvesnė už kitą.

• Mišrus tonusas: Kai skirtingose kūno dalyse tonusas nevienodas (pvz., rankos hipotoniškos, o kojos hipertoniškos).

  Taip pat skaitykite: Sveikatos ir raidos skatinimas darželyje

Galimos tonuso pakitimų priežastys

Raumenų tonuso sutrikimai gali atsirasti dėl įvairių priežasčių, dažniausiai susijusių su centrinės nervų sistemos (smegenų) veiklos ypatumais ar pažeidimais. Galimi veiksniai:

• Problemos nėštumo metu: Mamos ligos (pvz., infekcijos, negydytas diabetas, aukštas kraujospūdis), placentos problemos, dėl kurių vaisiui galėjo trūkti deguonies (hipoksija).
• Sudėtingas gimdymas: Užsitęsęs ar labai greitas gimdymas, gimdymo traumos, vaisiaus hipoksija gimdymo metu.
• Neišnešiotumas: Anksčiau laiko gimusių kūdikių nervų sistema dar nesubrendusi.
• Genetiniai sindromai ir medžiagų apykaitos sutrikimai.
• Persirgtos sunkios naujagimių ligos (pvz., sunki gelta, infekcijos).
• Sąnarių, raiščių problemos.
• Rachitas (nors dabar retesnė priežastis dėl vitamino D profilaktikos).
• Kartais aiškios priežasties nustatyti nepavyksta.

Kaip vertinamas raumenų tonusas? Diagnostika

Pirminį vaiko raidos ir tonuso vertinimą atlieka šeimos gydytojas ar pediatras planinių apžiūrų metu. Jei kyla įtarimų dėl tonuso sutrikimų, jis siunčia konsultacijai pas vaikų neurologą.

Vaikų neurologas:

• Įvertina vaiko raidą: Stebi, ar motoriniai įgūdžiai (galvos laikymas, vartymasis, sėdėjimas, ropojimas, vaikščiojimas) atitinka amžių.
• Apžiūri kūdikį: Stebi jo spontaninius judesius, kūno padėtį, tikrina refleksus.
• Čiuopia raumenis: Vertina jų pasipriešinimą pasyviems judesiams (lankstant rankas, kojas).

Dažniausiai diagnozei pakanka klinikinės apžiūros. Tačiau kartais, ieškant priežasties ar tikslinant diagnozę, gali būti skiriami papildomi tyrimai:

• Ultragarsinis galvos smegenų tyrimas (per didįjį momenėlį).
• Elektroencefalograma (EEG).
• Retais atvejais - kompiuterinė tomografija (KT) ar magnetinio rezonanso tomografija (MRT).

Gydymas ir pagalba: masažai ir mankštos

Nustačius raumenų tonuso sutrikimą, pagrindinis gydymo metodas yra kineziterapija (gydomoji mankšta) ir/arba masažas.

Taip pat skaitykite: Programa po gimdymo

Tikslas: Normalizuoti raumenų tonusą, skatinti taisyklingus judesius, lavinti motorinius įgūdžius, užkirsti kelią galimiems raidos vėlavimams ar antrinėms problemoms (pvz., kontraktūroms, netaisyklingai laikysenai).

Specialistai: Mankštas ir masažus skiria gydytojas (neurologas, reabilitologas), o atlieka kvalifikuoti kineziterapeutai, masažuotojai. Jie taip pat apmoko tėvus tam tikrų pratimų, kuriuos galima atlikti namuose.

Svarba: Nors kai kurie lengvi tonuso pakitimai gali išnykti savaime vaikui augant, tikslinga terapija padeda tai padaryti greičiau ir užtikrinti optimalią vaiko raidą.

Kineziterapija kūdikiams: kada ir kodėl?

Kineziterapijos procedūros kūdikiams rekomenduojamos sulaukus dviejų mėnesių, kai įtariama ar nustatoma judėjimo, kalbos, socialinės-emocinės raidos sutrikimų. Stimuliuojant vieną raidos sričių, teigiamai veikiamos ir kitos sritys. Kineziterapija taip pat gali būti taikoma, kai yra didelis arba mažas raumenų tonusas, neišnešiotiems naujagimiams, esant centrinės nervų sistemos sutrikimams ar genetinei ligai, pavyzdžiui, Dauno sindromui. Sportuojantys kūdikiai greičiau pasiekia savo amžiaus gebėjimus arba net lenkia bendraamžius.

Mankštų metu tėvų pagrindinė funkcija yra linksminti vaiką, kol kineziterapeutas atlieka savo darbą. Tad prašoma atsinešti žaisliukų, kurie nukreiptų vaiko dėmesį. Naudojamas kamuolys arba įvairaus dydžio volai, ant žemės atliekami pasyvūs arba aktyvūs judesiai, kurių metu aktyvinamos tam tikros raumenų grupės.

Mankštos baseine: nauda ir ypatumai

Kineziterapeutė Brigita Rušinienė teigia, kad kūdikių mankšta vandenyje yra ne tik madinga, bet ir nenuginčijamai naudinga augantiems mažyliams. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad pirmaisiais gyvenimo metais reguliariai masažuojami ir mankštinami kūdikiai fizine ir protine raida metų pabaigoje lenkia bendraamžius. Pastebima, kad mankštinami kūdikiai pradeda anksčiau sėdėti, stovėti, vaikščioti, yra aktyvesni nei nemankštinami jų bendraamžiai. Itin daug naudos duoda ir užsiėmimai vandenyje. Jie naudingi tuo, jog taip grūdinamas ir stiprinamas kūdikio imunitetas, jis rečiau serga peršalimo ligomis. Veikla vandenyje taip pat gerina kvėpavimo, širdies ir kraujagyslių sistemų veiklą. Kartu aktyvinama kūdikio smegenų veikla, gerėja miegas, lavinamas vestibiuliarinis aparatas. Pastebima, kad pagerėja ir mažylių apetitas, nes pagreitėja medžiagų apykaitos procesai.

Užsiėmimus vandenyje naudinga pradėti kūdikiui sulaukus 2-3 mėnesių ir juos atlikti reguliariai - kartą per savaitę, o jei yra galimybė, ir dukart. Mankštos trukmė priklauso nuo kūdikio amžiaus: jaunesniems nei 12 savaičių rekomenduojama baseine praleisti apie 10-20 minučių, vyresniems - 30-35 minutes. Tiesa, pirmasis apsilankymas baseine turėtų trukti ne ilgiau nei 20 minučių. Kineziterapija ypač svarbi kūdikiams nuo 2 iki 4 mėnesių, kai sparčiai vystosi motorika. Pasak specialistų, kuo anksčiau tėveliai pradės skatinti kūdikio motorinę raidą, tuo bus geresnė jo sveikata.

Tėvams, kurių kūdikių raumenų tonusas padidėjęs arba sumažėjęs, pasitarus su gydytoju, rekomenduojama atlikti mankštas baseine. Tai padeda normalizuoti raumenų tonusą ir nervų sistemą.

Dinaminė mankšta kūdikiams

Dinaminė mankšta yra intensyvus būdas padėti kūdikiui pasimankštinti. Tai pakankamai intensyvus būdas, lyginant su pasivaikščiojimu parke jį galima būtų įvardyti kaip sportinę gimnastiką. Pagrindinis dinaminės mankštos skirtumas nuo tradicinės - daugiau judėjimo, dinamikos. Suaugęs su vaiku atlieka tam tikrus aktyvius judesius. Vaikas neguli, o būna įvairiose pozicijose - „pakabintas“, verčiasi, „skraido“. Šią mankštą būtina atlikti tik su specialisto priežiūra. Šis moko vieną iš tėvų, po to tėvai gali ją atlikti patys namuose. Dinaminės mankštos metu vaikas krykštauja, džiūgauja.

Kodėl svarbu laiku reaguoti ir gydyti?

Vaiko judėjimas yra neatsiejamai susijęs su jo bendrąja raida.

• Pažinimas: Judėdamas (keldamas galvą, siekdamas žaislo, vartydamasis, ropodamas) vaikas tyrinėja aplinką, pažįsta pasaulį, mokosi.
• Kalba: Motorinė raida glaudžiai susijusi su kalbos centrų aktyvumu smegenyse.
• Socialinė raida: Gebėjimas judėti leidžia vaikui sąveikauti su aplinkiniais, žaisti.

Jei dėl raumenų tonuso sutrikimų vaiko judesiai yra suvaržyti, vėluoja motorinė raida, tai gali turėti neigiamos įtakos ir jo pažintiniams, kalbiniams bei socialiniams įgūdžiams. Todėl labai svarbu neignoruoti gydytojo rekomendacijų ir laiku pradėti paskirtą terapiją (mankštas, masažus).

Osteopatija: holistinis požiūris į kūdikio raidą

Osteopatija yra fundamentalus menas ir mokslas, kuris tyrinėja ir gydo žmogaus organizmą kaip sistemą, nes žmogus nėra atskirų nepriklausomai viena nuo kitos veikiančių kūno dalių ir organų rinkinys. Visos - raumenų ir kaulų, vegetacinė nervų, neuropsichologinė sistemos yra gaudžiai tarpusavyje susijusios, o struktūra (kaulas, raumuo, raištis, nervas) įtakoja funkciją (judesį).

Osteopatas „mato” trimatį žmogaus vaizdą. Visos organizmo sistemos jautriai reaguoja į išorės veiksnius ir prie jų prisitaiko. Osteopato tikslas - diagnozuoti, o tada sureguliuoti organizmą taip, kad jis darniai, sklandžiai, be kliūčių vystytųsi ir būtų sveikas.

Osteopato kabinete nėra jokios diagnostinės aparatūros. Svarbiausias ir vienintelis osteopato darbo įrankis, diagnostinė aparatūra yra jo rankos. Čiuopdamas, švelniai prisiliesdamas ir palpuodamas osteopatas įvertina audinių ir organų būseną, kaip jie funkcionuoja ir kas trukdo gerai atlikti savo darbą. Visiems organams ir audiniams būdingas tam tikras mikro judėjimas, jis plika nematomas, tačiau osteopato ranka jį jaučia ir pagal tai vertina ne tik išorinių, bet ir vidinių, giliai esančių, organų būklę.

Gimdymas nėra pasivaikščiojimas parke lengvu žingsneliu, tai lyg bėgimas su svoriais per kliūtis, jo metu naujagimis gali patirti ne tik nikstelėjimų, bet ir slėgio pokyčių, spaudimų, trumpai tariant, didesnių ar mažesnių traumų. Osteopatas gali padėti naujagimiui atsipalaiduoti, „nuimti” įtampą, skausmą, ir taip užtikrinti tolygesnį vystymąsi.

tags: #mankstos #reiksme #naujagimiui